Ir al contenido

Tatzʼetaʼ ri rucholajem

TANAJ 4

¿Achike ri Jesucristo?

¿Achike ri Jesucristo?

1. ¿Achike rubʼanik xtikïr pe rukʼaslem ri Jesús?

¿Achike naʼoj chi rij ri Jesús ri nbʼanon chi ri winaqiʼ nkajoʼ yechʼon rikʼin? (MATEO 11:29; MARCOS 10:13-16).

Toq ri Jesús majani wi taläx ta chi Ruwachʼulew, rijaʼ jun wi espíritu chi kaj. Ruma riʼ man junan ta ri rubʼanik rukʼaslem rikʼin jun winäq (Juan 8:23). Ri Jesús xtoʼon rikʼin ronojel ri samaj xubʼän ri Dios. Rijaʼ ri nabʼey xbʼan chuqaʼ xa xe rijaʼ ri kan ja ri Dios xbʼanon richin. Ruma riʼ «juney» Rukʼajol ri Dios nbʼïx chi re (Juan 1:14). Chuqaʼ ruma xchʼon pa rubʼiʼ ri Dios, xbʼïx ri «chʼabʼäl» chi re. Tasikʼij Proverbios 8:22, 23, 30; Colosenses 1:15, 16.

2. ¿Achike ruma xpe ri Jesús chi Ruwachʼulew?

Toq ri Dios xutäq pe ri Rukʼajol chi Ruwachʼulew xuqʼasaj pe ri rukʼaslem chi rupam jun xtän judía rubʼiʼ María. Ruma riʼ ri rutataʼ ri Jesús man jun ta achin chi Ruwachʼulew (Lucas 1:30-35). Ri Jesús xpe chi Ruwachʼulew richin 1) xukʼüt ri qitzij chi rij ri Dios, 2) xukʼüt chi qawäch achike rubʼanik nqabʼän ri rurayibʼal ri Dios stapeʼ oj kʼo chi kiwäch kʼayewal 3) chuqaʼ richin xuyaʼ ri chojmiläj rukʼaslem richin «yekolotäj» ri winaqiʼ. Tasikʼij Mateo 20:28.

3. ¿Achike ruma nqajoʼ wi jun tojbʼäl?

Jun tojbʼäl ja riʼ ri rajïl nyaʼöx richin nkolotäj jun winäq chuwäch ri kamïk (Éxodo 21:29, 30). Ri rijixïk chuqaʼ ri kamïk man rurayibʼal ta ri Dios pa kiwiʼ ri winaqiʼ. ¿Achike ruma qetaman riʼ? Ri Dios xubʼij chi re ri Adán, ri nabʼey achin, chi we rijaʼ xtubʼän ri mak, xtkäm. Ruma kʼa riʼ xa ta ri Adán manäq ta xmakun, majubʼey ta xkäm (Génesis 2:16, 17; 5:5). Ri Biblia nubʼij chi ri kamïk «xok kan» chi kij ri winaqiʼ ruma ri Adán. Ri Adán xuyaʼ kan ri mak chuqaʼ ri kamïk pa kiwiʼ konojel ri ralkʼwal. Ruma riʼ qonojel nqajoʼ jun rutojbʼal ri qamak richin yojkolotäj chuwäch ri kamïk kʼo kan pa qawiʼ. Tasikʼij Romanos 5:12; 6:23.

¿Achike wi ntikïr nyaʼon ri tojbʼäl richin yojkolotäj chuwäch ri kamïk? Toq yojkäm, rikʼin ri qakamik nqatoj ri qamak. Ruma qonojel oj ajmakiʼ majun jun ta winäq ntikïr nutöj rumak jun chik winäq. Tasikʼij Salmo 49:7-9.

4. ¿Achike ruma xkäm ri Jesús?

Ri Jesús jun wi chojmiläj winäq, ruma riʼ majun wi ruma nkäm pa ruqʼaʼ ri mak. Rijaʼ majubʼey xmakun ta. Rijaʼ xkäm ruma qamak röj winaqiʼ. Ri Dios xukʼüt ri nimaläj rajowabʼäl pa qawiʼ toq xutäq pe ri Rukʼajol richin xkäm pa qawiʼ. Chuqaʼ ruma xunimaj rutzij ri Rutataʼ chuqaʼ xuyaʼ ri rukʼaslem quma röj, ri Jesús xukʼüt ri rajowabʼäl pa qawiʼ. Tasikʼij Juan 3:16; Romanos 5:18, 19.

Tatz’eta’ ri video ¿Achike ruma xkäm ri Jesús?

5. ¿Achike najin nubʼän ri Jesús wakami?

Toq ri Jesús xkʼojeʼ chi Ruwachʼulew xerukʼachojrisaj yawaʼiʼ, xerukʼasoj kaminaqiʼ chuqaʼ xerutoʼ ri winaqiʼ chi kiwäch ri kʼayewal. Ja riʼ rubʼanik xukʼüt ri achike xtubʼän pa kiwiʼ ri utziläj taq winäq chi qawäch apo (Mateo 15:30, 31; Juan 5:28). Toq ri Jesús xkäm, ri Dios xukʼasoj chik achiʼel jun espíritu (1 Pedro 3:18). Xa xe kʼa riʼ ri Jesús xkʼojeʼ chi ruxkïn ri Dios, chi riʼ xroyobʼej kʼa xyaʼöx na ri qʼatbʼäl tzij pa ruqʼaʼ (Hebreos 10:12, 13). Wakami, nqʼaton chik tzij chi kaj y ri rutzeqelibʼey nkitzijoj ronojel Ruwachʼulew ri utziläj taq rutzijol riʼ. Tasikʼij Daniel 7:13, 14; Mateo 24:14.

Xa bʼaʼ chik apo, ri Jesús xtukusaj ri uchuqʼaʼ yaʼon pa ruqʼaʼ richin xtukʼïs ruwäch ri tijoj poqonal chuqaʼ ri itzel taq winäq. Konojel ri nkikuqubʼaʼ kikʼuʼx chi rij ri Jesús chuqaʼ nkinimaj rutzij, xkekʼojeʼ chuwäch ri Tikʼasäs Ulew chi Ruwachʼulew. Tasikʼij Salmo 37:9-11.