Ir al contenido

Tatzʼetaʼ ri rucholajem

TANAJ 12

¿Achike rubʼanik yojjel apo rikʼin ri Dios?

¿Achike rubʼanik yojjel apo rikʼin ri Dios?

1. ¿La konojel winaqiʼ yerakʼaxaj ri Dios?

Ri Dios nrajoʼ chi konojel kiwäch ri winaqiʼ yechʼon rikʼin (Salmo 65:2). Reʼ man nrajoʼ ta kʼa nubʼij chi konojel ri chʼonïk yerakʼaxaj rijaʼ. Ri Biblia nubʼij chi ri ruchʼonïk jun achin ri itzel runaʼoj rikʼin rixjayil man «napon [ta] rikʼin ri Dios» (1 Pedro 3:7). Chuqaʼ toq ri israelitas jantapeʼ wi xemakun chuwäch ri Dios, man xerakʼaxaj ta. Ja kʼa toq jun winäq qitzij ntzolin pe rukʼuʼx chi re jun rumak, ri Dios nrakʼaxaj ri ruchʼonïk. Tasikʼij Isaías 1:15; 55:7.

Tatz’eta’ ri video ¿La nrakʼaxaj konojel ri chʼonïk ri Dios?

2. ¿Achike rubʼanik yojchʼon rikʼin ri Dios?

Ri yojchʼon rikʼin ri Jehová jun rubʼanik nqayaʼ ruqʼij, ruma riʼ xa xe rikʼin rijaʼ kʼo chi yojchʼon (Mateo 4:10; 6:9). Chuqaʼ ruma xa oj ajmakiʼ kʼo chi nqabʼän ri qachʼonïk pa rubʼiʼ ri Jesús, ruma rijaʼ ri xkäm quma röj (Juan 14:6). Ri Jehová man nrajoʼ ta yeqakamuluj chʼonïk ri choj e kʼo kan pa qawiʼ o yeqasikʼij chuwäch jun wuj. Rijaʼ nrajoʼ chi pa qanima ntel pe ri nqabʼij chi re. Tasikʼij Mateo 6:7; Filipenses 4:6, 7.

Ri Dios yerakʼaxaj chuqaʼ ri chʼonïk yeqabʼän pa qanima (1 Samuel 1:12, 13). Chuqaʼ kan ja rijaʼ nbʼin chi qe chi kojchʼon rikʼin xa bʼa achike ramaj: toq nseqër pe, toq noqʼaʼ qa, toq yojwaʼ qa o toq yeqïl kʼayewal. Tasikʼij Salmo 55:22; Mateo 15:36.

3. ¿Achike rubʼanik yojkitoʼ ri qamolojriʼïl?

Wakami oj kʼo chi kikojöl winaqiʼ ri man kikuqubʼan ta kikʼuʼx rikʼin ri Jehová, xa yeyoqʼon chi rij ri rusujun, achiʼel ri nubʼij chi xtukʼäm pe uxlanibʼäl kʼuʼx chi Ruwachʼulew. Ronojel riʼ rikʼin bʼaʼ nupoysaj qakʼuʼx richin yojjel apo rikʼin ri Dios (2 Timoteo 3:1, 4; 2 Pedro 3:3, 13). Ruma riʼ nkʼatzin chi nqamöl qiʼ kikʼin ri qachʼalal pa rutinamit ri Jehová chuqaʼ richin nqakuqubʼalaʼ qakʼuʼx. Tasikʼij Hebreos 10:24, 25.

Ri nqakʼül qiʼ kikʼin ri winaqiʼ ri yeʼajowan ri Dios nubʼän chi qe chi más naqaj nqanaʼ oj kʼo rikʼin rijaʼ. Ri kimolojriʼïl ri testigos de Jehová nubʼän chi nqakʼäm qanaʼoj chi rij ri kikuqubʼabʼäl kʼuʼx ri chʼaqa chik qachʼalal. Tasikʼij Romanos 1:11, 12.

4. ¿Achike rubʼanik yajel apo rikʼin ri Dios?

Yarutoʼ ri yachʼobʼon pa ruwiʼ ri awetaman chi rij ri Dios chupam ri Biblia. Kachʼobʼon chi rij ri rubʼanobʼal, ri naʼoj yeruyaʼ chuqaʼ ronojel ri rusujun. Ri yojchʼobʼon chuqaʼ yojchʼon rikʼin ri Dios xkojrutoʼ richin nqʼax chi qawäch ri nimaläj rajowabʼäl chuqaʼ retamabʼal. Tasikʼij Josué 1:8; Salmo 1:1-3.

Xkatikïr xkakʼojeʼ chunaqaj ri Dios we nakuqubʼaʼ akʼuʼx rikʼin. Ri kuqubʼabʼäl kʼuʼx achiʼel jun tikoʼn, nrajoʼ chi qʼij qʼij nasamajij. Ri qʼij qʼij nachʼobʼ chi rij ri ruxeʼel ri animan pe xtubʼän chi xtkowïr ri akuqubʼabʼäl kʼuʼx. Tasikʼij Mateo 4:4; Hebreos 11:1, 6.

5. ¿Achike utzil nukʼäm pe ri yojjel apo rikʼin ri Dios?

Ri Jehová yerajoʼ ri yeʼajowan richin. Ntikïr yeruköl chuwäch xa bʼa achike kʼayewal ri nitzelan ri kikuqubʼabʼäl kʼuʼx chuqaʼ ri kikʼaslem chi qawäch apo (Salmo 91:1, 2, 7-10). Chuqaʼ nubʼij achike bʼanobʼäl ri nkikʼäm pe yabʼil pa kiwiʼ, ri nkʼamon el ri kikotem kikʼin chuqaʼ nukʼüt chi kiwäch achike rubʼanik nkikʼwaj jun utziläj kʼaslem. Tasikʼij Salmo 73:27, 28; Santiago 4:4, 8.