Ir al contenido

Tatzʼetaʼ ri rucholajem

TANAJ 14

¿Achike ruma ri Dios kʼo jun rutinamit chi Ruwachʼulew?

¿Achike ruma ri Dios kʼo jun rutinamit chi Ruwachʼulew?

1. ¿Achike ruma ri Dios xeruchaʼ ri ojer taq israelitas richin xeʼok rutinamit?

Ri Dios xubʼän jun tinamït chi ke ri ralkʼwal ri Abrahán chuqaʼ xeruyaʼ pixaʼ pa kiwiʼ. Ri Dios xubʼij Israel chi re ri tinamït riʼ. Rijeʼ kʼo wi chi nkisamajij ri qitzij religión chuqaʼ ri ruchʼabʼäl ri Dios (Salmo 147:19, 20). Ruma wi ri tinamït riʼ ri winaqiʼ e kʼo ronojel ri Ruwachʼulew yetikïr ta nkïl urtusanïk. Tasikʼij Génesis 22:18.

Ri Dios xeruchaʼ ri israelitas richin xeʼok ru-testigos. Ri kibʼanobʼal rijeʼ nuqʼalajrisaj chi ri nabʼän ri nubʼij rupixaʼ ri Dios nukʼäm pe utzil pa awiʼ (Deuteronomio 4:6). Kuma wi rijeʼ ri chʼaqa chik winaqiʼ yetikïr nketamaj chi rij ri qitzij Dios. Tasikʼij Isaías 43:10, 12.

2. ¿Achike ruma ri Dios nrajoʼ chi ri rusamajelaʼ xa jun kibʼanon?

Toq ri Israel, ri tinamït chaʼon, man xubʼän ta chik ri ütz, ri Jehová xujäl el, pa rukʼexel riʼ xuyaʼ kan ri moloj xutikirisaj kan ri Jesús (Mateo 21:43; 23:37, 38). Ruma riʼ, wakami, ja ri qitzij taq nimanelaʼ e okinäq ru-testigos ri Jehová, man ja ta chik ri israelitas. Tasikʼij Hechos 15:14, 17.

Ri Jesús xerutäq ri rutzeqelibʼey richin xbʼekitzijoj ri Ruchʼabʼäl ri Dios chuqaʼ richin xekibʼän tzeqelibʼey chi ke ri winaqiʼ ronojel Ruwachʼulew (Mateo 10:7, 11; 24:14; 28:19, 20). Wakami, chupam ri rukʼisibʼäl taq qʼij, ri rutzijoxik ri Biblia yaʼon ruchuqʼaʼ. Ri Jehová najin yerumöl pa millón chi winaqiʼ ronojel Ruwachʼulew richin yekʼojeʼ chupam ri qitzij religión (Apocalipsis 7:9, 10). Ri xa jun kibʼanon ri qitzij taq nimanelaʼ rubʼanon chi ke chi yetikïr nkitoʼ kiʼ chuqaʼ nkikuqubʼalaʼ kikʼuʼx. Chuqaʼ junan ri tijonïk nkikʼül chi rij ri Biblia pa taq kimolojriʼïl. Tasikʼij Hebreos 10:24, 25.

3. ¿Achike rubʼanik xetikïr pe ri testigos de Jehová pa qaqʼij?

Ri jun moloj riʼ xtikïr pe pa taq junaʼ 1870. Jun koʼöl molaj tijoxelaʼ chi rij ri Biblia xbʼeqʼalajin pe chi kiwäch ri qitzij taq naʼoj yerukʼüt ri Biblia, naʼoj ri pa junaʼ e ewan. Xqʼalajin chi kiwäch chi ri Jesús xupabʼaʼ jun moloj richin ntzijöx ruchʼabʼäl ri Dios. Ruma kʼa riʼ xkitikirisaj el rutzijoxik ri ru-Reino ri Dios chupam ronojel Ruwachʼulew. Chupam ri junaʼ 1931 xkibʼiniʼaj testigos de Jehová. Tasikʼij Hechos 1:8; 2:1, 4, 11; 5:42.

4. ¿Achike rubʼanik nkibʼän kisamaj ri testigos de Jehová?

Ri pa kiqʼij kan ri nabʼey taq nimanelaʼ, ri congregaciones e kʼo wi pa jalajöj taq tinamït ütz xkinaʼ ri kʼo wi jun molaj ukʼwäy bʼey pa kiwiʼ. Ri ukʼwäy taq bʼey riʼ ketaman wi chi ja ri Jesús ri paʼäl pa ruwiʼ ri rutinamit ri Dios (Hechos 16:4, 5). Ke riʼ chuqaʼ wakami, ri testigos de Jehová kʼo jun Molaj Ukʼwäy Bʼey ri ntoʼon kichin. Ri ukʼwäy taq bʼey riʼ jebʼël ketamabʼal chi rij ri samaj, rijeʼ yetzʼeton ri samaj yebʼan ri pa taq Betel ronojel Ruwachʼulew. Ri pa taq Betel yeqʼasäx wuj pa chʼaqa chik chʼabʼäl, yebʼan imprimir chuqaʼ yejach el wuj ri e tzʼibʼan pa más 800 chʼabʼäl. Ri naʼoj e kʼo chupam ri wuj riʼ elesan el pa Biblia. Ri Molaj Ukʼwäy Bʼey nkikuqubʼaʼ kikʼuʼx chuqaʼ yekitoʼ ri más 120 mil congregaciones. Chupam ri congregación e kʼo chuqaʼ achiʼaʼ ri e chaʼon richin yekiyuqʼuj rikʼin ajowabʼäl ri rusamajelaʼ ri Dios. Tasikʼij 1 Pedro 5:2, 3.

Ri testigos de Jehová ütz ütz kinukʼun ri kisamaj richin nkitzijoj ri utziläj taq rutzijol chuqaʼ nkibʼän chi ri winaqiʼ yeʼok tzeqelibʼey. Achiʼel ri apóstoles, rijeʼ nkitzijoj ri Biblia chi taq jay (Hechos 20:20). Chuqaʼ nkiyaʼ tijonïk chi rij ri Biblia chi ke ri winaqiʼ nkajoʼ ri qitzij. Chuqaʼ rijeʼ man choj ta jun moloj kibʼanon, rijeʼ e achiʼel jun familia ri janila nkajoʼ kiʼ chuqaʼ yechajïx ruma ri nimaläj Kitataʼ chi kaj (2 Tesalonicenses 1:3). Ri rusamajelaʼ ri Jehová nkibʼän ri nqa chuwäch rijaʼ chuqaʼ yekitoʼ ri winaqiʼ. Ruma riʼ rijeʼ ri familia más yekikot chi Ruwachʼulew. Tasikʼij Salmo 33:12; Hechos 20:35.