Ir al contenido

Tatzʼetaʼ ri rucholajem

TANAJ 9

¿Achike rubʼanik nqïl kikotem pa qachoch?

¿Achike rubʼanik nqïl kikotem pa qachoch?

1. ¿Achike ruma nkʼatzin ntzʼibʼäx pa qʼatbʼäl tzij ri akʼulubʼik?

Ri Jehová, «ri Dios ri kʼo kikotem rikʼin» chuqaʼ achoj rikʼin e petenäq ri utziläj taq rutzijol, nurayibʼej chi ri familias yekikot pa kachoch (1 Timoteo 1:11TNM). Ri kʼulubʼïk ja ri Jehová xyaʼon rutikirisabʼäl. Ri yakʼuleʼ achiʼel nkibʼij ri pixaʼ nubʼän chi ri teʼej tataʼaj chuqaʼ ri akʼwalaʼ kʼo kikotem kikʼin. Ri qitzij taq nimanelaʼ kʼo chi yekinimaj ri pixaʼ chi rij ri rubʼanik ntzʼibʼäx jun kʼulubʼïk. Tasikʼij Lucas 2:1, 4, 5.

Chuwäch ri Dios, ri kʼulubʼïk richin chi ri achin chuqaʼ ri ixöq nkikʼwaj kiʼ richin jantapeʼ. Ri Jehová man nqa ta chuwäch chi ri kʼulan taq winäq nkikanoj kikʼexel (Hebreos 13:4). Rijaʼ itzel nutzʼët ri nchup ruwäch jun kʼulubʼïk (Malaquías 2:16). Ja kʼa toq jun chi ke ri kʼulan taq winäq nukanoj rukʼexel ri rukʼulaj, ri Dios nuyaʼ qʼij chi re ri winäq ri majun rumak ta, nuchüp ruwäch ri rukʼulubʼik chuqaʼ nkʼuleʼ chik jun bʼey. Tasikʼij Mateo 19:3-6, 9.

2. ¿Achike kinaʼoj kʼo chi nkibʼän chi kiwäch ri kʼulan taq winäq?

Ri Jehová xubʼän ri achin chuqaʼ ri ixöq richin nkitoʼ kiʼ chi kiwäch toq yekʼuleʼ (Génesis 2:18). Ri Jehová rubʼanon chi ja ri achin nukʼwan bʼey pa rachoch. Ruma riʼ kʼo chi yerilij chuqaʼ yerutijoj ri rachʼalal chi rij ri Biblia. Chuqaʼ ruma ri rajowabʼäl chi rij ri rixjayil xa bʼa achike na ri nkʼatzin xtubʼän ruma rijaʼ. Ri kʼulan taq winäq kʼo chi nkajoʼ kiʼ chuqaʼ nkiyaʼ kiqʼij chi kiwäch. Chuqaʼ richin kʼo kikotem pa kachoch kʼo chi nkiküy kimak chi kiwäch, ruma chi e kaʼiʼ e ajmakiʼ. Tasikʼij Efesios 4:31, 32; 5:22-25, 33; 1 Pedro 3:7.

3. ¿La ütz nkichüp ruwäch kikʼulubʼik ri winaqiʼ ri kʼo oyowal chi kiwäch?

Toq jun kʼulaj winäq kʼo kʼayewal chi kiwäch chi e kaʼiʼ kʼo chi nkikanoj rubʼanik nkikʼüt ri kajowabʼäl chi kiwäch (1 Corintios 13:4, 5). Ri Biblia majun nubʼij ta chi ri najäch awiʼ ja riʼ rusolïk jun kʼayewal. Tasikʼij 1 Corintios 7:10-13.

4. ¿Achike nrajoʼ ri Dios pa kiwiʼ ri akʼwalaʼ?

Ri Jehová nrajoʼ chi ri akʼwalaʼ kʼo kikotem kikʼin. Ruma riʼ nukʼüt chi kiwäch achike rubʼanik ütz yebʼe pa kikʼaslem. Chuqaʼ nrajoʼ chi nketamaj chi rij ri ketamabʼal ri kiteʼ kitataʼ (Colosenses 3:20). Chuqaʼ nrajoʼ chi nkinaʼ ri kikotem nuyaʼ ri nabʼän rusamaj ri Dios chuqaʼ ri Rukʼajol. Tasikʼij Eclesiastés 11:9–12:1; Mateo 19:13-15; 21:15, 16.

5. ¿Achike rubʼanik ri teʼej tataʼaj yekitoʼ ri kalkʼwal richin kʼo kikotem kikʼin?

Ri teʼej tataʼaj kʼo chi yekilij, nkiyaʼ kitzyaq chuqaʼ kachoch ri kalkʼwal (1 Timoteo 5:8). Chuqaʼ kʼo chi nkikʼüt chi kiwäch ri rubʼanik nawajoʼ chuqaʼ nakʼäm anaʼoj chi rij ri Dios (Efesios 6:4). Toq ri teʼej tataʼaj nkikʼüt ri kajowabʼäl chi rij ri Dios, man xa xe ta nkiyaʼ jun utziläj tzʼetbʼäl chi kiwäch ri kalkʼwal chuqaʼ nubʼän chi nkikʼäm kinaʼoj chi kij. Ri yetijöx ri akʼwalaʼ rikʼin ri Biblia nubʼän chi ütz rubʼanik yechʼobʼon. Tasikʼij Deuteronomio 6:4-7; Proverbios 22:6.

Ri akʼwalaʼ nkajoʼ chi nkuqubʼäx kikʼuʼx chuqaʼ nyaʼöx ruqʼij ri utziläj taq kibʼanobʼal. Chuqaʼ kʼo mul nkʼatzin yechojmirisäx chuqaʼ nyaʼöx tzij pa kiwiʼ, ke riʼ yetoʼöx richin man yepe ta kʼayewal pa kiwiʼ (Proverbios 22:15). Pa rubʼeyal kʼo chi nyaʼöx tzij pa kiwiʼ man rikʼin poqön taq tzij. Tasikʼij Colosenses 3:21.

Ri testigos de Jehová kʼïy wuj kelesan kichin ri teʼej tataʼaj chuqaʼ akʼwalaʼ. Ri naʼoj e kʼo chi kipam, chupam ri Biblia e kʼamon el. Tasikʼij Salmo 19:7, 11.