Ir al contenido

Tatzʼetaʼ ri rucholajem

TANAJ 05

Ri naʼoj e kʼo chupam ri Biblia e petenäq rikʼin ri Dios

Ri naʼoj e kʼo chupam ri Biblia e petenäq rikʼin ri Dios

Jun nimaläj sipanïk ruyaʼon kan ri Jehová chi qe: ri 66 libros ri e kʼo chupam ri Biblia. Ja kʼa rikʼin bʼaʼ nakʼutuj qa chawäch: «¿Akuchi petenäq ri Biblia? ¿Achike xbʼanon richin?». Richin yeqʼalajrisäx re kʼutunïk reʼ, tqatzʼetaʼ achike rubʼanik ri ruchʼabʼäl ri Dios kʼo pa qaqʼij.

1. We ri Biblia xtzʼibʼäx kuma achiʼaʼ, ¿achike ruma nqabʼij chi ri Dios xbʼanon richin?

Jun laʼaq 40 achiʼaʼ, ri jalajöj kisamaj, xkitzʼibʼaj ri Biblia. Ri rutzʼibʼaxik ri Biblia xtikïr pe pa junaʼ 1513 toq majani tpe ri Jesús y xkʼis rutzʼibʼaxik pa junaʼ 98 toq xpe yan ri Jesús. Ri rutzʼibʼaxik xukʼwaj jun 1.600 junaʼ. Stapeʼ ke riʼ, ri kʼo chupam ri Biblia man nusäch ta riʼ. ¿Achike ruma? Ruma ri xbʼanon ri Biblia ja ri Dios (tasikʼij 1 Tesalonicenses 2:13). Ri achiʼaʼ riʼ man ja ta kinaʼoj xkitzʼibʼaj qa. Rijeʼ, «kan ja ri loqʼoläj espíritu ri xbʼin chi ke ri kʼo chi xkibʼij ojer kan» (2 Pedro 1:21). a Rikʼin ri ruloqʼoläj espíritu, ri Dios xubʼän chi ri achiʼaʼ reʼ xkitzʼibʼaj qa ri runaʼoj rijaʼ (2 Timoteo 3:16).

2. ¿La bʼanon ri Biblia kichin konojel winaqiʼ?

Winaqiʼ richin «jalajöj ruwachʼulew, ijatzul, tinamït y chʼabʼäl» yetikïr nkïl urtusanïk chi rij ri utziläj taq rutzijol ri nuyaʼ ri Biblia (tasikʼij Apocalipsis 14:6). Ri Dios rukanon rubʼanik richin chi ri Biblia kʼo pa kʼïy taq chʼabʼäl. Y ja riʼ ri wuj ri más qʼasan pa kʼïy taq chʼabʼäl. Jubʼama konojel ri winaqiʼ yetikïr nketamaj ri nubʼij ri Biblia, xa bʼa achike na rutinamit chuqaʼ ruchʼabʼäl.

3. ¿Achike rubʼanik ri Jehová xuchajij ri Biblia?

Ri Biblia xtzʼibʼäx chupam wuj ri majun yeyaloj ta. Xeʼukusäx rollos ri e bʼanon kikʼin kitzʼumal chikopiʼ o kikʼin raqän taq qʼayïs kibʼiniʼan papiro. Ja kʼa e kʼo achiʼaʼ ri kan janila xkiyaʼ ruqʼij ri Biblia, rijeʼ xkibʼän chʼaqa chik copias chi kij ri rollos e bʼanon kan. Stapeʼ kʼïy winaqiʼ ri kʼo kiqʼij xkajoʼ xkikʼïs ruwäch, e kʼo chʼaqa chik ri kan xkiyaʼ kikʼaslem richin xkolotäj. Ri Jehová man ruyaʼon ta qʼij chi xa bʼa achike na jun nqʼaton ri napon ta ri ruchʼabʼäl qikʼin. Ri Biblia nubʼij chi: «ri ruchʼabʼäl ri qa-Dios kan richin tbʼe qʼij, tbʼe säq» (Isaías 40:8).

TQANIKʼOJ RIJ

Tqetamaj más chi rij rubʼanik xubʼän ri Dios richin jujun achiʼaʼ xkitzʼibʼaj ri Biblia. Tqatzʼetaʼ achike rubʼanon rijaʼ richin man kʼison ta ruwäch chuqaʼ achike rubʼanon richin chi konojel ri winaqiʼ yetikïr nkisikʼij ruwäch.

4. Ri Biblia nubʼij achike ri xtzʼibʼan richin

Titzʼetaʼ ri VIDEO. Chi rij riʼ tisikʼij 2 Timoteo 3:16 chuqaʼ kixchʼon chi rij reʼ:

  • We ri Biblia xtzʼibʼäx kuma achiʼaʼ, ¿achike ruma nqabʼij chi ja ri ruchʼabʼäl ri Dios?

  • ¿Nanimaj rat chi kan qitzij ri Dios xuyaʼ runaʼoj pa kiwiʼ ri achiʼaʼ ri xetzʼibʼan ri Biblia?

Ri secretario nutzʼibʼaj ri carta, ja kʼa ri naʼoj richin ri rajaw, rijaʼ nubʼij chi re achike kʼo chi nutzʼibʼaj. Ke riʼ chuqaʼ xbʼanatäj rikʼin ri Biblia, xkitzʼibʼaj achiʼaʼ ja kʼa ri naʼoj petenäq rikʼin ri Dios.

5. Majun achike ta xtikïr xkʼison ta ruwäch ri Biblia

We ri Biblia petenäq rikʼin ri Dios, rukʼamon chi rijaʼ nuchajij. Ri qʼatöy taq tzij pa junaʼ kikanon rubʼeyal richin nkikʼïs ruwäch ri Biblia. Chuqaʼ xekʼojeʼ ukʼwäy taq bʼey kichin ri religiones ri majun xkajoʼ ta chi ri winaqiʼ xkisikʼij ta ruwäch. Kʼïy ri xkichajij ri Biblia stapeʼ itzel xetzʼët chuqaʼ jubʼama xekamisäx. Richin nketamaj ruwäch jun chi ke ri achiʼaʼ riʼ, titzʼetaʼ ri VIDEO chuqaʼ kixchʼon chi rij reʼ:

  • Wakami ri xawetamaj chi kʼïy xkitïj kiqʼij richin xkichajij ri Biblia, ¿narayibʼej rat nasikʼij rupam? ¿Achike ruma?

Tisikʼij Salmo 119:97 chuqaʼ kixchʼon chi rij reʼ:

  • ¿Achike ruma kʼïy winäq kiyaʼon kikʼaslem richin nkijäch ri Biblia chuqaʼ nkiqʼasaj pa chʼaqa chik chʼabʼäl?

6. Jun wuj kichin konojel ri winaqiʼ

Ri Biblia ja riʼ ri wuj ri más jachon chuqaʼ ri más qʼasan pa chʼaqa chik chʼabʼäl. Tisikʼij Hechos 10:34, 35 chuqaʼ kixchʼon chi rij reʼ:

  • ¿Achike ruma ri Dios nrajoʼ chi ri Ruchʼabʼäl njach ta pa kʼïy tinamït chuqaʼ nqʼasäx ta pa kʼïy taq chʼabʼäl?

  • ¿Achike ri más ütz xatzʼët chi rij ri Biblia?

Jubʼama

konojel

ri winaqiʼ

yetikïr nkisikʼij ri Biblia pa jun chʼabʼäl ri napon pa kiwiʼ

Kʼo pa más

3 mil

chʼabʼäl,

ronojel ri Biblia o xa jujun peraj

Jun 5 mil millones

Ri Biblias ri e bʼanon imprimir.

Ja riʼ ri wuj ri más bʼanon imprimir chuwäch xa bʼa achike chik na jun wuj

E KʼO JUJUN NKIBʼIJ REʼ: «Ri Biblia xa achiʼaʼ xetzʼibʼan richin».

  • ¿Achike nabʼij rat?

  • ¿Achike ruma nqabʼij chi ri Biblia ja riʼ ri Ruchʼabʼäl ri Dios?

TQAKAMULUJ

Ri Biblia ja riʼ ri Ruchʼabʼäl ri Dios, y rijaʼ rukanon rubʼanik richin konojel ri winaqiʼ nkʼojeʼ jun kikʼin.

Ri xawetamaj

  • ¿Achike rubʼanik xubʼän ri Dios richin chi achiʼaʼ xkitzʼibʼaj ri Biblia?

  • ¿Achike ri más xqa chawäch chi rij ri rubʼanik xkolotäj ri Biblia? ¿Y achike nabʼij chi rij rujachik chuqaʼ ruqʼasaxik pa chʼaqa chik chʼabʼäl?

  • Ruma awetaman chik chi ri Dios rukanon rubʼanik richin napon ri Ruchʼabʼäl awikʼin ¿Achike nanaʼ chi rij reʼ?

Tasamajij reʼ

RICHIN NAWETAMAJ MÁS

Tawetamaj achike ruqʼasan pe ri Biblia kan xa xe toq xtzʼibʼäx ri nabʼey wuj kʼa pa qaqʼij wakami.

«Ri rubʼanik xapon ri Biblia qikʼin» (¡Despertad!, noviembre de 2007)

Tatzʼetaʼ achike rubʼanik ri Biblia rukʼowisan oxiʼ nimaʼq taq kʼayewal.

«¿Achike kʼayewal rilon pe ri Biblia?» (La Atalaya, núm. 4 2016)

Tatzʼetaʼ achike kʼayewal xkïl jujun winäq ri xkajoʼ xkiqʼasaj pa chʼaqa chik chʼabʼäl ri Biblia.

Rijeʼ xkichajij rikʼin ronojel kanima ri Biblia (14:26)

Ri Biblia pa kʼïy chʼabʼäl kʼo wi chuqaʼ kʼïy ru-copias. ¿Achike rubʼanik nawetamaj we ri ruchʼabʼäl ri Dios majun jalon ta rupam?

«¿La jalon rupam ri Biblia?» (Reʼ xtawïl pa jw.org)

a Ri loqʼoläj espíritu ja riʼ jun nimaläj uchuqʼaʼ ri petenäq rikʼin ri Dios. Chupam ri tanaj 07 nchʼon más chi rij reʼ.