Ir al contenido

Tatzʼetaʼ ri rucholajem

TANAJ 26

¿Achike ruma kʼo janila itzelal chuqaʼ tijoj poqonal?

¿Achike ruma kʼo janila itzelal chuqaʼ tijoj poqonal?

Toq kʼo jun chʼaʼoj nbʼanatäj, kʼïy winaqiʼ nkikʼutuj chi kiwäch «¿Achike ruma yebʼanatäj reʼ?». Ja kʼa, janila nukuqubʼaʼ qakʼuʼx ruma ri Biblia nuqʼalajrisaj re kʼutunïk reʼ.

1. ¿Achike xubʼän ri Satanás richin xuyaʼ ri itzelal chuwäch ri Ruwachʼulew?

Ri Satanás xupabʼaʼ riʼ chuwäch ri Dios. Ruma rijaʼ nrajoʼ wi nqʼaton tzij pa kiwiʼ ri chʼaqa chik, xubʼän chi ri Adán y Eva xkipabʼaʼ pe kiʼ chuwäch ri Dios. Rijaʼ xtikïr xubʼän riʼ ruma xubʼij jun tzʼukun tzij chi re ri Eva (Génesis 3:​1-5). Ri Satanás xubʼij chi re chi ri Jehová man najin ta nuyaʼ ronojel ri ütz chi ke. Rijaʼ xrajoʼ xubʼij chi ri winaqiʼ más ta xkekikot we man xtkinimaj ta rutzij ri Dios. Toq ri Satanás xubʼij chi re ri Eva chi man xtkäm ta, ja riʼ ri nabʼey bʼey ri xtzʼukun tzij. Ruma riʼ ri Biblia nubʼij chi rijaʼ «jun tzʼuküy tzij. Y kan kitataʼ kʼa konojel ri e tzʼuküy taq tzij» (Juan 8:​44).

2. ¿Achike xkibʼän ri Adán chuqaʼ ri Eva?

Ri Jehová ütz runaʼoj xubʼän kikʼin ri Adán chuqaʼ ri Eva. Rijaʼ xubʼij chi ke chi ütz nkitïj ruwäch xa bʼa achike na chi cheʼ ri kʼo pa jardín de Edén ja kʼa xa xe jun ri man ütz ta ri nkitïj (Génesis 2:​15-​17). Stapeʼ ke riʼ, rijeʼ xkitïj ruwäch ri cheʼ riʼ. Ri Eva «xukʼäm kʼa ri ruwäch ri cheʼ riʼ y xutïj. Y xbʼeruyaʼ chuqaʼ chi re ri rachijil» (Génesis 3:6). Kan chi e kaʼiʼ xkiqʼäj rutzij ri Dios. Ruma ri Adán y Eva e tzʼaqät wi, kan kʼo wi pa kanima ri nkinimaj rutzij ri Dios. Ja kʼa, toq rijeʼ xkiqʼäj rutzij ri Dios, rijeʼ xemakun chuqaʼ xkipabʼaʼ kiʼ chuwäch ri ruqʼatbʼäl tzij ri Dios. Ja riʼ ri xbʼanon chi ke chi janila xkitïj poqön (Génesis 3:​16-​19).

3. ¿Achike xukʼäm pe pa qawiʼ ri xkibʼän ri Adán chuqaʼ ri Eva?

Toq ri Adán chuqaʼ ri Eva xemakun, xeʼok ajmakiʼ, y ruma riʼ konojel ri kalkʼwal xeʼaläx rikʼin ri mak riʼ. Ri Biblia nubʼij chi «ri mak xa xe kʼa ruma jun achin rubʼiniʼan Adán toq xok kan chuwäch ri ruwachʼulew. Y ri mak kan ja riʼ kʼa ri xkʼamon pe ri kamïk. Ruma riʼ kan qonojel kʼa ri winaqiʼ ri kʼo chi yojkäm» (Romanos 5:​12).

¿Achike ruma yojtijon poqön? Kʼo bʼey, ruma man ja ta ri ütz nqachaʼ nqabʼän. Chʼaqa chik bʼey, ruma ri nkibʼän ri chʼaqa chik winaqiʼ. Chuqaʼ kʼo bʼey ruma man nqanaʼ ri achike yebʼanatäj pa qakʼaslem (tasikʼij Eclesiastés 9:​11).

TQANIKʼOJ RIJ

Tqatzʼetaʼ achike ruma man ütz ta nqabʼij chi rumak ri Dios ronojel ri itzelal chuqaʼ ri tijoj poqonal ri kʼo, chuqaʼ tqatzʼetaʼ achike nunaʼ rijaʼ toq nutzʼët chi najin yojtijon poqön.

4. Man rumak ri Dios ri yojtijon poqön

Ri winaqiʼ nkinimaj chi ri Ruwachʼulew kʼo pa ruqʼaʼ ri Dios. ¿La kan qitzij reʼ? Titzʼetaʼ ri VIDEO.

Tisikʼij Santiago 1:​13 chuqaʼ 1 Juan 5:​19, chuqaʼ kixchʼon chi rij reʼ:

  • ¿La rumak ri Dios ri kʼo ri itzelal chuqaʼ ri tijoj poqonal?

5. Ri xukʼäm pe ri ruqʼatbʼäl tzij ri Satanás

Tisikʼij Génesis 3:​1-6 chuqaʼ kixchʼon chi rij reʼ:

  • ¿Achike tzʼukun tzij xubʼij ri Satanás? (Titzʼetaʼ ri versículos 4 chuqaʼ 5).

  • ¿Achike xrajoʼ xubʼij ri Satanás toq xubʼij chi ri Jehová man nuyaʼ ta ri ütz chi ke ri winaqiʼ?

  • Ri Satanás xubʼij chi man nkʼatzin ta chi ri Jehová nqʼaton tzij pa kiwiʼ ri winaqiʼ, ¿la qitzij reʼ? ¿Achike ruma?

Tisikʼij Eclesiastés 8:9 chuqaʼ kixchʼon chi rij reʼ:

  • ¿La ütz bʼenäq chi kiwäch ri winaqiʼ ruma man jaʼ ta ri Jehová ri nqʼaton tzij? ¿Achike ruma?

  1. Ri Adán chuqaʼ ri Eva e tzʼaqät wi chuqaʼ e kʼo wi chuwäch jun Kotzʼijaläj Ulew, ja kʼa xa xkinimaj rutzij ri Satanás chuqaʼ xkipabʼaʼ kiʼ chuwäch ri Jehová.

  2. Toq ri Adán chuqaʼ ri Eva xemakun, konojel ri winaqiʼ xkikʼäm apo ri mak chuqaʼ ri kamïk, chuqaʼ xkʼiyïr pe ri tijoj poqonal chuwäch ri Ruwachʼulew.

  3. Ri Jehová xtukʼïs ruwäch ri mak, ri tijoj poqonal chuqaʼ ri kamïk. Ri winaqiʼ jun bʼey chik xkeʼok tzʼaqät chuqaʼ xkekʼojeʼ chuwäch ri Kotzʼijaläj Ulew.

6. Ri Jehová nqʼaxon ranima toq nutzʼët chi yojtijon poqön

¿La man nbʼison ta ri Dios toq yojtijon poqön? Tatzʼetaʼ ri xkitzʼibʼaj ri rey David chuqaʼ ri apóstol Pedro. Tisikʼij Salmo 31:7 chuqaʼ 1 Pedro 5:7, chuqaʼ kixchʼon chi rij reʼ:

  • ¿Achike nanaʼ rat toq nawetamaj chi ri Jehová nutzʼët ri najin nakʼowisaj chuqaʼ chi kan nqʼaxon ranima toq nutzʼët chi yojtijon poqön?

7. Ri Dios xtukʼïs ruwäch ronojel ri nuyaʼ tijoj poqonal

Tisikʼij Isaías 65:​17 chuqaʼ Apocalipsis 21:​3, 4, chuqaʼ kixchʼon chi rij reʼ:

  • Ri Jehová nubʼij chi xtukʼïs ruwäch ronojel ri nuyaʼ tijoj poqonal chi ke ri winaqiʼ. ¿La nukuqubʼaʼ akʼuʼx ri nawetamaj reʼ? ¿Achike ruma?

¿La awetaman rat reʼ?

Ri Satanás xutzʼük tzij chi rij ri Jehová toq xubʼij ri nabʼey tzʼukun tzij. Reʼ nel chi tzij chi xutzʼilbʼisaj ri rubʼiʼ ri Jehová ruma xrajoʼ xubʼij chi rijaʼ man pa rubʼeyal ta nqʼaton tzij chuqaʼ chi man ütz ta runaʼoj. Xa bʼa chik apo, ri Jehová xtuchʼajchʼojrisaj ri rubʼiʼ toq xtukʼïs ruwäch ronojel ri nbʼanon chi ke ri winaqiʼ chi yetijon poqön. Toq rijaʼ xtubʼän riʼ xtukʼüt chi ri ru-Reino ja riʼ ri más ütz. Ri qʼij toq ri Jehová xtuchʼajchʼojrisaj ri rubʼiʼ ja riʼ jun chi ke ri qʼij ri kʼo más rejqalem chuwäch xa bʼa achike chik na jun (Mateo 6:​9, 10).

E KʼO JUJUN NKIBʼIJ REʼ: «Ri Dios nrajoʼ chi yojtijon poqön».

  • ¿Achike nabʼij rat?

TQAKAMULUJ

Ri tijoj poqonal chuqaʼ ri itzelal kʼo chuwäch ri Ruwachʼulew kuma ri Satanás chuqaʼ ri nabʼey qateʼ qatataʼ. Nqʼaxon ranima ri Jehová toq nutzʼët chi röj nqatïj poqön. Chuqaʼ xa bʼa chik apo xtukʼïs ruwäch ri tijoj poqonal.

Ri xawetamaj

  • ¿Achike tzʼukun tzij xubʼij ri Diablo chi re ri Eva?

  • ¿Achike xukʼäm pe ri man xkinimaj ta rutzij ri Dios ri Adán chuqaʼ Eva?

  • ¿Achike ruma nqabʼij chi nqʼaxon ranima ri Jehová toq nutzʼët chi yojtijon poqön?

Tasamajij reʼ

RICHIN NAWETAMAJ MÁS

Tawetamaj achike nubʼij ri Biblia chi rij ri mak.

«¿Achike ri mak?» (Reʼ xtawïl pa jw.org)

Tasikʼij más chi rij ri xukʼäm pe ri xubʼij ri Satanás chupam ri jardín de Edén.

«¿Achike ruma ri Dios nuyaʼ qʼij chi kʼo tijoj poqonal?» (La Atalaya, 1 de enero de 2014)

Tatzʼetaʼ achike xretamaj jun achin ri janila wi xutïj poqön chupam ri rukʼaslem.

Wakami ninnaʼ chi man nuyonil ta chik in kʼo (5:​09)