Ir al contenido

Tatzʼetaʼ ri rucholajem

TANAJ 30

¡Ri kaminaqiʼ xkekʼaseʼ jun bʼey chik!

¡Ri kaminaqiʼ xkekʼaseʼ jun bʼey chik!

Ri kamïk kʼïy bʼis chuqaʼ qʼaxomal rukʼamon pe. Ruma riʼ ri Biblia nubʼij chi ri kamïk achiʼel jun enemigo (1 Corintios 15:26). Chupam ri tanaj 27, rat xawetamaj chi ri Jehová xtukʼïs ruwäch ri enemigo riʼ. Ja kʼa, ¿achike xtbʼanatäj kikʼin ri xekäm yan? Chupam re tanaj reʼ, xtawetamaj jun chik ri rusujun ri Jehová: rijaʼ xtuyaʼ jun bʼey chik kikʼaslem pa millón chi winaqiʼ richin yekʼaseʼ richin jantapeʼ. ¡Xkekʼastäj jun bʼey chik! ¿La kan qitzij reʼ? ¿Akuchi xkekʼaseʼ? ¿La chi laʼ chi kaj o waweʼ chuwäch ri Ruwachʼulew?

1. ¿Achike nrajoʼ nubʼän ri Jehová pa kiwiʼ ri e kaminäq el?

Ri Jehová rikʼin ronojel ranima nrajoʼ nuyaʼ chik kikʼaslem ri e kaminäq el. Ri Job, jun achin ri kan janila rukuqubʼabʼäl kʼuʼx, kʼo wi pa ranima chi ri Dios majun xtumestaj ta toq rijaʼ xtkäm chuqaʼ toq xtmuq el. Rijaʼ xubʼij chi re ri Dios: «xkinawoyoj, y yin kan xtinkʼulubʼaʼ apo ri achʼabʼäl» (tasikʼij Job 14:​13-15).

2. ¿Achike rubʼanik qetaman chi ri e kaminäq el yetikïr yekʼaseʼ jun bʼey chik?

Toq ri Jesús xkʼojeʼ chuwäch ri Ruwachʼulew, ri Dios xubʼän chi rijaʼ xtikïr xerukʼasoj ri kaminaqiʼ. Ruma riʼ ri Jesús xukʼasoj jun xtän ri 12 rujunaʼ chuqaʼ jun ral alaʼ ri jun malkaʼn ixöq (Marcos 5:​41, 42; Lucas 7:​12-15). Chi rij riʼ xkäm ri Lázaro jun rachibʼil ri Jesús. Stapeʼ kajiʼ qʼij kaminäq yan, ri Jesús xukʼasoj pe. Richin xubʼän riʼ rijaʼ xchʼon rikʼin ri Dios, y rikʼin uchuqʼaʼ xubʼij: «¡Lázaro, katel pe! Y ri kaminäq [wi] xel pe», ¡ri Lázaro kʼäs! (Juan 11:​43, 44 CR). Janila wi xekikot ri rachʼalal chuqaʼ ri rachibʼil ri Lázaro.

3. ¿La xkekʼastäj el ri awachʼalal ri e kaminäq el?

Ri Biblia nubʼij chi «ri kaminaqiʼ kʼo na jun qʼij toq xkekʼastäj» (Hechos 24:15). Ri winaqiʼ ri xerukʼasoj ri Jesús man chi kaj ta wi e kʼo (Juan 3:​13). Konojel ri xkinaʼ pe kiwäch xekikot ruma xekʼojeʼ jun bʼey chik chuwäch ri Ruwachʼulew. Achiʼel xbʼanatäj ojer kan, xa bʼa chik apo ri Jesús xkerukʼasoj pa mil chi millón ri winaqiʼ richin yekikot chuwäch ri Tikʼasäs Ulew. Rijaʼ xubʼij chi «konojel ri kaminaqiʼ e muqül», nel chi tzij, konojel ri e kʼo pa ranima ri Dios, xkeyakatäj, ajun ri winaqiʼ ri man xqetamaj ta kiwäch (Juan 5:​28, 29 CR).

TQANIKʼOJ RIJ

Tqatzʼetaʼ achike ruma ri Biblia nubʼij chi ri kaminaqiʼ yetikïr yekʼaseʼ jun bʼey chik chuqaʼ chi ri jun sujunïk riʼ kan xtbʼanatäj. Chuqaʼ tqatzʼetaʼ chi ri nqetamaj chi rij reʼ nukuqubʼaʼ qakʼuʼx chuqaʼ nuyaʼ uxlanem pa qanima.

4. Ri Jesús xukʼüt chi ntikïr yerukʼasoj ri kaminaqiʼ

Tqetamaj más chi rij ri xubʼän ri Jesús rikʼin ri rachibʼil Lázaro. Tisikʼij Juan 11:14 chuqaʼ 38-​44, chuqaʼ kixchʼon chi rij reʼ:

  • ¿Achike ruma qetaman chi ri Lázaro kan qitzij wi kaminäq? (Titzʼetaʼ ri versículo 39).

  • Xa ta ri Lázaro chi kaj ta kʼo wi, ¿nabʼij rat chi ri Jesús ütz xubʼän chi re ri xuqʼasaj pe chuwäch ri Ruwachʼulew?

Titzʼetaʼ ri VIDEO.

5. ¡E kʼïy ri xkekʼastäj pe!

Tisikʼij Salmo 37:29 chuqaʼ kixchʼon chi rij reʼ:

  • ¿Akuchi xkeyaʼöx wi ri pa millón chi winaqiʼ ri xkekʼastäj pe?

Ri Jesús man xa xe ta xkerukʼasoj pe ri xkiyaʼ ruqʼij ri Jehová; chuqaʼ xtuyaʼ kikʼaslem ri chʼaqa chik winaqiʼ ri man xketamaj ta ruwäch. Tisikʼij Hechos 24:15 chuqaʼ kixchʼon chi rij reʼ:

  • Toq xkekʼastäj pe ri kaminaqiʼ, ¿achike winäq nawajoʼ natzʼët jun bʼey chik?

Chuwäch ri Jesús man kʼayew ta ri yerukʼasoj ri winaqiʼ ri e kaminäq el achiʼel man kʼayew ta chuwäch jun tataʼaj ri nukʼasoj ri rukʼajol.

6. Ri nqetamaj chi xkekʼastäj pe ri kaminaqiʼ nukuqubʼaʼ qakʼuʼx

Ri xbʼanatäj rikʼin rumiʼal ri Jairo janila rukuqubʼan kikʼuʼx kʼïy ri xkäm jun kachʼalal kikʼin. Tisikʼij re tzijonem reʼ chupam ri Lucas 8:​40-​42 chuqaʼ 49-​56.

Toq ri Jesús nukʼasoj yan ri rumiʼal ri Jairo, rijaʼ xubʼij chi re: «Man taxibʼij awiʼ, rat xa xe takuqubʼaʼ akʼuʼx wikʼin» (titzʼetaʼ ri versículo 50). ¿Achike rubʼanik nukuqubʼaʼ akʼuʼx ri nawetamaj chi xkekʼastäj pe ri kaminaqiʼ...

  • ... toq xtkäm jun awachʼalal?

  • ... toq kamïk awichin?

Titzʼetaʼ ri VIDEO chuqaʼ kixchʼon chi rij reʼ:

  • ¿Achike rubʼanik rukuqubʼan kikʼuʼx ruteʼ rutataʼ ri Phelicity ri ketaman chi xkekʼastäj pe ri kaminaqiʼ?

E KʼO JUJUN NKIBʼIJ REʼ: «Ri kaminaqiʼ xkekʼastäj pe chi laʼ chi kaj».

  • ¿Achike nabʼij rat?

  • ¿Achike texto xtakusaj richin xtakʼüt chi kʼïy chi ke ri kaminaqiʼ xkekʼasöx pe waweʼ chuwäch ri Ruwachʼulew?

TQAKAMULUJ

Ri Biblia nubʼij chi pa mil chi millón ri e kaminäq el xkekʼastäj pe. Ri Jehová nrajoʼ nuyaʼ jun bʼey chik kikʼaslem chuqaʼ ruyaʼon ruchuqʼaʼ ri Jesús richin xkerukʼasoj.

Ri xawetamaj

  • ¿Achike ruma qetaman chi ri Jehová chuqaʼ ri Jesús rikʼin konojel kanima nkajoʼ nkiyaʼ jun bʼey chik kikʼaslem ri e kaminäq el?

  • ¿Akuchi xkeyaʼöx ri pa millón chi winaqiʼ ri xkekʼastäj pe? ¿La chi laʼ chi kaj, o chuwäch ri Ruwachʼulew? ¿Achike ruma ke riʼ nachʼöbʼ?

  • ¿Achike ruma nanimaj chi ri awachʼalal chuqaʼ ri awachibʼil xkekʼaseʼ jun bʼey chik?

Tasamajij reʼ

RICHIN NAWETAMAJ MÁS

Tasikʼij kayoxiʼ naʼoj ri xkarutoʼ richin xtaköchʼ ri bʼis nuyaʼ toq nkäm jun awachʼalal.

«Toʼïk toq nkäm jun qachʼalal» (¡Despertad!, núm. 3 2018)

¿Achike rubʼanik ri Biblia nukuqubʼaʼ rukʼuʼx jun winäq ri xkäm jun rachʼalal?

¿Achike ütz nqabʼän toq nkäm jun winäq ri janila nqajoʼ? (5:06)

Tatzʼetaʼ achike rubʼanik natoʼ jun akʼwal ri xkäm jun rachibʼil.

Ri kolotajïk (2:​07)

¿La e kʼo ri xkekʼastäj pe chi laʼ chi kaj? ¿La e kʼo ri majun xkekʼastäj ta pe?

«¿Achike ri kʼasojinïk?» (Reʼ xtawïl pa jw.org)