Yaqʼax chupam ri rupam

Yaqʼax rikʼin ri rucholajem

¿Achkë ntel chë tzij kʼo ru-espíritu Dios awkʼë?

¿Achkë ntel chë tzij kʼo ru-espíritu Dios awkʼë?

«Ye ta kʼa ri Dios [...] nuʼän ta chiwä chë nkʼojeʼ ri naʼoj xkʼojeʼ rkʼë Cristo Jesús» (ROMANOS 15:5, TNM).

BʼIX: 17, 13

1, 2. a) ¿Achkë nkiʼij ye kʼïy qachʼalal chrij ri nayaʼ pa naʼäy Dios? b) ¿Achkë kʼutunïk xkeqatzʼët chpan re tzijonem reʼ?

JUN qachʼalal ixöq aj Canadá nuʼij: «Rma nuyaʼon pa naʼäy Dios, más kiʼ nukʼuʼx chqa yirutoʼ rchë yenqʼaxaj ri kʼayewal nkikʼüt pä kiʼ jujun qʼij». Chqa jun qachʼalal achï aj Brasil nuʼij: «Rma qayaʼon pa naʼäy Dios, ri 23 junaʼ yoj kʼulan rkʼë wixjayil janina kiʼ qakʼuʼx qabʼanon pä». Chqa jun chik qachʼalal achï aj Filipinas nuʼij chë rma ruyaʼon pa naʼäy Dios, kiʼ rukʼuʼx chqa ütz rukʼwan riʼ kikʼë jontir qachʼalal tapeʼ jalajöj kinaʼoj.

2 Rkʼë reʼ nqatzʼët chë taq nqayaʼ qʼij chë nkʼojeʼ ru-espíritu Dios qkʼë kʼïy utzil nukʼän pä pa qawiʼ. Kantzij na wä, ronojel nqajoʼ nqïl ri utzil riʼ. Rma riʼ, rkʼë bʼaʼ nqakʼutuj qa chi qawäch achkë nqaʼän rchë nkʼojeʼ más ru-espíritu Dios qkʼë. Xkojtzijon chrij riʼ. Ye kʼa nkʼatzin chë naʼäy nqʼax chi qawäch achkë nuʼij le Biblia chrij jun winäq ri kʼo ru-espíritu Dios rkʼë. Chpan re tzijonem reʼ xkeqatzʼët oxiʼ kʼutunïk. Naʼäy, ¿achkë rubʼanik jun winäq ri kʼo ru-espíritu Dios rkʼë? Rukaʼn, ¿achkë tzʼetbʼäl yojkitoʼ rchë nkʼojeʼ más ru-espíritu Dios qkʼë? Rox, rchë nqïl riʼ, ¿achkë rubʼanik yojrutoʼ ri nqakʼän qanaʼoj chrij Cristo?

¿ACHKË RUBʼANIK JUN WINÄQ RI KʼO RU-ESPÍRITU DIOS RKʼË?

3. Rkʼë ri nuʼij le Biblia, ¿achkë rubʼanik jun winäq ri kʼo ru-espíritu Dios rkʼë chqa jun ri ma kʼo ta rkʼë?

3 Ri apóstol Pablo xuqʼalajsaj achkë rubʼanik jun winäq ri kʼo ru-espíritu Dios rkʼë chqa jun ri ma kʼo ta rkʼë (taskʼij ruwäch 1 Corintios 2:14-16). Ryä xuʼij chë ‹ri winäq ri ma kʼo ta ri loqʼoläj espíritu rchë [...] ri Dios kikʼë, ma nkikʼül ta ri nukʼüt ri loqʼoläj espíritu. Rma chi kiwäch ryeʼ xa kan majun nkʼatzin wä. Y xa ma nqʼax ta chi kiwäch›. Ye kʼa ‹ri kʼo ri loqʼoläj espíritu kikʼë› ronojel yekinukʼuj chqa yechʼobʼon achiʼel ri Cristo. Rma riʼ, Pablo nuʼij chë tkʼojeʼ ru-espíritu Dios qkʼë. ¿Achkë chik más nbʼano chë ma ye junan ta re kaʼiʼ kiwäch winäq reʼ?

4, 5. ¿Achkë kibʼanik ri winäq majun ru-espíritu Dios kikʼë?

4 Naʼäy tqatzʼetaʼ achkë rubʼanik yechʼobʼon ri winäq majun ru-espíritu Dios kikʼë. Ri winäq riʼ xa xuʼ nkiʼän achkë nqa chi kiwäch ryeʼ, rma nkikʼän apo kinaʼoj ri winäq ma nkiyaʼ ta ruqʼij Dios. Pablo xuʼij chë ri naʼoj kʼo kikʼë ri winäq riʼ, ya riʼ ri espíritu nsamäj pa taq kan ri ma nkinmaj ta rutzij Dios (Efesios 2:2). Ri naʼoj riʼ nuʼän chkë ri winäq chë nkiʼän achiʼel nikʼaj chik, rma riʼ xa xuʼ nkiʼän ri nqa chi kiwäch ryeʼ chqa ma nkitäj ta kiqʼij rchë nkismajij rupixaʼ Dios. Ri winäq riʼ yechʼupü chrij ri nkiʼij ri nikʼaj chik chkij, xa xuʼ chrij ri pwäq yesamäj wä chqa yechʼojin chrij ri nkinaʼ chë kichë ryeʼ.

5 Ri winäq majun ru-espíritu Dios kikʼë xa xuʼ «ruraybʼal ri chʼakulaj» nkiʼän (Gálatas 5:19-21). Chpan ri naʼäy ruwuj chkë ri Corintios, Pablo xuqʼalajsaj chik más chrij kinaʼoj ri winäq majun ru-espíritu Dios kikʼë. Xuʼij chë ryeʼ nkitïtzʼ kiʼ chpan kichʼaʼoj nikʼaj chik, yekijäch ri winäq, ma yeniman ta tzij, nkitzjuj kiʼ pa qʼatbʼäl taq tzij, ma nkiyaʼ ta ruqʼij ri qʼatbʼäl tzij chqa más nkiyaʼ ruqʼij waʼin chqa qmuj. Chqa ma nkitäj ta kiqʼij rchë nkiqʼät ri itzel taq raynïk (Proverbios 7:21, 22). Judas xuʼij chë ye kʼo jujun kan jurayil nkiyaʼ qa Dios (Judas 18, 19).

6. ¿Achkë rubʼanik jun winäq ri kʼo ru-espíritu Dios rkʼë?

6 Ri winäq kʼo ru-espíritu Dios kikʼë nkinmaj rutzij Jehová. Ryeʼ nkichajij kachbʼilanïk rkʼë Dios chqa nkitäj kiqʼij chë nkikʼän kinaʼoj chrij (Efesios 5:1). Reʼ ntel chë tzij chë nkikanuj rubʼanik chë yechʼobʼon achiʼel Jehová. Chi kiwäch ryeʼ Dios kantzij kʼo. Jontir ri nkiʼän naʼäy nkitzʼët ri nuʼij rupixaʼ ryä (Salmo 119:33; 143:10). Nkismajij ri naʼoj nuyaʼ ri espíritu, ma ya ta ‹ruraybʼal ri chʼakulaj› (Gálatas 5:22, 23). Rchë más nqʼax chi qawäch achkë ntel chë tzij kʼo ru-espíritu Dios qkʼë, tqatzʼetaʼ jun tzʼetbʼäl. Taq jun winäq nqa chuwäch ri kʼayij, nbʼix chë ryä jun ütz kʼayinel. Ke riʼ chqa taq jun winäq nqa chuwäch nusmajij ri nuʼij Ruchʼaʼäl Dios, xtbʼix chë ryä jun winäq kʼo ru-espíritu Dios rkʼë.

7. ¿Achkë nuʼij le Biblia chkij ri winäq kʼo ru-espíritu Dios kikʼë?

7 Jesús xuʼij chë kiʼ kikʼuʼx ri kʼo ru-espíritu Dios kikʼë. Mateo 5:3 nuʼij: ‹Jaʼäl ruwakiqʼij ri winäq ri kan nkinaʼ [...] chë nkʼatzin ri Dios chkë, rma kichë [...] ryeʼ ri rajawaren ri kaj›. Chqa Romanos 8:6 nuʼij achkë rma ütz yatok jun winäq ri kʼo ru-espíritu Dios rkʼë. Nuʼij: ‹Ri yeʼukʼwan kʼa rma ri itzel taq kiraybʼal, xa kamïk kʼa ri nukʼän pä chkë. Ye kʼa ri ye ukʼwan rma ri loqʼoläj espíritu, kʼaslen y uxlanibʼäl kʼuʼx ri nukʼän pä chkë›. We nqasmajij Ruchʼaʼäl Dios, ütz xtqakʼwaj qiʼ rkʼë Dios chqa xtqanaʼ uxlanen pa qan. Ye kʼa chi qawäch apo xtqïl jun kʼaslemal ma nkʼis ta.

8. ¿Achkë rma nkʼatzin nqatäj qaqʼij chë nqachajij qachbʼilanïk rkʼë Dios?

8 Ri rubʼanik ri kʼaslemal komä, nuyaʼ kʼayewal chrij qachbʼilanïk rkʼë Jehová. Xa bʼa akuchï yeqïl winäq ri ma yechʼobʼon ta achiʼel Dios, rma riʼ nkʼatzin nqachajij qachʼobʼonïk. Taq jun winäq ma nuʼän ta chik ri nuʼij Dios, xa xuʼ chik itzel taq bʼanobʼäl yeruʼän, nukʼän apo kinaʼoj ri winäq chqa xa xuʼ chik ruraybʼal ri chʼakulaj yeruchʼöbʼ. ¿Achkë yojtoʼo rchë ma nbʼanatäj ta qkʼë riʼ? Chqa ¿achkë nqaʼän rchë nkʼojeʼ más ru-espíritu Dios qkʼë?

TQAKʼAMAʼ QANAʼOJ CHKIJ UTZILÄJ TAQ WINÄQ

9. a) ¿Achkë xkojtoʼo rchë xtkʼojeʼ más ru-espíritu Dios qkʼë? b) ¿Achkë utziläj taq tzʼetbʼäl xkeqatzʼët chpan re tzijonem reʼ?

9 Ri akʼalaʼ nkitamaj nkiʼän ri ütz rma nkikʼän kinaʼoj chrij kiteʼ kitataʼ. Röj chqa yojkowin nqaʼän chë nkʼojeʼ más ru-espíritu Dios qkʼë taq nqakʼän qanaʼoj chkij winäq ri ye kuw pa Ruchʼaʼäl Dios. We xa xtqakʼän qanaʼoj chkij winäq ri xa xuʼ itzel taq raynïk yekichʼöbʼ, röj chqa xtqaʼän ri ma ütz ta (1 Corintios 3:1-4). Chpan le Biblia yeqïl ye kaʼiʼ kiwäch winäq riʼ. Chpan re tzijonem reʼ xkojtzijon chrij ri utziläj taq tzʼetbʼäl xekiyaʼ qa Jacob, María chqa Jesús. Ke riʼ xtkʼojeʼ más ru-espíritu Dios qkʼë.

¿Achkë nqatamaj chrij Jacob? (Tatzʼetaʼ ri peraj 10).

10. ¿Achkë rubʼanik xukʼüt Jacob chë xkʼojeʼ ru-espíritu Dios rkʼë?

10 Naʼäy kojtzijon chrij Jacob. Ryä kʼïy kʼayewal xerïl pa rukʼaslemal, achiʼel ri yeqïl kʼïy chqe röj komä. Jun tzʼetbʼäl, Esaú, ri runimal, xrajoʼ xukamsaj. Esaú jun achï ma xrajoʼ ta Dios. Jun chik kʼayewal xrïl Jacob ya ri rujinan kʼïy mul xrajoʼ xuqʼöl. Ye kʼa ryä xukʼüt chë kʼo ru-espíritu Dios rkʼë tapeʼ xkʼojeʼ chi kikojöl winäq ri ma nkiyaʼ ta ruqʼij Dios. Xukʼuqbʼaʼ rukʼuʼx chrij ri xutzüj Dios che rä Abrahán chqa xuchajij ru-familia, ri achoq rkʼë xtbʼanatäj ri nrajoʼ Dios (Génesis 28:10-15). Rkʼë ri xuʼän chqa ri xuʼij xukʼüt chë janina xuyaʼ ruqʼij rupixaʼ Dios chqa ruraybʼal. Achiʼel taq xuchʼöbʼ chë Esaú rkʼë jubʼaʼ xtukamsaj, ryä xuʼij che rä Dios chë tutoʼ, xuʼij: «Rït xaʼij: ‹Kantzij na wä, rïn ütz nunaʼoj xtinbʼän awkʼë, chqa ri awijatzul xtinbʼän che rä kan achiʼel sanayiʼ ye kʼo chuchiʼ mar, ri ma yakowin ta najlaj›» (Génesis 32:6-12). Ri rubʼanik rukʼaslemal Jacob xukʼüt chë xukʼuqbʼaʼ rukʼuʼx chrij ri xutzüj Jehová che rä ryä chqa chkë ratiʼt rumamaʼ.

¿Achkë nqatamaj chrij María? (Tatzʼetaʼ ri peraj 11).

11. ¿Achkë rma qataman chë María kʼo wä ru-espíritu Dios rkʼë?

11 Komä kojtzijon chrij María. ¿Achkë rma Jehová xuchaʼ ryä rchë xok ruteʼ Jesús? Kantzij na wä, rma ryä jun ixöq ri kʼo ru-espíritu Dios rkʼë. Qataman riʼ rma ri bʼix xuʼän che rä Jehová taq xapon kikʼë Zacarías chqa Elisabet, ri ruchʼalal (taskʼij ruwäch Lucas 1:46-55). Ri xuʼij María nukʼüt chë janina ajowabʼäl nunaʼ chrij Ruchʼaʼäl Dios chqa chë jaʼäl retaman ri nuʼij ri Escrituras Hebreas (Génesis 30:13; 1 Samuel 2:1-10; Malaquías 3:12). Chqa tapeʼ xkʼuleʼ yän rkʼë José, kʼa xaläx na Jesús kʼa riʼ xwär rkʼë José. Reʼ nukʼüt chë ryeʼ xkiyaʼ más ruqʼij ri nrajoʼ Jehová chuwäch kiraybʼal ryeʼ (Mateo 1:25). Chqa xuyaʼ ran chrij jontir xuʼän chqa xuʼij Jesús, kan xukʼöl pa ran jontir ri xuʼij (Lucas 2:51). Ryä janina xrajoʼ xtamaj chrij ri xuʼij pä Dios chrij ri Mesías. Rma riʼ ütz nuʼän nqakʼän qanaʼoj chrij ryä chqa nqachʼöbʼ achkë rubʼanik nqayaʼ pa naʼäy ri nrajoʼ ri Dios pa qakʼaslemal.

12. a) ¿Achkë runaʼoj Jesús junan rkʼë Rutataʼ? b) ¿Achkë rubʼanik nqakʼän qanaʼoj chrij Jesús? (Tatzʼetaʼ ri achbʼäl kʼo pä pa naʼäy che rä re tzijonem reʼ).

12 Komä kojtzijon chrij Jesús. Ryä ri más xkʼutu chë kʼo ru-espíritu Dios rkʼë taq xkʼojeʼ chuwäch Ruwachʼulew. Rkʼë rukʼaslemal chqa ri samaj xuʼän xukʼüt chë xukʼän runaʼoj chrij Jehová, ri Rutataʼ. Chqa rkʼë ri xuʼän, ri xunaʼ chqa ri rubʼanik xchʼobʼon, xukʼüt chë xuʼän ri nqa chuwäch Dios chqa xusmajij rupixaʼ (Juan 8:29; 14:9; 15:10). Jun tzʼetbʼäl, tqajunumaj ri xuʼij Isaías chrij rujoyowanïk Dios rkʼë ri xuʼij Marcos chrij ri xunaʼ Jesús * (taskʼij ruwäch Isaías 63:9 chpan ri nota; chqa taskʼij Marcos 6:34). ¿Yoj achiʼel Jesús chqa nqajoyowaj kiwäch ri nkʼatzin kitoʼik? ¿Nqayaʼ qan chrij rutzijoxik le Biblia chqa nqayaʼ rutzijol ri Ajawaren achiʼel Jesús? (Lucas 4:43). We xtqaʼän riʼ xtqakʼüt chë kʼo ru-espíritu Dios qkʼë.

13, 14. a) ¿Achkë utziläj tzʼetbʼäl kiyaʼon chi qawäch ri kikʼamon kinaʼoj chrij Cristo? b) Tatzijoj jun tzʼetbʼäl.

13 Komä ye kʼïy nqʼalajin chë kikʼamon kinaʼoj chrij Cristo. Ryeʼ nkikʼüt chë kʼo ru-espíritu Dios kikʼë, rma kiyaʼon kan chrij rutzijoxik Ruchʼaʼäl Dios, yekitoʼ ri winäq, nkijoyowaj kiwäch chqa kʼo chik más ütz taq naʼoj kikʼë. Achiʼel röj, ryeʼ chqa xa ye ajmakiʼ, rma riʼ nkitäj kiqʼij rchë nkʼojeʼ ri ütz taq naʼoj kikʼë. Jun qachʼalal aj Brasil rubʼiʼ Rachel nuʼij: «Ri rubʼanon qa ütz wä nnaʼ yenksaj ri kʼakʼakʼ taq tzyäq yeʼelesäx pä. Rma riʼ, ri nutzyaq ma kan ta ye ütz wä. Ye kʼa taq xintamaj ri nuʼij le Biblia, xqʼax chi nuwäch chë nkʼatzin nbʼän ri nqa chuwäch Dios. Kʼayew xuʼän chi nuwäch, ya kʼa xinnaʼ chë más kiʼ nukʼuʼx chqa xinnaʼ chë kʼo rma yin kʼäs».

14 Komä tqatzʼetaʼ ri xbʼanatäj rkʼë ya Reylene, jun qachʼalal aj Filipinas. Tapeʼ ryä Testigo wä xuyaʼ ran chrij ri tijonïk pa universidad chqa chrij jun utziläj samaj rchë nkʼojeʼ rurajil. Ryä nuʼij: «Ri nwajoʼ wä nbʼän pa rutinamit Jehová eqal eqal xinmestaj qa. Ye kʼa xinnaʼ chë ma kiʼ ta nukʼuʼx tapeʼ kʼo wä jun utziläj nusamaj. Rma riʼ xinyaʼ chik Jehová pa naʼäy». Komä, ya Reylene ruyaʼon jun utziläj tzʼetbʼäl chrij ri kʼuqbʼäl kʼuʼx chrij ri rutzujun Jehová chpan Mateo 6:33 chqa 34. Ryä nuʼij chë rukʼuqbʼan rukʼuʼx chë xtchajïx rma Jehová. Rkʼë jubʼaʼ ye kʼo qachʼalal pa qa-congregación ri ke riʼ chqa kibʼanon. ¿Tapeʼ nqajoʼ nqakʼän qanaʼoj chkij qachʼalal ri nkikʼän kinaʼoj chrij Cristo? (1 Corintios 11:1; 2 Tesalonicenses 3:7).

TQAKʼAMAʼ QANAʼOJ CHRIJ CRISTO

15, 16. a) ¿Achkë kʼo chë nqaʼän rchë nqakʼän qanaʼoj chrij Cristo? b) ¿Achkë nqaʼän rchë nqatamaj rubʼanik nchʼobʼon Jesús?

15 ¿Achkë rubʼanik nqaʼän achiʼel Cristo? Le Biblia nuʼij chpan 1 Corintios 2:16 chqa Romanos 15:5 chë tkʼojeʼ runaʼoj Cristo qkʼë. Rma riʼ, rchë nqaʼän achiʼel Cristo, nkʼatzin nqatamaj achkë runaʼoj ryä, rubʼanik nchʼobʼon chqa ri nuʼän. Ri más xuyaʼ ruqʼij ryä ya ri rachbʼilanïk rkʼë Jehová. Taq nqakʼän qanaʼoj chrij Jesús nuʼän chë yojjelun apo más rkʼë Jehová. Rma riʼ nkʼatzin chë yojchʼobʼon achiʼel rubʼanik nchʼobʼon Jesús.

16 ¿Achkë xkojtoʼo rchë xtqaʼän achiʼel Cristo? Ri rutzeqelibʼey Jesús xkitzʼët taq ryä xeruʼän milagros, xeruyaʼ tzijonem, xtzijon kikʼë jalajöj taq winäq chqa xusmajij rupixaʼ Dios. Ryeʼ xkiʼij: ‹Ronojel ri xerubʼanalaʼ ri Jesús [...] xqatzʼët kʼa röj› (Hechos 10:39). Kantzij na wä, komä, röj ma yojkowin ta nqatzʼët Jesús. Ye kʼa Jehová ruyaʼon qa ri wuj Mateo, Marcos, Lucas chqa Juan rchë nqatzʼët achkë runaʼoj xuʼän. We röj nqaskʼij kiwäch ri wuj riʼ chqa yojchʼobʼon chkij, kʼïy xtqatamaj chrij rubʼanik nchʼobʼon Jesús. Ke riʼ xkojkowin xtqaʼän achiʼel xuʼän ryä chqa xtqakʼän qanaʼoj chrij (1 Pedro 2:21; 4:1).

17. ¿Achkë rma yojrutoʼ yojchʼobʼon achiʼel nchʼobʼon Jesús?

17 ¿Achkë rma yojrutoʼ ri nqatamaj yojchʼobʼon achiʼel nchʼobʼon Jesús? Rchë nqʼax chi qawäch, tqayaʼ jun tzʼetbʼäl. We ütz waʼin xtqaʼän, xtkʼojeʼ quchuqʼaʼ. Ke riʼ chqa chrij ri qakʼuqbʼäl kʼuʼx, kuw xtuʼän we xkojchʼobʼon achiʼel Jesús. Ke riʼ, eqal eqal nqatamaj achkë ta xtuʼän ryä chuwäch jun kʼayewal. Ya riʼ xkojtoʼo rchë ma xttiʼon ta qan rkʼë ri xtqaʼän, xa xtqaʼän ri nqa chuwäch Dios. Rma riʼ nkʼatzin yojchʼobʼon achiʼel nchʼobʼon Jesús (Romanos 13:14).

18. ¿Achkë xqatamaj chpan re tzijonem reʼ chrij ri nkʼojeʼ ru-espíritu Dios awkʼë?

18 Chpan re tzijonem reʼ xqatzijoj achkë ntel chë tzij nkʼojeʼ ru-espíritu Dios qkʼë. Chqa xqatzʼët chë kʼïy nqatamaj chkij winäq ri kʼo ru-espíritu Dios kikʼë. Xqatzʼët chqa achkë rubʼanik yojrutoʼ rchë nkʼojeʼ más ru-espíritu Dios qkʼë taq yojchʼobʼon achiʼel Jesús. Ye kʼa, kʼa kʼo na nkʼatzin nqatamaj chrij re tzijonem reʼ. Jun tzʼetbʼäl, ¿achkë rubʼanik nqatamaj we yoj kuw pa Ruchʼaʼäl Dios?, ¿achkë chik jun nqaʼän rchë más kuw nuʼän qakʼuqbʼäl kʼuʼx? chqa ¿achkë rubʼanik yojrutoʼ pa qakʼaslemal ri nkʼojeʼ ru-espíritu Dios qkʼë? Chpan ri jun chik tzijonem xtqatamaj chrij reʼ.

^ parr. 12 Isaías 63:9: «Rkʼë ronojel ri kʼayewal xekïl, xtiʼon ran ryä. Ye kʼa kan ya ri rutaqonel xkolo kichë. Rkʼë ajowabʼäl chqa joyowanïk ryä xerulöqʼ chik, ke riʼ xeruyäk äl chqa xerukʼwaj kʼa akuchï kʼo chë xeʼapon wä».