Yaqʼax chupam ri rupam

Yaqʼax rikʼin ri rucholajem

Ri tzʼibʼatäl chwäch ri abʼäj: «Ttaq itzel chrij Hagaf ri rukʼajol Hagav rma Yahweh Sabaot».

¿Ataman rït reʼ?

¿Ataman rït reʼ?

Ri tzʼibʼan qa chwäch jun abʼäj nukʼüt chë le Biblia kantzij ntzjon

PA Jerusalén, chpan ri museo ri rubʼiniʼan Tierras de la Biblia, kʼo jun abʼäj ri xtzʼibʼäx qa ruwäch chkikojöl ri junaʼ 700 chqä 600 taq majanä wä tpë Jesús. Ri abʼäj xelitäj chpan jun jül ri akuchï xemuq wä winäq chnaqaj ri tinamït Hebrón (Israel). Ri tzʼibʼatäl qa chwäch ri abʼäj nuʼij reʼ: «Ttaq itzel chrij Hagaf ri rukʼajol Hagav rma Yahweh Sabaot». Reʼ kan nuyaʼ ruchqʼaʼ ri nuʼij le Biblia rma nukʼüt chë ri rubʼiʼ Dios, Jehová o Yahweh, ri tzʼibʼan wä pa hebreo kikʼë ri letras YHWH, kan xksäx kimä ri winäq ri xejeʼ chkipan ri junaʼ ri nutzjoj le Biblia. Chqä yeʼilon chik nkʼaj jül, ri akuchï chqä xemuq wä winäq, ri nkikʼüt chë ri winäq ri xkimöl kiʼ o xkiwewaj kiʼ chriʼ xkitzʼibʼaj chkiwäch ri xan rubʼiʼ Dios chqä nkʼaj chik bʼiʼaj ri kikʼwan kiʼ rkʼë rubʼiʼ Dios.

Jun etamanel ri rubʼiniʼan Rachel Nabulsi, ri nsamäj chpan ri Universidad de Georgia, xuʼij reʼ chkij ri tzij riʼ: «Kan kʼo rejqalen chë chaq taqïl xksäx ri bʼiʼaj YHWH [...]. Ri tzʼibʼatäl qa [chpan le Biblia] chqä ri yetzʼibʼan qa chkiwäch abʼäj, nukʼüt chë chkiwäch ri winäq aj Israel chqä aj Judá kan kowan wä rejqalen ri bʼiʼaj YHWH». Reʼ kan nuyaʼ ruchqʼaʼ ri nuʼij le Biblia, ri akuchï ri rubʼiʼ Dios kan pa mil mul tzʼibʼatäl qa kikʼë ri letras hebreas YHWH. Kʼïy chkë ri kibiʼ ri winäq ri xejeʼ ojer kan xkikʼwaj chqä kiʼ rkʼë ri rubʼiʼ Dios.

Ri tzij Yahweh Sabaot, ri tzʼibʼatäl wä chwäch ri abʼäj ri xqatzjoj yän qa, ntel chë tzij: «Jehová, ri ukʼwayon bʼey chkiwäch ri ángeles». Reʼ achiʼel ta nukʼüt chë ri rubʼiʼ Dios chqä ri tzij «Jehová, ri ukʼwayon bʼey chkiwäch ri ángeles» kan kowan wä xksäx chkipan ri junaʼ ri nutzjoj le Biblia. Ri tzij riʼ más 250 mul nqïl chkipan ri Escrituras Hebreas, y kan konojel bʼaʼ mul nuksäx chpan ri ruwuj Isaías, Jeremías chqä Zacarías.