Levu era leqataka ni sa vakacacani tiko na vuravura kei na veika bula. Era kaya eso na kenadau na veika era cakava na tamata ena rawa ni kawaboko kina na veika bula, ena vakacacana tale ga vakalevu na iyaubula.

 E rawa nira vakarusa na tamata na vuravura? E rawa nira saga mera kua ni vakacacana na veika bula?

 Era nuidei e levu na kenadau nira na taqomaka na tamata na vuravura, ra qai veiyaloni kei na veika bula. Era kaya eso na dauvakadidike ni rawa ni yaco na veika era sasagataka na tamata, ke ra veisautaka na ka era dau cakava qai yaco kece qori ena dua ga na gauna. Qo eso na veisau e okati kina:

•   Vakavinakataki na taqomaki ni qele, veikau loa, vanua lolobo kei na wasawasa.

•   Veisautaki na iwalewale ni teitei qai vakayagataki eso tale na ivurevure ni livaliva se kaukaua.

•   Veisautaki na vakarautaki ni kakana se ka e tei me rawa ni laukana vakalevu na kakana draudrau, qai laukana vakalailai na lewe ni manumanu kei na ika. Qarauni tale ga me kua ni vakasabusabutaki na kakana.

•   E sega ni rawati noda bulabula vakayago ena levu ni ka eda taukena.

 Cava o nanuma? E rawa nira cakacaka vata ena veisau qo na vakailesilesi ni matanitu, bisinisi kei na lewenivanua ena kena ivakatagedegede vinaka duadua? O nanuma ni na sega ni rawati qori ni levu era kocokoco, nanumi ira ga ra qai sega ni kauaitaka na veisiga nimataka?—2 Timoci 3:1-5.

 E vakadeitaka vei keda na iVolatabu ni sega ni dua na ka ena vakaleqa na vuravura ena veigauna se bera mai. E vakamacalataka tale ga na vuna ena sega ni rawata duadua ga na tamata me taqomaka na vuravura. E tukuna tale ga na veiveisau e dodonu me caka kei na sala ena yaco kina qori.

 Vuna ena sega ni rawa ni taqomaka vakataki koya na tamata na vuravura. Na Kalou o Jiova a e bulia na vuravura, e lesi ira tale ga na tamata mera qarava. (Vakatekivu 1:28; 2:15) Era na rawa ni qarava vinaka nodra ilesilesi qori ke ra muria ra qai talairawarawa ina nona veidusimaki na Dauveibuli. (Vosa Vakaibalebale 20:24) Ia era talaidredre vei Jiova ra qai dui cakava ga na ka era vinakata. (Dauvunau 7:29) E sega gona ni tu vei ira na kaukaua mera taqomaka na vuravura, qai vakaiyalayala ga na veika era rawata.—Vosa Vakaibalebale 21:30; Jeremaia 10:23.

 Na veiveisau e dodonu me caka. Ena tarova na Kalou na nodra vakarusa tiko na vuravura na tamata. (Vakatakila 11:18) Ena sega tale ga ni veisautaka na veiliutaki se isoqosoqo vakatamata era vakaleqa tiko na vuravura, ia ena sosomitaki ga. (Vakatakila 21:1) Ya na vuna e kaya kina o Jiova: “Raica! Au sa vakavoutaka na ka kece.”—Vakatakila 21:5.

 Sala ena vakayacori kina na veisau. Ena sosomitaka o Jiova na veiliutaki vakatamata ena veiliutaki vakalomalagi, e vakatokai na Matanitu ni Kalou. E kena Tui o Jisu Karisito ena qai lewa na vuravura taucoko.—Taniela 2:44; Maciu 6:10.

 Na Matanitu ni Kalou ena vakavulici ira na lewenivanua mera muria na ivakatagedegede savasava ni Kalou. Era na qai taqomaka na vuravura nira sa kilai koya na Dauveibuli ra qai muria nona veidusimaki. (Aisea 11:9) E vakamacalataka na iVolatabu na sala mera marautaka kina na bula ena veiliutaki ni Matanitu ni Kalou, ena sega tale ga ni vakaleqai na vuravura. Qo na ka ena cakava:

•   Vakarautaka na kedra kakana na lewenivanua kece.—Same 72:16.

•   Vakalesuya tale mai na iyaubula kece.—Aisea 35:1, 2, 6, 7.

•   Veiyaloni na tamata kei na manumanu.—Aisea 11:6-8; Osea 2:18.

•   Sega na leqa tubukoso.—Marika 4:37-41.

 Ena vakarau vakayacora na Matanitu ni Kalou na veisau kece qori. Me ikuri ni vakamacala, wilika na ulutaga “Gauna Cava ena Veiliutaki Kina e Vuravura na Matanitu ni Kalou?”