1-3. Na cava a cakava tiko o Jisu ni bera ni vunau ena vulaitubutubu ni 31 S.K., na cava era druka kina na rogoci koya?

 E VULAITUBUTUBU ni 31 S.K. E tiko voleka o Jisu e Kapenaumi na koro osooso e baravi, ena vuaira ni Wasa o Kalili. A lai masu duadua voli ena bogi taucoko ena dua na ulunivanua e kea. Ena siga tarava a kacivi ira na nona tisaipeli, qai digia e le 12, mani vakatokai iratou me ratou yapositolo. Ia ena gauna vata qori era muri Jisu yani e kea e dua na ilala levu​—eso era lako sara mai vakayawa​—ra qai kumuni toka ena dua na vanua tautauvata ena ulunivanua. E gu na lomadra mera rogoci Jisu. A sega ni vakatalai ira, a vakacegui ira ga ena ka era vinakata.​—Luke 6:12-19.

² E lako yani o Jisu vei ira na ilala levu ya, mani vakabulai ira kece na tauvimate. Ena gauna sa mudu kina na mosi e vu mai na nodra tauvimate bibi, a dabe o Jisu qai vakavulici ira. * Na ka e vakavulica ena siga ya era rairai kurabuitaka na vakarorogo. Era se sega vakadua ni rogoca e dua me veivakavulici me vakataki Jisu. Me vakabibitaka na ka e vakavulica a sega ni vakayagataka o Jisu na lawa cavuti era bulia ga na Farisi, se nodra ivakavuvuli na rapai kilai levu era Jiu. Ia a cavuta vakalevu na iVolatabu vakaIperiu e uqeti vakalou. E sega ni wereubiubi na nona itukutuku, e rawarawa na vosa e vakayagataka, e matata tale ga na kena ibalebale. Sa rauta mera druka na ilala levu ya ena vosa i Jisu, nira se qai rogoca ga na tamata vuku duadua a bau bula!​—Maciu 7:28, 29.

 ³ E volai ena Vosa ni Kalou na ivunau ya, eso tale na ka a tukuna o Jisu, kei na ka e cakava. Ena yaga sara ke da vakekeli ena iVolatabu meda kila kina na veika me baleti Jisu, ni tu vua “na iyau kece ni vuku.” (Kolosa 2:3) E rawata mai vei na nona vuku​—me vakayagataka vakamaqosa na kila e tu vua kei na yalomatua? A vakaraitaka vakacava na vuku, eda na vakatotomuria vakacava?

4. Na cava era taroga na rogoci Jisu e Nasareci? Na vuna?

⁴ A lako i Nasareci o Jisu ena dua na nona ilakolako vakavunau, qo na tauni a susu kina, lai veivakavulici sara ena kena valenilotu. Era druka e levu na vakarorogo, ra mani taroga: “E rawata mai vei na tamata qo na nona vuku?” Era kila vinaka na vuvale i Jisu, era kila tale ga ni ratou dravudravua. (Maciu 13:54-56; Marika 6:1-3) Era kila tale ga ni sega ni vuli ena dua na nodra koronivuli rogo na rapai na matai madila qo. (Joni 7:15) Sa rauta mera taroga na taro ya.

5. Na cava e kaya o Jisu ni ivurevure ni nona vuku?

⁵ Na vuku i Jisu e sega ni vu ga mai na uasivi ni nona vakasama. E muri ni vunau tiko ena valenisoro, a qai vakaraitaka ni cecere sara na ivurevure ni nona vuku. E kaya, “E sega ni noqu na ka au vakavulica, e nei koya ga e talai au mai.” (Joni 7:16) E ivurevure dina ni nona vuku o Tamana, a talai koya mai. (Joni 12:49) A vakavukui Jisu vakacava o Jiova?

6, 7. E vakavukui Jisu vakacava o Tamana?

⁶ E cakacaka na yalo tabu i Jiova ena lomai Jisu kei na nona vakasama. A tukuna o Aisea me baleti Jisu na Mesaia yalataki: “[E]na tiko ga vua na Yalo i Jiova, na Yalo ni vuku kei na lewa dina, na Yalo ni vakavuvuli kei na kaukauwa, na Yalo ni daukila ka kei na rerevaki Jiova.” (Aisea  11:2) Ni sobuti koya na yalo tabu i Jiova qai dusimaka nona vakasama kei na nona vakatulewa, sa rauta me laurai na vuku ena nona ivalavala kei na nona vosa.

⁷ E dua tale na sala uasivi e vakavukui Jisu kina o Tamana. Eda veivosakitaka ena Wase 2 ni vulica o Jisu na ivakarau ni vakasama i Tamana me baleta na veika e yaco ena gauna dede erau bula vata kina mai lomalagi. Eda sega sara ga ni katuma rawa na vuku i Jisu ni bula voli kei Tamana, vakabibi ni “matai daucakacaka” ni Kalou ena gauna e buli kina na vo ni ibulibuli, se ra kabula se kamate. Sa rauta me tukuni ni vatuka ni vuku o Luvena ni bera ni mai bula vakatamata. (Vosa Vakaibalebale 8:22-31; Kolosa 1:15, 16) A vakayagataka o Jisu ena nona cakacaka vakaitalatala e vuravura na vuku a rawata ena nona bula vata kei Tamana mai lomalagi. * (Joni 8:26, 28, 38) Meda kua gona ni kurabuitaka na levu ni kila e vakavotui ena vosa i Jisu, kei na nona yalomatua ena ka kece e cakava.

8. Nida imuri i Jisu, eda na rawata vakacava na vuku?

⁸ Nida imuri i Jisu, meda vakararavi tale ga vei Jiova me vakavukui keda. (Vosa Vakaibalebale 2:6) Ena sega ni solia vakacakamana. Ke da kerea vagumatua ena masu eda na vakavukui meda vosota na veika dredre. (Jemesa 1:5) Ena vinakati meda cakava noda itavi meda rawata na vuku ya. Meda vakasaqara tiko ga “me vaka sai yau vuni.” (Vosa Vakaibalebale 2:1-6) Io, meda vakekeli tiko ga vakatitobu ena Vosa ni Kalou, na vanua e vakatakilai kina na nona vuku, da qai veisautaka na ivakarau ni noda bula me salavata kei na veika eda vulica. E yaga vakalevu ena noda qara na vuku na nona ivakaraitaki na Luvei Jiova. Meda veivosakitaka mada e vica na sala e vakaraitaka kina o Jisu na vuku, da qai vakatotomuri koya.

9. E laurai vakacava na vuku ena veivakavulici i Jisu?

⁹ Era yau yani na lewenivanua nira via rogoci Jisu. (Marika 6:31-34; Luke 5:1-3) E sega ni kurabuitaki oya, ni vosa e cavuta e vosa ni vuku! Na veika e vakavulica e vakaraitaka na titobu ni nona kilaka me baleta na Vosa ni Kalou kei na nona kila vinaka na vuna e vakayacori kina na ka. Na veika e vakavulica e tarai ira ena veiyasa i vuravura, qai tawamudu na kena yaga. Meda raica mada eso na ivakaraitaki ni vosa vuku i Jisu, na “Daunivakasala Uasivi” a parofisaitaki.”​—Aisea 9:6, NW.

10. Na itovo cava e uqeta o Jisu meda bucina? Na vuna?

¹⁰ Na iVunau ena Ulunivanua e tukuni ena itekivu ni wase qo, e volai ga kina na ka e tukuna o Jisu, sega ni vakamacala tale o dauvolaivola se volai kina e dua tale na ivunau, na ivunau ga ya. E okati kina e levu sara na nona ivakavuvuli. E sega ni vakasalataki keda wale ga ena ivunau qo o Jisu me rakorako na noda vosa kei na noda itovo. Na ivakasala ya e raba na ka e kovuta. E kila ni veika e tu e lomada kei na noda vakasama ena vakavotui ena noda vosa kei na veika eda cakava. E uqeti keda gona o Jisu meda bucina na itovo me vaka na  yalomalua, yalololoma, veiyaloni, noda veilomani, kei na ivalavala dodonu. (Maciu 5:5-8, 9, 43-48) Nida bucina na itovo qori, ena rakorako na noda vosa kei na noda itovo, ena marau kina o Jiova qai vinaka tale ga noda veiwekani kei ira eso tale.​—Maciu 5:16.

11. Ni veivakasalataki me baleta na itovo ca, e tara vakacava o Jisu na wakatu ni leqa?

¹¹ Ni veivakasalataki me baleta na itovo ca, e tara sara ga o Jisu na kena wakatu. E tukuna meda kua ni voravora, e vakaroti keda tale ga meda qarauna me kua ni kadre e lomada na cudru. (Maciu 5:21, 22; 1 Joni 3:15) A sega wale ga ni vakatabuya na veibutakoci, ia a vakamacalataka na gagano e tekivu e lomada, qai tini ena ivalavala ca ya. E vakamasuti keda meda qarauna na matada de uqeta na gagadre cala kei na garosa. (Maciu 5:27-30) E kauaitaka o Jisu na wakatu ni leqa, sega ni ivakatakilakila wale ga. A tukuna tale ga na ivakarau ni rai kei na gagadre e vakasucuma na ivalavala ca.​—Same 7:14.

12. Na cava nodra rai na imuri i Jisu me baleta nona ivakasala? Na vuna?

¹² Io, e laurai dina na vuku ena vosa i Jisu! Sa rauta mera “vakadrukai na ilawalawa ya ena nona veivakavulici.” (Maciu 7:28) Nida nona imuri, eda raica ni idusidusi vinaka ena noda bula na nona ivakasala vuku. Eda saga meda bucina na itovo a tukuna​—okati kina na yalololoma, veiyaloni, kei na loloma​—nida na bucina kina na itovo ni Kalou. Meda cavuraka mai lomada na yaloca kei na gagadre cala a vakarota o Jisu, me vaka na cudru kei na noda garova na ka ca, eda na sega kina ni vakayacora na cala bibi.​—Jemesa 1:14, 15.

13, 14. Na cava e vakaraitaka ni vakatulewataka vakavinaka o Jisu na ivakarau ni bula me muria?

¹³ A sega ni laurai ga na vuku ena vosa i Jisu, e laurai  tale ga ena nona ivalavala. Na ka kece e cakava​—nona vakatulewa, nona rai me baleti koya, kei na nona ivakarau vei ira eso tale​—e vakaraitaka na vuku ena levu na basogana. Meda veivosakitaka eso na ivakaraitaki ni dusimaki Jisu na “vuku dina kei na lewa vinaka.”​—Vosa Vakaibalebale 3:21.

¹⁴ O koya e vuku ena vakatulewa vinaka. A vakatulewataka vakavinaka o Jisu na ivakarau ni bula me muria. O bau vakasamataka na ivakarau ni bula e rawa ni digia? Na mataqali vale e rawa ni tara, na bisinisi e rawa ni tekivutaka, se nona rawa ni rogo ena veika vakavuravura. E kila o Jisu ni kena qarai vakatabakidua na ka kece qori “e ka wale qai vaka na cemuria na cagi.” (Dauvunau 4:4, NW; 5:10) Qori e ivakaraitaki ni yalowai, e veibasai kei na vuku. A vakatulewataka o Jisu me rawarawa ga na nona bula. A sega ni bibi vua na rawailavo kei na kumuni iyau. (Maciu 8:20) A kauaitaka ga me cakava na loma ni Kalou me salavata kei na ka e vakavulica. (Maciu 6:22) E vakayagataka vakavuku o Jisu na nona gauna kei na nona igu ena ka e bibi qai veivakacegui, na vakatetei ni tukutuku vinaka ni Matanitu ni Kalou, sega ni iyau vakayago. (Maciu 6:19-21) Na ivakaraitaki ya e yaga meda vakatotomuria.

15. Era na vakaraitaka vakacava na imuri i Jisu nira bula rawarawa ga, na cava e ka vakavuku kina?

¹⁵ Era raica tale ga na imuri i Jisu nikua ni ka vakavuku me rawarawa ga nodra bula. Era sega gona ni via vakaicolacolataki ira ena dinau vakaveitalia kei na qarai ni veika vakavuravura ena kania vakalevu nodra gauna kei na nodra igu. (1 Timoci 6:9, 10) E levu era sa bula rawarawa ga me levu na gauna era vakayagataka ena cakacaka vakaitalatala vaKarisito, se ra veiqaravi vakatabakidua ena vunautaki ni Matanitu ni Kalou. Na vakaliuci ga ni Matanitu ni Kalou e ka vukutaki duadua meda cakava, nida na lomavakacegu kina, da marau tale ga vakalevu.​—Maciu 6:33.

16, 17. (a) E vakaraitaka vakacava o Jisu ni yalomalumalumu qai donu nona rai ena ka e rawata? (b) Eda na vakaraitaka vakacava na yalomalumalumu kei na rai donu ena ka eda rawata?

 ¹⁶ Na iVolatabu e cavuti rau vata na vuku kei na yalomalumalumu, e okati kina noda kila ni yalani ga na ka eda rawata. (Vosa Vakaibalebale 11:2) A yalomalumalumu o Jisu qai donu nona rai ni vakaiyalayala ga na ka e rawata. E kila ni na sega ni veisautaki ira kece era rogoca nona itukutuku. (Maciu 10:32-39) E kila tale ga ni na vakaiyalayala ga na iwiliwili ni lewenivanua e vunau kina, mani vakacolati iratou na nona imuri me ratou vakavulica eso tale mera tisaipeli. (Maciu 28:18-20) E ciqoma ena yalomalumalumu ni lailai ga na ka ena cakava, ia “ena levu sara” na lewenivanua eratou vunau kina na tisaipeli, ena levu sara nodratou yalava, ena balavu tale ga na gauna eratou na vunau tiko kina. (Joni 14:12) E kila tale ga o Jisu ni gadreva na veivuke. A ciqoma na nodra vakacegui koya ena vanua talasiga na agilosi, kei na nona vakaukauataki koya e dua na agilosi ni tiko e Kecisemani. A kere veivuke na Luve ni Kalou ena gauna sara ga e gadreva kina.​—Maciu 4:11; Luke 22:43; Iperiu 5:7.

¹⁷ E bibi gona meda yalomalumalumu, me donu tale ga noda rai ni vakaiyalayala ga na ka eda rawata. Eda vinakata dina meda veiqaravi mai vu ni lomada da qai saga ena noda igu kece meda vunau, meda vakavulici ira eso tale mera tisaipeli. (Luke 13:24; Kolosa 3:23) Meda nanuma tiko ni sega ni dau vakatauvatana o Jiova na noda cakacaka kei na dua tale, o keda tale ga meda kua ni cakava qori. (Kalatia 6:4) E yaga na vuku meda tekia kina na isausau e ganita na keda ituvaki kei na ka eda rawata. Na vuku ena dusimaki ira tale ga era lesi ena so na itavi bibi mera kila ni vakaiyalayala ga na ka era rawata, nira na gadreva na veivuke kei na veivakaukauataki ena so na gauna. Era na ciqoma ena vakavinavinaka na veivuke qori ke ra  yalomalumalumu, era kila ni rairai vakayagataka o Jiova na tacidra ena vakabauta me “vakaukauataki” ira.​—Kolosa 4:11.

18, 19. (a) Na cava e vakaraitaka ni dau yalorawarawa qai nuitaki iratou nona tisaipeli o Jisu? (b) Na cava meda yalorawarawa da qai veinuitaki kina, eda na cakava vakacava?

¹⁸ “O koya e tiko vua na vuku mai cake . . . me yalorawarawa,” e tukuna na Jemesa 3:17. A yalorawarawa o Jisu qai nuitaki iratou na nona tisaipeli. E dau raica ga na ka eratou vinaka kina, e dina ni kila tu na nodratou malumalumu. (Joni 1:47) E kila ni ratou na biuti koya ena bogi e vesu kina, ia e sega ni lomatarotarotaka na nodratou yalodina. (Maciu 26:31-35; Luke 22:28-30) A cakitaki Jisu vakatolu o Pita. Ia a masulaki Pita o Jisu qai vakaraitaka ni nuitaka na yalodina i Pita. (Luke 22:31-34) Ni masu vei Tamana ena iotioti ni bogi ni nona bula e vuravura, a sega ni vakabibitaka o Jisu na nodratou cala na nona tisaipeli. A masulaka ga na veika vinaka eratou cakava me yacova na bogi ya, e kaya: “Eratou sa mai muria tale ga na nomuni vosa.” (Joni 17:6) A mani tataunaka vei iratou o Jisu na vunautaki ni Matanitu ni Kalou kei na cakacaka ni veivakatisaipelitaki. (Maciu 28:19, 20) Na nona nuitaki iratou o Jisu, kei na nona vakabauti iratou, a vakaukauataki iratou sara ga me ratou cakava na ka a vakarota.

¹⁹ E tiko na vuna meda vakatotomuria kina na imuri i Jisu na ivakaraitaki ya. Ke sa rawa vua na Luve ni Kalou uasivi me vosoti iratou na nona tisaipeli ivalavala ca, e dodonu tale ga vei keda na tamata ivalavala ca meda yalorawarawa ni veivosoti! (Filipai 4:5) Meda kua ni vakabibitaka na nodra malumalumu na tacida, e vinaka meda kauaitaka ga na ka era vinaka kina. E ka vakayalomatua meda vakasamataka ni vagolei ira mai o Jiova. (Joni 6:44) E macala ni raica vei ira o Jiova eso na ka vinaka, me va tale ga ya na  noda rai. Ke vinaka na noda rai eda na “raibaleta na nodra cala,” eda na qara tale ga na ka meda veivakacaucautaki kina. (Vosa Vakaibalebale 19:​11, The New English Bible) Nida nuitaki ira na tacida lotu vaKarisito, eda sa uqeti ira tiko mera qaravi Jiova ena nodra vinaka kece, mera marautaka tale ga nodra veiqaravi.​—1 Cesalonaika 5:11.

20. Na cava meda cakava ena iyau talei ni vuku e volai ena Kosipeli, na vuna?

²⁰ E iyau talei dina na Kosipeli, ni volatukutukutaki kina na bula kei na cakacaka vakaitalatala i Jisu! Na cava meda cakava ena iyau talei e sega ni voli rawa qo? A uqeti ira na vakarorogo o Jisu ena itinitini ni nona iVunau ena Ulunivanua, mera kua wale ga ni rogoca na vosa vuku e cavuta mera cakava tale ga, se ra bulataka. (Maciu 7:24-27) E vinaka meda moica na ivakarau ni noda vakasama, inaki ni lomada, kei na noda ivalavala me salavata kei na vosa vuku i Jisu kei na nona ivalavala. Qori ena dusimaki keda ena ivakarau ni bula vinaka duadua ena gauna qo, eda na muria tiko ga kina na sala ina bula tawamudu. (Maciu 7:13, 14) Qo ga na sala vuku qai vinaka duadua meda muria!