1. Na cava na parataisi vakayalo? Cava meda vakadeitaka meda cakava?

 E TIKO e vuravura ena gauna qo e dua na parataisi era lewena e levu, ra qai gumatua ni cakava na veika vinaka. Era lewena e vica vata na milioni era vakila tiko na vakacegu dina. Era vakadeitaka o ira na lewena na parataisi qo mera kua sara ni biuta. Era vinakata tale ga mera mai veitomani e levu tale. Ia na parataisi cava mada qo? Na parataisi vakayalo! a

2. Na cava e totoka kina na parataisi vakayalo?

² E dua na ka veivakurabuitaki e cakava tiko o Jiova. Na cava ya? E vakarautaka e dua na vanua mera bula veiyaloni kina na nona tamata ra qai duavata. Ia era bula tiko ena vuravura e veisautaka o Setani mera lewena na dau veicati, era daucaka ca, era rerevaki tale ga. (1 Joni 5:19; Vkta. 12:12) E raica vinaka na noda Kalou dauloloma na veika ca e yaco tiko ena vuravura qo. Oya na vuna e taqomaki keda kina vakayalo me rawa nida marautaka noda qaravi koya. E tukuni ena nona Vosa ni “idrodro” na parataisi vakayalo qori, e vaka tale ga na “iteitei e vakasuasuataki vinaka.” (Aisea 4:6; 58:11) Ena veivakalougatataki i Jiova, o ira na bula ena parataisi qori era marau tiko ena iotioti ni veisiga qo, era dei tale ga.—Aisea 54:14; 2 Tim. 3:1.

3. E vakayacori vakacava na Aisea wase 65 ena gauna makawa?

³ O Jiova e vakayagataka na parofita o Aisea me vakamacalataka na bula ena parataisi vakayalo. O na wilika ena Aisea wase 65 na imatai ni kena vakayacori ena 537 B.G.V.  Qori na gauna era sereki kina na Jiu era veivutuni nira vesu tu mai Papiloni mera lesu ina nodra vanua. E vakalougatataki ira nona tamata o Jiova qai vukei ira mera vakarairaivinakataka tale na koro sa rusa tu o Jerusalemi qai tara tale na kena valenisoro mera sokalou kina e Isireli.—Aisea 51:11; Saka. 8:3.

4. E vakayacori vakacava ena noda gauna na Aisea wase 65?

⁴ Na ikarua ni kena vakayacori na parofisai i Aisea e tekivu ena 1919 G.V., nira sereki na dauveiqaravi i Jiova vei Papiloni na Ka Levu. Oti e tete na parataisi vakayalo e vuravura taucoko. Era tauyavutaka e levu na ivavakoso o ira na gumatua ni kacivaka na itukutuku vinaka ni Matanitu ni Kalou, era vakaraitaka tale ga na itovo vaKarisito. O ira na tagane kei na yalewa era dau voravora e liu qai dukadukali na nodra ivakarau ni bula, era sa “tokara na tamata vou e buli me vaka na loma ni Kalou.” (Efeso 4:24) Ia ena qai vakayacori e levu na veivakalougatataki e tukuna o Aisea ena vuravura vou. Ena gauna mada ga qo, eda marautaka tiko e levu na veivakalougatataki. Meda veivosakitaka mada na yaga ni parataisi vakayalo vei keda, kei na vuna meda kua kina ni biuta.

MARAUTAKI NA PARATAISI VAKAYALO

5. Me vaka e yalataki ena Aisea 65:13, na cava eda marautaka ena parataisi vakayalo?

⁵ Eda bulabula vakayalo, eda vakacegui. E vakamatatataka na parofisai i Aisea na duidui ni bula ena loma ni parataisi vakayalo kei ira e taudaku. (Wilika Aisea 65:13.) O Jiova e lomasoli vakalevu me vakaceguya na nodra bula vakayalo na sokaloutaki koya. E vakarautaka na yalona tabu, nona Vosa, kei na levu sara na kakana vakayalo me rawa nira “kana ..., gunu ..., [ra] marau” tale ga. (Vakatauvatana Vakatakila 22:17.) Ia o ira ena taudaku ni parataisi vakayalo era “viakana ..., karamaca ..., [era] madua.” E sega ni vakacegui na nodra bula vakayalo.—Emosi 8:11.

6. E tukuni vakacava ena Joeli 2:21-24 na kakana vakayalo e vakarautaki vei keda? E yaga vakacava?

⁶ E tukuna o Joeli ena nona parofisai eso na ka e yaga ena noda bula me vaka na covuata, waini kei na waiwai olive. E vakayagataka qori me vakaraitaka nona lomasavu o Jiova me vakarautaka vei ira na nona tamata na ka mera bula kina, okati kina na kakana vakayalo. (Joeli 2:21-24) Kena ivakaraitaki, e vakarautaka na iVolatabu kei na ivola vakaivolatabu, noda website, na soqoni, soqo ni tabacakacaka, kei na soqo ni veiwasewase. Eda rawa ni vakayagataka qori e veisiga meda bulabula kina vakayalo, meda vakacegui tale ga.

7. Na cava e vakavuna na ‘vinaka ni lomada’? (Aisea 65:14)

⁷ Eda marau, eda lomavakacegu. E rawa nida “kaila ena marau” na tamata i Jiova ena levu ni noda vakavinavinaka. (Wilika Aisea 65:14.) Na vuna? E veiuqeti na ka dina eda vulica, e veivakacegui na ka e yalataka na Kalou ena nona Vosa, e dei tale ga na noda inuinui ni yavutaki ena isoro i Karisito. Na ka kece qori e vakavuna me ‘vinaka na lomada.’ Dua na ka noda marau nida veitalanoataka qori kei ira na tacida.—Same 34:8; 133:1-3.

8. Na cava e rua na ka e kilai tani kina na parataisi vakayalo?

⁸ Na noda veilomani kei na duavata  na tamata i Jiova e rua na ka e kilai tani kina na parataisi vakayalo. Qori na “ivau vinaka duadua ni duavata.” E uqeti keda meda raitayaloyalotaka na bula ena vuravura vou, ni na duatani sara nodra veilomani kei na duavata na tamata i Jiova. (Kolo. 3:14) Qo na ka e tukuna e dua na tacida yalewa ena imatai ni gauna e sotavi ira kina na iVakadinadina i Jiova: “Au sega ni dau mamarau ena loma mada ga ni noqu vuvale. Na imatai ni gauna au raica ni vakaraitaki kina na loloma dina, ya nira veimaliwai na iVakadinadina i Jiova.” Eda na qai vakila na marau kei na lomavakacegu qori nida mai lewena na parataisi vakayalo. Se vakacava sara na rai ni vuravura qo me baleti keda, ena vinaka tu ga na keda irogorogo vei Jiova, vei ira tale ga na tacida e veiyasa i vuravura.—Aisea 65:15.

9. Na cava e yalataki ena Aisea 65:16, 17 me baleta na noda rarawa?

⁹ Eda vakacegu, eda sega ni taqaya. E kaya na Aisea 65:14 ni o ira na sega ni via lewena na parataisi vakayalo, era ‘na tagi ni rarawa na lomadra, era na qoqolou ni vusolo na yalodra.’ Ia vakacava na ka kece e dau vakavuna na noda rarawa na tamata ni Kalou? Dua na gauna sa na ‘guilecavi qai vunitaka’ na Kalou. (Wilika Aisea 65:16, 17.) Ena vakaotia o Jiova na noda leqa kece, toso na gauna sa na sega tale ni qai nanumi na rarawa kei na leqa qori.

10. Na cava eda marautaka kina noda veimaliwai kei ira na mataveitacini? (Raica tale ga na iyaloyalo.)

¹⁰ Ena gauna mada ga qo eda na vakila na vakacegu ni vakasama nida tiko ena soqoni vaKarisito, eda lomavakacegu qai guilecava na veika dredre ni vuravura ca qo. Eda uqeta na vakacegu ena noda parataisi vakayalo nida vakaraitaka na loloma, marau, vakacegu, yalololoma, kei na yalomalua, na itovo e okati ena vua ni yalo tabu. (Kala. 5:22, 23) Eda kalougata nida mai lewena na isoqosoqo i Jiova! O ira na tiko ga ena parataisi vakayalo era na raica na kena vakayacori kece na yalayala ni Kalou me baleta “na lomalagi vou kei na vuravura vou.”

11. Me vaka e tukuni ena Aisea 65:18, 19, e uqeti keda vakacava na parataisi vakayalo e vakarautaka o Jiova?

¹¹ Eda dau vakavinavinaka, eda mamarau. E tukuna tale ga o Aisea na vuna meda “reki” kina qai “marautaka” noda tiko ena parataisi vakayalo. Na parataisi qori e vakarautaka o Jiova. (Wilika  Aisea 65:18, 19.) E vakayagataki keda gona meda vukea e levu mera biuta na isoqosoqo ni vuravura ca qo e karamaca tu vakayalo, mera mai lewena na parataisi totoka vakayalo! Eda marautaka vakalevu na veika totoka e rawati nida tiko ena dina. Qori e uqeti keda meda tukuna yani vei ira eso tale.—Jere. 31:12.

12. Na cava nomu rai me baleta na ka e yalataki ena Aisea 65:20-24? Na vuna?

¹² Eda vakavinavinakataka na noda inuinui, eda marau tale ga nida lewe ni parataisi vakayalo. Vakasamataka mada na veika kece eda na raica qai cakava ena vuravura vou! E yalataka na iVolatabu: “Ena sega tale ni tiko kina e dua na gonedramidrami e vica ga na siga na nona bula, se dua na qase e tini koso na nona bula.” Eda na ‘tara vale eda na tiko kina, eda na tea na loganivaini eda na kania na vuana.’ Eda na “sega ni oca wale” ni na ‘vakalougatataki keda o Jiova.’ E yalataka vei keda na bula marautaki qai vakainaki. “Ni bera nira masu” yani, sa kila rawa tu na ka e yaga vei ira, ena qai “vakaceguya na veika era gadreva na kabula kece.”—Aisea 65:20-24; Same 145:16.

13. E tukuni vakacava ena Aisea 65:25 na veisau eda cakava nida mai qaravi Jiova?

¹³ Eda veiyaloni, eda taqomaki. Ena veivuke ni yalo tabu, era veisau kina e levu e dau voravora tu e liu na nodra itovo me vaka na manumanu. (Wilika Aisea 65:25.) E vaka ga e vakamanoataki na nodra itovo voravora. (Roma 12:2; Efeso 4:22-24) E macala nida sega ni uasivi na tamata i Jiova, eda na cala gona ena so na gauna. Ia o Jiova e vakaduavatataki ira “kece” era lomani koya, era dau veilomani ra qai duavata. (Taito 2:11) Qori na cakamana e rawa ni cakava ga na Kalou kaukaua duadua!

14. E dina vakacava na ka e tukuni ena Aisea 65:25 ena nona bula e dua na tacida?

¹⁴ Vakacava e rawa nida veisautaka na noda itovo? Dikeva nona ivakaraitaki e dua na cauravou. Ni se bera ni yabaki 20, sa dau curusuka e valeniveivesu, e voravora qai dukadukali na nona itovo. A vesu ni butako motoka, basuvale, kei na so tale na cala lelevu. E sega ni rerevaka e dua. Na imatai ni gauna e rogoca kina na ka dina vakaivolatabu qai tiko ena noda soqoni, e vakadeitaka ni sa kunea na ka ena vakainaki kina nona bula, ya na parataisi vakayalo. Ni sa papitaiso oti, e dau vakasamataka na dina ni Aisea 65:25 ena nona bula. A voravora tu e liu na nona itovo me vaka na laione, ia qo sa yalomalua me vaka na lami.

15. Na cava eda vinakata kina meda sureta e levu tale mera mai lewena na parataisi vakayalo? Eda na cakava vakacava qori?

¹⁵ E tekivu na Aisea 65:13 ena matavosa: “Qo na ka e kaya na Turaga Cecere Duadua o Jiova.” E cava na tikina e 25 ena matavosa “e kaya o Jiova.” E dau dina tu ga na ka kece e yalataka. (Aisea 55:10, 11) Sa tu sara ga ena gauna qo na parataisi vakayalo. E tauyavutaka o Jiova e dua na mataveitacini e vuravura raraba e duatani sara. Nida maliwai ira na nona tamata, eda vakila na vakacegu kei na marau e sega ni rawati ena vuravura ca qo. (Same 72:7) Qori na vuna eda vinakata kina meda vukea e levu tale mera lewena na mataveitacini e vuravura raraba. Eda na cakava qori nida gumatua ena veivakatisaipelitaki.—Maciu 28:19, 20.

 VUKEA E LEVU TALE MERA LEWENA NA PARATAISI VAKAYALO

16. Na cava e uqeti ira e levu mera mai lewena na parataisi vakayalo?

¹⁶ E bibi na noda itavi yadua ena kena vakarairaivinakataki na parataisi vakayalo mera taleitaka e levu. Me rawati qori, e bibi meda vakatotomuri Jiova. E sega ni vakasaurarataka e dua me lewena nona isoqosoqo. Ia e “vagolei” ira mai vakamalua mera qaravi koya. (Joni 6:44; Jere. 31:3) Nira vulica na yalomalumalumu na loloma i Jiova kei na so tale na nona itovo talei, era vinakata sara ga mera toro voleka vua. Eda na vukea vakacava eso tale mera mai lewena na parataisi vakayalo ni vinaka na noda itovo?

17. Eda na uqeta vakacava eso tale mera lewena na parataisi vakayalo?

¹⁷ Dua na sala eda na uqeta kina e levu mera mai lewena na parataisi vakayalo, ya nida lomani ira na tacida, eda yalovinaka tale ga vei ira. Nira mai tiko ena soqoni na ka vovou, eda vinakata mera vakadinadinataka na ka era vakila na sega ni vakabauta e Korinica makawa. Na imatai ni gauna era rairai tiko kina ena soqoni, era kaya: “E tiko dina kei kemuni na Kalou.” (1 Kor. 14:24, 25; Saka. 8:23) E bibi gona meda muria tiko ga na ivakasala qo: “Ni dau veiyaloni.”—1 Ces. 5:13.

18. Na cava ena rawa ni uqeta eso mera via lewena na isoqosoqo i Jiova?

¹⁸ Meda saga meda raici ira tiko ga na tacida mai na rai nei Jiova. Ena rawa qori ke da kauaitaka tiko ga na nodra itovo vinaka, sega ni nodra malumalumu. Ni na qai vakaoti qori ena parataisi. Eda rawa ni walia na noda duidui ena dela ni loloma nida vakaraitaka na ‘yalovinaka, veinanumi, yalorawarawa kei na veivosoti.’  (Efeso 4:32) Na ivakarau ni bula qori ena uqeta eso tale mera via lewena na parataisi vakayalo. b

TIKO DEI GA ENA PARATAISI VAKAYALO

19. (a) Me vaka e laurai ena kato “ Era Biubiu Qai Lesu Tale Mai,” na cava era kaya eso nira lesu tale ina parataisi vakayalo? (b) Cava meda vakadeitaka meda cakava? (Raica tale ga na iyaloyalo.)

¹⁹ Eda vakavinavinakataka dina na noda parataisi vakayalo! Sa qai rairaivinaka tiko ga nira mai qaravi Jiova e levu tale, era vakacaucautaki koya tale ga. Meda vakavinavinakataka tiko ga na parataisi vakayalo e vakarautaka vei keda o Jiova. Ke dua e via vakila na vakacegu, marau, nuidei me qai taqomaki ena vuravura ca qo, e bibi me lewena na parataisi vakayalo qai kua vakadua ni biuta! Ia mo qarauna, ni sasaga tiko ga o Setani me bacani keda meda biubiu mai kina. (1 Pita 5:8; Vkta. 12:9) Meda kua mada ga ni rawai ena nona sasaga qai gumatua ni taqomaka na totoka, savasava kei na veiyaloni ena parataisi vakayalo.