Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

ULUTAGA NI VULI 2

Mo ‘Dau Veivakacegui’

Mo ‘Dau Veivakacegui’

“O iratou ga qo eratou dau cakacaka vata kei au ena ka e vauca na Matanitu ni Kalou, eratou dau vukei au, eratou dau vakacegui au tale ga.”—KOLO. 4:11.

SERE 90 Meda Veiuqeti

KA ENA VULICI *

1. Na ituvaki dredre cava era sotava e levu na dauveiqaravi i Jiova e veiyasa i vuravura?

E LEVU na dauveiqaravi i Jiova e veiyasa i vuravura era sotava tiko na ituvaki dredre, e vakavu nuiqawaqawa. Vakacava era sotava tale ga qori ena nomu ivavakoso? Eso na lotu vaKarisito era tauvimate bibi se takali na wekadra lomani. Eso era rarawataka vakalevu nona biuta na dina e dua na lewe ni nodra vuvale se itokani voleka. Eso tale era vosota tiko na vakacaca ni leqa tubukoso. Io, e bibi dina meda vakacegui ira na tacida qori. Eda na cakava vakacava?

2. Na cava e bibi kina me vakacegui o Paula ena so na gauna?

2 Levu na gauna e sotava na yapositolo o Paula na ituvaki e leqataki kina nona bula. (2 Kor. 11:23-28) E vosota tale ga na ituvaki e vaka na “votonikau,” qori e rairai dua na mate e tauvi koya tiko. (2 Kor. 12:7) E rarawa vakalevu ni biuti koya o Timasa nona itokani vakacakacaka, ni “lomana na veika ni vuravura qo.” (2 Tim. 4:10) E dua na lumuti yaloqaqa o Paula, e vukei ira e levu, ia e yalolailai mada ga ena so na gauna.—Roma 9:1, 2.

3. O cei e vakacegui Paula?

3 E vakaukauataki Paula o Jiova ni vakayagataka nona yalo tabu me vakacegui koya. (2 Kor. 4:7; Fpai. 4:13) E vakacegui koya tale ga ni vakayagataki ira na tacina lotu vaKarisito. E kaya o Paula nira “vakacegui” koya eso nona itokani vakacakacaka. (Kolo. 4:11) Eso vei ira qori e cavuta sara ga na yacadra me vakataki Arisitako, o Tikiko, kei Marika. Eratou vakayaloqaqataki koya me vosota. Na itovo cava eratou vakaraitaka e vakacegui Paula sara ga? Eda na vakatotomuri ratou vakacava nida veivakacegui, nida veivakayaloqaqataki tale ga?

MO ITOKANI YALODINA ME VAKATAKI ARISITAKO

Me vakataki Arisitako, meda nodra itokani yalodina na tacida ena “gauna ni rarawa” (Raica na parakaravu 4-5) *

4. E vakaraitaka vakacava o Arisitako ni itokani yalodina i Paula?

4 E dua na itokani yalodina i Paula o Arisitako na turaga ni Masitonia, e lotu vaKarisito mai Cesalonaika. Na imatai ni gauna eda wilika kina na kena itukutuku oya ni sikovi Efeso o Paula ena ikatolu ni nona ilakolako vakaulotu. Ni tomani Paula o Arisitako, era vesuki koya e dua na ilala voravora. (Caka. 19:29) Ni sere mai e sega ni dro, e tomani Paula tiko ga. Ni oti e vica na vula, era saga tiko ga na dauveitusaqati mera vakamatei Paula e Kirisi, ia e tiko vata ga kei Paula o Arisitako. (Caka. 20:2-4) Ni kau vakavesu i Roma o Paula ena rauta na 58 G.V., e tomani koya o Arisitako ena ilakolako balavu qori, erau voca vata tale ga ena waqa. (Caka. 27:1, 2, 41) E kena irairai tale ga ni a tiko vakalailai kei Paula ni vesu e Roma. (Kolo. 4:10) Sa rauta me vakayaloqaqataki Paula na nona itokani yalodina qori, e vakacegui koya tale ga!

5. Me vaka e tukuni ena Vosa Vakaibalebale 17:17, eda na vakaraitaka vakacava nida itokani yalodina?

5 Eda rawa tale ga ni itokani yalodina me vakataki Arisitako. Ena sala cava? Oya nida tokoni ira tiko ga na tacida “ena gauna ni rarawa,” sega ni gauna ga e vinaka tu kina na ituvaki. (Wilika Vosa Vakaibalebale 17:17.) Ni sa oti mada ga na veika rarawa era sotava na tacida, ena rairai vinakati tiko ga mera vakacegui. Kena ivakaraitaki e dua na tacida yalewa o Varanisese, * erau mate veitaravi na nona itubutubu ena loma ga ni tolu na vula ni tauvi rau na kenisa. E kaya o Varanisese: “Vaka vei au ena taura na gauna me oti noda rarawataka na veika dredre eda sotava. Sa oti toka e dua na gauna nodrau mate na noqu itubutubu, ia au vakavinavinaka nira tiko na noqu itokani yalodina era kila niu se rarawa tiko.”

6. Nida itokani yalodina, na cava eda na cakava?

6 Era dau vakayagataka na itokani yalodina na nodra gauna kei na kaukaua mera tokoni ira na tacidra vakayalo. Kena ivakaraitaki e dua na tacida o Pita, e tauvi koya e dua na mate levu ena rawa ni mate totolo kina. E kaya o watina o Katarina: “Erau kauti keirau i valenibula e dua na veiwatini ena ivavakoso ena siga sara ga e laurai kina vei Pita na mate qo. Rau vakatulewataka ena gauna qori ni rau na tokoni keirau tiko ga ena ituvaki dredre keirau sotava. Erau tokoni keirau tu ga me yacova mai qo.” E veivakacegui dina nira tiko na itokani yalodina, era tokoni keda meda vosota na ituvaki dredre!

MO ITOKANI NUITAKI ME VAKATAKI TIKIKO

Me vakataki Tikiko, meda nodra itokani nuitaki na tacida nira sotava na veika dredre (Raica na parakaravu 7-9) *

7-8. Me vaka e tukuni ena Kolosa 4:7-9, e vakaraitaka vakacava o Tikiko ni nuitaki?

7 E lotu vaKarisito mai na yasayasa vakaRoma e Esia o Tikiko, e kilai me itokani nuitaki i Paula. (Caka. 20:4) Ni tuvanaka o Paula ena rauta na 55 G.V. me kumuni na ka ni veivuke vei ira na lotu vaKarisito e Jutia, e rairai tataunaka vei Tikiko me qarava na itavi bibi qori. (2 Kor. 8:18-20) Dua na gauna e muri, ena imatai ni nona vesu o Paula e Roma, e vakayagataki Tikiko me nona italai. E dau kauta na ivola kei na itukutuku i Paula me vakayaloqaqataki ira na ivavakoso kece e Esia.—Kolo. 4:7-9.

8 E tokoni Paula tu ga o Tikiko me nona itokani nuitaki. (Taito 3:12) Sega ni o ira kece na lotu vaKarisito ena imatai ni senitiuri era nuitaki me vakataki koya. Ena ikarua ni nona vesu o Paula ena rauta na 65 G.V., e vola nira biuti koya e levu na tagane lotu vaKarisito mai na yasana o Esia, de dua era rerevaki ira na dauveitusaqati. (2 Tim. 1:15) Ia e sega ni va qori o Tikiko, e nuitaki koya tiko ga o Paula mani lesia vua e dua tale na itavi. (2 Tim. 4:12) E macala ga ni na marau o Paula nira tokoni koya na itokani vinaka me vakataki Tikiko.

9. Eda na vakatotomuri Tikiko vakacava?

9 Eda rawa tale ga ni vakatotomuri Tikiko nida itokani nuitaki. Kena ivakaraitaki, eda na sega ni yalataka ga meda vukei ira na tacida era vakaleqai, ia eda na cakava eso na ka meda veivuke. (Maciu 5:37; Luke 16:10) Nira kila na tacida qori nida na tokoni ira, ena vakacegui ira dina. Na vuna? Dikeva na ka e vakamacalataka e dua na tacida yalewa, “E veivakacegui sara ga ni dua e yalataka me vukei keda, da qai nuidei ni na cakava qori ena kena gauna.”

10. Me vaka e tukuni ena Vosa Vakaibalebale 18:24, o cei e rawa ni vakacegui ira na rarawa kei ira na sotava na veika dredre?

10 Era dau vakacegui na rarawa kei ira na sotava na veika dredre nira talaucaka na lomadra vua nodra itokani nuitaki. (Wilika Vosa Vakaibalebale 18:24.) E rarawataka vakalevu o Bijay ni vakasivoi o luvena, e kaya, “Au via talaucaka sara ga na lomaqu vua e dua au nuitaka.” E dua tale na tacida o Carlos, e vakacegui mai na nona itavi ena ivavakoso ni sega ni vakatulewa vinaka. E kaya, “Au via talaucaka sara ga na lomaqu vua e dua ena sega ni vakalewai au.” E qai talaucaka na lomana o Carlos vei ratou na qase, eratou tokoni koya ena gauna dredre qori. E lomavakacegu ni kila ni ratou tagane matua, eratou na taqomaka tale ga na kena itukutuku.

11. Ena rawa vakacava mo itokani nuitaki?

11 Mo itokani nuitaki, ena vinakati mo dau vosovoso. Kena ivakaraitaki e dua na tacida yalewa o Zhanna. Ni biuti koya o watina, e lomavakacegu ni talaucaka na lomana vei ira nona itokani voleka. E kaya, “Dua na ka nodra vosovoso ni vakarogoci au, niu vuki tukuna tiko ga e dua na ka.” O rawa tale ga ni itokani nuitaki ni o dau vakarorogo vinaka.

TU VAKARAU NI VEIVUKE ME VAKATAKI MARIKA

E vosota rawa o Paula ni dau vukei koya o Marika, meda vukei ira tale ga na tacida nira sotava na leqa tawanamaki (Raica na parakaravu 12-14) *

12. O cei o Marika? Eda kila vakacava ni dau marautaka me veivuke?

12 E dua na lotu vaKarisito e Jerusalemi o Marika, e Jiu. Erau veiwekani kei Panapasa, na daukaulotu kilai levu. (Kolo. 4:10) E kena irairai ni susu o Marika ena vuvale vutuniyau, ia e sega ni vakaliuca na qarai ni ilavo kei na iyau. E kilai ni dau tu vakarau me veivuke, e marautaka tale ga. Kena ivakaraitaki, e dau tomani rau vakalevu na yapositolo o Paula kei na yapositolo o Pita ni rau qarava na nodrau itavi. E dau veivuke o Marika ena voli kakana, qarai ni nodratou icili kei na so tale na ka va qori. (Caka. 13:2-5; 1 Pita 5:13) Ni vakamacalataki koya o Paula, e kaya ni daucakacaka vata kei koya “ena ka e vauca na Matanitu ni Kalou,” e “dau vakayaloqaqataki” koya tale ga.—Kolo. 4:10, 11, vmr.

13. Eda kila vakacava ena 2 Timoci 4:11 ni marautaka o Paula nona veiqaravi ena yalodina o Marika?

13 E dua vei ira na itokani voleka i Paula o Marika. Ena iotioti ni nona vesu o Paula e Roma ena rauta na 65 G.V., e vola na ikarua ni nona ivola vei Timoci. E kerei Timoci ena ivola qori me gole yani i Roma, me kauti Marika tale ga yani. (2 Tim. 4:11) E macala ni marautaka o Paula nona veiqaravi ena yalodina o Marika, e vinakata gona me tiko e yasana ena gauna dredre qori. Levu na sala e vukei Paula kina o Marika, de dua e dau vakarautaka na kakana, na ivolavivigi kei na iqi me volavola kina. Nona veitokoni o Marika kei na nona veivakayaloqaqataki, e rairai uqeti Paula sara ga me yalodina tiko ga ena iotioti ni vica na siga ni bera ni vakamatei.

14-15. E yaga vakacava na Maciu 7:12 meda kila na sala meda veivuke kina?

14 Wilika Maciu 7:12. Nida sotava tiko na ituvaki dredre, eda dau marau nira vukei keda eso tale! E kaya e dua na tacida tagane o Ryan, e mate o tamana ena dua na vakacalaka: “Nida sotava tiko na veika dredre, e ka ni sasaga meda dei ena ka eda dau cakava e veisiga. Dua na bula levu ni dua e vukei iko ena ka lalai mada ga.”

15 Nida kauaitaka se kila vinaka na kedra ituvaki eso tale, eda na rawa ni kila na sala meda veivuke kina. Qori na ka e cakava e dua na tacida yalewa vei rau o Pita kei Katarina, sa cavuti oti mai. Gauna e kila kina na kedrau ituvaki, e sasaga me veivuke ena nodrau ilakolako i valenibula ena gauna kece me laurai kina o Pita. Rau sa sega ni draiva rawa na veiwatini qori, e cakava gona na tacida yalewa qo e dua na ituvatuva me rawa nira veivuke na lewe ni ivavakoso ena nodrau ilakolako i valenibula. Vakacava e yaga na ituvatuva qori? E kaya o Katarina, “E vaka ga e taluva vei keirau e dua na icolacola.” Kua vakadua ni beca na ka lalai mada ga o veivuke kina.

16. Na cava eda vulica vei Marika me baleta noda veivakacegui?

16 E ogaoga vakalevu na tisaipeli o Marika ena imatai ni senitiuri. E qarava e levu na itavi bibi, okati kina nona vola na ivola e vakayacani vua. Ia e tiko na gauna e dau vakacegui Paula kina, sa rauta me doudou o Paula me kerea nona veivuke. E dua na tacida yalewa o Angela, e mate vakaloloma e dua nona lewenivuvale. Me vakataki Paula, e marautaka tale ga o Angela nodra veivakacegui eso tale. E kaya: “Nira via veivuke dina na tacida, era na torovi rawarawa. E vu mai lomadra na nodra via veivuke, era sega ni rere.” Meda taroga, ‘E kilai niu dau tu vakarau meu veivuke meu vakacegui ira na tacida?’

VAKADEITAKA MO VEIVAKACEGUI

17. Nida vakasamataka vakatitobu na 2 Korinica 1:3, 4, ena uqeti keda vakacava meda veivakacegui?

17 E macala ga nira tiko na tacida e vinakati mera vakacegui. Eda rawa ni tukuna vei ira na vosa ni veivakacegui vata ga era vakacegui keda kina eso tale. E kaya o Nino, e dua na tacida yalewa e mate nona bu: “O Jiova ena vakayagataki keda meda vakacegui ira eso tale nida yalorawarawa me vakayagataki keda.” (Wilika 2 Korinica 1:3, 4.) E kaya o Varanisese, sa cavuti oti mai: “E dina na ka e tukuni ena 2 Korinica 1:4. Eda rawa ni vakacegui ira eso tale ena sala vata ga eda vakacegui kina.”

18. (a) Na cava era rere kina eso mera veivakacegui? (b) Meda vakaraitaka vakacava nida via veivakacegui dina? Tukuna e dua na ivakaraitaki.

18 Meda vakaliuliu meda veivuke, meda kua ni rere. Kena ivakaraitaki, eda na rairai lomaleqa nida sega ni kila na ka meda tukuna se cakava ni dua e rarawataka tiko e dua na ituvaki. Dua na qase ni ivavakoso o Paul, e nanuma vinaka tu nodra veivuke eso ni takali o tamana. E kaya: “Au raica ni sega ni rawarawa nodra mai vosa vei au. Era sega ni kila na ka mera tukuna. Ia au marautaka nodra via veivuke kei na nodra veivakacegui.” E kaya tale ga e dua na tacida tagane o Tajon ni oti e dua na uneune kaukaua: “Au sega ni rawa ni nanuma kece na itukutuku e vakau mai vei au ena vica na siga ni oti na uneune, na ka ga au nanuma rawa ya nira via kila keu bula vinaka tiko.” Io, e veivakacegui dina nida kauai.

19. Na cava meda ‘veivakacegui’ tiko ga kina?

19 Nida volekata yani na icavacava ni vuravura ca i Setani, sa na qai torosobu ga na ituvaki, ena dredre tale ga. (2 Tim. 3:13) Eda se sega ni uasivi, ena ka ni sasaga meda vosota na revurevu ni ivalavala ca. Ena vinakati gona meda veivakacegui tiko ga. E yaga dina vua na yapositolo o Paula nodratou veivakacegui na tacina lotu vaKarisito, e uqeti koya me yalodina tiko ga me yacova nona mate. Io, meda yalodina mada ga me vakataki Arisitako, meda nuitaki me vakataki Tikiko, meda tu vakarau tale ga ni veivuke me vakataki Marika. Nida cakava qori, eda na tokoni ira na tacida me dei tiko ga nodra vakabauta.—1 Ces. 3:2, 3.

^ para. 5 E sotava na yapositolo o Paula e levu na veika dredre. Eratou dau vakacegui koya ena gauna qori eso na tacina vakayalo. Eratou veivakacegui vakacava? Eda na dikeva e tolu na itovo eratou vakaraitaka e vinaka kina nodratou veivakacegui. Eda na veivosakitaka tale ga na sala meda vakatotomuria kina na nodratou ivakaraitaki.

^ para. 5 Sa veisau eso na yaca ena ulutaga qo.

SERE 111 Vu ni Noda Marau

^ para. 56 IVAKAMACALA NI IYALOYALO: Erau voca ena waqa o Paula kei Arisitako.

^ para. 58 IVAKAMACALA NI IYALOYALO: E nuitaki Tikiko o Paula me kauta nona ivola ina ivavakoso kece e volavola kina.

^ para. 60 IVAKAMACALA NI IYALOYALO: E vukei Paula o Marika ena levu na ka.