1-2. Sala cava e vaka kina na vale balavu e dua na lotu vaKarisito? (1 Korinica 15:58)

 ENA ICAVACAVA ni 1970, a tara e dua na vale balavu taba 60 e Tokyo, mai Japani. Era vaqaqa e levu se na tudei vakacava na vale qori ni yaco na uneune ena koro qori. Na cava era cakava na idinia? Era tara me kaukaua, me taura vinaka tale ga na yavavala ni vatu ni yaco na uneune. Eda vaka tale ga na vale qori na lotu vaKarisito. Ena sala cava?

² Ena vinakati vua na lotu vaKarisito me dei, ia me yalorawarawa tale ga. Ena vinakati me dei, me kua ni yavala ena kena muri na lawa i Jiova kei na nona ivakatagedegede. (Wilika 1 Korinica 15:58.) Ena “vakarau tu me talairawarawa,” ena dei tale ga. Ena yasana adua, ena yalorawarawa me vakatau ena ituvaki se na gauna e vinakati kina vua me cakava qori. (Jeme. 3:17) Na lotu vaKarisito e vulica me tiko vua na rai qori ena sega ni kaukaua tale vakasivia na ka e cakava se yalorawarawa vakasivia. Eda na veivosakitaka ena ulutaga qo na sala meda kua kina ni yavala. Eda na veivosakitaka tale ga e lima na iwalewale e saga kina o Setani meda kua ni tudei kei na sala meda vorata nona sasaga.

3. Na lawa cava e tukuna na Vunilawa Cecere Duadua ena Cakacaka 15:28, 29?

³ Ni Vunilawa Cecere Duadua o Jiova, e dei qai vakamatatataka vinaka nona lawa vei ira na nona tamata. (Aisea 33:22) Me kena ivakaraitaki, e vakaraitaka na ilawalawa dauvakatulewa ena imatai ni senitiuri e tolu na sala mera dei tiko kina na lotu vaKarisito: (1) mera cata na qaravi matakau, mera sokaloutaki Jiova duadua ga, (2) mera doka na vakatabui ni dra, (3) mera muria na ivakatagedegede  i Jiova me baleta na itovo savasava. (Wilika Cakacaka 15:28, 29.) Era na dei vakacava na lotu vaKarisito nikua ena tolu na sala qori?

4. Eda na vakaraitaka vakacava nida sokaloutaki Jiova duadua ga? (Vakatakila 4:11)

⁴ Meda cata na qaravi matakau, meda sokaloutaki Jiova duadua ga. E vakaroti ira na Isireli mera sokaloutaki koya duadua ga. (Vkru. 5:6-10) Ni temaki Jisu na Tevoro, e vakamatatataka vua o Jisu ni dodonu me sokaloutaki Jiova duadua ga. (Maciu 4:8-10) Eda na sega gona ni sokaloutaka na matakau. Eda na sega tale ga ni sokaloutaki ira na tamata se ra mani iliuliu ni lotu, daunipolitiki se ra rogo ena buturara ni qito se ka ni veivakamarautaki, mera vaka tu na Kalou. Eda na tokoni Jiova, eda na sokaloutaki koya duadua ga ni “bulia na ka kece.”—Wilika Vakatakila 4:11.

5. Na cava eda muria kina na lawa i Jiova me baleta na kena vakatabui na bula kei na dra?

⁵ Eda na doka na lawa i Jiova me baleta na vakatabui ni bula kei na dra. Na vuna? E kaya o Jiova ni vakatakarakarataka na bula na dra, qori e dua na nona isolisoli talei. (Vunau 17:14) Na imatai ni gauna e vakadonuya kina o Jiova me laukana na lewenimanumanu, e vakarota me kua ni laukana na kena dra. (Vkte. 9:4) E tokaruataka na lawa qori vei ira na Isireli ena Lawa e vola o Mosese. (Vunau 17:10) E dusimaka tale ga na ilawalawa dauvakatulewa ena imatai ni senitiuri mera vakaroti ira na lotu vaKarisito kece mera ‘vakatabui ira mai na dra.’ (Caka. 15:28, 29) Eda na muria tiko ga na ivakaro qori nida digia na veiqaravi vakavuniwai. b

6. Na cava eda na cakava meda muria kina na ivakatagedegede cecere i Jiova?

⁶ Meda muria vinaka na ivakatagedegede cecere i Jiova me baleta na itovo savasava. (Iper. 13:4) E vakayagataka o Paula na vosa vakatautauvata matata me vakasalataki keda meda “vakamatea” na veitikiniyagoda, ya meda saga vakaukaua meda cavuraka na gagadre ca. Eda na cata kina na raica se cakava e dua na ka ena tini sara ena veiyacovi tawadodonu. (Kolo. 3:5; Jope 31:1) Nida temaki eda na vukitotolo meda biuta laivi na vakasama se itovo e vakaleqa noda veiwekani kei na Kalou.

7. Na cava eda na nakita meda cakava? Na vuna?

⁷ E vinakata o Jiova meda ‘talairawarawa mai vu ni lomada.’ (Roma 6:17) E yaga tu ga vei keda na nona veidusimaki, e sega tale ga ni dau veisau na nona lawa. (Aisea 48:17, 18; 1 Kor. 6:9, 10) Eda saga meda vakamarautaki Jiova, meda vakaraitaka tale ga na rai ni daunisame: “Au sa nakita meu talairawarawa ena nomuni lawa ena veigauna, me yacova na icavacava.” (Same 119:112) Ia ena saga o Setani me vakamalumalumutaka noda sasaga. Na iwalewale cava e vakayagataka?

8. E vakayagataka vakacava o Setani na veitusaqati me vakamalumalumutaka na noda sasaga?

⁸ Veitusaqati. E vakayagataka na Tevoro na ivalavala voravora kei na veivakatotogani me vakamalumalumutaka na noda sasaga. E nona inaki me ‘tilomi’ keda, me vakaleqa na noda veiwekani kei Jiova. (1 Pita 5:8) O ira na lotu vaKarisito ena imatai ni senitiuri era vakarerei, mokulaki, ra qai vakamatei nira saga  vakaukaua mera dei. (Caka. 5:27, 28, 40; 7:54-60) E veitusaqati tiko ga o Setani nikua. E vakadinadinataki qori ena nodra mokulaki vakaca na tacida mai Rusia kei na so tale na vanua, vaka kina na nodra veivakacacani na dauveitusaqati.

9. Vakamacalataka na vuna meda qarauna kina na ilawaki qaseqase.

⁹ iLawaki qaseqase. E vakayagataka o Setani na “ivadi qaseqase” me ikuri ni nona dau tusaqati keda. (Efeso 6:11) Vakasamataka nona ivakaraitaki e dua na tacida tagane o Bob, e curu e valenibula me caka vua e dua na veisele levu. E tukuna vei ira na vuniwai ni na sega ni taura na dra se mani cava e yaco. E tukuna o koya na dauniveisele ni na doka nona vakatulewa. Ia na bogi ni bera nona sele, na vuniwai e dau veivakamoceri e sikovi Bob yani ni ratou sa lesu i vale na nona vuvale. E tukuna sara vei Bob ni na sega ni soli na dra, ia ena vakarautaki tu ga ke mani vinakati. De nanuma na vuniwai qori ni na veisautaka nona vakatulewa o Bob ni ratou sega ni tiko na nona vuvale. Ia e dei tu ga o Bob qai tukuna me kua ni soli vua na dra se mani cava e yaco.

10. Na cava e rerevaki kina na rai vakatamata? (1 Korinica 3:19, 20)

¹⁰ Rai vakatamata. Ke tiko ga vei keda na rai vakatamata, eda na biuti Jiova kei na nona ivakatagedegede. (Wilika 1 Korinica 3:19, 20.) E dau malele na noda gagadre ina “vuku ni vuravura qo.” E vica na lotu vaKarisito e Perikamo kei Ceatira era muria na ivalavala ni qaravi matakau kei na itovo vakasisila era takalevu tu ena koro qori. E vakasalataki rau kina vakaukaua na ivavakoso qori o Jisu ni rau vakadonuya tiko na veiyacovi tawadodonu. (Vkta. 2:14, 20) Nikua tale ga eda dau vakauqeti meda muria na rai va qori. O ira sara ga na wekada kei ira eda veikilai e rawa nira vakamua na lomada ra qai uqeti keda meda kua ni dei. Me kena ivakaraitaki, era na rairai kaya ni sega ni cala noda muria ga na gagadre ni lomada, sa makawa tale ga na ivakatagedegede vakaivolatabu me baleta na itovo savasava.

11. Na cava meda cakava nida saga meda dei tiko?

¹¹ Ena so na gauna eda na rairai kaya ni sega ni matata na nona veidusimaki o Jiova. De dua eda na temaki meda “kuria na ka e volai.” (1 Kor. 4:6) Qori sara ga na ka era cakava na iliuliu ni lotu ena gauna i Jisu. Nira vakaikuritaka na Lawa ena lawa ni tamata, era vakacolati ira tale ga na lewenivanua ena icolacola bibi. (Maciu 23:4) E matata vinaka tu na veidusimaki i Jiova ena nona Vosa kei na nona isoqosoqo. E sega gona na vuna vinaka meda kuria tale kina na nona ivakasala. (Vkai. 3:5-7) Eda na sega ni kuria na ka sa volai tu ena iVolatabu se buli lawa vei ira na tacida me baleta na ka e vauci keda yadua.

12. E vakayagataka vakacava o Setani na “vosa ni veicavilaki”?

¹² Veicavilaki. E vakayagataka o Setani na “vosa ni veicavilaki” kei na “ivakavuvuli e vakabibitaki e vuravura” me veivakacalai, me vakavuna tale ga na veitawasei. (Kolo. 2:8) Ena imatai ni senitiuri, qori e okati kina na vuku e yavutaki ena rai vakatamata, ivakavuvuli vakaJiu e sega ni vakaivolatabu, mera muria tale ga na lotu vaKarisito na Lawa e soli vei Mosese. E veivakacalai qori nira sa na sega kina ni kauaitaka na tamata na iVurevure dina ni vuku, o Jiova. Nikua e vakayagataka o Setani na tabana ni itukutuku kei na Internet me vakatetei kina na ivakavuvuli kei na itukutuku lasu era bukana tiko na iliuliu vakapolitiki. E yaco vakalevu qori donuya  na tete ni matedewa na COVID-19. c Eda vakarorogo ga na iVakadinadina i Jiova na veidusimaki ni noda isoqosoqo meda kua kina ni nuiqawaqawa me vakataki ira na rogoca na itukutuku e veivakacalai.—Maciu 24:45.

13. Na cava meda qarauna kina na ka e veivakawelei?

¹³ Na ka e veivakawelei. Meda nanuma dei tiko na “veika era bibi sara.” (Fpai. 1:9, 10) Na ka e veivakawelei e dau vakayagataka vakalevu na noda gauna kei na noda kauaitaka na cakava na veika e yaga cake sara. Na veika eda dau cakava e veisiga, okati kina noda kana, gunu, ka ni veivakamarautaki kei na cakacaka saumi, e rawa ni vakawelei keda nida vakaliuca ena noda bula. (Luke 21:34, 35) Kena ikuri, eda rogoca, eda wilika tale ga e levu na itukutuku me baleta na vakaduiduile kei na leqa vakapolitiki. Meda kua mada ga ni vakawelei ena kena veivosakitaki. Ke sega, eda sa na rawa ni veitovaki kina ena noda vakasama kei na lomada. E vakayagataka o Setani na iwalewale kece qori me vakamalumalumutaka na noda saga meda cakava na ka e donu. Meda dikeva sara mada qo na sala eda na vorata kina na nona sasaga meda dei tiko.

14. Na cava e rawa ni vukei keda meda totaki Jiova tiko ga?

¹⁴ Dau vakasamataka na nomu yalayala kei na nomu papitaiso. O cakava qori ni o via totaki Jiova. Vakasamataka lesu na veika e vukei iko mo vakadeitaka kina ni o sa kunea na ka dina. O vulica na kilaka dodonu me baleti Jiova, o tekivu dokai koya, o lomani koya tale ga ni Tamamu vakalomalagi. O vakaraitaka sara na vakabauta qai uqeti iko qori mo veivutuni. E lomamu tale ga mo biuta na itovo ca kece, me salavata kei na loma ni Kalou na nomu ivalavala. Dua na ka nomu lomavakacegu ni o kila ni vosoti iko na nomu Kalou. (Same 32:1, 2) O dau tiko ena soqoni vaKarisito, oti o tekivu  vakamacalataka na veika totoka o sa vulica tiko. Ni o lotu vaKarisito yalayala qai papitaiso, o sa muria tiko na sala e basika ina bula, o vakadeitaka mo kua ni gole tani mai kina.—Maciu 7:13, 14.

15. Na cava e yaga kina na vuli kei na vakasama vakatitobu?

¹⁵ Vulica na Vosa ni Kalou, dau vakasamataka vakatitobu. Me vaka na dei ni dua na vunikau e ti na wakana, e rawa ni dei tale ga na noda vakabauta e yavutaki vinaka ena Vosa ni Kalou. Ni sa tubu tiko na vunikau, e ti sobu sara na wakana e tete tale ga. Nida vuli qai vakasamataka vakatitobu, eda vaqaqacotaka noda vakabauta, eda na vakadeitaka tale ga ni vinaka duadua ga na sala i Jiova. (Kolo. 2:6, 7) Mo dau vakasamataka na sala e yaga kina na veivakavulici kei na veitaqomaki i Jiova vei ira nona dauveiqaravi ena gauna makawa. Me kena ivakaraitaki, ena nona raivotu o Isikeli a nanuma matua kina nona vakarautaka tiko na valenisoro e dua na agilosi. E vakayaloqaqataki Isikeli na raivotu qori, eda vulica tale ga na ka meda cakava meda rawa ni tokona na ivakatagedegede i Jiova me baleta na sokalou savasava. d (Isik. 40:1-4; 43:10-12) E yaga tale ga na noda vakayagataka na gauna meda vulica kina na veika titobu ena Vosa ni Kalou, oti qai vakasamataka vakatitobu.

16. E taqomaki Bob vakacava na dei ni lomana? (Same 112:7)

¹⁶ Vakaraitaka ni dei na lomamu. E vakaraitaka o Tui Tevita ni dei tu ga na nona lomani Jiova ni lagata: “E dei na lomaqu, kemuni na Kalou.” (Same 57:7) E rawa tale ga ni dei va qori na lomada da qai nuitaki Jiova vakatabakidua. (Wilika Same 112:7.) Vakasamataki Bob sa vakamacalataki oti, kei na sala e vukei koya kina na ka qo. Ni tukuni vua ni sa na vakarautaki tu ga na dra ke mani vinakati, sega ni bera nona tukuna ke na soli vua na dra sa na biubiu totolo sara ga mai valenibula. Oti qai kaya o Bob, “Au sega sara ga ni lomalomarua tale seu lomaleqataka.”

17. Na cava eda vulica vei Bob? (Raica tale ga na iyaloyalo.)

 ¹⁷ E dei o Bob ni vakatulewataka sara ga me cakava qori ni se bera mada ga ni lai curu e valenibula. Kena imatai, e via vakamarautaki Jiova. Kena ikarua, e vulica sara vakavinaka na veika e tukuni ena iVolatabu kei na noda ivola vakaivolatabu na bibi ni bula kei na dra. Kena ikatolu, e vakadeitaka ni yaga tawamudu na kena muri na veidusimaki i Jiova. Ena rawa tale ga ni dei va qori na lomada se mani ituvaki dredre cava eda na rairai sotava.

18. Eda nuitaki Jiova vakacava ena ivakaraitaki i Peraki? (Raica na iyaloyalo ena waqana.)

¹⁸ Nuitaki Jiova. Vakasamataka mada nona qaqa o Peraki ni nuitaka na veidusimaki i Jiova. E sega ni dua na isasabai se moto me laurai ena vanua, ia e vakaroti koya o Jiova me lai valuta e dua na turaganivalu ni Kenani o Sisera, e vakaiyaragi vinaka tu. (Dvei. 5:8) E tukuna sara na parofita yalewa o Tepora vei Peraki me siro sobu ina vanua tautauvata me lai vala kei Sisera kei na 900 na nona qiqinivalu. E rawarawa sara ni ravuravu na qiqinivalu qori ena vanua tautauvata, ia se talairawarawa tiko ga o Peraki. Nira siro yani na sotia e Ulu i Tepori, e vakavuna sara o Jiova me tau bi na uca mai lomalagi. Era lobo ena soso na qiqinivalu i Sisera, e solia kina o Jiova na qaqa vei Peraki. (Dvei. 4:1-7, 10, 13-16) Ena solia tale ga o Jiova na qaqa vei keda nida nuitaki koya kei na nona veidusimaki ni vakayagataki ira na matataki koya.—Vkru. 31:6.

19. Na cava o na via dei tiko ga kina?

¹⁹ Eda na saga meda dei tiko ga ena gauna kece eda bula tiko kina ena vuravura qo. (1 Tim. 6:11, 12; 2 Pita 3:17) Meda vakadeitaka mada ga me kua ni yavalati keda na veitusaqati, ilawaki qaseqase, rai vakatamata, veicavilaki kei na ka e veivakawelei. (Efeso 4:14) Ia meda tudei ena noda sokalou vei Jiova, meda kua ni yavala ena noda talairawarawa ina nona ivakaro. Ena gauna vata qori e bibi tale ga meda yalorawarawa. Ena ulutaga e tarava eda na veivosakitaka kina nodrau ivakaraitaki vinaka o Jiova kei Jisu ni rau dau yalorawarawa.