1. Na cava eda vinakata kece kina na vuku vakalou? (Vosa Vakaibalebale 4:7)

 KE VINAKATI mo cakava e dua na vakatulewa bibi, macala ga ni o masulaka mo vuku. Qori sara ga na ka o na vinakata. (Jeme. 1:5) E vola o Tui Solomoni: “E bibi sara na vuku.” (Wilika Vosa Vakaibalebale 4:7.) E sega ni tukuna tiko o Solomoni na vuku vakatamata. Ia qori na vuku sara ga e solia na Kalou o Jiova. (Vkai. 2:6) Vakacava e rawa ni vukei keda na vuku vakalou meda vosota kina na leqa nikua? Io ena rawa, me vaka ga eda na vulica ena ulutaga qo.

2. Na cava e dua na sala eda rawa ni vuku kina?

² Dua na sala eda rawa ni vuku kina ya na noda vulica da qai muria na nodrau ivakavuvuli e rua na turaga erau dokai vakalevu ni rau vuku. Meda na dikeva mada na kena imatai o Solomoni. E kaya na iVolatabu ni “solia vakalevu na Kalou vei Solomoni na vuku kei na yalomatua, vaka kina na lomasoli me vaka na nuku ni matasawa.” (1 Tui 4:29) Na kena ikarua o Jisu, e sega ni vakatauvatani rawa na nona vuku kei na dua tale. (Maciu 12:42) E parofisaitaki me baleti Jisu: “Ena sobuti koya na yalo i Jiova, na yalo ni vuku kei na yalomatua.”—Aisea 11:2.

3. Na cava eda na veivosakitaka ena ulutaga qo?

³ Ni rau vakayagataka o Solomoni kei Jisu na vuku e solia vei rau na Kalou, e rawa kina ni rau veivakasalataki ena ka eda kauaitaka kece tu. Ena ulutaga qo eda na veivosakitaka  kina e tolu: Me donu tiko ga na noda rai me baleta na ilavo, cakacaka saumi, kei na noda rai me baleti keda.

4. E duidui vakacava nodrau bula vakailavo o Solomoni kei Jisu?

⁴ Dua na ka na vutuniyau i Solomoni qai tiko ena dua na vale totoka. (1 Tui 10:7, 14, 15) O Jisu e sega ni levu na ka e taukena, e sega tale ga nona vale tudei. (Maciu 8:20) Ia e tiko vei rau na rai donu me baleta na ilavo ni dua ga na ivurevure ni nodrau vuku, ya na Kalou o Jiova.

5. Na rai donu cava me baleta na ilavo e tiko vei Solomoni?

⁵ E kaya o Solomoni ni ilavo e “itataqomaki.” (Dauv. 7:12) Eda rawa ni vakayagataka na ilavo meda volia na ka meda bula kina, se vica wale ga na ka eda vinakata. E vutuniyau dina o Solomoni, ia e kila vinaka ni tiko eso tale na ka e bibi sara mai na ilavo. Me kena ivakaraitaki, e vola: “Me digitaki na yaca rogo vinaka [se “irogorogo vinaka,” vmr.] me kua na iyau levu.” (Vkai. 22:1) E raica tale ga o Solomoni ni o ira na dau lomana na ilavo era sega ni marautaka na ka e tu vei ira. (Dauv. 5:10, 12) E veivakasalataki tale ga me baleta noda nuitaka vakatabakidua na ilavo, ni rawa ni yali totolo wale tu ga na noda ilavo kece.—Vkai. 23:4, 5.

6. Na rai donu cava e tiko vei Jisu me baleta na veika vakayago? (Maciu 6:31-33)

⁶ E tiko na rai donu vei Jisu me baleta na ka vakayago. E dau taleitaka na kana kei na gunu. (Luke 19:2, 6, 7) Dua na gauna e vakarautaka na waini vinaka sara, qo na imatai ni nona cakamana. (Joni 2:10, 11) Na siga e mate kina a tokara tiko e dua na isulu saulevu. (Joni 19:23, 24) Ia e sega vakadua ni vakaliuca o Jisu na veika vakayago. E tukuna vei ratou na nona imuri: “E sega ni dua e rawa ni qarava e rua na turaga . . . Dou sega ni rawa ni qarava na Kalou kei na iYau.” (Maciu 6:24) E vakavulica o Jisu ke da  vakaliuca na Matanitu ni Kalou, ena raica o Jiova me tiko na veika meda bula kina.—Wilika Maciu 6:31-33.

7. E yaga vakacava vua e dua na tacida nona rai donu me baleta na ilavo?

⁷ E levu na tacida vakayalo e yaga na nodra muria na vuku vakalou ena veika e vauca na ilavo. Me kena ivakaraitaki, dikeva mada na tacida tagane o Daniel. E kaya: “Niu se itabagone, au vakatulewataka meu vakaliuca na veika vakayalo.” Ni bula rawarawa ga o Daniel, e rawa kina ni vakayagataka nona gauna kei na taledi ena tarataravaki kei na veiqaravi e Peceli. E tomana: “Au rawa ni kaya vakadodonu niu sega ni veivutunitaka na noqu vakatulewa. Io au a rawa ni vakailavo keu vakaliuca qori. Ia na ilavo ena sega ni sosomitaki ira na itokani au sa mai kila. Ena sega tale ga ni sosomitaka na noqu lomavakacegu ena noqu kila niu sa vakaliuca tiko na Matanitu ni Kalou. E sega ni dua na ilavo e rawa ni vakatauvatani rawa kei na nona vakalougatataki au o Jiova.” E macala kina ni yaga noda vakaliuca na veika vakayalo, sega ni ilavo.

8. Eda kila vakacava ni tiko na rai donu vei Solomoni me baleta na cakacaka? (Dauvunau 5:18, 19)

⁸ E kaya o Solomoni ni “isolisoli ni Kalou” noda marautaka na noda cakacaka vakaukaua. (Wilika Dauvunau 5:18, 19.) E vola: “E yaga na cakacaka kaukaua kece.” (Vkai. 14:23) E kila vinaka o Solomoni na ka e tukuna tiko. E turaga dau cakacaka! E tara vale, tea eso na loganivaini, vakarautaka eso na were kei na tobu wai. E tara tale ga eso na koro lelevu. (1 Tui 9:19; Dauv. 2:4-6) E cakacaka kaukaua kece qori, macala ga ni marautaka. Ia e sega ni nuitaka ga na veika qori o Solomoni me vakamarautaki koya. E vakaitavi tale ga ena levu na ka vakayalo. Me kena ivakaraitaki, a liutaka na tara ni valenisoro totoka me baleta na sokalou vei Jiova. E vitu taucoko na yabaki na kena tara tiko. (1 Tui 6:38; 9:1) Ni vakaitavi ruarua o Solomoni ena veika vakayago kei na veika vakayalo, e raica ni bibi cake na veika vakayalo. E vola kina: “Qo na itinitini ni ka kece eda rogoca: Mo doka na Kalou dina, mo muria nona ivakaro.”—Dauv. 12:13.

9. E sega ni vakaliuca vakacava o Jisu na nona cakacaka saumi?

⁹ E dau cakacaka o Jisu. Ni se itabagone, e cakacaka vakamatai. (Mari. 6:3) Macala ga ni rau marautaka na nona itubutubu nona veivuke ni rau saga tiko me rau vakarautaka na ka me bula kina na nodratou vuvale levu. Ni uasivi e dau cakava vinaka sara ga na nona cakacaka vakamatai, era taleitaka gona e levu na ka e cakava! A rairai marautaka dina na nona cakacaka. Ia ni gumatua ena nona cakacaka, e raica tale ga me tiko na gauna e vakayagataka ena nona veika vakayalo. (Joni 7:15) E muri ni sa veiqaravi vakatabakidua, e vakasalataki ira na vakarorogo vua: “Ni kua ni cakacakataka na kakana e ca rawarawa, na kakana ga e tudei me rawati kina na bula tawamudu.” (Joni 6:27) Ena nona ivunau ena Ulunivanua e kaya o Jisu: “Mo kumuna na nomu iyau mai lomalagi.”—Maciu 6:20.

10. Na leqa cava e rawa nida sotava ni vinaka na ivakarau ni noda cakacaka?

¹⁰ Ena vukei keda na vuku vakalou me donu tiko na noda rai me baleta na  cakacaka saumi. Nida lotu vaKarisito, eda vakavulici meda “cakacaka ga vakaukaua . . . ena cakacaka yaga.” (Efeso 4:28) Era na raica tiko na boso na noda dau dina kei na noda mamakutu, era na rairai tukuna tale ga nira taleitaka na ivakarau ni noda cakacaka. De dua ena inaki vinaka, eda nanuma nida vakalevutaka noda aua ni cakacaka ena rawa nira taleitaki keda kina vakalevu na iVakadinadina i Jiova na noda boso. Ia sega ni dede eda na rairai liaca nida sa vakawalena tiko noda itavi ena vuvale kei na veika vakayalo. Ena vinakati sara ga meda veisau meda vakaliuca kina na veika e bibi.

11. Na cava e vulica e dua na tacida gone ena vuku ni rai donu me baleta na cakacaka?

¹¹ E vakadinadinataka sara ga e dua na tacida tagane gone na yaga ni nona sega ni vakaliuca na cakacaka. E kaya o William me baleta e dua na qase ni ivavakoso a dau cakacaka kina: “[Na tacida qo] e ivakaraitaki vinaka sara ga ena nona dau rai donu me baleta na cakacaka. E dau cakacaka vakaukaua, e veimaliwai vinaka tale ga kei ira na dau lai volivoli yani ni totoka na ivakarau ni nona cakacaka. Ia ni cava e dua na siga, ni sa oti na cakacaka, e kila me sa kua tale ni vakasamataka tiko, me sa kauaitaka ga vakatabakidua nona vuvale kei na nona sokalou. Kila na cava? E dua na tamata mamarau au qai bau kila!” *

12. A vakaraitaka vakacava o Solomoni na rai donu me baleti koya? E veisau vakacava nona rai?

¹² Na gauna e dausokalou tu kina ena yalodina vei Jiova o Solomoni e tiko vua na rai donu me baleti koya. Ni se cauravou e yalomalumalumu ni kila ni yalani na ka e rawa ni cakava qai kerea na veidusimaki i Jiova. (1 Tui 3:7-9) Ena itekitekivu ni nona veiliutaki, e kila tale ga na ca ni dokadoka. E vola: “E liu na  dokadoka e tarava na rusa, e liu na yaloqaciqacia e tarava na bale.” (Vkai. 16:18) Ka ni rarawa ni sega tale ni muria na nona ivakasala o Solomoni. Dua na gauna ni veiliutaki tiko, e dokadoka ni tekivu sega ni muria na ka e vinakata na Kalou. Me kena ivakaraitaki, e tukuni ena dua na lawa me baleti ira na tui Isireli me kua ni dua na tui e “taura . . . e levu na watina me kua ni gole tani kina na lomana.” (Vkru. 17:17) E sega ni kauaitaka na lawa qori o Solomoni, e 700 kina na watina, 300 na watina lalai qai levu era qaravi kalou lasu! (1 Tui 11:1-3) De nanuma o Solomoni ni sega ni dua na kena leqa. Ia ni toso na gauna e sotava na ca ni nona biuti Jiova.—1 Tui 11:9-13.

13. Na cava eda vulica nida vakasamataka vakatitobu na yalomalumalumu i Jisu?

¹³ O Jisu e dau donu tale ga nona rai me baleti koya. Ni se bera ni mai bula e vuravura, e yalodina ena nona veiqaravi vei Jiova. O Jisu sara ga e vakavuna na “buli ni ka kece tale eso mai lomalagi kei vuravura.” (Kolo. 1:16) Na gauna e papitaiso kina, macala ni vakasamataka lesu o Jisu na veika sa cakava oti ni tiko kei Tamana. (Maciu 3:16; Joni 17:5) Ia na ka e kila tu qori e sega vakadua ni dokadoka kina. E sega ni vakacerecerei koya vua e dua tale. E tukuna vei ratou nona tisaipeli ni sega ni lako mai vuravura “me qaravi, ia me veiqaravi ga, me solia tale ga na nona bula me kedra ivoli e le levu.” (Maciu 20:28) E kaya tale ga ena yalomalumalumu ni sega ni dua na ka e rawa ni cakava ga vakataki koya. (Joni 5:19) Sa bau totoka dina nona ivakaraitaki ni yalomalumalumu! E ivakaraitaki vinaka sara ga meda muria.

14. Na cava eda vulica vei Jisu me baleta na rai donu?

¹⁴ E vakavulici ratou tale ga na nona imuri o Jisu me dau donu tiko ga nodratou rai me baleti ratou. Dua na gauna e vakadeitaka vei ratou: “E kilai vinaka na iwiliwili ni drauniulumudou.” (Maciu 10:30) Na ka e tukuna qori e veivakacegui  sara ga, vakauasivi ni dau cala noda rai me baleti keda. E kena ibalebale ga ni kauaitaki keda tiko na Tamada vakalomalagi nida talei e matana. Eda sega sara ga ni via vakatitiqataka na vakatulewa i Jiova meda nanuma ni sega ni ganiti keda meda qaravi koya qai rawa ni bula ena nona vuravura vou.

15. (a) Na rai donu cava me baleti keda e vakatututaki ena Vale ni Vakatawa? (b) Me vaka e laurai ena iyaloyalo ena tabana e 24, nida vakaliuca ga na veika me baleti keda, na cava eda na sega ni marautaka?

¹⁵ Ena 15 na yabaki sa oti e vakatututaka na Vale ni Vakatawa me dau va qo na noda rai: “Meda kua sara ga ni nanuma nida sa dua na ka, meda dokadoka kina; se meda beci keda tale meda nanuma nida sa lolovira. Ia me donu tiko ga na noda rai me baleti keda, nida kila ni tiko na veika eda rawa ni cakava qai vakaiyalayala na noda kaukaua. E kaya va qo e dua na yalewa lotu vaKarisito: ‘Au sega ni tamata ca, se meu nanuma niu sa uasivi. E tiko na ka au vinaka kina, eso tale na ka au sega ni vinaka kina, me vakataki keda kece ga.’” * O raica rawa na kena yaga me dau donu tiko ga noda rai me baleti keda?

16. Na cava e dau vakasalataki keda kina o Jiova?

¹⁶ E vakayagataka o Jiova na nona Vosa me dusimaki keda ena ivakasala vuku. E lomani keda, e vinakata tale ga meda marau. (Aisea 48:17, 18) Na vakatulewa vinaka eda na marautaka ya na noda vakaliuca na loma i Jiova. Eda na sega ni sotava kina e levu na leqa me vakataki ira na dau vakaliuca na ilavo, cakacaka saumi, se veika me baleti ira. Meda vakadeitaka mada ga meda vuku da qai vakamarautaki Jiova!—Vkai. 23:15.