Toso Tiko ga Vakayalo ni o Veiqaravi e Vanuatani
“Au vakamareqeta dina e lomaqu na nomuni vosa.”—SAME 119:11.
SERE: 142, 92
1-3. (a) Se mani vakacava na keda ituvaki, na cava meda kauaitaka tiko ga vakalevu? (b) Na ituvaki dredre cava era vakila na vulica tiko e dua na vosa vou? Taro cava ena basika kina? (Raica na imatai ni iyaloyalo.)
ERA sa vakaitavi tiko e levu na iVakadinadina i Jiova ena kena vakayacori na raivotu me vakatetei kina na itukutuku vinaka “vei ira na veimatanitu, na veiyavusa, na duivosavosa, kei na tamata kece.” (Vkta. 14:6) Vakacava o dua vei ira na vulica tiko e dua tale na vosa? De o rairai daukaulotu tiko ena vanua e vinakati kina vakalevu na veivuke. Se o qai tekivu lewena sara ga na ivavakoso e vakayagataki kina e dua tale na vosa?
2 Nida dauveiqaravi ni Kalou, e bibi meda kauaitaka vakalevu na noda bula vakayalo vaka kina noda vuvale. (Maciu 5:3) So na gauna e dau dredre meda vuli vakataki keda ena levu ni osooso. Eso tale ga na ituvaki dredre era vakila na veiqaravi tiko e vanuatani.
3 Era sega wale ga ni vulica na kena vosa, ia era saga me uqeta tiko ga na lomadra na kakana vakayalo. (1 Kor. 2:10) Era na cakava vakacava qori ke ra sega tu mada ga ni kila vinaka na vosa e vakayagataki tiko ena ivavakoso? Era na vakadeitaka tale ga vakacava na itubutubu ni sa tara tiko na lomai luvedra na Vosa ni Kalou?
RIVARIVABITAKI NODA BULA VAKAYALO
4. Na cava e rawa ni vakaleqa na noda bula vakayalo? Tukuna e dua na kena ivakaraitaki.
4 Na kena sega ni dau kilai na ibalebale ni Vosa ni Kalou ena dua tale na vosa e rawa sara ga ni vakaleqa noda bula vakayalo. A kauai vakalevu o Niemaia ena ikalima ni senitiuri B.G.V., ni kila nodra sega ni vosataka rawa na vosa vakaIperiu eso na gone era suka mai Papiloni kei ira na Jiu. (Wilika Niemaia 13:23, 24.) Na nodra sa sega tu gona ni kila vinaka na ibalebale ni Vosa ni Kalou, era lecava kina na kedra itukutuku.—Niem. 8:2, 8.
5, 6. Na cava era vakila eso na itubutubu era veiqaravi tiko e vanuatani? Na vuna?
5 So tale ga na itubutubu lotu vaKarisito era veiqaravi tu e vanuatani era vakila ni sa seavu tiko vakamalua nodra taleitaka na luvedra na ka dina. Nira sega ni kila vinaka na veika e vakamacalataki tiko ena soqoni, e sega kina ni tara na lomadra na porokaramu vakayalo e vakarautaki ena Vale ni Soqoni. “Ni veivosakitaki tiko na veika vakayalo, e dodonu me vauci tiko kina na lomada kei na ivakarau ni noda rai,” e kaya o Pedro, [1] ratou toki vakavuvale i Ositerelia mai Sauca Amerika.—Luke 24:32.
6 Nida wiliwili ena dua tale na vosa, ena sega sara ni tara na lomada me vaka noda wiliwili ena noda vosa ga. Ke sega ni matata na ka eda tukuna ena dua tale na vosa, ena rawa ni oca kina na vakasama, vakayalo tale ga. Koya gona nida taleitaka tiko na qaravi Jiova e vanuatani, ena vinaka meda kauaitaka tale ga noda bula vakayalo.—Maciu 4:4.
ERA TAQOMAKA NODRA BULA VAKAYALO
7. Era saga vakacava na Papiloni mera vakavulici Taniela ena nodra ivakarau ni bula kei na lotu?
7 A kau vakavesu o Taniela kei ratou nona itokani i Papiloni, ra qai saga na lewenivanua me ratou vakavulici ena ivakarau ni bula kei na “nodra vosa na Kalitia.” Bau vakayacani ratou sara ga ena yaca vakapapiloni na iliuliu ni vakailesilesi e qarava nodratou vakavulici. (Tani. 1:3-7) Na yaca e vakatokai kina o Taniela e vakaibalebaletaki vei Bel, na nodra kalou kilai levu na Papiloni. A rairai via vakadrukai Taniela o Tui Nepukanesa, vaka me sakitaka ni nodra kalou na Papiloni e rawa ni vakamalumalumutaki Jiova, na Kalou i Taniela.—Tani. 4:8.
8. E rawa vakacava ni dei tiko ga vakayalo o Taniela ni veiqaravi voli e vanuatani?
8 A soli vei Taniela na kakana e wase mai na ivotavota ni tui, ia e “nakita e lomana” ni na sega ni ‘vakadukadukalitaki’ koya. (Tani. 1:8) Ni vulica tiko ga na “iVolatabu” ena nona vosa ga, e dei kina nona bula vakayalo ni veiqaravi voli e vanuatani. (Tani. 9:2, vmr.) Ni oti e 70 tale na yabaki nona kau yani e Papiloni, e se kilai tiko ga ena yaca vakaIperiu.—Tani. 5:13.
9. Me vaka e laurai ena Same 119, e yaga vakacava na Vosa ni Kalou vei koya e vola na same qori?
9 E vakayaloqaqataki koya e vola na Same 119 na Vosa ni Kalou me rawa ni duidui kina vei ira eso tale. E vosota nodra vosavakacaca eso tale era veiqaravi tale tiko ga ena lomanibai ni tui. (Same 119:23, 61) Ia e vakalaiva ga me uqeta na lomana na Vosa ni Kalou.—Wilika Same 119:11, 46.
DEI ENA NOMU BULA VAKAYALO
10, 11. (a) Na cava me noda inaki nida vulica tiko na Vosa ni Kalou? (b) Eda na rawata vakacava qori? Vakamacalataka.
10 De dua eda na osooso ena itavi vakayalo kei na so tale na ka vakayago, ia e dodonu me tiko ga na gauna meda vuli kina vakataki keda, vaka kina noda sokalou vakavuvale. (Efeso 5:15, 16) Me kua ni noda inaki ni vuli me kovuti e vica na drauniveva se me vakarautaki ga na ivakamacala ena soqoni. Eda vinakata me tara na lomada na Vosa ni Kalou, me vaqaqacotaka tale ga noda vakabauta.
11 Meda rawata qori, ena vinaka me veiraurau na ka eda cakava, oya nida vakasamataki ira tiko eso tale ena gauna eda vuli kina vakataki keda, kei na noda kauaitaka tale ga na veika eda gadreva. (Fpai. 1:9, 10) Meda nanuma tale ga ni gauna eda vakavakarau tiko kina ena cakacaka vakaitalatala, soqoni se noda itavi, de dua ena sega ni baleti keda na veika eda wilika. Me kena ivakaraitaki: Ena tovolea rawa mada o koya e dauvakasaqa na kakana ni bera ni vakarautaka mera kania eso, ia ena sega ni bula ga o koya ena ka e tovolea tiko qori. Ke via bulabula vakayago, ena vakarautaka na kakana bulabula me kania. E va sara ga qori noda vakatawa na lomada ena kakana vakayalo e ganita na veika eda gadreva tu.
12, 13. Na cava e yaga kina vei ira na veiqaravi tu e vanuatani mera vuli wasoma ena nodra vosa ga?
12 E levu era veiqaravi tu e vanuatani era raica ni vinaka mera vulica wasoma na iVolatabu ena ‘nodra vosa ga.’ (Caka. 2:8) Era kila na daukaulotu ke ra vinakata mera dei ena nodra veiqaravi e vanuatani, era na sega ni vakararavi ga ena ka vakayalo era vulica ena soqoni.
13 E kaya o Alain, sa rauta ni walu na yabaki nona vulica tiko na vosa vakaPerisia: “Niu vakavakarau tiko ena soqoni ena vosa vakaPerisia, au kauaitaka ga vakalevu na vosa. Niu kauaitaka vakalevu na vosa, e sega kina ni tara na lomaqu na veika vakayalo au wilika tiko. Qori na vuna au vulica wasoma kina na iVolatabu kei na so tale na ivola ena noqu vosa ga.”
UQETA NA LOMADRA NA LUVEMU
14. Na cava mera kila tiko na itubutubu, na vuna?
14 Mera saga na itubutubu lotu vaKarisito me uqeta na lomai luvedra kei na nodra vakasama na Vosa ni Kalou. Ni oti e tolu na yabaki nodrau veiqaravi tiko o Serge kei watina o Muriel mai vanuatani, rau kidava ni sega ni marautaka o luvedrau tagane yabaki 17 na veika vakayalo. E kaya o Muriel: “E sega ni taleitaka me lai vunau ena dua tale na vosa, ia e liu e dau marautaka sara na vunau ena nona vosa ga, oya na vosa vakaVaranise.” E vakamacalataka o Serge: “Gauna keirau kila kina ni vakadredretaka tiko na ituvaki qori na nona toso vakayalo, keirau vakatulewataka me keitou sa lesu ga ina ivavakoso keitou lewena tu e liu.”
15. (a) Na cava ena rawa ni vakavuna mera lesu na itubutubu ina ivavakoso era kila vinaka na kena vosa na luvedra? (b) Na cava era uqeti kina na itubutubu ena Vakarua 6:5-7?
15 Na cava e rawa ni vakavuna mera lesu na itubutubu ena ivavakoso era kila vinaka na kena vosa na luvedra? Kena imatai, mera vakadeitaka mada ke veiraurau na gauna mera vakavulici kina na luvedra mera lomani Jiova, kei na nodra vulica tiko e dua tale na vosa. Kena ikarua, era rawa sara ga ni raica na itubutubu nira sega ni taleitaka na luvedra na veika vakayalo, se na vosa e vakayagataki tiko ena vanua era sa lai veiqaravi tiko kina. Ke yaco qori, era na rairai vakatulewataka na itubutubu mera sa lesu ina ivavakoso era kila vinaka na luvedra na kena vosa me yacova nira sa dei ena ka dina.—Wilika Vakarua 6:5-7.
16, 17. Erau vakavulici luvedrau vakacava e rua na itubutubu erau veiqaravi tiko e vanuatani?
16 Ena dua tale na yasana, nira dau tiko ena ivavakoso se iwasewase e vakayagataki kina e dua tale na vosa, eso na itubutubu era qara na sala mera vakavulici luvedra ena nodra vosa ga. O Charles e tolu na luvena yalewa, ratou yabaki 9 ina 13, ratou dau tiko ena dua na iwasewase e vosataki kina na vosa vakaLingala. E kaya: “Keirau vakatulewataka me dau vakayacori na vuli ena neitou vosa ga, vaka kina neitou sokalou vakavuvale. Ia keitou dau vakatovotovo, keitou qito tale ga ena vosa vakaLingala me ratou taleitaka nodratou vulica tiko na vosa qori.”
17 O Kevin, e rua na luvena yalewa, dua e yabaki lima, dua tale e yabaki walu, e saga me vukei rau na luvena me rau kila na vosa e vakayagataki tiko ena soqoni. E kaya: “Keirau dau vakavulici rau ena vosa vakaVaranise, ni nodrau vosa ga qori. Keitou lalawataka tale ga me keitou dau tiko ena soqoni vakaVaranise vakadua e veivula, keitou dau gade me keitou donuya na soqo ni tikina ena neitou vosa.”
18. (a) Ena yaga vakacava na Roma 15:1, 2 mo vakadeitaka kina na veika ena yaga vei ira na luvemu? (b) Na cava erau vakatututaka e rua na itubutubu? (Raica na ikuri ni ivakamacala.)
18 E nodra vakatulewa na vuvale yadua na veika ena yaga vakalevu ena nodra bula vakayalo na luvedra. [2] (Kala. 6:5) E kaya o Muriel, a tukuni taumada, ni rau dau vakuai rau vakaveiwatini mai na so na ka ena vuku ni nona bula vakayalo na luvedrau tagane. (Wilika Roma 15:1, 2.) Ni vakasamataka lesu, e kila o Serge ni donu vinaka nodrau vakatulewa. E kaya: “Na gauna keitou toki tale kina ena ivavakoso vosa vakaVaranise, e toso sara ga vakayalo o luvei keirau, oti e papitaiso sara. Sa painia tudei nikua, e vakasamataka tiko me lesu ina ivavakoso e vakayagataki kina e dua tale na vosa!”
ME TARA NA LOMAMU NA VOSA NI KALOU
19, 20. Eda na vakaraitaka vakacava nida taleitaka na Vosa ni Kalou?
19 Ena vuku ni nona loloma o Jiova, e vakarautaka na nona Vosa na iVolatabu ena vica na drau na vosa me baleti ira na “tamata kece ga, mera mai kila vinaka na ka dina.” (1 Tim. 2:4) E kila vinaka ni na qai vakacegui ga nodra gagadre vakayalo na tamata nira wilika nona vakasama ena vosa e tara na lomadra.
20 Se mani vakacava na keda ituvaki, meda vakadeitaka tiko ga meda vakatawa na lomada ena kakana vakayalo. Nida vulica wasoma na iVolatabu ena noda vosa ga, ena dei noda bula vakayalo vaka kina o ira na noda vuvale, eda na vakaraitaka tale ga nida taleitaka na Vosa ni Kalou.—Same 119:11.