Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

ULUTAGA NI VULI 44

SERE 33 Biuta Vei Jiova Nomu iColacola

Mo Vosota Tiko ga na Veika Tawadodonu

Mo Vosota Tiko ga na Veika Tawadodonu

“Me kua ni rawai iko na ca, mo rawa tiko ga na ca ena vinaka.”​—ROMA 12:21.

KA E VAKABIBITAKI

Ka mo cakava mo vosota kina na veika tawadodonu e caka vei iko.

1-2. Sala cava ena rairai caka kina vei keda na ka tawadodonu?

 E TUKUNA o Jisu e dua na vosa vakatautauvata me baleta e dua na yada e lai kerea tiko ga na turaganilewa me tauca na lewadodonu. Era kila vinaka e levu na tisaipeli i Jisu na veika e sotava na yada qori, nira dau vakalolomataki na tauvanua ena gauna ya. (Luke 18:​1-5) Eda rawa ni kila na ivakarau ni lomana, ni dau caka tale ga vei keda na veika tawadodonu ena so na gauna.

2 Levu nikua era dau veitovaki, veivakaduiduitaki, era veivakasaurarataki tale ga, ya na vuna meda kua ni kurabui ni caka vei keda na veika tawadodonu. (Dauv. 5:8) Eda na rairai sega ni namaka mera cakava vei keda na tacida na veika tawadodonu, ia e rawa ni yaco qori. E macala nira sega ni keda meca na tacida, era kawa ivalavala ca ga. Meda vuli ena ka e cakava o Jisu ni caka vua na veika tawadodonu. Ke da rawa ni vosota na ka era cakava na dauveitusaqati, sa qai bibi sara meda vosota na ka era cakava na tacida! Na cava na rai i Jiova nira caka ca vei keda na tacida kei ira e taudaku ni ivavakoso? Vakacava e kauaitaka na ka e caka vei keda?

3. Vakacava e kauaitaka o Jiova na veika tawadodonu e caka vei keda? Na vuna?

3 E kauaitaka vakabibi o Jiova na ka e caka vei keda. E kaya na iVolatabu ni “taleitaka na lewadodonu o Jiova.” (Same 37:28) E vakadeitaka o Jisu ni na raica o Jiova me “tau vakatotolo . . . na lewadodonu” ena gauna donu. (Luke 18:​7, 8) Sa voleka tale ga me vakaotia na veika rarawa kece kei na veika tawadodonu e caka vei keda.​—Same 72:​1, 2.

4. E vukei keda vakacava o Jiova nikua?

4 Nida waraka na gauna ena qaqa kina na ivalavala dodonu, ena vukei keda o Jiova meda vosota na veika tawadodonu. (2 Pita 3:13) E vakavulica na ka meda cakava ni caka vei keda na ka tawadodonu, me kua ni vakalevutaka na leqa. Kena ivakaraitaki, e tukuni ena iVolatabu na ka e cakava o Luvena ni caka vua na ka tawadodonu. E vakarautaka tale ga na ivakasala yaga meda muria ni caka vei keda na veika ca.

QARAUNA NA KA O CAKAVA NI CAKA VEI IKO NA KA TAWADODONU

5. Na cava meda qaqarauni kina ni caka vei keda na ka tawadodonu?

5 Ena rairai vakamosia sara ga na lomada na veika tawadodonu, eda rarawataka tale ga. (Dauv. 7:7) Era vakila qori na dausokalou yalodina me vakataki Jope kei Apakuki. (Jope 6:​2, 3; Apak. 1:​1-3) Eda dau va ga qori. Ia e bibi meda qaqarauni ni rawa nida cakava kina eso na ka lialia.

6. Na cava eda vulica vei Apisalome? (Raica tale ga na iyaloyalo.)

6 Ni caka vei keda na ka tawadodonu, eda vinakata sara ga meda sauma. Ia nida cakava qori, eda na vakalevutaka ga na leqa. Dikeva mada na ivakaraitaki nei Apisalome na luvei Tui Tevita. Dua na ka nona cudru ni kucuvi ganena o Tema na tuakadrau vakacabecabe o Aminoni. Me vaka e tukuni ena Lawa e soli vei Mosese, e dodonu me vakamatei o Aminoni ena ka e cakava. (Vunau 20:17) E sega ni cala nona cudru o Apisalome, ia e cala ga nona via sauma me vakamatei Aminoni.​—2 Sam. 13:​20-23, 28, 29.

Sega ni lewa vinaka o Apisalome nona cudru ni kucuvi na ganena o Tema (Raica na parakaravu 6)


7. Na cava e cakava na daunisame ni raica na veika tawadodonu?

7 Ni vaka mera sega ni totogitaki na daucaka ca, eda nanuma kina ke yaga tiko noda cakava na ka dodonu. Dikeva ni raica na daunisame ni vaka mera marautaka tiko na nodra bula na tamata ca. E kaya: “Qo o ira na daucaka ca, e dau rawarawa tu ga vei ira na ka.” (Same 73:12) E rarawataka tale ga nona raica na veika tawadodonu, e nanuma kina ni sega ni yaga nona qaravi Jiova. E kaya: “Niu saga meu kila, au lomaleqa sara ga.” (Same 73:​14, 16) Ia e tukuna vakadodonu: “O yau, sa voleka ni lako sese na yavaqu, sa voleka ni tidara na noqu ilakolako.” (Same 73:2) Qori tale ga na ka e yaco vua e dua na tacida eda na vakatoka me o Alberto.

8. Na cava e yaco vua e dua na tacida ni caka vua na ka tawadodonu?

8 E beitaki o Alberto ni butakoca na ilavo ni ivavakoso. E mani vakacegui mai na nona itavi, era sega tale ga ni dokai koya e levu ena ivavakoso nira rogoca na ka e cakava. E nanuma lesu o Alberto: “Dua na ka noqu cudru kei na rarawa.” Na levu ni nona rarawa e vakaleqa sara ga nona bula vakayalo, mani malumu vakayalo me lima na yabaki. E laurai ena ivakaraitaki qo na ka e rawa ni yaco ke da sega ni lewa vinaka noda cudru ni caka vei keda na ka tawadodonu.

VAKATOTOMURI JISU NI VOSOTA NA VEIKA TAWADODONU

9. Na veika tawadodonu cava e vosota o Jisu? (Raica tale ga na iyaloyalo.)

9 E ivakaraitaki uasivi o Jisu ni vosota na veika tawadodonu. Dikeva na ka era cakava vua e levu, okati kina o ira na lewe ni nona vuvale. Era tukuna na wekana era sega ni vakabauta ni leqa na uluna, era beitaki koya na iliuliu ni lotu ni cakacaka vata kei ira na timoni, era vakalialiai koya na sotia ni Roma, era mokuti koya ra qai vakamatei koya. (Mari. 3:​21, 22; 14:55; 15:​16-20, 35-37) Ia e vosota kece qori o Jisu, e sega tale ga ni via sauma. Na cava eda vulica ena nona ivakaraitaki?

E ivakaraitaki uasivi o Jisu ni vosota na veika tawadodonu (Raica na parakaravu 9-10)


10. Na cava e cakava o Jisu me vosota kina na veika tawadodonu? (1 Pita 2:​21-23)

10 Wilika 1 Pita 2:​21-23. a Ni caka vei keda na veika tawadodonu, meda muria mada ga na ivakaraitaki uasivi nei Jisu. E kila na gauna me galu tiko ga kina kei na gauna me vosa kina. (Maciu 26:​62-64) E sega ni tukuna e dua na ka nira lasutaka eso na itukutuku me baleti koya. (Maciu 11:19) Ia na gauna e vosa kina, e sega ni vakasewasewani ira na dauveitusaqati se vakarerei ira. E lewai koya vinaka ni “vakanuinui tiko ga vei koya e dau lewa vakadodonu.” E kila ni bibi duadua na rai nei Jiova ena veika e sotava tiko. E nuitaki Jiova ga me na walia na veika tawadodonu ena gauna donu.

11. Na cava eso na sala eda na lewa vinaka kina na ka eda tukuna? (Raica tale ga na iyaloyalo.)

11 Meda vakatotomuri Jisu nida lewa vinaka na ka eda tukuna ni caka vei keda na ka tawadodonu. Eso na gauna e sega ni vinakati sara meda tukuna se cakava e dua na ka, ni ka lailai sara na cala qori. Se rawa nida galu ga me kua ni vakalevutaka na leqa. (Dauv. 3:7; Jeme. 1:​19, 20) Eso na gauna, ena rairai vinakati meda vosa ni caka na veika tawadodonu se vinakati meda vakamacalataka na ka dina. (Caka. 6:​1, 2) Ke da vosa, e bibi meda saga ena noda vinaka meda vosa ena yalomalua kei na veidokai.​—1 Pita 3:15. b

Ni caka vei keda na veika tawadodonu, meda vakatotomuri Jisu nida lewa vinaka na gauna meda vosa kina kei na ka eda tukuna (Raica na parakaravu 11-12)


12. Sala cava eda na nuitaki ‘koya kina e dau lewa vakadodonu’?

12 Eda na vakatotomuri Jisu tale ga nida nuitaki “koya e dau lewa vakadodonu.” Kena ivakaraitaki, nira raicalataki keda eso se ra vakalolomataki keda, meda nuidei ni kila vinaka o Jiova na ka e yaco. Nida nanuma tiko qori, eda na vosota na veika tawadodonu nida kila ni na qai vakadodonutaka o Jiova. Nida waraki Jiova, eda na sega ni cudru tiko ga se cati ira eso tale. Ke da cudru tiko ga, eda na rawa ni cakava kina eso na ka lialia, eda na sega ni marau, ena vakaleqa tale ga noda veiwekani kei Jiova.​—Same 37:8.

13. Eda na vosota tiko ga vakacava na veika tawadodonu?

13 E macala nida na sega ni muria vinaka sara na ivakaraitaki i Jisu. Eso na gauna eda na cakava se tukuna na ka eda na veivutunitaka. (Jeme. 3:2) Eso na ka tawadodonu e caka vei keda ena rawa ni vakamosia na lomada qai vakararawataki keda tu ena noda bula taucoko. Ke dina qori, mo nuidei ni kila vinaka o Jiova na ivakarau ni lomamu. E kila vinaka tale ga o Jisu na lomamu, ni a caka vua na veika tawadodonu. (Iper. 4:​15, 16) Me ikuri ni ivakaraitaki uasivi nei Jisu, e vakarautaka o Jiova na ivakasala yaga meda vosota kina na veika tawadodonu. Meda veivosakitaka mada e rua na tikinivolatabu ena ivola na Roma ena yaga vei keda.

“LAIVA GA ME QAI SAUMA NA KALOU”

14. Na cava na kena ibalebale meda “laiva ga me qai sauma na Kalou”? (Roma 12:19)

14 Wilika Roma 12:19. E uqeti ira na lotu vaKarisito o Paula mera “laiva ga me qai sauma na Kalou.” Eda na cakava vakacava qori? Nida waraka na gauna i Jiova kei na sala ena tauca kina na lewadodonu. Ni caka na veika tawadodonu vua e dua na tacida o John, e kaya: “E dredre sara ga meu lewai au vinaka meu kua ni sauma na ka ca e caka vei au. E uqeti au na Roma 12:19 meu waraki Jiova ga.”

15. Na cava e vinaka kina meda waraki Jiova me walia noda leqa?

15 Ena yaga vei keda nida waraki Jiova me walia noda leqa. Ke da cakava qori, eda na sega ni nuiqawaqawa nida via walia ga vakataki keda. E vinakata o Jiova me vukei keda. E vaka ga me kaya tiko, ‘Mo waraki au, au na vakadodonutaka na veika tawadodonu.’ Ke da vakabauta na yalayala i Jiova “au na sauma” eda na sega ni leqataka tale tiko, nida kila ni na cakava na ka e dodonu. Qori sara ga na ka e vakacegui John, sa tukuni oti mai. E kaya: “Keu waraki Jiova, ena vinaka sara na ka e cakava ni vakatauvatani kei au.”

“MO RAWA TIKO GA NA CA ENA VINAKA”

16-17. Ena yaga vakacava noda masu meda “rawa tiko ga na ca ena vinaka”? (Roma 12:21)

16 Wilika Roma 12:21. E uqeti ira na lotu vaKarisito o Paula mera “rawa tiko ga na ca ena vinaka.” E kaya o Jisu ena iVunau ena Ulunivanua: “Lomani ira tiko ga na kemudou meca, masulaki ira tale ga era vakacacani kemudou.” (Maciu 5:44) Qori sara ga na ka e cakava. Eda na rairai vakasamataka na veika rarawa e vosota o Jisu nira vakoti koya ena kau na sotia ni Roma. Ia eda na sega ni kila vinaka sara na kena mosimosi, nona vosota na veika ca kei na nona beci.

17 E sega ni vakamalumalumutaki Jisu na veika tawadodonu e caka vua. A sega ni cudruvi ira na sotia, ia e masulaka: “Tamaqu, vosoti ira, era sega ni kila na ka era cakava tiko.” (Luke 23:34) Nida masulaki ira era vakararawataki keda, eda na sega ni cudru tiko ga, ena donu tale ga noda rai me baleti ira.

18. E yaga vakacava na masu me rau vosota kina o Alberto kei John na veika tawadodonu?

18 E yaga na masu vei rau na tacida tagane e vakamacalataki ena ulutaga qo me rau vosota na veika tawadodonu e caka vei rau. E kaya o Alberto: “Au masulaki ira na tacida era beitaki au. Au kerei Jiova vakavica vata me vukei au meu guilecava na ka e yaco.” Ka ni marau ni sa qaravi Jiova tale ena yalodina o Alberto. E kaya o John: “Levu na gauna au dau masulaka na tacida e vakararawataki au. E yaga na masu qori me donu noqu rai me baleti koya, meu kua ni vakalewai koya. Au vakila tale ga na vakacegu ni vakasama.”

19. Na cava meda cakava me yacova ni cava na ituvaki ca qo? (1 Pita 3:​8, 9)

19 Eda na rairai sotava tiko ga na veika tawadodonu me yacova ni cava na ituvaki ca qo. Ia se cava eda na sotava, me kua ni cegu noda masuti Jiova me vukei keda. Meda vakatotomuria tale ga na ka e cakava o Jisu ni caka vua na veika tawadodonu qai muria tiko ga na ivakavuvuli vakaivolatabu. Ke da cakava qori, meda nuidei ni na vakalougatataki keda o Jiova.​—Wilika 1 Pita 3:​8, 9.

SERE 38 Ena Vakaukauataki Iko

a Ena 1 Pita wase 2 kei na 3, e vakamacalataka o Pita eso na ituvaki era sotava kina na veika tawadodonu e levu na lotu vaKarisito ena imatai ni senitiuri vei ira na nodra iliuliu voravora, se vei ira na tagane vakawati era sega ni tiko ena dina.​—1 Pita 2:​18-20; 3:​1-6, 8, 9.