1. E vakatau vakacava na noda marau ena noda “bula vakayalo”?

 NA MARAU dina e sega ni lekaleka wale. E rawa ni marau tu ga e dua ena nona bula taucoko. Ena sala cava? E vakamacalataka o Jisu ena nona iVunau ena Ulunivanua: “Era marau o ira na kauaitaka nodra bula vakayalo.” (Maciu 5:3) E kila o Jisu nida buli ga meda taleitaka noda kila na Dauveibuli na Kalou o Jiova, meda sokaloutaki koya tale ga. Qori na ka eda na dau kauaitaka. Ni “Kalou mamarau” o Jiova, era na marau tale ga o ira na sokaloutaki koya.—1 Tim. 1:11.

2-3. (a) Me vaka e tukuna o Jisu, o cei tale ena rawa ni marau? (b) Na cava eda na veivosakitaka ena ulutaga qo? Cava e bibi kina qori?

² Vakacava eda na marau ga ke sega noda leqa? Sega. E kaya o Jisu e dua na ka veivakurabuitaki ena nona ivunau. O ira “na rarawa,” qo o ira na lomabibitaka na nodra ivalavala ca se ra sotava tiko na ituvaki dredre, e rawa nira marau. E tukuna tale ga qori o Jisu me baleti “ira era vakacacani ena vuku ni ka e dodonu,” se o ira era “vakasewasewani” nira imuri i Karisito. (Maciu 5:4, 10, 11) Ia ena rawa ga vakacava nida marau nida sotava tiko na ituvaki qori?

³ E vakavulica tiko o Jisu ni noda marau e sega ni vakatau ena vinaka ni keda ituvaki, ia e vakatau ena noda kauaitaka na noda bula vakayalo kei na noda toro voleka vua na Kalou. (Jeme. 4:8) Eda na cakava vakacava qori? Eda na veivosakitaka ena ulutaga qo e tolu na ka meda cakava meda marau kina.

4. Na cava na imatai ni vakatutu meda rawata kina na marau dina? (Same 1:1-3)

⁴ VAKATUTU 1: Meda rawa ni marau dina, e bibi meda vakayagataka na kakana vakayalo. Eda vinakata na tamata kei ira na manumanu na kakana vakayago meda bula kina. Ia o keda ga na tamata eda rawa ni vakayagataka na kakana vakayalo. E bibi ena noda bula. Qori na vuna e tukuna kina o Jisu: “E sega ni bula na tamata ena madrai wale ga, e bula ga ena vosa kece e lako mai na gusu i Jiova.” (Maciu 4:4) E bibi gona meda dau kana tiko vakayalo e veisiga mai na Vosa ni Kalou na iVolatabu. E kaya na daunisame: ‘E marau na tamata e marautaka na lawa i Jiova qai wilika ena siga kei na bogi.’—Wilika Same 1:1-3.

5-6. (a) Na cava eda vulica ena iVolatabu? (b) E yaga vakacava noda wilika na iVolatabu?

⁵ Ni lomani keda o Jiova, e vakarautaka tu ena iVolatabu na ka meda cakava meda marau kina. Eda vulica na nona inaki me baleta na noda bula, na sala meda toro volekati koya kina, kei na ka meda cakava me vosoti na noda ivalavala ca. Eda vulica tale ga na inuinui totoka e yalataka me baleta na gauna se bera mai. (Jere. 29:11) Eda marautaka sara ga na ka dina eda vulica qori mai na iVolatabu!

⁶ Me vaka eda kila, e tu ena iVolatabu e levu na ivakasala yaga me baleta noda bula e veisiga. Nida muria eda na marau kina. Ke vakayalolailaitaki iko eso na ituvaki, mo wilika vakalevu na Vosa i Jiova qai vakasamataka vakatitobu. E kaya o Jisu: “Era marau o ira na rogoca  na vosa ni Kalou ra qai muria tiko ga!”—Luke 11:28.

7. Na cava mo cakava me yaga kina nomu wilika na Vosa ni Kalou?

⁷ Ni o wilika tiko na Vosa ni Kalou, saga mo marautaka. Kena ivakaraitaki, o sa bau donuya na ituvaki qo? E dua e vakarautaka na kakana o dau taleitaka. Ia ni o kana ga vakatotolo, se o vakasamataka tiko e dua tale na ka, o tiloma o sega mada ga ni vakila na kena ikanakana. Ni o kana oti o qai kidava ni sa rui totolo nomu kana, o diva ga mo kana vakamalua mo marautaka. Vakacava o bau wilika totolo va qori na iVolatabu o qai sega ni vakasamataka vinaka na ka e tukuni kina? Mo wilika vakamalua na Vosa ni Kalou mo marautaka, raitayaloyalotaka na ka e tukuni kina kei na rorogo ni domo qai vakasamataka na ka o wilika. Ni o cakava qori o na marautaka vakalevu.

8. E qarava tiko vakacava na nona itavi “na dauveiqaravi yalodina e vuku”? (Raica tale ga na ivakamacala e ra.)

⁸ E lesia o Jisu “na dauveiqaravi yalodina e vuku” me vakarautaka na kakana vakayalo ena kena gauna donu, eda vakamamautaki kina vakayalo. * (Maciu 24:45) Na iVolatabu e isaluaki levu duadua ni kakana vakayalo e vakarautaka na dauveiqaravi yalodina. (1 Ces. 2:13) Eda na kila kina na rai i Jiova ena iVolatabu. Qori na vuna eda wilika kina na Vale ni Vakatawa, Yadra! kei na ulutaga ena jw.org. Eda vakavakarau ena lomanimacawa kei na muanimacawa ena soqoni vakaivavakoso. Eda sarava tale ga e veivula na porokaramu ni JW Broadcasting^® ke tiko. Nida kania vakalevu na kakana vakayalo ena uqeti keda meda muria na ikarua ni vakatutu ena rawati kina na marau dina.

9. Na cava na ikarua ni vakatutu eda na rawata kina na marau dina?

⁹ VAKATUTU 2: Meda marau dina e vinakati meda muria na ivakatagedegede i Jiova. E vola na daunisame: “E marau o koya e rerevaki Jiova, e muria na nona sala.” (Same 128:1) Na ibalebale ni noda rerevaki Jiova, ya meda dokai koya vakalevu, meda kua ni cakava na ka ena vakacudrui koya. (Vkai. 16:6) Eda na saga gona meda muria tiko ga na ivakatagedegede ni Kalou me baleta na ka e donu kei na ka e cala e tukuni ena iVolatabu. (2 Kor. 7:1) Eda na marau nida cakava na ka e taleitaka o Jiova, eda cata na ka e cata.—Same 37:27; 97:10; Roma 12:9.

10. Na cava na noda itavi e vakamacalataki ena Roma 12:2?

¹⁰ Wilika Roma 12:2. Ena rairai kila e dua ni tiko vei Jiova na lewa me baleta na ka e donu kei na ka e cala, ia e bibi tale ga me muria na ivakatagedegede ni Kalou. Kena ivakaraitaki, ena rairai kila e dua ni lewa na matanitu na totolo se siviti ni vakau lori. Ia ena rairai sega ni vinakata me muria qori. E mani vakau lori vakatotolo tu ga. Eda vakaraitaka ena noda itovo nida vakabauta dina ni vinaka duadua me muri na ivakatagedegede i Jiova. (Vkai. 12:28) Qori na ka e vakabauta o Tevita, e tukuna me baleti Jiova: “Oni vakatakila vei au na sala ni bula. E uasivi na marau ni oni tiko, sa tu na marau e ligamuni imatau me tawamudu.”—Same 16:11.

11-12. (a) Na cava meda qarauna nida yalolailai se sotava na leqa? (b) Ena yaga vakacava na Filipai 4:8 nida digia na ka ni veivakamarautaki?

 ¹¹ Nida yalolailai se sotava na leqa, eda na rairai nanuma meda cakava eso na ka me wali kina. E vinaka qori, ia meda qarauna meda kua ni cakava e dua na ka e cata o Jiova.—Efeso 5:10-12, 15-17.

¹² Ni volavola na yapositolo o Paula vei ira e Filipai, e uqeti ira na lotu vaKarisito mera dau vakananuma na ka kece ga “e dodonu, . . . e savasava, . . . e uqeta na veilomani, . . . e rogo vinaka” tale ga. (Wilika Filipai 4:8.) A sega ni vola vakatabakidua o Paula me baleta na ka ni veivakamarautaki, eda na qarauna gona na ka eda digia ena noda gauna galala. Tovolea mada qo: Na vanua kece e basika kina na matavosa “ka kece ga” mo biuta kina na vosa qo “sere,” “iyaloyalo,” “ivola,” se “qito ena vidio” (video game). Ni o cakava qori o na kila kina na kena e taleitaka na Kalou se sega. Eda vinakata me salavata na noda bula kei na ivakatagedegede cecere i Jiova. (Same 119:1-3) Ena savasava kina na noda lewaeloma, eda na rawa tale ga ni muria na vakatutu e tarava meda vakila kina na marau dina.—Caka. 23:1.

13. Na cava na ikatolu ni vakatutu eda na rawata kina na marau dina? (Joni 4:23, 24)

¹³ VAKATUTU 3: Mo dau vakaliuca na sokalou vei Jiova. Ni Dauveibuli o Jiova, e dodonu ga meda sokaloutaki koya. (Vkta. 4:11; 14:6, 7) E bibi gona meda vakaliuca noda sokaloutaki koya ena sala e vakadonuya, meda “sokalou vakayalo” me “dina tale ga.” (Wilika Joni 4:23, 24.) E vinakati na veidusimaki ni yalona tabu ena noda sokalou me rawa ni salavata kei na ka dina ena nona Vosa. Meda vakaliuca na sokalou ke da tiko mada ga ena dua na vanua e vakadredretaki se vakatabui tu kina noda cakacaka. Na gauna qo, e sivia ni 100 na tacida era vesu baleta ga nira iVakadinadina i Jiova. * Ia era marau mera cakava na ka era rawata mera masu, vuli, ra tukuna tale ga yani na veika me baleta na Kalou kei na nona Matanitu. Nida vakasewasewani se vakacacani, eda marau nida kila ni tokoni keda o Jiova, ena vakalougatataki keda tale ga.—Jeme. 1:12; 1 Pita 4:14.

14. Na cava e sotava e dua na tacida gone mai Tajikistan? Na vuna?

¹⁴ E vakadeitaka na ivakaraitaki dina ni na rawati na marau nida muria na tolu na vakatutu eda veivosakitaka mai se mani vakacava na keda ituvaki. Vakasamataka mada na ivakaraitaki nei Jovidon Bobojonov mai Tajikistan, e yabaki 19, e sega ni via curu ena mataivalu. Ena ika4 ni Okotova 2019, e kau tani vakaukaua mai na nona vale, e vesu me vica vata na vula qai vakayacori vua na ka e dau caka vei ira na basulawa. Na ka tawadodonu e caka vua e kaburaki ena levu na tabana ni itukutuku e vanuatani. E tukuni ni a mokulaki nira saga me bubului me curu ena mataivalu, me dara tale ga na kena isulu. Oti qori e tau na kena itotogi mani tokitaki ena dua tale na keba me yacova ni vosoti koya na peresitedi qai vakarota me sereki. Ia na ka kece e sotava qori o Jovidon, e yalodina tiko ga, e marau tale  ga. E rawa vakacava? Ni kauaitaka tiko ga na nona veika vakayalo.

15. E vakayagataka tiko ga vakacava na kakana vakayalo o Jovidon e valeniveivesu?

¹⁵ Ni curu tiko e valeniveivesu o Jovidon e dau vakayagataka na kakana vakayalo, ia e sega na nona iVolatabu se noda ivola vakaivolatabu. E vakayagataka tiko ga vakacava na kakana vakayalo? Era dau kauta yani na tacida e kea na kena kakana, era dau vola ena taga ni kakana na tikinivolatabu ni siga ya. E rawa gona ni wilika na iVolatabu qai vakasamataka vakatitobu e veisiga. Ni sere mai valeniveivesu, qo na nona ivakasala vei ira na se bera ni tusaqati vakaukaua: “Moni vakayagataka vinaka na nomuni gauna galala moni vulica kina e levu na ka me baleti Jiova ena nona Vosa, kei na noda ivola vakaivolatabu.”

16. Na cava e dau vakasamataka o Jovidon?

¹⁶ E muria na tacida qori na ivakatagedegede i Jiova. E sega ni dau vakasamataka se cakava na ka ca, e vakasamataki Jiova tu ga kei na ka e taleitaka. E qoroya o Jovidon na totoka ni ibulibuli i Jiova. Ni yadra e veimataka, e dau rogoca na nodra tagi kei na lagasere  na manumanuvuka. E dau dagava na vula kei na kalokalo. E kaya: “E dau uqeti au na iloloma i Jiova qori, au marautaka tale ga.” Nida vakavinavinakataka na veika vakayalo kei na veika vakayago e vakarautaka o Jiova, eda na marau. Na marau qori ena uqeti keda meda vosota.

17. Ena yaga vakacava na 1 Pita 1:6, 7 vua e dua e sotava na veika dredre me vakataki Jovidon?

¹⁷ E vakaliuca o Jovidon na sokalou vei Jiova. E kila ni bibi me yalodina tiko ga vua na Kalou. E kaya o Jisu: “E dodonu mo sokalou vei Jiova na nomu Kalou, me vakatabakidua vua na nomu veiqaravi tabu.” (Luke 4:8) Era vinakata na turaganivalu kei ira na sotia me biuta nona lotu o Jovidon. Ia e gumatua ena masu ena siga kei na bogi, e kerei Jiova me vukei koya me kua ni soro se biuta nona vakabauta. E yalodina tiko ga o Jovidon ni caka vua na ka tawadodonu. E marautaka vakalevu ena gauna qo ni sa qai dei ga nona vakabauta ni oti nona kau tani vakaukaua mai na nona vale, mokulaki qai vesu.—Wilika 1 Pita 1:6, 7.

18. Eda na marau tiko ga vakacava?

¹⁸ E kila vinaka o Jiova na ka meda cakava meda marau kina. Ke o muria na tolu na vakatutu qori o na marau ni dredre mada ga na ituvaki. O na rawa tale ga ni kaya: “Era marau na tamata e nodra Kalou o Jiova!”—Same 144:15.