1. E vakasakiti vakacava na sala e vakatakilai koya kina o Jiova vei Mosese, cava e bibi kina?

DUA na gauna o Jiova a vakatakilai koya vei Mosese ena nona cavuta na yacana kei na nona itovo. Na imatai ni itovo e tukuna oya ni dauyalololoma qai dauveinanumi. (Wilika Lako Yani 34:5-7.) A rawa ni vakabibitaka o Jiova na nona kaukaua kei na vuku. Ia ni vinakata tiko o Mosese na nona veitokoni, e vakabibitaka ga na itovo e vakavotui kina na nona dau tu vakarau me vukei ira na nona tamata. (Lako 33:13) Vakacava, e sega ni uqeti iko nona tukuna na Kalou na itovo talei qori ni vakatauvatani kei na nona itovo tale eso? Ena veivosakitaki ena ulutaga qo na loloma, noda nanumi ira na vakararawataki se tusaqati kei na ka meda cakava mera vakacegui kina.

2, 3. (a) Na cava eda dauveinanumi kina? (b) Cava mo kauaitaka kina na ka e tukuna na iVolatabu me baleta na veinanumi?

² Eda buli meda veiucui kei na Kalou. Ni dauveinanumi, e tiko tale ga vei keda na itovo qori. O ira mada ga na sega ni kila na Kalou dina era dauveinanumi. (Vkte. 1:27) Levu na itukutuku ena iVolatabu e vakavotui kina na dauveinanumi.  Vakasamataki rau na saqamua rau mai veiba tiko e mata i Solomoni se o cei e tinana dina na gone. Ni vakatovolei rau o Solomoni ena nona vakarota me musuirua na gone, e laurai votu na nona dauveinanumi o koya e tinana dina na gone. E yavala me cakava kina e dua na ka, qai bolea me sa soli ga na gone vua na yalewa kadua. (1 Tui 3:23-27) Nanuma tale ga na luvei Fero yalewa e vakabulai Mosese. E kila ni gone qori e luvena e dua na Iperiu, e dodonu tale ga me mate, ia “dua na ka na nona lomani koya” qai vakatulewa me susuga me vaka ga e luvena.—Lako 2:5, 6.

³ Na cava mo kauai kina ena ulutaga qo e baleta tiko na dauveinanumi? Ni veiuqeti na iVolatabu meda vakatotomuri Jiova. (Efeso 5:1) Eda buli meda dauveinanumi, ia nida kawa ivalavala ca, e vakavuna meda dau nanumi keda ga. Eso na gauna e dredre meda vakatulewataka meda vukea eso tale se meda kauaitaka ga na ka me baleti keda. Dau dredre toka qori vei ira eso ena gauna mada ga qo. Ia na cava ena rawa ni vukei iko mo dau veikauaitaki tiko ga? Kena imatai, dikeva na sala e dauveinanumi kina o Jiova kei na nodra cakava qori eso. Kena ikarua, vakasamataka na sala o rawa ni vakatotomuria kina na ivakaraitaki ni Kalou, kei na yaga ni nomu cakava qori.

4. (a) Na cava e talai rau kina nona agilosi o Jiova i Sotoma? (b) Cava eda vulica ena italanoa baleti Loti kei rau na luvena?

⁴ Levu na gauna eda dau wilika nona dauveinanumi o Jiova. Vakasamataka na ka e cakava vei Loti. Na turaga yalodina qori e ‘rarawataka vakalevu’ na nodra ivalavala vakasisila na lewe i Sotoma kei Komora. E vakadeitaka na Kalou ni ganiti ira na tamata ivalavala dukadukali qori mera mate. (2 Pita 2:7, 8) E talai rau nona agilosi na Kalou me rau vakabulai Loti. Rau uqeti koya me dro tani mai na koro sa vakarau rusa. “A vakaberabera tiko ga o Loti, ia ena vuku ni loloma i Jiova vua, erau qai taura matua na ligana o rau na turaga oya, na liga i watina kei na ligadrau na luvena yalewa, erau qai kauti koya laivi mai kea qai biuti koya ena taudaku ni koro.” (Vkte. 19:16) E vakaraitaka qori ni kila vinaka tu o Jiova ni dau dredre eso na ituvaki era sotava nona dauveiqaravi era yalodina.—Aisea 63:7-9; Jeme. 5:11, vmr; 2 Pita 2:9.

5. E vukei keda vakacava na Vosa ni Kalou ena 1 Joni 3:17, meda dauveinanumi?

⁵ E dau vakaraitaka sara ga o Jiova ni dauveinanumi, e vakavulici ira tale ga na nona tamata mera cakava qori. Vakasamataka na lawa a soli vei ira na Isireli me baleta na kena vesu na nona isulu e dua me ivakadei ni dinau. (Wilika Lako 22:26, 27.) Ke dua e tawaveinanumi, ena saga me vesuka na nona isulu o koya e dinau, qai sega na ka e ubi koya kina ni sa moce. Ia e vakavulici ira nona tamata o Jiova mera kua ni dau cakava qori. Mera dauveinanumi na nona tamata. Vakacava e sega ni uqeti keda na ivakavuvuli ena lawa qori meda dauveinanumi tale ga? Se da via biuti ira tu na tacida mera curumi batabata, nida rawa ni vakacegui ira?—Kolo. 3:12; Jeme. 2:15, 16; wilika 1 Joni 3:17.

6. Na cava eda vulica ena nona vinakata o Jiova mera veisau na Isireli ivalavala ca?

⁶ O Jiova e dau nanumi ira na Isireli ena gauna mada ga era valavala ca kina. Eda wilika: “E vakasalataki ira tiko ga o Jiova na Kalou i tukadra ni talai ira na nona italai, e vakasalataki ira wasoma ni  lomani ira na nona tamata kei na vanua e dau tiko kina.” (2 Vei. 36:15) Vakacava eda na dau nanumi ira era na rairai veivutunitaka na nodra ivalavala ca, me vakadonui ira na Kalou? E sega ni vinakata o Jiova me dua e rusa ena veivakarusai sa roro tiko mai. (2 Pita 3:9) Me yacova na gauna e vakarusai ira kina na tamata ca na Kalou, meda tukuna tiko mada ga ena veinanumi na ivakaro qori.

7, 8. Na cava eratou vakabauta kina e dua na vuvale ni nanumi ratou o Jiova?

⁷ E levu na ivakaraitaki e laurai kina na nona dauveinanumi na Kalou. Vakasamataka na ka e yaco ena nona vuvale e dua na gonetagane yabaki 12 eda na vakatoka me o Milan. Qo e donuya tiko na gauna ni veicati vakamatatamata ena itekitekivu ni veiyabaki ni 1990. Ratou a vodo basi tiko mai Bosnia o Milan, o tacina, rau nona itubutubu, kei na vica na tacida me ratou gole i Serbia, ena dua na soqo ni tikina. Erau na papitaiso tale ga kina na nona itubutubu o Milan. Ia ni ratou yaco ena iyala ni vanua, era vakarota na sotia me ratou sobu ena vuku ni vanua eratou cavutu mai kina, ra vodo sara na vo ni tacida. Ni oti e rua na siga nodratou tiko e kea, e vakauitukutuku e dua na sotia vua nona iliuliu se cava me caka vei ratou. A tu sara ga e matadratou na sotia qori, era rogoca kece na kena isau, “Kauti ratou ga, vanalaki ratou!”

⁸ Ni se vosa tiko ga na sotia qori vei ira nona tamata, rau torovi ratou yani vakavuvale e rua na turaga rau qai kaya lo ga vei ratou ni rau iVakadinadina i Jiova. Rau a rogo italanoa ga vei ira na vodo basi tiko. Rau kaya sara vei Milan kei tacina me rau vodo ena nodrau motoka me ratou takosova na iyala ni vanua, ni sega ni dau dikevi na nodra pepa ni curuvanua na gone. Rau sa qai tukuna vei rau na itubutubu me rau muri e daku ni valeniyadra me ratou qai sota e tai kadua. E sega ni kila o Milan me dredre se me tagi ena vakatutu qori. Rau taroga sara na itubutubu: “Era na sega ni tarovi keirau?” Ia ni rau biubiu, era wadravi rau tu ga mai na sotia. Ratou mani sota vakaveiluveni ena tai kadua ni iyala ni vanua. Ratou gole sara ina vanua ena caka tiko kina na soqo ni tikina, ratou vakadeitaka ni sauma o Jiova na nodratou masu ni kere veivuke. Ia eda kila ena so na itukutuku vakaivolatabu ni so na gauna e sega ni yavala o Jiova me taqomaki ira nona dauveiqaravi. (Caka. 7:58-60) E kaya o Milan, “E vaka ga era vakamatabokotaki ira na sotia na agilosi qai vakabulai keitou o Jiova.”—Same 97:10.

9. Na cava e cakava o Jisu ni raica na kedra ituvaki na ilala era muri koya tiko? (Raica na imatai ni iyaloyalo.)

⁹ Eda rawa ni vuli vei Jisu. E nanumi ira na ilala e sotava nira “suivotu qai biu wale tu me vaka na sipi e sega na kena ivakatawa.” Na cava e cakava o koya ena ituvaki vakaloloma qori? E “vakavulici ira ena levu sara na ka.” (Maciu 9:36; wilika Marika 6:34.) E duidui sara ga nona itovo vei ira na Farisi, era sega ni via vukei ira na lewenivanua. (Maciu 12:9-14; 23:4; Joni 7:49) Vakacava o via vakatotomuri Jisu, mo vakani ira vakayalo na walokai tu?

10, 11. Vakacava e dodonu meda dauveinanumi tu ga ena veigauna? Vakamacalataka.

¹⁰ E sega ni tukuni tiko eke meda dauveinanumi ena ituvaki kece. Na nona dauveinanumi na Kalou e veiganiti ena ivakaraitaki vakaivolatabu sa tukuni oti mai. Ia e talaidredre o Tui Saula ni a nanuma ni dauveinanumi ena ka e cakava. E vakabulai Ekaki, na kedra meca na tamata ni Kalou, e vakabula tale ga na qelenisipi  vinaka duadua. E mani vakasivoi Saula o Jiova me kua ni Tui e Isireli. (1 Sam. 15:3, 9, 15.) Ni Turaganilewa yalododonu o Jiova, e kila vinaka na ka e tu e lomada, e kila tale ga na gauna veiganiti me vakaraitaka kina na veinanumi. (Lele 2:17; Isik. 5:11) Sa voleka qo me lewai ira kece na talaidredre. (2 Ces. 1:6-10) Qori e sega ni gauna me qai vakaraitaka kina nona dauveinanumi vei ira na tamata ca. Ena veiganiti nona lewai ira ni na vakaraitaka kina nona dauveinanumi vei ira na yalododonu, ni na vakabulai ira.

¹¹ E matata vinaka ni sega ni noda itavi meda lewa o koya me rusa se vakabulai. Ia e dodonu meda cakava na ka kece eda rawata meda vukei ira kina. Eda na vakaraitaka gona vakacava na veinanumi e veiganiti? Vakasamataka e vica na sala qo.

12. O na vakaraitaka vakacava na veinanumi ni o veivuke?

¹² Dau veivuke ena veisiga. E vinakati vei ira na saga tiko mera vakatotomuri Jisu mera dau nanumi ira na nodra itokani kei ira na tacidra vakayalo. (Joni 13:34, 35; 1 Pita 3:8) Dua na ibalebale ni dauveinanumi oya meda “rarawa vata.” O koya e dauveinanumi ena uqeti me vakacegui ira na rarawa tu, de dua ena vukei ira ena veika dredre era sotava tiko. Qara na sala mo cakava kina qori! Kena ivakaraitaki, o rawa ni veivuke ena cakacaka ni vale, volivoli, lai sausaumi se so tale na ka.—Maciu 7:12.

13. Na itovo cava era vakaraitaka na tamata ni Kalou ni oti e dua na leqa tubukoso?

¹³ Veivuke ena vakacoko. Nodra rarawa o ira na vakaleqai ena leqa tubukoso e uqeta e levu mera dauveinanumi. Era kilai na tamata i Jiova nira dau veivuke ena gauna va qori. (1 Pita 2:17) A tiko e dua na tacida yalewa mai Japani ena vanua e vakacacani vakalevu ena uneune kei na ualoka ena 2011. E kaya ni “uqeti vakalevu qai vakacegui” ena nodra sasaga e levu na bole mai na veivanua e Japani kei vanuatani mera veivuke. E vola: “Na ka au sa mai raica e vakadeitaka ni o Jiova e dauveikauaitaki. Era dau veikauaitaki tale ga na  iVakadinadina. Era masulaki keimami na mataveitacini e vuravura raraba.”

14. O na vukei ira vakacava na tauvimate kei ira na itabaqase?

¹⁴ Vukei ira na tauvimate kei ira na itabaqase. Nida raica na revurevu ni ivalavala ca i Atama vei ira eso tale, e uqeti keda sara ga meda dauveinanumi. Eda diva me vakaoti na tauvimate kei na bula vaqase. Eda masulaka gona me yaco mai na Matanitu ni Kalou. Ia ena gauna mada ga qo eda na cakava na ka meda vukei ira kina na vinakata tu na veivuke. Vakasamataka na ka e vola e dua na dauvolaivola me baleti tinana sa itabaqase sara, e dau guiguileca tale ga. Dua na siga e vakadukara na nona isulu. Ni se qai saga tiko me veisau, sa taqiri na lali e katuba. Qo e rua na tacida rau dau sikovi koya tiko. Rau tarogi koya ke vinakata na veivuke. E sauma: “Io, kerekere, sobo au sa madua sara ga.” Rau mani vukei koya me veisau. Rau caka ti, rau tiko tale vakalailai. Dua na ka nona vakavinavinaka o luvena tagane. E vola: “Au vakavinavinakataki rau vakalevu na iVakadinadina i Jiova. Rau cakava sara ga na ka rau vunautaka.” Vakacava, e uqeti iko na nomu nanumi ira na tauvimate kei ira na itabaqase, mo vukei ira ena kena levu o rawata mera bau vakacegui kina?—Fpai. 2:3, 4.

15. Na cava eda rawa ni cakava ena noda cakacaka vakavunau?

¹⁵ Dau veivuke vakayalo. Na leqa era sotava tu e levu kei na nodra lomabibi, e uqeti keda meda vukei ira vakayalo. Na sala vinaka duadua eda rawa ni cakava kina qori, oya nida vakavulici ira me baleta na Kalou kei na ka ena cakava na nona Matanitu vei keda na kawatamata. Dua tale na sala oya mera vulica ni ka vakavuku na kena muri na ivakatagedegede vakalou. (Aisea 48:17, 18) Vakacava o rawa ni vakaitavi vakalevu ena cakacaka vakaitalatala, ni dokai kina o Jiova qai laurai kina nomu dauveinanumi?—1 Tim. 2:3, 4.

16. Ena yaga vakacava vua e dua na nona dauveinanumi?

¹⁶ Era kaya na vuniwai ni vakasama ke o dauveinanumi o na bulabula vinaka kina, ena vinaka tale ga nomu veimaliwai. Ni o vukea eso era rarawa, o na marau vakalevu, o na vakanamata ina veigauna vinaka, o na sega ni galili, sega tale ga ni dau rai cala. Ena yaga vei iko na nomu dauveinanumi. (Efeso 4:31, 32) O ira na lotu vaKarisito era dau veivuke vakayalololoma, era raica ni vinaka nodra lewaeloma nira kila nira muria tiko na ivakavuvuli vakalou. E vukei ira qori mera itubutubu dau veikauaitaki, yalewa se tagane vakawati vinaka, ra itokani nuitaki tale ga. O ira na totolo mera vakaraitaka nodra veinanumi, era na vukei tale ga ena gauna era leqa kina.—Wilika Maciu 5:7; Luke 6:38.

17. Na cava o via bucina kina na itovo qo ni dauveinanumi?

¹⁷ Mo kua ni via bucina ga na itovo qo ni o kila ni na yaga vei iko. Na vuna bibi mo cakava kina qori ni o via vakatotomuri koya na iVurevure levu duadua ni loloma kei na dauveinanumi na Kalou o Jiova, o via vakacaucautaki koya tale ga. (Vkai. 14:31) E ivakaraitaki uasivi vei keda. Meda saga mada ga meda vakatotomuri koya vakavoleka nida uqeta na veilomani vakamataveitacini, me vinaka tale ga noda veimaliwai kei ira eso tale nida dauveinanumi.—Kala. 6:10; 1 Joni 4:16.