1-2. Na cava e vinaka kina meda vulica na itukutuku kei Samisoni?

 NA CAVA o nanuma ni o rogoca na yaca i Samisoni? O na rairai vakasamataka e dua na turaga e duatani sara nona kaukaua. E dina qori. Ia e vakatulewa cala o Samisoni, e sotava kina na veika mosimosi. E kauaitaka tiko ga o Jiova nona yalodina, e raica me volai na kena itukutuku ena iVolatabu me yaga vei keda.

² E vakayagataki Samisoni o Jiova me cakava na ka vakatubuqoroqoro me vukei ira kina na nona tamata digitaki na Isireli. Oti e vica vata na drau na yabaki nona mate, o Jiova e uqeta na yapositolo o Paula me vola na yacana kei na levu tale na tagane e vakasakiti na nodra vakabauta. (Iper. 11:​32-34) Ena uqeti keda na ivakaraitaki nei Samisoni. E nuitaki Jiova tu ga ni dredre mada ga na ituvaki. Eda na veivosakitaka ena ulutaga qo na ka eda vulica vua kei na sala ena uqeti keda kina nona ivakaraitaki.

3. Na cava nona ilesilesi o Samisoni?

³ Ni sucu o Samisoni, era liutaka na vanua o Isireli na kai Filisitia, era vakasaurarataki ira. (Dvei. 13:1) E voravora na nodra veiliutaki, era rarawa kina vakalevu na Isireli. E lesi Samisoni o Jiova me “liutaka na nodra vakabulai na Isireli mai na ligadra na kai Filisitia.” (Dvei. 13:5) E dua dina na itavi dredre! Me qarava rawa qori o Samisoni, e vinakati me nuitaki Jiova.

4. E vukei Samisoni vakacava o Jiova me sereki koya vei ira na kai Filisitia? (Dauveilewai 15:​14-16)

⁴ Dikeva mada e dua na ivakaraitaki ni nona nuitaki Jiova o Samisoni, kei na nona tokoni koya o Jiova. Dua na gauna e lako yani na mataivalu ni Filisitia mera vesuki koya e Liai, e tiko e Juta. Era rere na lewe i Juta, era vakatulewataka gona mera soli Samisoni vei ira na meca. Era vesuki koya na kainona ena rua na dali vou ra qai kauti koya vei ira na kai Filisitia. (Dvei. 15:​9-13) Ia e “vakaukauataki [Samisoni] na yalo i Jiova,” mani tasere na kena ivesu. E “raica sara o [koya] e dua na suinigalegale vou ni asa tagane,” e taura mai qai mokuta kina e le 1,000 na tagane ni Filisitia!​—Wilika Dauveilewai 15:​14-16.

5. E vakaraitaka vakacava o Samisoni ni nuitaki Jiova?

⁵ Na cava e vakayagataka kina o Samisoni na suinigalegale ni asa? E sega ni dau vakayagataki ena ivalu na suinigalegale va qori! E kila o Samisoni ni nona qaqa e vakatautaki vei Jiova, e sega ni vakatau ena nona iyaragi. Io, e vakayagataka na turaga yalodina qo na ka e tu ena gauna ya me vakayacora kina na loma i Jiova. E macala ni vakadrukai ira kece na tagane qori o Samisoni baleta ni nuitaki Jiova.

6. Ni o qarava nomu ilesilesi vakalou, cava o vulica vei Samisoni?

⁶ E rawa tale ga ni vakayaloqaqataki keda o Jiova meda qarava na noda ilesilesi, kevaka mada ga e rairai dredre meda qarava. E rawa ni vukei keda ena sala e vakatubuqoroqoro. O Jiova a vakaukauataki Samisoni, mo nuitaki koya gona ni na vukei iko mo cakava na lomana.​—Vkai. 16:3.

7. Na ivakaraitaki cava e dusia na bibi ni noda rai vei Jiova me dusimaki keda?

⁷ Levu na mataveitacini era vakaitavi ena tara vale ni sokalou era vakaraitaka nira nuitaki Jiova. Ena gauna sa oti, era vakarautaka na mataveitacini na peleni ni Vale ni Soqoni vovou kei na so tale na vale, oti e tara sara. Ia ni tubu tiko ga na isoqosoqo i Jiova, e raica na isoqosoqo me caka eso na veisau. Era masulaka na veidusimaki i Jiova na tacida era liutaka tiko na cakacaka ra qai tovolea eso na iwalewale vou, me vaka na kena voli eso na vale kei na kena vakavinakataki. E kaya o Robert, e vakaitavi ena levu na tarataravaki e veiyasa i vuravura: “E sega ni rawarawa vei ira eso na iwalewale vou qo. E duidui sara mai na ka keimami dau cakava me vica vata na yabaki. Ia era yalorawarawa na tacida mera veisau, e macala tale ga ni vakalougatataka o Jiova na veisau qo.” Qo e dua ga na ivakaraitaki ni nona dusimaki ira tiko na nona tamata o Jiova mera cakava na lomana. E vinaka meda dau taroga ena so na gauna, ‘Au dau qara na veidusimaki i Jiova qai tu vakarau ni veisau ena noqu veiqaravi?’

8. Na cava e cakava o Samisoni ena dua na gauna ni karamaca?

⁸ O sa rairai wilika eso tale na ka vakatubuqoroqoro e cakava o Samisoni. Dua na gauna e vakamatea e dua na laione, oti e vakamatea tale ga e 30 na tagane ni Asikiloni, na nodra koro na kai Filisitia. (Dvei. 14:​5, 6, 19) E kila o Samisoni ni rawata ga qori ena veivuke i Jiova. E laurai qori ena dua na gauna ni a karamaca vakalevu ni oti nona vakamatea e 1,000 na kai Filisitia. Na cava e cakava? E sega ni vaqara na wai me gunuva, ia e kerea ga na veivuke i Jiova.​—Dvei. 15:18.

9. Na cava e cakava o Jiova ni kere veivuke vua o Samisoni? (Dauveilewai 15:19 kei na ivakamacala e ra)

⁹ E rogoca o Jiova nona tagi ni kere veivuke o Samisoni mani vakavurea vakacakamana na wai. Ni gunuva o Samisoni, e “kaukaua mai, e bulabula.” (Wilika Dauveilewai 15:19 kei na ivakamacala e ra.) Kena irairai ni se tiko ga na waivure qori, ni oti tale e vica vata na yabaki nona uqeti vakalou na parofita o Samuela me vola na ivola na Dauveilewai. Era vakasamataka na Isireli era raica na drodro ni wai qo ni o Jiova e rawa ni vukei ira na nona dausokalou yalodina ena gauna ni leqa.

10. Na cava meda cakava me vukei keda o Jiova? (Raica tale ga na iyaloyalo.)

¹⁰ E bibi tale ga meda rai vei Jiova me vukei keda se mani taledi cava e tu vei keda se ka eda rawata ena noda qaravi koya. E bibi meda kila ni noda rawaka e vu mai na noda nuitaki Jiova. Me vaka ga nona kaukaua o Samisoni ni gunuva na wai e vakarautaka o Jiova, eda na kaukaua tale ga vakayalo nida vakayagataka vinaka na isolisoli kece e vakarautaka vei keda o Jiova.​—Maciu 11:28.

11. Eda na vakararavi vakacava vei Jiova me vukei keda? Tukuna e dua na ivakaraitaki.

¹¹ Vakasamataka mada na ivakaraitaki nei Aleksey, e dua na tacida tagane mai Rusia e vosota na veitusaqati kaukaua. Na cava e cakava me dei tiko ga vakayalo ena ituvaki dredre qori? Rau muria vakaveiwatini e dua na ituvatuva vinaka vakayalo. E kaya: “Au saga meu muria tiko ga noqu ituvatuva ni vuli vakataki au kei na wili iVolatabu e veisiga. E veimataka, keirau veivosakitaka kei watiqu na tikinivolatabu ni veisiga, keirau masu vata tale ga vei Jiova.” Na cava eda vulica eke? Meda kua ni nuitaki keda, meda nuitaki Jiova ga. Ena sala cava? Oya nida vaqaqacotaka na noda vakabauta nida muria e dua na ituvatuva vinaka ni vuli iVolatabu vakataki keda kei na noda vakaitavi ena so tale na ituvatuva vakayalo. Ena qai vakalougatataka vakalevu o Jiova na noda sasaga meda qaravi koya. A vakaukauataki Samisoni, ena vakaukauataki keda tale ga.

12. Na vakatulewa ca cava e cakava o Samisoni? E duidui vakacava qori kei na veika e sotava ena gauna sa oti?

¹² E sega ni uasivi o Samisoni me vakataki keda ga, eso na gauna e vakatulewa ca. Dua na vakatulewa ca e cakava e sotava kina na leqa. Ni veiqaravi tiko vakaturaganilewa o Samisoni, e “domona . . . e dua na yalewa e tiko ena Buca o Soreki, na yacana o Tilaila.” (Dvei. 16:4) Dua na gauna e liu, a veimusumusuki o Samisoni kei na dua na yalewa ni Filisitia, ia e “vakavuna qori o Jiova” ni “qara tiko . . . e dua na gauna vinaka me valuti Filisitia kina.” Dua na gauna e muri, e tiko o Samisoni ena nona vale e dua na saqamua ena nodra koro na kai Filisitia o Kesa. Ena gauna qori e solia na kaukaua vei Samisoni o Jiova me colata na katuba ni matamatanikoro, me vakamalumalumutaka na koro. (Dvei. 14:​1-4; 16:​1-3) Ia e duidui toka na nona veikilai kei Tilaila, ni kena irairai ni yalewa ni Isireli.

13. Na cava e cakava o Tilaila vei Samisoni?

¹³ Era vaqumi Tilaila na kai Filisitia ena dua na ilavo levu me liumuritaki Samisoni. Ia vakacava o Samisoni, sa kaukaua sara ga nona dodomo, e sega kina ni kidava na ilawaki nei Tilaila? Eda sega ni kila. Ia e cikevi Samisoni tiko ga o Tilaila me tukuna na vu ni nona kaukaua, mani tukuna vua. Ka ni rarawa ni nona vakatulewa ca o Samisoni e oti kina na nona kaukaua, e sega tale ga ni vakadonui koya o Jiova me dua na gauna.​—Dvei. 16:​16-20.

14. Na cava e yacovi Samisoni ni nuitaki Tilaila?

¹⁴ E sotava o Samisoni na ka mosimosi ni nuitaki Tilaila, e sega ni nuitaki Jiova. Era vesuki koya na kai Filisitia ra qa vakamatabokotaki koya. E vesu tu e Kesa, ni a vakamadualaki ira na lewena ena dua na gauna e liu. Era vakabobulataki koya me dau qaqi covuata. Oti era vakamadualaki koya na kai Filisitia ena dua na nodra soqo. Era cabora e dua na isoro levu vua na nodra kalou lasu o Tekoni, nira nanuma ni soli Samisoni e ligadra. Era kauti Samisoni mai valeniveivesu me “vakalasai” ira, era vakalialiai koya.​—Dvei. 16:​21-25.

15. E vakaraitaka vakacava o Samisoni ni nuitaki Jiova tale? (Dauveilewai 16:​28-30) (Raica na iyaloyalo ena waqana.)

¹⁵ E cala bibi o Samisoni, ia e sega ni soro. E qara na sala me vakayacora kina na nona ilesilesi vakalou me valuti ira na kai Filisitia. (Wilika Dauveilewai 16:​28-30.) E vakamasuti Jiova o Samisoni: “Meu sauma vei ira na kai Filisitia na ka era cakava.” E rogoca na Kalou dina na nona kerekere, mani solia tale vua na nona kaukaua. Cava e yaco? E levu sara na kai Filisitia e vakamatea o Samisoni ena gauna qo ni vakatauvatani kei na gauna sa oti.

16. Na cava eda vulica ena cala e cakava o Samisoni?

¹⁶ E sotava o Samisoni na ka mosimosi ena vuku ni nona cala, ia e sega ni soro me cakava na loma i Jiova. Ke da cakava na cala ena rairai vinakati meda vakadodonutaki se kau tani noda itavi, meda kua ga ni soro. Nanuma ni tu vakarau o Jiova me vosoti keda. (Same 103:​8-10) Eda dau cala, ia e rawa ni solia vei keda o Jiova na kaukaua meda cakava na lomana, me vaka ga e cakava vei Samisoni.

17-18. E uqeti iko vakacava na ivakaraitaki nei Michael? (Raica tale ga na iyaloyalo.)

¹⁷ Dikeva mada nona ivakaraitaki e dua na tacida gone o Michael. E vakaogai koya ena veika vakayalo, e dauveiqaravi ni ivavakoso, e painia tudei tale ga. Ka ni rarawa ni cakava e dua na cala, mani vakacegui mai na nona itavi ena ivavakoso. E kaya: “Ena gauna qori, au osooso sara tu ga ena noqu qaravi Jiova. Vakasauri ga, au sa sega ni cakava rawa e dua na ka ena noqu veiqaravi. Au sega ni nanuma ni na biuti au o Jiova, ia au lomatarotarotaka ke na vinaka tale noqu veiwekani kei koya se meu qaravi koya ena ivavakoso me vaka ga e liu.”

¹⁸ Dua na ka vinaka e cakava o Michael ya ni sega ni soro. E kaya: “Au sasagataka me vinaka tale na noqu veiwekani kei Jiova niu talaucaka vua na lomaqu ena masu, noqu vuli vakataki au, kei na noqu vakasama vakatitobu.” Toso na gauna, e vinaka tale na kena irogorogo o Michael ena ivavakoso. Ena gauna qo sa qase ni ivavakoso tiko, e painia tudei tale ga. E kaya: “Na nodra veitokoni kei na veivakayaloqaqataki na mataveitacini, vakauasivi o ira na qase ni ivavakoso, au kila kina ni lomani au tiko ga o Jiova. Au sa veiqaravi tale qo ena ivavakoso ena lewaeloma e savasava. Na ka au sotava qo au vulica kina ni na vosoti keda o Jiova ke da veivutuni dina.” Ke da caka cala meda saga sara meda vakadodonutaka na noda ilakolako qai nuitaki Jiova tiko ga. Nida cakava qori, eda nuidei ni na vakayagataki keda o Jiova, e vakalougatataki keda tale ga.​—Same 86:5; Vkai. 28:13.

19. E vakayaloqaqataki iko vakacava na ivakaraitaki nei Samisoni?

¹⁹ Eda dikeva ena ulutaga qo e vica na ka vakasakiti ena bula nei Samisoni. E sega ni uasivi, ia e sega ni soro ena nona sasaga me qaravi Jiova, ena gauna mada ga e cala kina na nona vakatulewa ena vuku i Tilaila. A sega ni biuti koya o Jiova. E vakayagataki Samisoni tale ena sala vakasakiti. E raici koya o Jiova me dua na tagane e dei tu ga nona vakabauta, ni okati koya kei ira na nona dausokalou yalodina ena Iperiu wase 11. E veiuqeti meda kila nida qarava na Tamada vakalomalagi dauloloma e vinakata me dau vakaukauataki keda, vakabibi ena gauna eda malumalumu kina! Me vakataki Samisoni, meda vakamasuti Jiova: “Yalovinaka moni nanumi au, yalovinaka moni vakaukauataki au.”​—Dvei. 16:28.