Ena Guce na iVakarau ni Veiliutaki i Setani
Ena Guce na iVakarau ni Veiliutaki i Setani
“Ena sega ni vinaka na tamata ca.”—DAUV. 8:13.
1. Na cava e veivakacegui kina na nodra vakarau lewai na tamata ca?
ENA dua na gauna lekaleka qo era na lewai na tamata ca. Era na saumitaro ga ena veika ra cakava. (Vkai. 5:22; Dauv. 8:12, 13) E veivakacegui dina na itukutuku qori, vakabibi vei ira na dau guta na ivalavala dodonu, dau caka vei ira na ivalavala tawadodonu kei na veivakalolomataki ena nodra vere na tamata ca. Vei ira kece na daucaka ca, ena lewai taumada na tamadra o Setani na Tevoro.—Joni 8:44.
2. Na cava e vinakati kina na gauna me vakadinadinataki kina na ile mai Iteni?
2 Nona nanumi koya vakasivia o Setani ena were o Iteni, a vakavuna kina mera cata na kawatamata na ivakarau ni veiliutaki i Jiova. Kena itinitini, rau tomani Setani kina na imatai ni noda itubutubu ena kena bolei na dodonu ni nona veiliutaki o Jiova, rau valavala ca kina vua. (Roma 5:12-14) E kila vinaka tu o Jiova na itinitini ni nodrau talaidredre kei na sala ca rau muria. Na itinitini ca qori ena vinakati mera kila na ibulibuli vuku kece. Koya gona, e vinakati na gauna me vakadinadinataki kina na ile kei na lasu ni nodratou veibeitaki na dauveivorati.
3. Meda raica vakacava na matanitu vakatamata?
3 Nodra cata na kawatamata na veiliutaki i Jiova, era tauyavutaka kina nodra veiliutaki. Nona volavola tiko na yapositolo o Paula vei ira na tacina vakabauta vata e Roma, a vakamacalataki ira na matanitu vakatamata mera “veiliutaki.” O ira na veiliutaki qori ena gauna i Paula e dusia na matanitu o Roma ena nona lewa o Empara Nero, a veiliutaki ena 54 ina 68 S.K. E tukuna o Paula ni o ira na veiliutaki era “veiliutaki tiko ga ena iyalayala e dui vakatara vei ira na Kalou.” (Wilika Roma 13:1, 2.) E kaya tiko beka o Paula ni vinaka cake na veiliutaki ni tamata mai na ivakarau ni nona veiliutaki na Kalou? Sega sara. E kaya tiko ga ni se vakatara tiko na veiliutaki vakatamata na Kalou, e dodonu vei keda na lotu vaKarisito meda doka na “ituvatuva ni Kalou” da qai vakamalumalumu vei ira.
Ena Tini ga ina Leqa
4. Vakamacalataka na vuna ena guce ga kina na veiliutaki ni tamata.
4 Ia na veiliutaki vakatamata ena nona veivakamuai o Setani, ena guce ga mai. Na vuna? Ni sega ni yavutaki ena vuku vakalou. E uasivi duadua na nona vuku o Jiova, qai nuitaki duadua ga na nona ivakasala ena kena rawati na veiliutaki vinaka duadua. (Jere. 8:9; Roma 16:27) E sega ni vaka na tamata ra dau vakatovolea na ka, ra qai vuli mai na dredre kei na cala era cakava. Ia e dau kila o Jiova na ka vinaka duadua me caka. Na matanitu e sega ni muria nona veidusimaki ena guce ga mai. Ena vuku ni tikina qo, eda kila ni nona nanumi koya ga o Setani ena nona vakayagataki ira na kawatamata me veiliutaki kina, e se guce ga mai ena ivakatekivu.
5, 6. Na cava a vakavuna nona vorati Jiova o Setani?
5 O koya e yalomatua ena sega ni saga e dua na ka e kila ni na guce kina nona sasaga. Ke via saga tiko ga, ena qai sauti koya ga na sala cala e muria. Ena veitabagauna sa oti sa vakadinadinataki vakavuqa ni sega ni yaga me saqati na Dauveibuli cecere. (Wilika Vosa Vakaibalebale 21:30.) Nona nanumi koya ga vakasivia o Setani kei na nona dokadoka, a vakanadakui Jiova kina. E biuti koya sara ga o Setani ena dua na ituvaki rerevaki ena tini ga ina leqa.
6 A laurai tale ga na dokadoka i Setani vua e dua na iliuliu kei Papiloni ena nona kaya ena viavialevu: “Ka’u na cabe ki lomalagi, ka’u na vakaceceretaka na noqui tikotiko me cecere ka lolovira na kalokalo ni Kalou: ka’u na tiko talega mai na dela ni ulu-ni-vanua ni soqoni, e na tikina ki na tokalau: Ka’u na cabe ki na yasana ki cake me no ki ra na o; ka’u na tautauvata kaya sa Cecere sara.” (Aisea 14:13-15) A sega ni yaco na ka lialia a nanuma na iliuliu qori, mai tini tale ga kina na veiliutaki vakatui e Papiloni. Sa voleka tale ga qo me vakadrukai vakadua o Setani kei na vuravura e liutaka tiko.
Vuna e Vakatara Kina na Kalou me Veiliutaki na Tamata
7, 8. Na cava eso na yaga ni nona vakatara vakalekaleka na ituvaki ca o Jiova?
7 So era vakataroga se cava na vuna e sega ni tarova kina o Jiova nodra to vata kei Setani na kawatamata mera digia kina na veiliutaki e kilai ni na guce. Me vaka ni Kalou Kaukaua a rawa sara ga ni cakava qori. (Lako 6:3) Ia a sega ni via cakava vaka kina. E vakaraitaka nona vuku ni nona vakalaiva vakalekaleka mera talaidredre na kawatamata ena qai tini vinaka mai muri. Ena vakacerecerei kina o Jiova, ni o koya ga na iliuliu lewadodonu qai dauloloma. Ena yaga vei ira na yalodina na nona lewa na Kalou.
8 Eda rawa ni taqomaki mai na rarawa na kawatamata ke da cata na veivakamuai i Setani ena nona via liutaki koya ga, sega ni vakarorogo ina veiliutaki ni Kalou! Ia sa yaga tale tiko ga na nona vakalaiva o Jiova mera liutaki ira ga na tamata. E uqeti ira na yalomalumalumu ni ka vukutaki na nodra vakarorogo vua na Kalou qai nuitaki koya tale ga. Ena veisenitiuri sa oti era vakatovolea na tamata na veimataqali matanitu, ia e sega ni dua vei ira e veiliutaki vinaka. Qo sa qai vakadeitaka ga vei ira na dauveiqaravi ni Kalou ni vinaka duadua na ivakarau ni nona veiliutaki o Jiova. Nona vakatara gona na Kalou na veiliutaki ca i Setani, e vakavuna na dredre vei keda kece na kawatamata, okati tale ga kina o ira na qaravi Kalou ena yalodina. Ena dua tale na yasana, na kena vakatarai vakalekaleka ga na ituvaki ca qo e yaga tale ga vei ira na dauveiqaravi yalodina.
E Vakacerecerei O Jiova ni Yaco na Talaidredre
9, 10. Vakamacalataka se vakacerecerei vakacava na Kalou ena nona veiliutaki o Setani.
9 Nona vakatarai o Setani me vakamuai ira na kawatamata qai liutaki ira ga, e sega ni kena ibalebale ni sega ni nuitaki na ivakarau ni veiliutaki i Jiova. Na kena veibasai ga! E vakadinadinataki ena veitabagauna sa oti na dina ni vosa uqeti vaKalou i Jeremaia, ni sega ni rawa ni liutaki koya ga na tamata. (Wilika Jeremaia 10:23.) Kuria oya, na talaidredre i Setani e vakarautaka tale vei Jiova me vakaraitaka ena kena ivakatagedegede vinaka sara na nona itovo qoroi. Ena sala cava?
10 Ni veivakalolomataki nona veiliutaki o Setani, sa qai laurai votu tiko ga e levu na itovo talei i Jiova a sega ni dau kilai tu. Ena sala qo ra vakacerecerei koya kina o ira na lomani koya. De rairai rogo malewa, na ivakarau ni nona veiliutaki o Setani e vakacerecerei kina na Kalou. E vakaraitaka na sala vakasakiti e vakataulewa kina o Jiova ena ile a bolei kina nona veiliutaki. Meda veivosakitaka mada na dina ni tikina qo ena noda raica eso na itovo i Jiova. Ena vakadinadinataki tale ga ena veiliutaki ca i Setani nona vakaraitaka o Jiova na itovo qo ena levu na sala.
11. E laurai vakacava na nona loloma o Jiova?
11 Na Loloma. E vakamacalataka na iVolatabu ni “Kalou ga na loloma.” (1 Joni 4:8) Na noda buli na kawatamata e ivakaraitaki taumada ni loloma ni Kalou. Na veivakurabuitaki ni keda ibulibuli e vakadinadinataka na nona loloma. O Jiova e vakarautaka tale ga vakayalololoma na vanua totoka e tu kina na veika eda gadreva meda marau kina. (Vkte. 1:29-31; 2:8, 9; Same 139:14-16) Na gauna ga e basika kina na ca ina kawatamata, e vakavotuya kina o Jiova na nona loloma ena so tale na sala. Ena sala cava? E vola na yapositolo o Joni na vosa i Jisu: “Na levu ni nona lomani vuravura na Kalou e solia kina na Luvena e duabau ga e bulia, mera kua ni rusa o ira era vakabauti koya, mera rawata ga na bula tawamudu.” (Joni 3:16) E rawa beka ni vakaraitaka na Kalou e dua tale na sala vakasakiti ni loloma, e uasivia na nona tala mai na luvena duabau me kedra ivoli na ivalavala ca? (Joni 15:13) Na ivakadinadina ni loloma levu qo e kotora na ivakarau meda vakatotomuria na kawatamata, ena noda vakaraitaka tale ga na loloma dina ena veisiga, vaka ga a cakava o Jisu.—Joni 17:25, 26.
12. E vakaraitaka vakacava nona kaukaua o Jiova?
12 Nona Kaukaua. E rawa ga ni solia na bula na “Kalou . . . Kaukaua Duadua.” (Vkta. 11:17; Same 36:9) Na gauna e sucu kina e dua, e vaka sara ga e dua na drauniveva e se sega ni vakayagataki. Ni mate, sa volai oti tu ena veva ya na nona vakatulewa, cakacaka, kei na veika e sotava e moica na ka e kilai tani kina kei na nona itovo. E nanuma vinaka sara tu ga o Jiova na itukutuku qori. Ena nona gauna lokuci, o Jiova ena vakalesuya vua e dua na bula kei na ka e kilai tani kina. (Joni 5:28, 29) Dina ni sega ni nona inaki taumada na Kalou me mate na kawatamata, ia na ka e yaco qo e rawa kina vei Jiova me vakaraitaka nona kaukaua ena nona vakaturi ira tale na mate. Io, e “Kalou . . . Kaukaua Duadua” o Jiova.
13. E vakaraitaka vakacava na isoro i Jisu na uasivi ni lewadodonu i Jiova?
13 Nona Lewadodonu. E sega ni lasu rawa o Jiova se daucaka ca. (Vkru. 32:4; Taito 1:2) E cecere na ivakatagedegede ni dina kei na nona lewadodonu, dina ni so na gauna e lai rarawa ga kina o koya. (Roma 8:32) Bau mositi Jiova dina nona mate na Luvena lomani ena kaunirarawa me vaka ga e dua e vosavakacacataka na Kalou! Nona lomana na tamata ivalavala ca, e vakatara kina o Jiova me yaco na ka mosimosi qo me tokona kina na uasivi ni nona lewadodonu. (Wilika Roma 5:18-21.) Ni solegi vuravura tu na veivakaduiduitaki, e vakavuna kina qo me vakavotuya vinaka kina o Jiova na nona lewadodonu.
14, 15. Na cava eso na sala e vakaraitaka kina o Jiova na uasivi ni nona vuku kei na vosovoso vakadede?
14 Nona Vuku. Ni oti ga nodrau ivalavala ca o Atama kei Ivi, e vakarautaka sara o Jiova na sala me na vakaotia kina na leqa e vakilai ena nodrau talaidredre. (Vkte. 3:15) Ena nona vuki totolo o Jiova salavata kei na nona vakatakila tiko vakalalai nona inaki vei ira nona dauveiqaravi, e qai vakavotui vinaka kina na nona vuku. (Roma 11:33) Sega ni dua na ka ena tarova na nona vakadodonutaka na ituvaki o Jiova. E rawa vua me vakavotuya vei ira na nona ibulibuli na vuku dina ena vuravura e vakilai kina na itovo dukadukali, ivalu, veidabui, talaidredre, tawayalololoma, veitovaki, kei na veivakaisini. E tukuna na tisaipeli o Jemesa: “O koya e tiko vua na vuku mai cake me savasava mada, me dau veiyaloni, me yalorawarawa, me vakarau tu me talairawarawa, me dau yalololoma qai cakava e levu na ka vinaka, e sega ni dau veivakaduiduitaki, se dau veivakaisini.”—Jeme. 3:17.
15 Nona Vosovoso Vakadede. Ena sega ni vakilai soti na nona vosovoso vakadede o Jiova ke sega ni cakava e dua na ka me baleta na ivalavala ca kei na ka eda dau lekata na kawatamata. Nona yalorawarawa ni vakaraitaka tiko qo o Jiova ena vica na udolu na yabaki sa oti, e vakaraitaka ni toka sara ena ivakatagedegede uasivi duadua na nona vosovoso vakadede. E dodonu gona meda vakavinavinakataki koya kina. Donu vinaka nona tukuna na yapositolo o Pita ni dodonu meda “okata na nona dauvosota na noda Turaga me sala eda vakabulai kina.”—2 Pita 3:9, 15.
16. Na cava e vakavumarau kina vakalevu nona yalorawarawa me veivosoti o Jiova?
16 Yalorawarawa me Veivosoti. Eda ivalavala ca kece da qai tarabe ena vuqa na gauna. (Jeme. 3:2; 1 Joni 1:8, 9) Eda kalougata ni dau tu vakarau o Jiova me veivosoti ena “yalololoma”! (Aisea 55:7) Vakasamataka tale ga na tikina qo: Nida sucu ivalavala ca, eda na vakila na marau levu ni vosota noda cala o Jiova. (Same 51:5, 9, 17) Noda vakila vakataki keda na vinaka ni nona itovo qoroi i Jiova, e vaqaqacotaka noda lomani koya, qai uqeti keda meda vakatotomuria ena noda veimaliwai kei ira na so.—Wilika Kolosa 3:13.
Na Vuna e Rarawa Kina o Vuravura
17, 18. Ena sala cava e guce kina na ivakarau ni veiliutaki i Setani?
17 Na ituvaki kece i Setani—na ivakarau ni nona veiliutaki—e guce tiko ga ena veisenitiuri. Ena 1991, e kaya na niusiveva The European: “E rarawa beka o vuravura? Io, e vakakina, ia . . . e sega ni vakavuna na Kalou na rarawa e vuravura—era vakavuna ga na tiko kina.” Dina sara! Ena nona veivakamuai o Setani, rau digia gona kina na vuda na veiliutaki vakatamata, sega ni nona veiliutaki o Jiova. Ratou tekivutaka sara ga kina e dua na ivakarau ni veiliutaki ena guce ga. Na rarawa kei na leqa e sotava na kawatamata e vuravura raraba, e dusia ni veiliutaki vakatamata e vaka e takava tu e dua na mate rerevaki.
18 Na ivakarau ni veiliutaki i Setani e vakaraitaka na kocokoco. Ia na kocokoco ena sega vakadua ni rawa na loloma, ni yavu sara ga ni ivakarau ni nona veiliutaki o Jiova. E sega ni kauta mai na nuidei, duavata, marau se vakacegu na ivakarau ni nona veiliutaki o Setani. E se cecere tiko ga na veiliutaki i Jiova! E tiko beka eso na kena ivakadinadina ena gauna qo? Io, eda na dikeva qori ena ulutaga tarava.
Na Cava Eda Vulica Ena Veiliutaki Nida Wilika na . . .
• Kolosa 3:13?
[Taro]
[iYaloyalo ena tabana 25]
E vakavu leqa vei ira na kawatamata na veiliutaki i Setani
[iYaloyalo ena tabana 25]
U.S. Army photo
[iYaloyalo ena tabana 25]
WHO photo by P. Almasy
[iYaloyalo ena tabana 26]
E vakaraitaka nona kaukaua o Jiova ena nona vakaturi ira tale na mate
[iYaloyalo ena tabana 27]
Na nona loloma kei na nona lewadodonu e laurai ena nona soli Luvena me isoro ni veivoli