1. Na ituvaki vakaloloma cava eda sotava tu na kawatamata?

E SEGA ni nona inaki o Jiova meda sotava na tamata na revurevu ni bula vaqase. E nona inaki ga meda marautaka na bula uasivi ena Parataisi. Ia ena gauna qo eda ‘vutugu da qai rarawa tu na kabuli kece.’ (Roma 8:22) Na cava mada o nanuma e vakasamataka tu na Kalou ni raica na revurevu ni ivalavala ca vei keda na kawatamata? E levu tale ga na itabaqase era sega ni dau kauaitaki ena gauna sara ga era vinakata kina vakalevu na veivuke.—Same 39:5; 2 Tim. 3:3.

2. Na cava meda kauaitaki ira kina na itabaqase?

² Era marautaka na dauveiqaravi i Jiova nira tiko ena ivavakoso na itabaqase. Na vuku e tu vei ira ena yaga vei keda, ena uqeti keda tale ga na nodra ivakaraitaki ni vakabauta. E levu vei keda eda veiwekani kei ira na itabaqase qori. Ia ke da mani veiwekani kei ira se sega, eda na kauaitaki ira ga. (Kala. 6:10; 1 Pita 1:22) Ena yaga vei keda na noda dikeva na rai ni Kalou me baleti ira na itabaqase. Eda na dikeva tale ga na nodra itavi na lewe ni vuvale kei na ivavakoso me baleti ira na tacida lomani itabaqase.

3, 4. (a) Na ka bibi cava a cikeva vei Jiova o koya a vola na Same 71? (b) Na cava e rawa nira kerea vua na Kalou na itabaqase ena ivavakoso?

³ “Kakua ni biuti au e na gauna ka’u sa qase mai kina; kakua ni laivi au ni sa oti na noqu kaukauwa,” qori na ka a cikeva vei Jiova o koya e uqeti vakalou me vola na Same 71:9. De dua  na same qori e kuria ga mai na ka e volai ena Same 70, e volai tiko ena kena ivakamacala taumada “Same i Tevita.” Kena irairai ni o Tevita ga a kerekere tiko ena Same 71:9. A qarava na Kalou o Tevita ni se itabagone me yacova ni sa lai itabaqase, o Jiova tale ga e dau vakayagataki koya me cakava e levu na ka vakatubuqoroqoro. (1 Sam. 17:33-37, 50; 1 Tui 2:1-3, 10) Ia e raica o Tevita ni bibi me kerea tiko ga na veitokoni i Jiova.—Wilika Same 71:17, 18.

⁴ E levu era vakataki Tevita nikua. Era sa qase sara ra qai bula tu ena “veisiga ca,” ia era vakacaucautaka tiko ga na Kalou ena nodra vinaka taucoko. (Dauv. 12:1-7) De dua e levu vei ira qori era na sega ni cakava rawa na ka era dau cakava tu e liu, me vaka na cakacaka vakaitalatala. Ia e rawa tale ga nira cikevi Jiova me vakalougatataki ira, me karoni ira tale ga. E rawa nira vakadeitaka na itabaqase va qori ni na sauma na Kalou na nodra masu. Nodra masu tale ga e tautauvata kei na veika a lomaleqataka dina o Tevita, ni a uqeti sara ga vakalou me cavuta qori.

5. E raici ira vakacava na itabaqase o Jiova?

⁵ E vakamatatataki ena iVolatabu ni raici ira vakabibi na itabaqase yalodina o Jiova, e namaki ira tale ga na nona dauveiqaravi mera rokovi ira. (Same 22:24-26; Vkai. 16:31; 20:29) E kaya na Vunau ni Soro 19:32: ‘Mo tucake ena matadra o ira e sa sika na uludra, mo rokovi ira na itabaqase, qai rerevaka na nomu Kalou: O yau o Jiova.’ Io, ena gauna a volai kina na tikinivolatabu qori, e raici vakabibi na nodra rokovi na itabaqase, e va tale ga qori nikua. Ia era na qaravi vakacava? O cei me nona itavi qori?

6. Na ivakaraitaki cava a kotora o Jisu me baleta na nodra qaravi na itubutubu?

⁶ E tukuna vei keda na Vosa ni Kalou: “Mo vakarokorokotaki rau na tamamu kei na tinamu.” (Lako 20:12; Efeso 6:2) E vakabibitaka o Jisu na ivakaro qori ena nona vakacalai ira na Farisi kei ira na vunivola nira sega ni via vakarautaka na veika me baleti ira na nodra itubutubu. (Mari. 7:5, 10-13) E ivakaraitaki vinaka kina o Jisu. Kena ivakaraitaki, ni sa vakarau mate tu ena kaunirarawa, a qai tataunaki tinana—a se rairai yada ena gauna ya—vua na nona tisaipeli lomani o Joni.—Joni 19:26, 27.

7. (a) Na ivakavuvuli cava e vakamacalataka na yapositolo o Paula me baleta na nodra qaravi na itubutubu? (b) Na cava e laurai ena veitikina yavolita ni ka e vola o Paula?

⁷ A uqeti vakalou me vola na yapositolo o Paula ni dodonu vei ira na dauveiqaravi ni Kalou mera vakarautaka na veika era gadreva na nodra dui vuvale. (Wilika 1 Timoci 5:4, 8, 16.) Dikeva mada na veitikina yavolita ni ka e vola o Paula vei Timoci. O Paula e vakamacalataki ira na rawa ni ciqoma na veivuke vakailavo ni ivavakoso kei ira na sega. E vakamatatataka ni o ira sara ga na wekadra na itabaqase era tiko ena dina, oya o ira na luvedra, makubudra kei na so tale na weka mera liu ena kena vakarautaki na veika me baleti ira na itabaqase. Ni caka qori ena sega ni vakayagataki kina vakaveitalia na ilavo ni ivavakoso. Dua na sala era na vakaraitaka tale ga kina nikua na lotu vaKarisito nira “qarava na Kalou” oya nodra vakarautaka na veika vakayago era gadreva na wekadra.

8. E sega ni tukuni vakadodonu ena iVolatabu na sala mera qaravi kina na itabaqase, na cava e ka vakavuku kina qori?

⁸ E nodra itavi gona na lotu vaKarisito uabula mera vakadeitaka ni na vakarautaki na veika era gadreva vakayago na nodra itubutubu. O Paula a vakaibalebaletaki ira tiko na weka vakayalo, ia mera kua ni vakawaleni na itubutubu era sega ni lewe ni ivavakoso vaKarisito. E duidui na sala era na veiqaravi kina na gone. E duidui na ituvaki, e duidui tale ga na veika e gadreva e dua, na nona rai kei na ituvaki ni nona bula. Eso na itabaqase e levu na luvedra, eso tale  e dua ga. Eso e rawa nira vakanuinui ena veivuke ni matanitu, eso tale e sega. E duidui tale ga na ka era taleitaka o ira na qaravi. Koya gona, e sega ni ka vakavuku se ka vakayalololoma meda vakalewa na sala era qaravi ira kina na wekadra itabaqase eso. O Jiova tale ga e rawa ni vakalougatataka na vakatulewa vakaivolatabu e caka. Ena raica tale ga me vakayacori na vakatulewa qori, me vaka ga sa cakava voli mai ena gauna i Mosese.—Tiko 11:23.

9-11. (a) Na ituvaki dredre cava era na rairai sotava eso? (Raica na imatai ni iyaloyalo.) (b) Na cava mera kua ni vakatulewataka totolo kina na gone mera biuta nodra ilesilesi ni veiqaravi tabu? Tukuna na kena ivakaraitaki.

⁹ Nira tu veiyawaki na itubutubu kei luvedra, e rawa ni vakadredretaka na kena vakarautaki na veivuke era gadreva na itubutubu itabaqase. Kena ivakaraitaki, ena vakaleqa sara ga nona bula e dua na itubutubu nona lutu, ramusu nona sui, se so tale na leqa, qai vinakati vakatotolo me lesu i vale e dua na gone. Era na rairai vinakata sara na itubutubu mera vukei—de dua ena lekaleka ga se taura e dua na gauna balavu. *

¹⁰ De dua ena sega ni rawarawa mera vakatulewa o ira e yawa mai vale na vanua era veiqaravi vakatabakidua kina. O ira kece na veiqaravi e Peceli, daukaulotu, kei ira era ivakatawa dauveilakoyaki, era raica ni ka talei na nodra ilesilesi, e ka ni veivakalougatataki mai vei Jiova. Ia ni tauvimate nodra itubutubu, na imatai ni ka era na rairai vakasamataka, ‘Au sa na biuta na noqu ilesilesi meu lai qaravi rau na noqu itubutubu.’ Ia e ka vakavuku me vakasamataki vinaka qai masulaki ke ra vinakata dina qori na itubutubu. E sega ni dodonu me vakatulewataka vakatotolo e dua me biuta na nona itavi ni veiqaravi, ena rairai sega tale ga ni gadrevi sara. Vakacava ena lekaleka ga na tauvimate qori, ra qai marautaka mera veiqaravi o ira na tiko ena nodrau ivavakoso na itubutubu?—Vkai. 21:5.

¹¹ Kena ivakaraitaki, dikeva mada na kedrau ituvaki e rua na veitacini tagane, e yawa mai vale na vanua rau veiqaravi tiko kina. Dua e daukaulotu mai Paraguay, e dua tale e cakacaka tiko ena itikotiko liu e Brooklyn, Niu Yoka. Erau sa vinakata na nodrau itubutubu itabaqase na veivuke. Erau gole ruarua na veitacini qo kei na dui watidrau e Japani me rau lai sikovi rau nodrau itubutubu me baleta na veivuke me vakarautaki kei na sala me caka kina. Ni toso na gauna erau sa vakatulewataka na veiwatini rau veiqaravi tiko e Paraguay me rau biuta na nodrau ilesilesi me rau lesu e vale. Oti qori e qiriti rau sara yani na kodineita ni ilawalawa qase ni ivavakoso erau lewena na nodrau itubutubu. Eratou sa veivosakitaka na ituvaki ya na ilawalawa qase, ratou qai vinakata me rau tomana tiko ga na daukaulotu na nodrau ilesilesi ena kena balavu ga rau vinakata. Eratou marautaka na qase na nodrau veiqaravi vakatabakidua na veiwatini, ratou qai vakadeitaka me ratou cakava na ka kece e rawa me ratou vukei rau ena qaravi ni nodrau itubutubu. Eratou marautaka kece na lewe ni vuvale na veivuke vakayalololoma ratou vakaraitaka na qase!

12. Na cava me kauaitaka e dua na vuvale vaKarisito me baleta na nodra qaravi na itubutubu itabaqase?

¹² Se mani cava e vakatulewataka e dua na vuvale vaKarisito me qarava kina na veika me baleti ira na nodra itubutubu itabaqase, mera vakadeitaka ni ka kece e caka me vinaka tiko ga kina na kena irogorogo na Kalou. Eda na sega ni via vakataki ira na iliuliu ni lotu ena gauna i Jisu. (Maciu 15:3-6) Eda vinakata me rokovi na Kalou kei na ivavakoso ena vakatulewa eda cakava.—2 Kor. 6:3.

13, 14. Ni laurai na iVolatabu, na cava eda rawa ni tukuna kina nira kauai na ivavakoso ena nodra qaravi na itabaqase?

¹³ E sega ni ivavakoso kece e rawa ni tokoni ira na veiqaravi vakatabakidua, me vaka e cakava na ivavakoso sa cavuti oti mai. Ia mai na dua na ituvaki  a yaco ena imatai ni senitiuri e kilai kina nira kauai na ivavakoso ena kena vakarautaki na veika era gadreva na itabaqase ivakaraitaki vinaka. E tukuna na iVolatabu me baleta na ivavakoso e Jerusalemi ni “sega ni dua vei ira me leqa ena dua na ka.” E sega ni kena ibalebale qori nira vutuniyau kece. E macala ga nira tiko eso e sega ni levu na ka era taukena, ia ena ‘vakayagataki na ilavo me ganita na kedra ituvaki.’ (Caka. 4:34, 35) Ia a qai basika e muri e dua na ituvaki. E laurai ni so ‘na yada e guilecavi me wasei na kedra e veisiga.’ Eratou sa qai lesia na yapositolo eso na tagane ivakaraitaki vinaka mera vakarautaka na veika era gadreva na yada, me votai tale ga vakatautauvata. (Caka. 6:1-5) A lekaleka ga na kena muri na ituvatuva qori, ni kena inaki me qaravi na veika era gadreva o ira era sa tavuki mera lotu vaKarisito dina ena Penitiko 33 S.K., era qai tiko vakalekaleka e Jerusalemi mera uqeti vakayalo. Ia na ka eratou cakava na yapositolo e dusia ni rawa ni veivuke na ivavakoso ena nodra qaravi o ira era gadreva na veivuke.

¹⁴ A vakaroti Timoci o Paula me baleta na ituvaki ena qai rawa kina vua na ivavakoso me vukei ira na yada lotu vaKarisito ena veika era gadreva. (1 Tim. 5:3-16) A uqeti vakalou tale ga o Jemesa me vola ni noda itavi vaKarisito meda qaravi ira na luveniyali, yada kei na so tale era rarawa tu se gadreva na veivuke. (Jeme. 1:27; 2:15-17) E tukuna tale ga na yapositolo o Joni: “Ke dua e tu vua na ka kece ni vuravura qo me bula kina qai raica na tacina ni leqa tu ia e sogota vua na katuba ni nona yalololoma, ena kaya vakacava ni lomana na Kalou?” (1 Joni 3:17) Ke nona itavi e dua na lotu vaKarisito me qaravi ira na gadreva na veivuke, sega beka ni dodonu mera cakava tale ga qori na ivavakoso?

15. Na cava ena rairai okati ena nodra vukei na tacida vakayalo era itabaqase?

¹⁵ Ena so na vanua, e dau vakarautaka na matanitu na peniseni, ituvatuva ni nodra qaravi o ira era gadreva na veivuke, kei na nodra gole sara ga eso ena nodra vale na itabaqase mera lai veiqaravi. (Roma 13:6) Ena so tale na vanua e sega kina na veiqaravi va qori. Ia ni duidui na ituvaki, ena duidui tale ga na veivuke era na cakava na weka kei na ivavakoso vei ira na tacidra vakayalo itabaqase era gadreva na veivuke. Ke yawa mai vale o gone e tiko ena vakabauta, qori e rawa ni vakadredretaka na nona vukei rau nona itubutubu. Ena vinakati me veitaratara kei ira na qase ni ivavakoso e lewena nona itubutubu me rawa ni  matata na ituvaki ni vuvale. Kena ivakaraitaki, e rawa nira veivuke na qase ni ivavakoso mera kila na itabaqase na veivuke e rawa ni cakava na matanitu se so tale na taba ni veiqaravi. De dua era na raica tale ga na ituvaki—me vaka na kena sega ni wiliki na bili ni ka mera saumi se na kena sega ni vakayagataki na wainimate—e dodonu me ratou kila na gone. Na kena dau veivosakitaki vinaka na ituvaki va qori, ena sega ni yaco kina na leqa lelevu, ena rairai kilai tale ga kina eso na ka me caka. Koya gona, ena rairai vakalailaitaka na lomaleqa ni dua na vuvale nira tu sara ga ekea na dauveivuke kei ira na daunivakasala era vaka tiko nodra mata na gone.

16. Na cava era cakava eso na lotu vaKarisito mera vukei ira kina na itabaqase ena ivavakoso?

¹⁶ Ena nodra lomani ira na itabaqase eso na lotu vaKarisito, era bolea kina mera solia nodra gauna kei na nodra kaukaua me rawa nira veivuke ena ituvaki cava ga e basika. Era vakaraitaka sara ga nira kauaitaki ira vakalevu na itabaqase era lewe ni ivavakoso. Eso ena ivavakoso era wasea na itavi me rawa ni veivuketaki na nodra qaravi na itabaqase. Era kila eso na lewe ni ivavakoso ni sega ni vakatara na kedra ituvaki mera veiqaravi vakatabakidua ena cakacaka vakaitalatala, ia era marautaka mera vukei ira na luvedra na itabaqase qori me rawa nira qarava tiko ga nodra ilesilesi. Sa bau totoka dina na nodra ivakaraitaki na tacida vakayalo qori! Ia qori e sega ni kena ibalebale nira sa galala sara ga na gone mai na nodra itavi mera qaravi nodra itubutubu.

17, 18. E yaga vakacava na noda itovo vinaka nida qaravi ira na itabaqase?

¹⁷ E rawa ni mamada na nodra qaravi na itabaqase ke donu tiko ga nodra rai, donu tale ga nodra rai o ira na veiqaravi. Ke o vakaitavi ena veiqaravi qo, saga sara me donu tiko ga nomu rai. Ena so na ituvaki, e rawa ni veivakayalolailaitaki na bula va qase, se vakavu lomabibi. De dua ena vinakati gona mo saga vagumatua mo rokovi ira na tacida vakayalo itabaqase qai vakayaloqaqataki ira ena nomu veivosakitaka na ka e veivakauqeti. Mera vakacaucautaki o ira na itabaqase era yalodina voli ena nodra veiqaravi vua na Kalou. Ena sega ni guilecava o Jiova na ka era cakava mera qaravi koya kina, qori tale ga na ka eda na cakava.—Wilika Malakai 3:16; Iperiu 6:10.

¹⁸ E rawa tale ga ni qaravi vinaka na itavi ni veisiga ke tiko na gauna mera dau veiwali se veidredrevaki kina na veiqaravi kei ira na itabaqase. (Dauv. 3:1, 4) Era dau vakaraitaka e levu na itabaqase nira sega ni namaka vakalevu na ka. Era kila ke ra dauyalovinaka, era na rawa ni kauaitaki qai sikovi vakalevu. Era tukuna e levu era dau lai sikovi ira na itabaqase, “Au a gole meu lai vakayaloqaqataka e dua na itokani itabaqase, ia niu lesu mai au vakila niu vakayaloqaqataki tale.”—Vkai. 15:13; 17:22.

19. Na cava eda rawa ni nuitaka kece na qase kei na gone me baleta na gauna se bera mai?

¹⁹ Eda diva tu na gauna ena oti kina na rarawa kei na revurevu ni ivalavala ca. Ena gauna mada ga qo, meda vakasamataka tiko ga na noda inuinui e sega ni oti rawa. Eda kila ni noda vakabauta na ka e yalataka na Kalou ena vakanuideitaki keda ena gauna ni leqa se rarawa. Ena vuku ni vakabauta qori, eda vakavinavinakataka kina nida na ‘sega ni soro, ke yavu mada ga na tamata e sau, ia e vakavoui tiko e veisiga na tamata e loma.’ (2 Kor. 4:16-18; Iper. 6:18, 19) Me ikuri ni noda vakabauta dei na veika e yalataka na Kalou, na cava tale e rawa ni vukei ira e nodra itavi mera qaravi ira na itabaqase? Ena veivosakitaki ena ulutaga e tarava eso na vakatutu yaga.