E Tiko Vei Iko na Rai i Jiova me Baleta na Nodra Malumalumu na Tacimu?
‘Era yaga na tikiniyago era rairai malumalumu.’—1 KOR. 12:22.
1, 2. Na cava e kila vinaka kina o Paula na ka era sotava o ira na malumalumu?
EDA dau malumalumu kece ena so na gauna. De dua a vakamalumalumutaki keda na matetaka se so na ka e dau lako vakaca e yagoda. Qori e vakavuna meda sega ni cakava kina eso na ka eda dau qarava e veisiga. Ia raitayaloyalotaka mada ni o malumalumu tu me vica vata na vula. Ena ituvaki va qori, eda dau taleitaka nira vakaraitaka eso nira kauaitaki keda.
2 Na yapositolo o Paula e kila vinaka na veika e vauca na malumalumu. Nira dau vakavuna qori o ira ena taudaku ni ivavakoso kei ira ena loma ni ivavakoso. E levu na gauna e dau nanuma ni sa sega vua na kaukaua me vosota kina. (2 Kor. 1:8; 7:5) O Paula e dua na lotu vaKarisito yalodina, ia ni vakasamataka nona bula kei na levu ni ituvaki dredre e sotava, e tukuna: “O cei e malumalumu meu sega ni malumalumu kina?” (2 Kor. 11:29) E vakatauvatana o Paula na lewe ni ivavakoso vaKarisito ina veitikiniyago, e tukuna kina ni o ira ‘era rairai malumalumu, era yaga.’ (1 Kor. 12:22) Na cava e vakaibalebaletaka? Na cava me tiko kina vei keda na rai i Jiova me baleti ira era rairai malumalumu? Ena yaga tale ga vakacava qori vei keda?
RAI I JIOVA ME BALETA NODRA MALUMALUMU NA TACIDA
3. Na cava e rawa ni vakamua na noda rai me baleti ira era gadreva na veivuke ena ivavakoso?
3 Eda bula tu ena vuravura ni veisisivi e vakacaucautaki se vakaliuci kina na kaukaua kei na tiko bulabula. E levu era dau cakava na ka ga e rawa me yaco kina na lomadra, e lai vakayalolailaitaki ira kina na malumalumu. Eda sega ni taleitaka na itovo qori, ia de dua eda na sega ni kidava nida sa raicalataki ira tiko era gadreva dina e veigauna na veivuke, ira mada ga ena ivavakoso. Ia e rawa nida bucina na rai donu, na rai ni Kalou.
4, 5. (a) E uqeti keda vakacava na vosa vakatautauvata ena 1 Korinica 12:21-23 me baleta na rai i Jiova ena nodra malumalumu na tacida? (b) Ena yaga vakacava vei keda na noda vukei ira na malumalumu?
4 Eda rawa ni kila na rai i Jiova me baleta na noda malumalumu ena dua na vosa vakatautauvata e tiko ena imatai ni ivola i Paula vei ira e Korinica. E veivakadreti o Paula ena wase e 12 ni tiko na kedra yaga na tikiniyago era sega ni kilai levu se ra ka malumalumu. (Wilika 1 Korinica 12:12, 18, 21-23.) Eso era vakabauta na ivakavuvuli ni bula vakaidewadewa era saqata na rai qori. Ia ni dikevi na ibulibuli ni yagoda, e laurai ni o ira na tikiniyago e dau nanumi tu nira sega ni yaga, e tiko na itavi bibi era qarava. * Kena ivakaraitaki, era lomatarotarotaka eso na yaga ni iqaqaloniyava lailai, ia sa qai mai kilai qo ni bibi sara ga na tikiniyago qori me rawa nida duri kina vakavinaka.
5 E vakabibitaki ena vosa vakatautauvata i Paula nira yaga kece na lewe ni ivavakoso vaKarisito. O Setani e beci keda na kawatamata, ia o Jiova e raici keda kece na nona dauveiqaravi meda “yaga,” era wili mada ga kina o ira era rairai malumalumu. (Jope 4:18, 19) Qori e dodonu me uqeti keda meda marautaka na noda itavi ena ivavakoso, nida lewe tale ga ni nona ivavakoso na Kalou e vuravura. Kena ivakaraitaki, vakasamataka mada na gauna o dodoka kina na ligamu mo vukea e dua na itabaqase e vinakata na veivuke. De dua ena vinakati mo kua ni vakatotolo. E yaga dina na inaki ni nomu veivuke qori, o na marautaka tale ga. Io, nida dau tu vakarau meda veivuke, eda na marau, eda na vosovoso vakalevu, eda na lomani ira vakalevu na tacida, eda na yalomatua tale ga. (Efeso 4:15, 16) E kila na Tamada dauloloma ke ra veidokai na lewe ni ivavakoso, ra qai sega ni kauaitaka nodra malumalumu eso tale, era sa vakaraitaka sara tiko ga ni donu nodra rai ra qai dauveilomani.
6. E vakayagataka vakacava o Paula na vosa “malumalumu” kei na “kaukaua”?
6 Ni volavola tiko o Paula vei ira e Korinica, a vakayagataka na vosa “malumalumu” me dusia na nodra rai na tawavakabauta me baleti ira na lotu vaKarisito ena imatai ni senitiuri. Eso na gauna e vakayagataka tale ga na vosa qori me dusia na ivakarau ni lomana. (1 Kor. 1:26, 27; 2:3) Ni cavuti ira era “kaukaua” o Paula, e sega ni cakava qori mera nanuma kina eso na lotu vaKarisito nira vinaka cake vei ira na so tale. (Roma 15:1) E vakaibalebaletaka tiko ga ni bibi vei ira na lotu vaKarisito matua mera dau vosovoso vei ira na se vou ena dina.
E BIBI ME VEISAU NODA RAI?
7. Na cava eda na rairai sega ni via vukei ira kina eso era gadreva tu na veivuke?
7 Nida vukei ira na ‘vakaloloma,’ eda sa vakatotomuri Jiova sara tiko ga, ena vakadonui keda tale ga o koya. (Same 41:1; Efeso 5:1) Ia ena so na gauna eda na sega ni via vukei ira na gadreva na veivuke nida raicalataki ira. Se nida sega ni kila na ka meda kaya vei ira, de dua eda madua da qai sega ni via vukei ira era sotava tu na ituvaki dredre. E tukuna o Cynthia, * sa biuti koya o watina: “E rawa ni mosimosi dina ke ra sega ni vosa vei iko na tacimu vakayalo se ra sega ni cakava na ka o namaka mera cakava na itokani voleka. Ni o sotava na ituvaki dredre, o na vinakata na veitokoni.” E kila vinaka tale ga o Tui Tevita na ka e vakila e dua nira sega ni via vosa vua nona itokani.—Same 31:12.
8. Na cava ena uqeti keda meda veikauaitaki vakalevu?
8 De dua eda na qai veikauaitaki vakalevu ke da kila ni vakamalumalumutaki ira na tacida vakayalo na ituvaki dredre era sotava. Kena ivakaraitaki, na tauvimate, nona lewena na vuvale duidui vakabauta, se lomabibi. Eda na rairai sotava tale ga qori ena dua na gauna. Ni bera nira curuma na Vanua Yalataki na Isireli, a vakadreti ira o Jiova mera kua ni ‘vakaukauataka na lomadra’ vei ira na tacidra era malumalumu nira vakalolomataki tale ga e Ijipita. E vinakata o Jiova mera vukei ira na tacidra era dravudravua ra qai malumalumu.—Vkru. 15:7, 11; Vunau 25:35-38.
9. Na cava e bibi meda cakava nira sotava na ituvaki dredre na tacida? Vakatauvatana.
9 Nira sotava na ituvaki dredre eso, e sega ni dodonu meda dau vakalelewa se meda kasamitaki ira, e bibi ga meda vakacegui ira vakayalo. (Jope 33:6, 7; Maciu 7:1) Meda vakatauvatana mada: E mavoa e dua na dauvodo motopai ena vakacalaka e gaunisala qai cicivaki e valenibula. Vakacava era na vakataroga tale tiko na vuniwai kei na nasi o cei e vakavuna na vakacalaka? Sega, era na vukei koya ga vakatotolo. Ke vakamalumalumutaka tale ga e dua na tacida vakayalo na ituvaki dredre e sotava tiko, e bibi ga meda vukei koya vakayalo.—Wilika 1 Cesalonaika 5:14.
10. E rawa vakacava nira okati o ira na malumalumu mera “vutuniyau ena vakabauta”?
10 Ke da vakasamataka vakamalua na kedra ituvaki na tacida vakayalo, de dua ena veisau noda rai me baleta na nodra malumalumu. Vakasamataki ira mada na tacida yalewa era vosota tiko na veitusaqati ena nodra vuvale me vica vata na yabaki. De dua era malua tu ga ra qai rairai malumalumu, ia e vakasakiti na nodra gugumatua kei na nodra vakabauta. Ni o raica e dua na tacida yalewa itubutubu le dua, vakacava o sega ni qoroya na nona vakabauta kei na nona nuidei ni tiko wasoma ena soqoni kei ratou na luvena? Vakacava o ira na itabagone era kabita na ka dina, ena gauna vata qori era vakamuai ena veika ca mai koronivuli? O ira gona era rairai malumalumu va qori, era okati tale ga mera “vutuniyau ena vakabauta” me vakataki keda ga na kena vo e vinaka tu na keda ituvaki.—Jeme. 2:5.
MOICA NOMU RAI ME SALAVATA KEI NA RAI I JIOVA
11, 12. (a) Na cava ena vukei keda meda moica na noda rai me baleta na nodra malumalumu eso tale? (b) Na cava eda vulica ena ka e cakava o Jiova vei Eroni?
11 Nida vakasamataka na ka e cakava o Jiova vei ira na nona dauveiqaravi, qori ena vukei keda meda moica na noda rai me salavata kei na rai i Jiova me baleta na nodra malumalumu eso tale. (Wilika Same 130:3.) Kena ivakaraitaki, ke o tiko kei Mosese ena gauna a bulia kina o Eroni na luve ni bulumakau koula, o na raica vakacava na malumalumu i Eroni? (Lako 32:21-24) Se cava o nanuma me baleti Eroni ena gauna a vakamuai koya kina na ganena o Miriama ena nodrau vakalewa na nona vakawatitaka o Mosese e dua na yalewa tani? (Tiko 12:1, 2) Na cava o na cakava ni rau talaidredre o Eroni kei Mosese ni vakarautaka vakacakamana o Jiova na wai e Meripa?—Tiko 20:10-13.
12 Ena ituvaki kece qori a rawa sara ga vei Jiova me totogitaki Eroni ena gauna ga e cala kina, ia e kila ni sega ni tamata ca o Eroni se me bale kece vua na ka e caka. De dua e dau vakalaiva o Eroni na nodra veivakamuai eso tale me sega ni cakava kina na ka e dodonu. Ia ni tukuni vua na nona cala, e sega ni bau cakitaka, e ciqoma ga na veivakadodonutaki i Jiova. (Lako 32:26; Tiko 12:11; 20:23-27) E raica ga o Jiova na vakabauta i Eroni kei na nona veivutuni. Ni oti e vicavata na senitiuri, era kilai tani na kawa i Eroni mera dau rerevaki Jiova.—Same 115:10-12; 135:19, 20.
13. Eda na moica vakacava na noda rai?
13 Me rawa nida moica noda rai me salavata kei na rai i Jiova, e bibi meda dikeva tale na noda rai me baleti ira eda nanuma nira malumalumu. (1 Sam. 16:7) Kena ivakaraitaki, na cava eda na cakava ni sega ni digia vakayalomatua e dua na itabagone na ka ni veivakamarautaki se sega ni qaqarauni? E vinaka meda kua ni vakalewai koya vakalevu, meda vakasamataka ga na veivuke eda rawa ni cakava me rawa ni yalomatua kina. Eda rawa ni vakaliuliu meda tokoni ira era gadreva na veivuke. Nida cakava qori ena donu noda rai me baleti ira, eda na lomani ira tale ga vakalevu.
14, 15. (a) Na cava na rai i Jiova ni sa sega ni yaloqaqa o Ilaija? (b) Na cava eda vulica ena ka e sotava o Ilaija?
14 Me kua ni qiqo na noda rai me baleti ira eso, ena vinakati meda vakatauvatana na noda rai kei na ka e cakava o Jiova vei ira nona dauveiqaravi era dau yalolailai. Dua vei ira o Ilaija. A sega ni rere ena gauna a bolea kina e 450 na parofita i Peali, ia a dro ni kila ni via vakamatei koya na Ranadi o Jesepeli. E 150 na kilomita na yawa ni vanua e taubaletaka me yaco e Pieri-sepa, e gole vakayawa sara ina vanualiwa. Na levu ni nona oca ni taubaletaka na gaunisala qo ena todra ni siga, e dabe sara ga o Ilaija ena dua na ruku ni vunikau qai ‘kerea me mate.’—1 Tui 18:19; 19:1-4.
E kila o Jiova ni vakaiyalayala ga na ka e rawa ni cakava o Ilaija, mani tala e dua na agilosi me vakayaloqaqataki koya (Raica na parakaravu e 14, 15)
15 Na cava e cakava o Jiova ni raica nona rarawa na parofita yalodina? Vakacava a cudruvi koya ni lomabibi qai sega ni yaloqaqa? Sega! E kila o Jiova ni vakaiyalayala ga na ka e rawa ni cakava o Ilaija, mani tala e dua na agilosi. E uqeti Ilaija vakarua na agilosi me kana ni na “rui balavu” na nona ilakolako tarava. (Wilika 1 Tui 19:5-8.) Io, ni bera mada ga ni dusimaki Ilaija o Jiova, a rogoci nona parofita qai vakarautaka na ka me bula tiko kina.
16, 17. Eda na vakatotomuria vakacava na nona kauaitaki Ilaija o Jiova?
16 Eda na vakatotomuria vakacava na nona dauveikauaitaki o Jiova? Meda kua ni dau veivakasalataki totolo. (Vkai. 18:13) Ena vinaka meda vakaraitaka mada e liu na noda kauaitaka na ituvaki era sotava tu o ira era nanuma nira ‘vakawaletaki.’ (1 Kor. 12:23) Oti o sa na qai kila na ka e vinakata dina, o na rawa tale ga ni vukei koya.
17 Vakasamataki Cynthia mada sa cavuti oti mai, a biuti koya kei na rua na luvena yalewa o watina. Na cava era cakava eso na tacina vakayalo? E tukuna: “Ni keitou qiriti ira ena ka e yaco, oti ga e 45 na miniti era sa gole mai ena neitou itikotiko. Era tagi. Era gole tiko ga yani vei keitou me rua se tolu na siga. Keitou lai tiko vakalailai ena nodra vale ni keitou sega ni kana tiko vakavinaka, keitou rarawa tale ga vakalevu.” Eda lai nanuma sara kina na ka e vola o Jemesa: “Ke dua na tacida se ganeda e sega nona isulu qai sega ni veirauti na ka me kania e veisiga, ia e qai kaya vua e dua vei kemuni: ‘Lako ena vakacegu, mo katakata tiko ga, mo mamau,’ o qai sega ni solia vua na ka me bula kina, na cava na betena? E vaka kina na vakabauta, ni na mate ke sega na cakacaka.” (Jeme. 2:15-17) Ena nodra veitokoni na mataveitacini ena gauna veiganiti, eratou vakaukauataki kina o Cynthia kei rau na luvena. Eratou painia veivuke sara ni oti ga e ono na vula mai na gauna ratou a sotava kina na ituvaki rarawataki ya.—2 Kor. 12:10.
ENA YAGA VEI IRA E LEVU
18, 19. (a) Eda na vukei ira vakacava na malumalumu? (b) Ena yaga vei cei na noda vukei ira na malumalumu?
18 Nida tauvimate bibi, e dau taura na gauna meda qai bula vinaka. E va tale ga qori na lotu vaKarisito e vakamalumalumutaki ena ituvaki dredre e sotava, ena rairai vinakati me soli vua na gauna me bula vinaka tale vakayalo. Ena gauna vata qori, ena vinakati vua me vakaukauataka nona vakabauta, qori nona vuli vakataki koya, masu kei na so tale na veika vakayalo. Ia vakacava eda rawa ni vosovoso se solia vua na gauna me rawa ni vinaka tale nona bula vakayalo? Eda na vakaraitaka tiko ga na loloma ena gauna qori? Eda na saga meda vukei ira era malumalumu mera vakila nira lomani ra qai dokai ena ivavakoso?—2 Kor. 8:8.
19 Nanuma tiko, ke da tokoni ira na tacida vakayalo, eda na vakila na marau e rawati duadua ga ena noda solika. Eda na vulica tale ga meda dau vosovoso da qai kauaitaka na ituvaki era tu kina na malumalumu. Ia ena sega ni yaga ga vei keda qori, ni na vakilai tale ga vakalevu na veilomani ena ivavakoso. O koya e bibi duadua, eda sa vakatotomuri Jiova tiko, nida ka talei kece vua. Io, e tiko na vuna vinaka meda veivakayaloqaqataki mera “vukei . . . kina na malumalumu.”—Caka. 20:35.
