Era na rairai vinakata mera duavata tale kei watidra e vakaturi ena vuravura vou. E tukuna e dua na turaga sa dawai: “Keirau sega ni vinakata kei watiqu me tagutuvi na neirau vakawati. Keirau vinakata ga me keirau duavata vakaveiwatini ena sokalou me tawamudu. E sega vakadua ni yali vei au na rai qori.” Vakacava e tiko na vuna vinaka meda nuitaka kina nira na vakawati tale o ira na vakaturi? Eda sega ni rawa ni vakadeitaka na kena isau.

Sa vakayabaki na kena vakamacalataki tiko ena noda ivola, ni ka e tukuna o Jisu me baleta na veivakaturi kei na vakawati e rairai dusia tiko na veivakaturi ena vuravura vou kei ira na vakaturi era na sega ni vakawati. * (Maciu 22:29, 30; Mari. 12:24, 25; Luke 20:34-36) Eda sega ni rawa ni vakadeitaka sara qori, ia vakacava e dusia tale tiko ga na vosa i Jisu na veivakaturi i lomalagi? Meda dikeva mada qo na ka e tukuna.

Vakasamataka mada qo. (Wilika Luke 20:27-33.) O ira na Setoki era sega ni vakabauta na veivakaturi, era saga mera coriti Jisu ena nodra taroga na veika me baleta na veivakaturi kei na vakawati vakaveiwekani. * E tukuna vei ira o Jisu: “Era vakawati na tamata ni vuravura qo, ia o ira era vakadonui mera bula ena gauna se bera mai kei na vakaturi mai na mate, era na sega sara ni vakawati. Era na sega mada ga ni mate tale nira na vakataki ira na agilosi. Ena nodra vakaturi tale ga era sa na luve ni Kalou.”—Luke 20:34-36.

Na cava e tukuni kina ena noda mekesini ni rairai dusia tiko o Jisu na veivakaturi e vuravura? E yavutaki tiko qori ena rua na vakasama bibi. Kena imatai, e kilai mai na ka eratou tukuna na Setoki ni ratou vakaibalebaletaka tiko na veivakaturi e vuravura, eratou nanuma ni isaunitaro i Jisu ena duavata kei na nodratou rai. Kena ikarua, na ka e qai sauma o Jisu e dusi ratou na peteriaki o Eparama, Aisake, kei Jekope—nira na vakaturi kece mera bula e vuravura.—Luke 20:37, 38.

Ia e rawa ni vakaibalebaletaka tale ga o Jisu na veivakaturi e lomalagi. Eda na kila vakacava qori? Meda dikeva mada e rua na matavosa qo.

‘O ira na vakadonui mera bula era na vakaturi mai na mate.’ O ira na lumuti yalodina e ‘ganita me soli vei ira na matanitu ni Kalou.’ (2 Ces. 1:5, 11) Era okati mera yalododonu ena vuku ni soro i Jisu, era na sega ni mate me vakataki ira na ivalavala ca. (Roma 5:1, 18; 8:1) O ira qo era vakatokai mera “marau era yalosavasava” qai ganiti ira mera vakaturi e lomalagi. (Vkta. 20:5, 6) Ia era na vakaturi tale ga e vuravura o ira na “sega ni yalododonu.” (Caka. 24:15) Vakacava e ‘ganiti’ ira tale ga qori mera vakaturi?

“Era na sega mada ga ni mate tale.” E sega  ni tukuna o Jisu: “Era na sega tale ni mate.” E tukuna ga: “Era na sega mada ga ni mate tale.” Eso tale na ivakadewa era biuta “sega ni rawai tale vei mate” se “e sega ni kaukaua vei ira o mate.” O ira na lumuti era vakacavara ena yalodina na nodra bula e vuravura era vakaturi i lomalagi ra qai sega mada ga ni mate tale. (1 Kor. 15:53, 54) Sa na sega tale na kaukaua i mate vei ira na vakaturi i lomalagi. *

Nida vakasamataka na veika e tukuna o Jisu, na cava eda taura rawa? Na nona tukuna me baleta na vakawati kei na veivakaturi e rawa ni dusia tiko na veivakaturi e lomalagi. Ke dina qori, e levu na ka eda rawa ni kila me baleti ira na vakaturi mera bula i lomalagi: Era sega ni vakawati, era na sega ni mate, eda rawa ni kaya tale ga nira vaka na agilosi—na ka bula vakayalo era bula e lomalagi. Ia e basika kina e vica na lomatarotaro.

Kena imatai, na cava na vuna e vakaibalebaletaka kina o Jisu na veivakaturi e lomalagi ni sauma nodra taro na Setoki, me vaka nira vakasamataka tiko na veivakaturi e vuravura? Eso na gauna e sega ni dau sauma vakadodonu o Jisu nodra taro na dau veibeitaki. Kena ivakaraitaki, nira vakaroti koya na Jiu me cakamana, e tukuna vei ira: “Ni talaraka na valenisoro qo, au na qai tara tale ena tolu na siga.” E kila vinaka tu o Jisu nira vakasamataka tiko na valenisoro vakayago, “ia ni cavuta na valenisoro a vakaibalebaletaka tiko na yagona.” (Joni 2:18-21) De dua a sega ni vinakati vei Jisu me sauma nodra taro na Setoki dauveivakaisini, nira sega ni vakabauta na veivakaturi se na nodra bula dina tiko na agilosi. (Vkai. 23:9; Maciu 7:6; Caka. 23:8) Ia a rairai via vakaraitaka vei ira na ka dina me baleta na veivakaturi e lomalagi, ni na yaga vei ira nona tisaipeli yalodina, nira na rawata na icovi qori ena dua na gauna e muri.

Kena ikarua, na cava e tinia kina nona vosa o Jisu ena nona cavuti ratou o Eparama, Aisake, kei Jekope eratou na vakaturi me ratou bula e vuravura? (Wilika Maciu 22:31, 32.) Meda nanuma tiko ni a cavuta taumada o Jisu na ka e baleti ratou na peteriaki ena veivosa qo: “Me baleta nodra vakaturi na mate.” Na ka e tukuni qori e rawa ni veisautaka na noda rai. Sa qai lavetaka mai o Jisu na ivola i Mosese era dau tukuna na Setoki nira muria. E vakayagataka o Jisu na vosa i Jiova vei Mosese ena vunikau e kama me vakadinadinataki kina na veivakaturi—e vuravura—ni nona inaki sara ga na Kalou.—Lako 3:1-6.

Kena ikatolu, ke dusi ira na vakaturi i lomalagi na vosa i Jisu me baleta na veivakaturi kei na vakawati, kena ibalebale beka oya nira na vakawati o ira na vakaturi e vuravura? E sega ni sauma vakadodonu na taro qori na Vosa ni Kalou. Ke tukuna tiko o Jisu na veivakaturi e lomalagi, kena ibalebale e sega ni matata se ra na vakawati ena vuravura vou o ira na vakaturi kina.

Ia ena gauna mada ga qo, eda kila ni tukuna na Vosa ni Kalou ni na tinia o mate na ivau ni vakawati. Me kua gona ni lomaleqataka e dua na dawai nona vakatulewataka me vakawati tale. Qori e nona vakatulewa sara ga, me kua ni vakalewai ena nona qara e dua tale na kena isa.—Roma 7:2, 3; 1 Kor. 7:39.

Eda kila ni levu na taro eda na via taroga me baleta na bula ena vuravura vou. Ia meda kua ni lai vaqaqa sara na isau ni taro kece qori, meda waraka ga. Qo ga na ka eda rawa ni vakadeitaka: Era na marau o ira na talairawarawa, ni o Jiova ena vakaceguya na lomadra kei na ka era vinakata ena sala vinaka duadua.—Same 145:16.