O bau wilika vinaka na itabataba ni Vale ni Vakatawa era se qai tabaki oti ga? Raica mada ke o rawa ni sauma e vica na taro qo:

E dodonu vei keda na lotu vaKarisito meda vakama na yagodra na mate?

E vakatau sara ga vua na tamata yadua me vakama na yagona e dua e mate se sega. Na iVolatabu e sega ni tukuna sara vakamatata na ivakarau qo, ia e bibi meda kila tiko ni gauna a mate kina o Tui Saula kei na luvena o Jonacani, a vakamai qai bulu na yagodrau. (1 Sam. 31:2, 8-13)—15/6, tabana e 7.

Eda vakadeitaka vakacava ni sega ni vakavuna na ca na Kalou?

E dodonu na nona ivalavala kece na Kalou. E lewadodonu, yalodina, qai yalododonu. O Jiova tale ga e dau veikauaitaki qai dau yalololoma. (Vkru. 32:4; Same 145:17; Jeme. 5:11)—1/7, tabana e 4.

Na ituvaki dredre cava ena rawa ni sotava e dua ni toki me lai veiqaravi ina dua tale na vanua e vinakati kina vakalevu na veivuke?

Ena sotava e tolu na ituvaki dredre: (1) duidui na ivakarau ni bula, (2) ena vakanananu e vale, (3) ena saga me veikilai kei ira na mataveitacini. Era vakalougatataki dina e levu era sotava na ituvaki dredre qori.—15/7, tabana e 4-5.

Na cava eratou cati Josefa kina na tacina?

Dua na vuna levu oya ni dau lomani Josefa o Jekope, e solia kina vua e dua na kote talei. Eratou vuvutaki koya na tacina, ratou mani volitaki koya me lai bobula.—1/8, tabana e 11-13.

Na cava e yaga qai rawarawa kina na kedra vakayagataki na tikidua vou?

E tautauvata ga na kedra vakarautaki. E uqeti keda meda wilika e dua na tikinivolatabu meda qai tarogi itaukeinivale e dua na taro. Se mani cava nona isaunitaro, eda rawa ni cega na tabana e loma da qai vakaraitaka na ka e kaya na iVolatabu. Eda rawa ni dusimaki koya ena dua na taro me rawa kina ni lesuvi.—15/8, tabana e 13-14.

Na cava na ivola vakaSiria na Peshitta?

Na vosa vakaSiria e dua na vosa vakaArame. A vakayagataki vakalevu ena ikarua se ikatolu ni senitiuri G.V. Kena irairai ni vosa vakaSiria e imatai ni vosa era vakadewataki kina eso na ivola ena iVolatabu vaKirisi vaKarisito. E kilai na iVolatabu ena vosa vakaSiria me Peshitta.—1/9, tabana e 13-14.

Na cava mera cakava na itubutubu lotu vaKarisito mera vakatawai luvedra kina?

E bibi mera vakarogoci luvedra mera kilai ira vinaka. Saga mo vakani ira vakayalo. Kena ivakaraitaki, tuberi ira vakayalololoma nira saga mera vakasamataka vakabibi na vu ni nodra vakatitiqa vakayalo.—15/9, tabana e 18-21.

Na cava ena yaco ni sa veiliutaki na Matanitu ni Kalou?

Sa na sega tale na tauvimate, mate, na leqa ni cakacaka saumi, ivalu, lailai ni kakana, kei na dravudravua.—1/10, tabana e 6-7.

Na veiyalayalati cava ena iVolatabu e rawa nira veiliutaki kina kei Karisito eso tale?

Ni cava na iotioti ni kanavata ni Lakosivia a cakava o Jisu kei ratou nona yapositolo, a tauyavutaka kina o koya e dua na veiyalayalati kei ratou na nona tisaipeli yalodina e vakatokai me veiyalayalati ni Matanitu. (Luke 22:28-30) Qori e vakadeitaka ni ratou na veiliutaki kei Jisu e lomalagi.—15/10, tabana e 16-17.

Tukuna e rua na ivakaraitaki ena iVolatabu e vakadinadinataka ni bula dina tiko o Setani.

E tukuna na iVolatabu ni a vosa vei Jisu o Setani ni saga me temaki koya. A vosa tale ga o Setani vua na Kalou ena gauna i Jope. Rua na ivolatukutuku qori e dusia ni bula dina tiko o Setani.—1/11, tabana e 4-5.

O cei na “ilawalawa me vakatokai ena yacana” a cavuta o Jemesa, e volai tiko ena Cakacaka 15:14?

Qo o ira na Jiu kei ira na sega ni Jiu e digia na Kalou mera matatamata digitaki era “tukuna yani na lagilagi” i koya e kacivi ira. (1 Pita 2:9, 10)—15/11, tabana e 24-25.

Vanua cava a tu kina na korolevu o Timgad, na itovo cava era vakaraitaka eso na tu ekea?

E dua na korolevu vakaRoma o Timgad, e tiko ena Noca kei Aferika (sa kilai nikua me o Algeria). E kilai na ka era vakabauta ena so na ka a kune ena vakekeli e ceuti tu kina na vosa qo: “Na bula vinaka duadua na vakasasa manumanu, sisili, qito kei na marau!” E tautauvata na rai qori kei na ka e tiko ena 1 Korinica 15:32.—1/12, tabana e 8-10.