Tawayaga na iYalayala ni Vanua

Era saga na iVakadinadina i Jiova mera vorata na veika e vakaleqa na veimaliwai. Era muria na ivakavuvuli i Jisu vei ira na nona tisaipeli: “Ni veitacini ga.” (Maciu 23:8) E laurai qo ena rua na vanua ni nodra sokalou na iVakadinadina mai Potukali kei Sipeni.

A VAKABAI na siti o Valença do Minho ena vualiku kei Potukali ena gauna a yaco tu kina na veivaluvaluti. E raici vinaka mai na bai qori na uciwai na Minho, na iyalayala ni vanua o Sipeni kei Potukali. Ena tai ni uciwai e koto kina na siti o Tui e Sipeni, na kena valenilotu e via vaka na irairai ni koronivalu. A se caka sara na kedrau bai o Tui kei Valença ena ika17 ni senitiuri, ni rau se veivaluvaluti kina o Sipeni kei Potukali.

A kau laivi ena 1995 na ivakatakilakila ni iyalayala ni vanua kei na lawa ni kasitaba e vauci Sipeni kei Potukali erau lewe ni European Union. Ia na nodra vakaduavatataki na tamata e sega wale ga ni rawati ena sala qori. Ena vinakati me veisau na nodra vakasama kei na lomadra. E tiko mai Valença e dua na vale totoka e sega soti ni vale levu, e vakaraitaka na sala e rawa ni vakavinakataki kina na veimaliwai. Qori na nodra Kingdom Hall na iVakadinadina i Jiova se vanua ni nodra sokalou, e vakayagataka tiko na ivavakoso vakaSipeni kei na kena vakaPotukali.

Na italanoa qo a tekivu ena 2001, nira vinakata na iVakadinadina mai Tui me dua na nodra Kingdom Hall vou. E vinakati mera biuta na vale era redetaka tiko qai sega na ilavo me tara kina e dua na Kingdom Hall vou. Ni ivavakoso lailai ga, e sega ni veirauti na ilavo mera rede­taka kina e dua tale na vale. Ra mani kerea na mataveitacini mai Sipeni vei ira na ivavakoso vakaPotukali mera vakayagataka vata na nodra valenisoqoni mai Valença, e rauta ni vica na kilomita mai na siti o Tui.

E nanuma lesu o Eduardo Vila e lewe ni ivavakoso o Tui mai Sipeni: “Keitou bosea na ka me vakatulewataki ena Tiseba 2001. Niu biubiu mai na bose oya au vakasamataka ni uqeta na lomadra na mataveitacini mai Potukali o Jiova. Dua na ka na nodra vakuai ira ena levu na ka me tara rawa kina e dua na Kingdom Hall totoka, e vakaukauataka sara ga na neimami vakabauta na nodra lomasoli mera wasea na ka e tu vei ira.”

E kaya o Américo Almeida e dua na iVakadinadina ena ivavakoso vakaPotukali a tiko tale ga ena bose oya: “Keimami marautaka na nodra mai vakayagataka na neimami Kingdom Hall na mataveitacini mai Sipeni. Keimami nuitaka ni na vakalougatataka o Jiova na ituvatuva qo, keimami mani duavata kece ena vakatulewa oya.” E wasei ira na iyalayala ni vanua, ia era veiyaloni na iVakadinadina. “Ena rairai dredre me vakabauti ni keimami sega mada ga ni vakasamataka ni duidui na vanua keimami cavutu mai kina. Keimami veitacini ga vakayalo,” e kaya o Paolo mai Valença.

Na imatai ni ka ena raica e dua e vulagi ena Kingdom Hall, e rua na kaloko e toka e lalaga, e duidui na gauna erau vakaraitaka. E liu tiko o Sipeni ena dua na aua vei Potukali, ia qori ga na duidui e tiko ena Kingdom Hall. Ni vinakati me vakavinakataki na Kingdom Hall, e dua na Komiti ni Taravale mai Sipeni a liutaka na nodra cakacaka na mataveitacini gugumatua ena ivavakoso ruarua. E nanuma lesu o Paolo: “Levu era kenadau ena taravale era gole mai Sipeni mera veivuke, eso e 160 na kilomita na yawa ni vanua era lakova mai. Na sasaga qori e sa qai vakaukauataka ga na neimami duavata kei na neimami veilomani.”

Meda raica mada na ikarua ni ivakaraitaki ni nodra sasaga na iVakadinadina mera vorata na veika dredre nira tiko volekata na iyalayala ni vanua.

Duavata ena Buca

O Puigcerdá e dua na siti e Sipeni e toka ena kedrau iyalayala kei Varanise. E toka ena dua na buca bulabula qai wavolita tu na veiulunivanua cecere na Pyrenees. E kilai na buca taucoko me o Cerdaña, qai wili tu e liu i Sipeni. Ia a sainitaki ena 1659 e dua na ivola ni veisaututaki e vakatokai na Treaty of the Pyrenees mani solia vei Varanise o Sipeni na veimama ni buca.

Nikua era dau lai volivoli na kai Varanise i Puigcerdá, na siti levu duadua ena buca oya. Me tekivu mai na 1997 era lomasoli na iVakadinadina i Jiova i Puigcerdá mera vakayagataka tale ga na nodra Kingdom Hall na tacidra mai Varanise. Ena yabaki qori a vinakati mera biuta na vanua era redetaka tiko na iVakadinadina mai Varanise. O na draiva me dua na aua mo qai yaco ena Kingdom Hall voleka duadua e Varanise, ia ena vulaililiwa e solegi ena ucacevata na ulunivanua me takosova e dua me qai yaco e kea.

Nira vakamacalataka na iVakadinadina mai Varanise nira vinakata vakatotolo e dua na vanua mera soqoni kina, era vakadonuya sara na iVakadinadina mai Sipeni mera vakayagataka vata na nodra Kingdom Hall. E nanuma lesu o Prem e dua na iVakadinadina mai Sipeni: “Keimami marautaka sara ga me keimami vakayagataka vata na valenisoqoni. E veiuqeti na ka keimami vulica ena iVolatabu ena veiyabaki sa sivi me keimami veivuke. Oti ga e vica na macawa keimami sa vakayagataka vata na Kingdom Hall, sa 13 na yabaki neimami vakayagataka vata tiko.”

E vakamacalataka o Eric e dua na ivakatawa ena ivavakoso vakaVaranise: “E vanua vinaka me tiko kina na Kingdom Hall o Puigcerdá. Au se nanuma vinaka tiko na nodra veikidavaki na ivavakoso vakaSipeni. Era ukutaka na nodra vale­ni­soqoni ena ivutu senikau, qai volai tale tu ga kina: ‘Ni matavinaka mai raveitacini.’ ”

E kaya o Eric: “Era nanuma eso ni sa sogo na Kingdom Hall mai Varanise sa sega tale ga na ivavakoso. Ra qai kila ni cala na nodra nanuma ni keimami se vunau tiko ga e Varanise qai soli ivola ni veisureti mera tiko ena neimami soqoni e Sipeni. Era marau na tataleitaki mera lai soqoni e Sipeni. Kuria qori, e vakavolekati keimami na neimami vakayagataka vata na nodra valenisoqoni na iVakadinadina mai Sipeni. Keimami dau kila tu e liu ni tiko e dua na ivavakoso vakaSipeni ena tai kadua ni iyalayala ni vanua, ia keimami sega ni veimaliwai wasoma. Keimami sa sega tale ga ni galili ena buca e wavolita na ulunivanua ni keimami sa sota wasoma.”

E vakavu taqaya beka ni duidui na itovo vakavanua? E kaya e dua na marama iVakadinadina mai Varanise sa yabaki 80 vakacaca: “Au via lomaleqa niu rogoca ni keimami sa na lai soqoni i Sipeni, ena tai kadua ni iyalayala ni vanua. Ia e sega ni dua na ka na veisau qori ni totoka na nodra veiciqomi kei na nodra veikauaitaki na mataveitacini e Puigcerdá. Kena veibasai ga, qori e dua na gauna vinaka me vaqaqacotaki kina na neimami duavata na tamata i Jiova e veiyasa i vuravura.”

Yavu ni Duavata

Era tukuna na tauyavutaka na European union ni o ira na veimatanitu era lewena na isoqosoqo qori era “vakadeitaka mera kotora na yavu mera vakaduavatataki kina na lewe i Urope.” A kau laivi na ivakatakilakila ni iyalayala ni vanua ena veiyabaki ni 1980 kei na 1990 me vakatotolotaka na sasaga qori. Ia ena vinakati me veisautaki tale ga na nodra vakasama na lewenivanua.

Era sasaga vakaukaua na iVakadinadina i Jiova mera cavuraka laivi na yalo ni veivakaduiduitaki kei na tawaveinuitaki. Era kila ni yaga na duidui vanua era cavutu mai kina, era kila tale ga ni “sega ni dau veivakaduiduitaki na Kalou.” (Cakacaka 10:34) E laurai ena nodra soqo cokovata ni veimatanitu kei na nodra Kingdom Hall “na kena yaga kei na kena matavinaka, ni ra sa tiko vakayalovata na veiwekani!” (Same 133:1) E vakadinadinataki qori ena nodra duavata na iVakadinadina mai Valença kei Puigcerdá, vaka kina o ira na iVakadinadina ena so na vanua era tiko veitikivi.

 [Tikina bibi ena tabana e 13]

“Ena rairai dredre me vakabauti ni keimami sega mada ga ni vakasamataka ni duidui na vanua keimami cavutu mai kina. Keimami veitacini ga vakayalo”

 [Tikina bibi ena tabana e 14]

“Na sasaga qori e sa qai vakaukauataka ga na neimami duavata kei na neimami veilomani”

 [Tikina bibi ena tabana e 15]

“Na kena yaga kei na kena matavinaka, ni ra sa tiko vakayalovata na veiwekani!” SAME 133:1

[iYaloyalo ena tabana e 12, 13]

iRairai kei Tui kei na Uciwai na Minho ni laurai mai na siti vakabai o Valença do Minho

[iYaloyalo ena tabana e 14]

Vakavinakataki na Kingdom Hall

[iYaloyalo ena tabana e 15]

Na veiulunivanua na Pyrenees kei na buca o Cerdaña

[iYaloyalo ena tabana e 15]

Rua na qase ni ivavakoso​—dua ena ivavakoso vakaSipeni, dua tale ena ivavakoso vakaVaranise​—erau soqoni ena Kingdom Hall mai Puigcerdá