Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

ZAJ KAWM 4

Vim Li Cas Ho Ua Kevcai Nco Txog Yexus

Vim Li Cas Ho Ua Kevcai Nco Txog Yexus

“Nej ua li no, nej thiaj yuav nco ntsoov kuv.”​—LUKAS 22:19.

ZAJ NKAUJ 20 Koj Pub Koj Tib Leeg Tub

ZAJ NO THAM TXOG DABTSI *

1-2. (1) Peb yuav nco ntsoov tus neeg uas ncaim peb mus lawm rau lub sijhawm twg? (2) Hmo ua ntej Yexus tuag, nws hais kom cov raws nws qab ua dabtsi?

 TXAWM peb ib tug neeg tau tas sim neej tau ntev niaj ntau xyoo lawm los peb haj tseem nco txog nws. Ib yam uas peb nco ntsoov yog hnub uas nws tso peb tseg lawm.

2 Txhua txhua xyoo peb nrog qas txhiab qas plhom leej thoob plaws ntiajteb sib koom tes ua kevcai nco txog ib tug neeg uas peb hlub tshua. Tus ntawd yog Yexus Khetos ntag. (1 Petus 1:8) Vim nws los theej peb lub txhoj peb yuav nco ntsoov nws tus txiaj tus ntsig. (Mathais 20:28) Ua ntej Yexus tuag, nws noj ib pluag hmo nrog nws cov tubtxib thiab hais kom lawv nco ntsoov ua kevcai nco txog nws txhua xyoo. Nws hais tias: “Nej ua li no, nej thiaj yuav nco ntsoov kuv.”​—Lukas 22:19.

3. Piav seb zaj kawm no peb yuav tham txog dabtsi.

3 Cov uas tuaj koom hmo ua kevcai nco txog Yexus ib co muaj kev cia siab yuav mus nyob saum ntuj hos muaj plhom plhom leej muaj kev cia siab yuav nyob mus ib txhis hauv lub ntiajteb no. Nyob hauv zaj kawm no peb yuav tham seb vim li cas cov yuav mus saum ntuj thiab cov yuav nyob hauv lub ntiajteb ho koom siab ua kevcai nco txog Yexus txhua xyoo. Tsis tas li ntawd ua kevcai nco txog Yexus pab tau peb li cas? Tamsim no cia peb tham seb vim li cas cov xaiv tseg thiaj tos ntsoov hmo ua kevcai nco txog Yexus.

COV XAIV TSEG UA KEVCAI NCO TXOG YEXUS

4. Vim li cas cov xaiv tseg noj lub ncuav thiab haus khob cawv?

4 Nyob rau txhua txhua xyoo, cov xaiv tseg thiaj yog cov uas noj tau lub ncuav thiab haus tau khob cawv. Vim li cas lawv yuav tau noj lub ncuav thiab haus cawv? Puag thaum ub Yexus tau hais li cas rau nws cov tubtxib ua ntej nws yuav tuag? Tom qab Yexus ua Kevcai Hla Dhau tas nws ua ib txoj kevcai tshiab uas yog tus Tswv Pluas Hmo nrog nws 11 tug tubtxib. Nws muab lub ncuav thiab khob cawv rau lawv noj thiab haus. Yexus hais qhia rau lawv txog ob lo lus cog tseg. Thawj txoj yog lo lus cog tseg tshiab thiab txoj tom qab yog lo lus cog tseg yuav kav lub Nceeg Vaj. * (Lukas 22:19, 20, 28-30) Cov lus cog tseg no qhib kev rau cov tubtxib thiab lwm cov xaiv tseg kav ua vajntxwv thiab pov thawj saum ntuj ceeb tsheej. (Tshwmsim 5:10; 14:1) Tsuas yog cov xaiv tseg uas tseem ua neej nyob hauv lub ntiajteb no thiaj noj tau lub ncuav thiab haus tau khob cawv xwb.

5. Cov xaiv tseg muaj kev vam kev cia siab li cas?

5 Cov xaiv tseg yeej tos tsis hnyu txog hmo ua kevcai nco txog Yexus vim hais tias hmo ntawd lawv yuav ras nco txog lawv txojkev cia siab. Lawv muaj kev cia siab tias lawv yuav tsis txawj tuag thaum lawv mus nyob saum ntuj ceeb tsheej thiab Yehauvas yuav tso cai rau lawv ua cov kav nrog Yexus. (1 Kauleethaus 15:51-53; 1 Yauhas 3:2) Cov xaiv tseg paub tias lawv txais ib tes haujlwm tshwj xeeb heev saum ntuj. Tiamsis yuav kom lawv txais tau qhov koob hmoov no lawv yuav tau ntseeg Vajtswv thiab npuab siab rau nws mus txog hnub lawv tuag. (2 Timautes 4:7, 8) Cov xaiv tseg yeej tos rawv lawv txojkev vam kev cia siab mus nyob saum ntuj. (Titus 2:13) Ua li cov uas lwm pab yaj ne? (Yauhas 10:16) Vim li cas lawv ho ua kevcai nco txog Yexus thiab?

LWM PAB YAJ UA KEVCAI NCO TXOG YEXUS

6. Vim li cas txhua xyoo lwm pab yaj ho tuaj ua kevcai nco txog Yexus?

6 Cov uas yog lwm pab yam koom ua kevcai nco txog Yexus, tiamsis lawv tsuas tuaj nyob ib cag saib xwb. Lawv tsis noj lub ncuav thiab tsis haus khob cawv. Xyoo 1938 yog thawj zaug uas lwm pab yaj tau mus koom ua kevcai nco txog Yexus. Phau Tsom Faj lub 3 Hlis tim 1, xyoo 1938 hais tias: “Yeej tsim nyog lwm pab yaj tuaj koom ua kevcai nco txog Yexus tib yam nkaus. . . . Hmo ntawd yog ib hmos tshwj xeeb rau lawv kawg nkaus li.” Lawv zoo tam li cov qhua uas tuaj nyob ib cag saib rooj tshoob. Cov uas yog lwm pab yaj yeej txaus siab ua kevcai nco txog Yexus ib yam nkaus.

7. Vim li cas lwm pab yaj ho tos tsis hnyu yuav tuaj mloog zaj lus qhuab qhia ua kevcai nco txog Yexus?

7 Lwm pab yaj kuj muaj kev cia siab thiab. Zaj lus qhia rau hmo ua kevcai nco txog Yexus tham txog thaum cov 144,000 leej nrog Yexus kav saum ntuj ceeb tsheej. Lub sijhawm ntawd Yexus yuav kav 1,000 xyoo. Lawv yuav ua ntau tsav ntau yam zoo rau cov uas ntseeg Yehauvas. Vajntxwv Yexus Khetos thiab lawv yuav muab lub ntiajteb txhim kho kom rov zoo zoo nkauj tuaj thiab pab noob neej kom rov zoo du dais. Thaum cov tuaj ua kevcai nco txog Yexus hnov tej lus faj lem hauv Yaxayas 35:5, 6; 65:21-23, thiab Tshwmsim 21:3, 4, mas ntshe yuav raug lawv siab heev. Thaum lawv xav txog lub neej yav tom ntej nrog cov uas lawv hlub tshua nyob ua ke npoj ntws ntshe yuav ua rau lawv yimhuab xav teev tiam Yehauvas tsis tseg tsis tu.​—Mathais 24:13; Kalatias 6:9.

8. Vim li cas lwm pab yaj ho tuaj ua kevcai nco txog Yexus?

8 Muaj ib yam ntxiv uas lwm pab yaj tuaj koom ua kevcai nco txog Yexus yog vim lawv xav txhawb nqa thiab hmov tshua cov xaiv tseg. Nyob hauv Vajtswv Txojlus qhia hais tias cov xaiv tseg thiab lwm pab yaj yuav sib puag xwb pwg ua haujlwm ua ke. Lawv sib puag xwb pwg li cas?

9. Zaj lus faj lem hauv Xakhaliyas 8:23 qhia peb tias lwm pab yaj thiab cov xaiv tseg sib puag xwb pwg li cas?

9 Nyeem Xakhaliyas 8:23. Zaj lus faj lem no qhia peb tias lwm pab yaj nrog cov xaiv tseg sib puag xwb pwg li cas. Thaum nqe Vajlugkub no hais txog “tus neeg Yudais” thiab “nej” ces yog hais txog cov xaiv tseg uas tseem ua neej nyob hauv ntiajteb no. (Loos 2:28, 29) Hos “kaum tus neeg txawv tebchaws” piv txwv txog lwm pab yaj. Lawv “tuaj cuag ib tug neeg Yudais” vim lawv xav nrog tus neeg Yudais ntawd sib puag xwb pwg pe hawm tus tseem Vajtswv. Yog li ntawd yeej tsim nyog rau lwm pab yaj tuaj koom ua kevcai nco txog Yexus vim lawv xav nrog nraim cov xaiv tseg.

10. Yehauvas ua rau cov lus faj lem hauv Exekees 37:15-19, 24, 25 muaj tiav li cas?

10 Nyeem Exekees 37:15-19, 24, 25. Thaum Yehauvas coj cov xaiv tseg thiab lwm pab yaj tuaj sib sau ua ke ces muaj raws li cov lus faj lem hais txog ob tug pas. Tus pas piv txwv “cov Yudas”, yog cov xaiv tseg uas yuav mus saum ntuj ceeb tsheej. Hos tus pas piv txwv “cov Yixalayees”, yog cov uas yuav nyob hauv ntiajteb no. Yehauvas yuav muab ob tug pas no sib twb ua ke los ua “ib tug” pas. Ua li no qhia tias lawv sawvdaws sib koom tes nrog lawv tus Vajntxwv uas yog Yexus Khetos. Txhua txhua xyoo cov xaiv tseg thiab lwm pab yaj sib sau “ua ib pab koom ib tug tswv” ua kevcai nco txog Yexus.​—Yauhas 10:16.

11. “Pab yaj” uas hais txog hauv Mathais 25:31-36, 40 txhawb nqa Khetos cov kwvtij li cas?

11 Nyeem Mathais 25:31-36, 40. Nyob rau hauv Yexus zaj lus piv txwv no “pab yaj” yog cov suav tias ncaj ncees nyob rau tiam kawg thiab lawv muaj kev cia siab tias lawv yuav nyob mus ib txhis hauv lub ntiajteb no. Cov no yog lwm pab yaj ntag. Lawv cov no txhawb nqa cov xaiv tseg lossis Khetos cov kwvtij ua lawv tes haujlwm tshwj xeeb mus tshaj tawm txoj xov zoo thoob plaws lub ntiajteb thiab coj txhua haiv neeg los ua thwjtim.​—Mathais 24:14; 28:19, 20.

12-13. Lwm pab yam txhawb nqa Khetos cov kwvtij li cas?

12 Ua ntej yuav ua kevcai nco txog Yexus lwm pab yaj nrog cov xaiv tseg mus caw txhua leej txhua tus tuaj koom. Qhov no qhia tias lawv txhawb nqa Khetos cov kwvtij. (Mus saib lub ntsiab me “Koj Puas Tau Npaj Txhij Ua Kevcai Nco Txog Yexus?”) Niam no, txawm tias ntau lub koom txoos tsis muaj cov noj lub ncuav thiab haus khob cawv lawm los lwm pab yaj haj tseem teem caij teem nyoog thiab nrhiav chaw xwv txhua lub koom txoos thoob qab ntuj thiaj sib sau tau tuaj koom ua kevcai nco txog Yexus. Lawv yeej txaus siab hlo pab Khetos cov kwvtij thiab lawv paub tias Khetos yeej saib ntsoov tej uas lawv ua tam li yog lawv ua los pab nws ntag.​—Mathais 25:37-40.

13 Txawm peb yuav yog cov xaiv tseg los tsis yog vim li cas peb sawvdaws hos tuaj sib koom hmo ua kevcai nco txog Yexus?

VIM LI CAS TXHUA TUS THIAJ TUAJ SIB KOOM

14. Yehauvas thiab Yexus nkawv tau ua dabtsi los qhia tias nkawv hlub peb?

14 Peb ris Yehauvas thiab Yexus nkawv tus txiaj tus ntsig vim nkawv hlub peb. Nkawv ua ntau tsav ntau yam los qhia tias nkawv hmov tshua peb. Xws li Yehauvas muab hlo nws tib leeg Tub los tuag txhiv peb txom nyem ntsuav. (Yauhas 3:16) Peb paub tias Yexus hlub peb kawg nkaus li vim nws txaus siab muab nws txojsia los theej peb lub txhoj. (Yauhas 15:13) Peb yeej tsis muaj ib yam yuav pauj tau nkawv tus txiaj tus ntsig rov qab. Tiamsis qhov peb ua tau yog xyaum coj peb lub neej kom ncaj ncees yam li Khetos qhia. (Kaulauxais 3:15) Qhov peb tuaj sib sau ua kevcai nco txog Yexus qhia tias peb pom Yehauvas thiab Yexus nkawv txojkev hlub.

15. Vim li cas cov xaiv tseg thiab lwm pab yaj saib tus nqi txhiv muaj nuj nqis?

15 Tus nqi txhiv yeej muaj nuj nqis kawg nkaus rau peb. (Mathais 20:28) Cov xaiv tseg yeej saib Yexus tus nqi txhiv muaj nqis heev. Vim muaj tus nqi txhiv ntawd lawv thiaj muaj kev vam kev cia siab mus saum ntuj ceebtsheej. Vim lawv ntseeg tias Khetos tuag txhiv lawv, Yehauvas thiaj suav tias lawv ncaj ncees thiab saws lawv los ua nws cov menyuam. (Loos 5:1; 8:15-17, 23) Tsis tas li ntawd lwm pab yaj los kuj zoo siab tias muaj tus nqi txhiv tib yam nkaus. Vim lawv ntseeg txog Yexus tus nqi txhiv lawv thiaj tso siab tias Yexus cov ntshav yuav ntxuav tau lawv tej kev txhaum thiab tau los nrog Vajtswv sib raug zoo. Ntxiv ntawd lawv cia siab tias lawv yuav peem “dhau tej kev tsimtxom uas loj heev” tom ntej no. (Tshwmsim 7:13-15) Yog li, cov xaiv tseg thiab lwm pab yaj thiaj ua kevcai nco txog Yexus txhua xyoo los qhia tias lawv txaus siab rau tus nqi txhiv.

16. Vim li cas peb ho sib sau ua kevcai nco txog Yexus?

16 Thaum peb nco ntsoov ua kevcai nco txog Yexus ces yog peb xav mloog Yexus lus. Txawm peb yuav muaj kev vam kev cia siab li cas los xij peem. Txhua tus yuav tau mloog Yexus cov lus sam hwm tias: “Nej ua li no nej thiaj yuav nco ntsoov kuv.”​—1 Kauleethaus 11:23, 24.

UA KEVCAI NCO TXOG YEXUS PAB TAU PEB LI CAS TIAG?

17. Ua kevcai nco txog Yexus pab peb sib raug zoo li cas nrog Yehauvas ntxiv?

17 Peb yuav nrog Yehauvas sib raug zoo. (Yakaunpaus 4:8) Zoo yam li peb tau kawm tas los lawm, ua kevcai nco txog Yexus yuav pab peb ras txog peb txojkev vam kev cia siab uas Yehauvas muab vim nws hlub tshua peb. (Yelemis 29:11; 1 Yauhas 4:8-10) Thaum peb rau ncoo xav txog peb txojkev cia siab rau yav tom ntej thiab ris Vajtswv txiaj ntsig tias nws txojkev hlub rau peb yuav nyob mus ib txhis, peb lub siab yuav tawg plho rau Yehauvas. Ntxiv ntawd yuav tsis muaj ib yam dabtsi los cais peb ntawm Vajtswv txojkev hlub.​—Loos 8:38, 39.

18. Yexus tus yam ntxwv rub tau peb ua dabtsi?

18 Peb xav xyaum coj lub neej li Yexus. (1 Petus 2:21) Ua ntej yuav ua kevcai nco txog Yexus, lub koom haum teem tseg tej nqe Vajlugkub rau peb nyeem txog Yexus lub neej seb nws ua dabtsi ua ntej nws tuag thiab tom qab Vajtswv tsa nws sawv rov los. Zaj lus qhuab qhia rau hmo ua kevcai nco txog Yexus yuav pab peb ras txog Yexus txojkev hlub tshua noob neej. (Efexus 5:2; 1 Yauhas 3:16) Thaum peb kawm txog Yexus muab nws txojsia los them peb lub txhoj, peb yuav yimhuab xav xyaum coj peb “lub neej kom zoo li Yexus Khetos lub.”​—1 Yauhas 2:6.

19. Peb yuav nyob hauv Vajtswv txojkev hlub li cas?

19 Peb yuav peem tiag kom nyob rau hauv Vajtswv txojkev hlub. (Yudas 20, 21) Yog tias peb mloog Vajtswv lus, hwm nws lub npe, thiab coj peb lub neej li nws pom zoo ces peb yuav nyob hauv nws txojkev hlub. (Pajlug 27:11; Mathais 6:9; 1 Yauhas 5:3) Thaum peb ua kevcai nco txog Yexus cia peb peem tiag kom peb nyob hauv Vajtswv txojkev hlub mus ib txhis.

20. Vim li cas peb tos tsis hnyu mus koom ua kevcai nco txog Yexus?

20 Txawm tias peb yuav muaj kev vam kev cia siab mus saum ntuj ceeb tsheej lossis nyob hauv lub ntiajteb no los txhua xyoo peb sawvdaws yeej tos tsis hnyu ua kevcai nco txog Yexus. Hmo ntawd peb tuaj sib sau ua ke ras nco txog ib tug uas peb hmov tshua kawg nkaus li. Tus ntawd yog Yexus Khetos. Tsis tas li ntawd xwb peb ris Yehauvas txiaj ntsig rau nws txojkev hlub tshua. Nws tso nws tib leeg Tub los tuag txhaws peb txojkev txhaum. Nyob rau xyoo 2022, peb yuav ua kevcai nco txog Yexus rau Hnub 5, lub 4 Hlis tim 15. Peb ris Yehauvas thiab nws tus Tub nkawv txiaj ntsig kawg nkaus li. Yog li cia peb tsis txhob kheev ib yam dabtsi los cuam tshuam hmo ntawd.

ZAJ NKAUJ 16 Qhuas Yehauvas Vim Nws Pub Nws Leej Tub

^ Txawm peb yuav muaj kev vam kev cia siab mus saum ntuj ceeb tsheej lossis nyob mus ib txhis hauv lub ntiajteb, txhua txhua xyoo peb yeej tos tsis hnyu hmo ua kevcai nco txog Yexus. Nyob rau zaj kawm no peb yuav kawm seb Vajtswv Txojlus qhia tias vim li cas peb yuav tau ua kevcai nco txog Yexus txojkev tuag thiab qhov no yuav pab tau peb li cas.

^ Yog xav paub ntxiv txog lo lus cog tseg tshiab thiab lo lus cog tseg yuav kav lub Nceeg Vaj, mus saib zaj hu ua “Nej Yuav Tau Ua ‘Pov Thawj’” hauv Phau Tsom Faj lub 10 Hli tim 15 xyoo 2014, sab 15-17.