Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

Tso Siab Rau Peb Tus Thawj Coj Khetos

Tso Siab Rau Peb Tus Thawj Coj Khetos

“Nej muaj tib tug Kws xibhwb uas yog tus Khetos.”​—MATHAI 23:10.

ZAJ NKAUJ: 14, 30

1, 2. Tom qab Mauxe tuag lawd Yausua tau txais tes haujlwm hnyav heev twg?

YEHAUVAS hais rau Yausua tias: “Kuv tus qhev Mauxe tuag lawm, mas nimno koj thiab haiv neeg no sawvdaws cia li sawv kev hla tus dej Yaladee no mus rau hauv lub tebchaws uas kuv muab pub rau cov Yixayee.” (Yausua 1:1, 2) Tau 40 xyoo Yausua tsuas pab Mauxe xwb, tiamsis nimno Yausua yuav tau ua ib tes haujlwm tshiab.

2 Yausua yuav los coj haiv neeg Yixayee. Tiamsis Mauxe yog tus uas ib txwm coj lawv, tej zaum Yausua ntshai tsam cov tibneeg yuav tsis mloog nws lus. (Kevcai 34:8, 10-12) Ib phau ntawv tshawb fawb Vajlugkub hais tias thaum ib lub tebchaws hloov nom hloov tswv, zoo li hais hauv Yausua 1:1, 2, yeej yog ib lub sijhawm txaus ntshai thiab nyuaj kawg li, tsis hais thaum ub los nimno.

3, 4. (1) Vim Yausua tso siab plhuav rau Yehauvas, nws tau txais tej koob hmoov twg? (2) Tej zaum peb yuav xav li cas?

3 Yeej tsim nyog Yausua ntshai. Tiamsis nws tso siab plhuav rau Yehauvas thiab maj nroos ua raws nkaus li tej uas Yehauvas hais. (Yausua 1:9-11) Yehauvas thiaj txib ib tug tubtxib saum ntuj los coj Yausua thiab cov Yixayee kev. Tus tubtxib ntawd tej zaum yeej yog Txojlus uas yog Vajtswv tus Tub hlob.​—Khiav Dim 23:20-23; Yauhas 1:1.

4 Thaum Yausua hloov Mauxe chaw ua tus thawj coj haiv neeg Yixayee, Yehauvas yeej pab kom cov Yixayee mloog Yausua lus. Niaj hnub nimno los peb lub koom haum kuj hloov ntau yam. Tej zaum peb yuav xav tias, ‘Vajtswv lub koom haum hloov ntau ua luaj, peb puas tseem tso siab tau rau peb tus Thawj Coj, Yexus?’ (Nyeem Mathai 23:10.) Yuav kom peb teb tau lo lus nug no, cia peb kawm seb yav tas los thaum muaj ntau yam hloov, Yehauvas tau coj nws cov tibneeg li cas.

COJ VAJTSWV HAIV NEEG MUS RAU LUB TEBCHAWS UAS NWS COG TSEG

5. Yausua pom ib yam dabtsi txawv heev nyob tsis deb ntawm lub moos Yelikhau? (Saib thawj daim duab hauv zaj no.)

5 Tsis ntev tom qab cov Yixayee hla tus dej Yaladee, Yausua pom ib yam dabtsi txawv heev nyob tsis deb ntawm lub moos Yelikhau. Nws tsa muag ntsia pom ib tug txivneej tuav rawv ib rab ntaj sawv tom nws hauv ntej. Yausua thiaj nug tus txivneej ntawd tias: “Koj tuaj peb tog los tuaj yeeb ncuab tog?” Tus txivneej txawm teb tias nws yog Yehauvas “pab tub rog tus thawj,” thiab yuav tiv thaiv Vajtswv haiv neeg. Yausua xav tsis thoob li. (Nyeem Yausua 5:13-15.) Txawm muaj lwm nqe Vajlugkub uas hais tias Vajtswv hais lus rau Yausua los qhov tseeb tiag yog Vajtswv siv nws tus tubtxib saum ntuj los cev lus rau Yausua xwb. Vajtswv tau ua li no ntau zaus yav tas los.​—Khiav Dim 3:2-4; Yausua 4:1, 15; 5:2, 9; Tubtxib Tes Haujlwm 7:38; Kalatia 3:19.

6-8. (1) Vim li cas tej uas tus tubtxib hais kom Yausua ua ho txawv heev? (2) Ua li cas peb ho paub tias tej uas tus tubtxib hais ntawd yog ib lub tswvyim zoo thiab yog ib lub zoo sijhawm? (Saib cov lus hauv qab taw qhia.)

6 Tus tubtxib qhia rau Yausua tias nws yuav tau ua li cas thiaj ntaus yeej lub moos Yelikhau. Tej zaum peb yuav xav tias tej uas tus tubtxib hais ntawd txawv heev. Nws hais kom Yausua ua dabtsi? Nws hais kom Yausua muab tag nrho cov tub rog ua kevcai txiav. Tiamsis yog lawv ua li ntawd es muaj yeeb ncuab tuaj ces lawv yuav tsis muaj zog ntaus rog. Lub sijhawm no puas zoo muab cov txivneej ua kevcai txiav?​—Chiv Keeb 34:24, 25; Yausua 5:2, 8.

7 Tej zaum cov tub rog yuav xav tias, ‘Yog yeeb ncuab tuaj tua peb, peb yuav ua li cas tiv thaiv tau peb tsev neeg?’ Tiamsis ua ciav cov neeg Yelikhau tseem ntshai cov Yixayee thiab tsis kav tuaj tua lawv! Thaum cov neeg Yelikhau hnov tias cov Yixayee tuaj txog ze lawm, lawv txawm “muab lub moos Yelikhau kaw ruaj ruaj li, tsis muaj leejtwg tawm tau thiab nkag los tau li.” (Yausua 6:1) Thaum cov Yixayee hnov li ntawd, ntshe hajyam pab kom lawv tso siab rau tej uas Vajtswv hais!

8 Tus tubtxib hais rau Yausua tias cov Yixayee yuav tsum tsis txhob mus ntaus Yelikhau. Tiamsis lawv yuav tsum mus ncig lub moos 1 hnub 1 lwm thiab mus ncig li no 6 hnub. Thaum txog hnub 7, lawv yuav tsum mus ncig 7 lwm. Tej zaum cov tub rog yuav xav tias ua li ntawd tsis muaj qab hau thiab nkim dag zog, nkim sijhawm xwb! Tiamsis cov Yixayee tus Thawj Coj, Yehauvas, paub dua! Yog cov tibneeg ua raws nraim li Vajtswv hais ces yuav txhawb tau lawv txojkev ntseeg. Tsis tas li ntawd xwb, lawv tsis tas yuav mus ntaus Yelikhau cov tub rog.​—Yausua 6:2-5; Henplais 11:30. * (Saib cov lus hauv qab taw qhia.)

9. Vim li cas peb yuav tau ua txhua yam uas Vajtswv lub koom haum qhia kom peb ua? Piav seb.

9 Zaj no qhia li cas rau peb? Qhia tias muaj tej lub sijhawm Yehauvas lub koom haum yuav hais kom peb ua ib yam tshiab. Tej zaum peb kuj tsis to taub tias yog vim li cas lawv thiaj hais kom peb ua yam ntawd. Xws li, yav tas los peb ib txhia tsis xav tias siv tej twj ntawm tes los kawm Vajlugkub, qhia Vajlugkub, lossis siv thaum mus kev sib txoos yog ib qho zoo. Tiamsis nimno peb pom tias siv tej twj ntawd kuj tau haujlwm heev. Thaum tej uas lub koom haum hloov pab tau coob tus ces txhawb tau peb txojkev ntseeg thiab pab tau peb koom ua ib lub siab nrog peb cov kwvtij nkauj muam.

KHETOS COJ COV KHIXATIA THAWJ 100 XYOO LI CAS?

10. Leejtwg yog tus coj qhov teeb meem txog kevcai txiav mus rau pab uas ntaus thawj hauv Yeluxalees tu?

10 Khaunelia uas yog lwm haiv neeg twb los ua ib tug Khixatia tau li 13 lub xyoos lawm. Tiamsis cov Khixatia uas yog haiv neeg Yudai tseem hais tias yuav tau ua kevcai txiav. (Tubtxib Tes Haujlwm 15:1, 2) Cov kwvtij hauv lub nroog Athi-au pheej sib cam txog kevcai txiav. Cov txwj laus thiaj txib Povlauj mus nrog pab uas ntaus thawj hauv Yeluxalees tham. Tiamsis leejtwg yog tus txib Povlauj mus tiag? Povlauj hais tias: “Kuv mus raws li Vajtswv qhia tshwm rau kuv.” Qhov no qhia meej tias Khetos yog tus coj qhov teeb meem no mus rau pab uas ntaus thawj tu.​—Kalatia 2:1-3.

Khetos yog tus Coj lub koom txoos Khixatia thawj 100 xyoo (Saib nqe 10, 11)

11. (1) Cov Khixatia Yudai tseem xav li cas txog txoj kevcai txiav? (2) Povlauj txo hwjchim txhawb cov txwj laus hauv Yeluxalees li cas? (Saib cov lus hauv qab taw qhia.)

11 Khetos yog tus coj pab uas ntaus thawj, lawv thiaj paub txiav txim tias cov Khixatia uas yog lwm haiv neeg tsis tas ua kevcai txiav. (Tubtxib Tes Haujlwm 15:19, 20) Txawm li ntawd los, tau ntau xyoo tom qab ntawd cov Khixatia Yudai tseem muab lawv tej tub ua kevcai txiav. Thaum cov txwj laus hauv Yeluxalees hnov lus paj lus cua tias Povlauj ua saib tsis taus Mauxe Txoj Kevcai thiab nws hais tias cov Yudai tsis tas muab lawv tej menyuam ua kevcai txiav, lawv txawm hais kom Povlauj ua ib yam dabtsi txawv heev. Lawv xav kom nws ua qhia rau sawvdaws tias nws yeej hwm Mauxe Txoj Kevcai. * (Saib cov lus hauv qab taw qhia.) (Tubtxib Tes Haujlwm 21:20-26) Lawv hais kom Povlauj cia li coj 4 tug txivneej mus rau hauv lub tuam tsev, mus ua kevcai ntxuav ua ke kom sawvdaws thiaj pom tias Povlauj hwm txoj Kevcai. Povlauj yuav ua li cas? Nws puas yws tias: ‘Ua li ntawd ua dabtsi! Ua cas nej tseem hais kom kuv ua li ntawd thiab? Cov Khixatia Yudai twb tsis paub tias tsis tas ua kevcai txiav lawm. Lawv yog cov uas xav yuam kev ntag.’ Povlauj tsis coj li ntawd. Nws to taub tias cov txwj laus xav kom cov Khixatia sawvdaws koom ua ib lub siab, nws thiaj txo hwjchim ua raws nkaus li tej uas lawv hais. Tej zaum peb yuav xav tias, vim li cas Yexus ho cia cov Khixatia sib cam txog tej no ntev ua luaj li. Mauxe Txoj Kevcai twb tiav rau thaum Yexus tuag lawm.​—Khaulauxi 2:13, 14.

12. Vim li cas Khetos thiaj ncua sijhawm los tu qhov teeb meem txog txoj kevcai txiav?

12 Yuav tsum siv sijhawm, tibneeg thiaj to taub thiab coj tau ib txoj kevcai tshiab. Twb yog vim li no, cov Khixatia Yudai ib txhia thiaj tsis ras tias lawv tsis nyob hauv qab Mauxe Txoj Kevcai lawm. (Yauhas 16:12) Lawv pheej xav tias yuav tsum ua kevcai txiav thiaj nrog tau Vajtswv sib raug zoo. (Chiv Keeb 17:9-12) Ib txhia ho ntshai tsam yog tsis ua kevcai txiav ces yuav raug tej neeg zej zog tsim txom. (Kalatia 6:12) Tiamsis thaum kawg, Khetos thiaj kom Povlauj sau tej tsab ntawv los cob qhia lawv.​—Loos 2:28, 29; Kalatia 3:23-25.

KHETOS TSEEM NIAJ HNUB COJ NWS LUB KOOM TXOOS

13. Dabtsi yuav pab kom peb txhawb Khetos txojkev coj?

13 Niaj hnub no, Khetos tseem yog tus Thawj Coj ntawm lub koom txoos Khixatia. Yog li ntawd, yog lub koom haum txiav txim siab ua ib yam dabtsi uas koj tsis to taub, cia li ua tib zoo xav seb Khetos tau coj Vajtswv haiv neeg yav tas los li cas. Txawm nyob rau Yausua tiam thiab nyob rau cov Khixatia thawj 100 xyoo tiam los, tej uas Khetos hais kom Vajtswv cov tibneeg ua, yeej yog hais los tiv thaiv lawv, pab kom lawv muaj kev ntseeg, thiab kom lawv koom tau ua ib lub siab.​—Henplais 13:8.

Tej uas tus qhev ncaj thiab ntse qhia rau peb niaj hnub nimno ua pov thawj tias Yexus hlub peb

14-16. Tej uas “tus qhev ncaj thiab ntse” cob qhia peb niaj hnub no qhia li cas tias Khetos xav txhawb peb txojkev ntseeg?

14 Niaj hnub no “tus qhev ncaj thiab ntse” cob qhia peb raws caij raws nyoog. (Mathai 24:45) Tej uas tus qhev qhia rau peb ua pov thawj tias Yexus hlub peb. Ib tug kwvtij hu ua Malakau uas muaj 4 tug menyuam hais tias: “Xatas xav txo lub koom txoos nws thiaj tawm tsam tsev neeg heev. Nimno lub koom haum twb txhawb kom peb niaj lim tiam nrog peb tsev neeg pe hawm Vajtswv ua ke. Tej no qhia meej rau cov txiv tsev tias lawv yuav tsum tiv thaiv lawv tsev neeg kam tiag!”

15 Thaum peb pom tias Khetos yog tus coj peb ces peb yuav to taub tias nws xav txhawb peb txojkev ntseeg kom ruaj khov. Ib tug txwj laus hu ua Pharhiv (Patrick) hais tias: “Thaum xub thawj, cov kwvtij ib txhia xav tias peb sib ntsib ua tej pawg me me mus tshaj tawm rau Hnub 6 thiab Hnub 7 mas qaug zog heev.” Tiamsis vim tau muab hloov li no qhia tias Yexus hlub tshua txhua tus hauv lub koom txoos. Ua li cas ho hais li no? Rau qhov sib ntsib ua tej pawg me me txhawb tau cov kwvtij nkauj muam uas txaj muag heev thiab tsis tshua mus tshaj tawm pom tias lawv kuj muaj feem qhia txoj xov zoo thiab. Qhov no kuj txhawb tau lawv txojkev ntseeg thiab.

16 Khetos kuj pab kom peb tau hau ntsoov rau tes haujlwm tshaj tawm txoj xov zoo thiab. Tsis muaj ib tes haujlwm hauv lub qab ntuj no uas yuav tseem ceeb npaum li tes no lawm. (Nyeem Malakau 13:10.) Anres (André) yog ib tug uas nyuam qhuav tau ua txwj laus. Nws ua raws nraim li tej uas Yehauvas lub koom haum qhia tshiab. Nws hais tias: “Thaum Npe-ee hais tias tsis yuav neeg coob ua haujlwm lawd, ua rau peb ras tias hnub kawg los txog ze heev lawm, peb yuav tau kub siab lug tshaj tawm txoj xov zoo.”

PEB YUAV TXHAWB NQA KHETOS TXOJKEV COJ LI CAS?

17, 18. Thaum Yehauvas lub koom haum hais kom peb hloov tej yam dua tshiab, vim li cas peb yuav tsum xav ntsoov txog qhov zoo?

17 Yexus Khetos yog peb tus Vajntxwv. Nws niaj hnub coj peb thiab tseem yuav coj peb lawm yav tom hauv ntej. Ua tib zoo xav txog tej uas nws tau hloov seb pab tau koj li cas. Tej zaum thaum nej tsev neeg pe hawm Vajtswv ua ke, zoo rau nej tham seb qhov uas tau muab tej kev sib txoos thiab kev tshaj tawm hloov dua tshiab lawd ho pab tau nej li cas.

Koj puas pab koj tsev neeg thiab lwm tus ua raws li tej uas Yehauvas lub koom haum qhia tshiab? (Saib nqe 17, 18)

18 Yog peb nco ntsoov tias tej uas Yehauvas lub koom haum hais kom peb ua tsuas yog los pab peb xwb ces peb yuav muaj kev kaj siab thiab yuav yoojyim dua rau peb mloog thiab ua raws nraim li lub koom haum qhia. Xws li, vim peb tsis luam ntaub ntawv ntau npaum li yav tas los lawm peb kuj txuag tau nyiaj. Thiab vim peb coob tus siv tej twj ntawm tes thiab koos pis tawj ntau lawm xwb peb qhia tau txoj xov zoo mus deb heev rau tibneeg txhua txhia qhov. Ua li, koj puas kam mus saib peb tej ntaub ntawv hauv Is Taws Nej lossis theej tawm tej yeeb yaj kiab ntau dua qub? Yog koj ua li no ces kuj yog koj txhawb Khetos, vim nws xav kom lub koom haum txawj txuag nyiaj txiag.

19. Vim li cas peb yuav tau txhawb Khetos txojkev coj?

19 Thaum peb txhawb nqa Khetos txojkev coj, peb kuj txhawb tau peb cov kwvtij nkauj muam kom lawv yimhuab muaj kev ntseeg thiab koom ua ib lub siab. Anres hais ntxiv tias: “Cov kwvtij nkauj muam uas raug txib tawm Npe-ee mus tho kev rau lwm qhov lawd muaj tus cwj pwm zoo heev thiab txhawb tau kuv yimhuab tso siab rau Khetos. Nimno kuv hajyam saib taus lawv. Lawv raws nkaus Yehauvas lub tsheb nees rau qhov txawm lawv txais tes haujlwm zoo li cas los lawv zoo siab hlo ua.”

NTSEEG THIAB TSO SIAB RAU PEB TUS THAWJ COJ

20, 21. (1) Vim li cas peb ho tso siab tau rau peb tus Thawj Coj, Yexus Khetos? (2) Hauv zaj tom ntej peb yuav teb lo lus nug twg?

20 Tshuav tsis ntev xwb peb tus Thawj Coj, Yexus Khetos, yuav “kov yeej” tag nrho nws cov yeeb ncuab thiab yuav ua tej yam uas phimhwj heev. (Qhia Tshwm 6:2; Ntawv Nkauj 45:4) Tamsim no nws twb qhia kom peb paub npaj mus nyob lub qab ntuj tshiab lawm. Thaum ntawd peb txhua tus yuav muaj tes haujlwm qhia cov uas ciaj sawv hauv qhov tuag rov los thiab yuav pab kho lub ntiajteb no ua ib lub vaj kaj siab.

21 Yog peb tso siab plhuav rau peb tus Thawj Coj thiab tus Vajntxwv, Yexus Khetos, ces txawm peb lub neej yuav hloov li cas los, nws yuav coj peb mus txog lub qab ntuj tshiab. (Nyeem Ntawv Nkauj 46:1-3.) Yog peb lub neej tsis mus li lub siab xav, tej zaum peb yuav txhawj thiab nyuaj siab heev. Yuav ua li cas peb thiaj tuav rawv kev ntseeg rau Yehauvas thiab ua taus siab tus? Peb yuav teb lo lus nug no rau zaj tom ntej.

^ nqe 8 Thaum tej neeg tshawb fawb mus tshawb lub moos Yelikhau uas puam tsuaj tag lawd, lawv pom tias cov neeg sau tau qoob loo ntau heev los tsis tau noj. Qhov no kuj txhawb tej uas phau Vajlugkub hais. Phau Vajlugkub qhia tias cov Yixayee ntaus yeej lub moos ntawd sai heev thiab kuj tsis pub cov Yixayee lws tej ub tej no. Lub caij ntawd yog lub caij sau qoob loo ces yog ib lub zoo sijhawm rau cov Yixayee tawm mus ntaus tebchaws vim muaj zaub mov ntau hauv tej teb.​—Yausua 5:10-12.

^ nqe 11 Saib lub ntsiab me, “Paul Humbly Meets a Test” hauv Phau Tsom Faj Askiv, lub 3 Hlis tim 15, 2003, sab 24.