Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

ZAJ KAWM 41

Muab Siab Npuab Vajtswv Rau Lub Sijhawm Uas Txom Nyem Kawg Nkaus

Muab Siab Npuab Vajtswv Rau Lub Sijhawm Uas Txom Nyem Kawg Nkaus

“Txhua tus uas muab siab npuab tus TSWV [“Yehauvas,” NWT ] cia li hwm nws. Tus TSWV [“Yehauvas,” NWT ] tsomkwm cov neeg uas muab siab npuab nws.”​—PHAU NTAWV NKAUJ 31:23.

ZAJ NKAUJ 129 Thev Mus Txog Thaum Kawg

ZAJ NO THAM TXOG DABTSI? *

1, 2. (1) Tsis ntev tom ntej no tej nom tswv yuav tshaj tawm li cas? (2) Peb yuav teb cov lus nug twg?

MUAB xav li no, koj nyuam qhuav hnov tej nom tswv tshaj tawm tias “peb tau zoo noj thiab tau zoo nyob kawg li lawm.” Thiab lawv khav tias lub ntiajteb tsis tau muaj kev thaj yeeb nyaj xeeb npaum li no ib zaug dua li. Lawv xav kom peb ntseeg tias lawv daws tau tag nrho tej teeb meem hauv ntiajteb no lawm. Tiamsis lawv yuav ua tsis tau dabtsi li rau tej uas yuav tshwm sim tom qab ntawd! Yog vim li cas? Rau qhov raws li phau Vajlugkub cov lus faj lem “tamsim ntawd lawv yuav raug kev puastsuaj. Lawv yuav khiav tsis dim.”​—1 Thexalaunikes 5:3.

2 Tseem ceeb heev rau peb teb cov lus nug no: Thaum lub sijhawm uas txom nyem kawg nkaus los txog yuav zoo li cas? Thaum ntawd Yehauvas xav kom peb ua dabtsi? Peb yuav tsum coj tus cwjpwm zoo li cas tamsim no peb thiaj li muab siab npuab Yehauvas rau thaum ntawd?​—Mathais 24:21.

THAUM LUB SIJHAWM UAS TXOM NYEM KAWG NKAUS LOS TXOG YUAV ZOO LI CAS?

3. Raws li Tshwmsim 17:5, 15-18, Vajtswv yuav muab “lub nroog Npanpiloos uas loj dua ntais” rhuav tshem li cas?

3 Nyeem Tshwmsim 17:5, 15-18. “Lub nroog Npanpiloos uas loj dua ntais” lossis lub Tuam Ceeb Npanpiloos yuav raug puam tsuaj tag! Yuav raug puam tsuaj li cas? “Vajtswv [yuav] tshoov [nom tswv] lub siab kom lawv xav ua raws li Vajtswv lub siab nyiam.” Vajtswv yuav tshoov lawv lub siab li cas? Vajtswv yuav tshoov kom lawv muab tag nrho tej kev ntseeg cuav thiab cov Khixatia cuav rhuav tshem huv tibsi mus. * Vajtswv yuav tshoov kom tus ‘tsiaj liab ploog kaum tus kub’ ua raws li nws lub siab nyiam. “Kaum tus kub” ntawd piv txog tag nrho tej nom tswv uas txhawb nqa tus “tsiaj liab ploog” uas yog lub koom haum ntiajteb UN (United Nations). (Tshwmsim 17:3, 11-13; 18:8) Thaum tag nrho tej nom tswv pib tawm tsam kev ntseeg cuav ces lub sijhawm uas txom nyem kawg nkaus los txog lawm. Lub sijhawm ntawd yuav yog ib lub sijhawm uas txaus ntshai heev rau tibneeg thoob ntiajteb.

4. (1) Vim li cas tej nom tswv yuav tawm tsam kev ntseeg cuav? (2) Thaum ntawd cov tswv cuab yuav ua li cas?

4 Peb tsis paub tias yog vim li cas tej nom tswv yuav tawm tsam kev ntseeg cuav. Tej zaum lawv yuav hais tias tim tej kev ntseeg cuav, lub ntiajteb thiaj tsis muaj kev thaj yeeb thiab lawv pheej mus cuam tshuam tej kev nom kev tswv. Lossis tej zaum lawv yuav hais tias tej kev ntseeg cuav nplua nuj thiab vuag tau qhov txhia chaw ntau dhau lawm. (Tshwmsim 18:3, 7) Tej nom tswv yuav rhuav tshem tej kev ntseeg cuav kom tag tiamsis tej zaum lawv yuav tsis rhuav tshem txhua txhua tus tswv cuab ntawm tej kev ntseeg cuav ntawd. Thaum tsis muaj kev ntseeg cuav lawm ces cov tswv cuab yuav pom tias lawv tej thawj coj pab tsis tau lawv dabtsi. Thiab lawv yuav tsis kam lees yuav tej kev ntseeg cuav li lawm.

5. Yehauvas tau cog lus li cas txog lub sijhawm uas txom nyem kawg nkaus, thiab vim li cas?

5 Phau Vajlugkub tsis qhia tias yuav siv sijhawm ntev npaum cas los rhuav tshem lub nroog Npanpiloos uas loj dua ntais. Tiamsis peb paub tias yuav tsis ntev. (Tshwmsim 18:10, 21) Yehauvas twb cog lus lawm tias lub sijhawm uas txom nyem kawg nkaus, nws yuav “txiav hnub txiav nyoog kom luv,” xwv cov xaiv tseg thiab txojkev ntseeg tseeb thiaj li yuav tsis raug kev puas tsuaj. (Malakaus 13:19, 20) Tiamsis lub sijhawm uas txom nyem kawg nkaus mus txog ntua ntsuj rog Amankedoos, Yehauvas xav kom peb ua dabtsi?

RAU SIAB NTSO TEEV TIAM YEHAUVAS

6. Tsis yog tias peb tsis muaj feem nrog kev ntseeg cuav xwb, tiamsis peb yuav tsum ua li cas ntxiv?

6 Raws li zaj uas peb nyuam qhuav kawm tas, Yehauvas tsis xav kom cov uas teev tiam nws muaj ib feem nrog kev ntseeg cuav li. Tsis tas li ntawd, peb yuav tsum txiav txim siab tuag nthi tias peb yuav teev tiam Yehauvas nkaus xwb. Cia peb tham txog 2 yam uas yuav pab peb ua tau li ntawd.

Txawm yuav nyuaj npaum li cas los tsis txhob tso tseg peb tej kev sib txoos (Saib nqe 7) *

7. (1) Peb yuav rau siab ntso coj raws li Yehauvas tej kevcai dawb huv li cas? (2) Raws li Henplais 10:24, 25, vim li cas thiaj tseem ceeb heev rau peb mus kev sib txoos tamsim no?

7 Thawj yam uas peb yuav tsum tau ua, yog rau siab ntso coj raws li Yehauvas tej kevcai dawb huv. Peb tsis pom zoo ua li neeg ntiajteb tej kev phem kev qias. Xws li kev plees kev yi, pojniam nyiam pojniam thiab txivneej nyiam txivneej lossis pojniam yuav pojniam thiab txivneej yuav txivneej. (Mathais 19:4, 5; Loos 1:26, 27) Yam 2, peb yuav tsum rau siab ntso pe hawm Yehauvas nrog peb cov kwvtij nkauj muam Khixatia. Peb yuav pe hawm Yehauvas qhovtwg los tau. Tsis hais tom Tsev Nceeg Vaj, tom cov Timkhawv tej tsev, lossis nyiag mus sib txoos tom ib qho chaw twg los tau. Txawm li cas los xij, peb yuav tsum tsis txhob tso tseg peb txojkev sib txoos li. Tseem ceeb heev rau peb mus sib txoos ua ke rau qhov peb paub tias hnub kawg twb los ze lawm.​—Nyeem Henplais 10:24, 25.

8. Yav tom hauv ntej, txoj xov uas peb tshaj tawm yuav hloov li cas?

8 Nimno peb mus tshaj tawm txoj xov zoo txog Vajtswv lub Nceeg Vaj thiab coj tibneeg los uas Yexus cov thwjtim. Tiamsis nyob rau lub sijhawm uas txom nyem kawg nkaus, tej zaum txoj xov uas peb tshaj tawm yuav hloov. Thaum ntawd, peb yuav tshaj tawm ib tsab xov uas hnyav heev. Phau Vajlugkub muab txoj xov ntawd piv rau tej lawg loj loj. (Tshwmsim 16:21) Tej zaum peb yuav mus tshaj tawm tias Xatas lub qab ntuj yuav raug ua puas tsuaj mus. Txog thaum ntawd, peb mam paub tias peb yuav mus tshaj tawm txog dabtsi thiab yuav mus tshaj tawm li cas. Peb puas yuav ua li peb ib txwm ua tsheej pua xyoo los lawm, los yog peb yuav siv lwm lub tswvyim mus tshaj tawm? Peb yuav tsum tos txog lub sijhawm ntawd peb mam li paub. Txawm peb yuav mus tshaj tawm li cas los, yeej yog ib qho koob hmoov zoo kawg uas peb tau mus tshaj tawm txog Yehauvas hnub txiav txim.​—Exekees 2:3-5.

9. (1) Nom tswv yuav ua li cas txog peb txojkev tshaj tawm? (2) Peb tso siab tau li cas?

9 Tej zaum nom tswv yuav txwv peb txojkev tshaj tawm. Txawm lawv yuav txwv npaum cas los, peb yuav tsum tso siab tias Yehauvas yuav pab peb mus tshaj tawm rau lub sijhawm ntawd ib yam li nws pab peb niaj hnub nimno. Yehauvas yeej yuav pub hwjchim kom peb ua tau peb tes haujlwm tiav raws li nws lub siab nyiam.​—Mikhas 3:8.

NPAJ TOS LUB SIJHAWM UAS VAJTSWV COV TIBNEEG RAUG TAWM TSAM

10. Raws li tej lus faj lem hauv Lukas 21:25-28, lub sijhawm uas txom nyem kawg nkaus tibneeg yuav ua li cas?

10 Nyeem Lukas 21:25-28. Lub sijhawm uas txom nyem kawg nkaus, tibneeg yuav poob siab tag thaum lawv pom tias ib puas tsav yam uas lawv xav tias yuav nyob mus ib txhis raug puas tsuaj zom zaws. Lub sijhawm ntawd, tibneeg “yuav yoob tas” thiab ntshai rwg lawv txojsia. (Xefaniyas 1:14, 15) Txawm tias Yehauvas cov tibneeg los yuav ntsib kev txom nyem nyuaj siab thiab. Peb yuav raug kev txom nyem vim peb tsis ua raws li neeg ntiajteb ua. Tej zaum peb yuav tu ncua tej yam uas peb cheem tsum thiab.

11. (1) Ua cas tibneeg thiab tej nom tswv thiaj yuav saib ntsoov Yehauvas Cov Timkhawv thaum kev ntseeg cuav raug puas tsuaj tag lawm? (2) Vim li cas peb yuav tsis tas ntshai lub sijhawm uas txom nyem kawg nkaus?

11 Yuav muaj ib lub caij uas cov tswv cuab ntawm tej kev ntseeg cuav uas raug puas tsuaj tag lawd yuav chim heev rau Yehauvas Cov Timkhawv. Lawv yuav ua kom txhua leej txhua tus paub tias lawv chim thiab npau taws npaum li cas. Tej zaum lawv yuav muab tshaj tawm hauv Is Taws Nej (Internet) los muaj thiab. Xatas thiab tej nom tswv yuav ntxub peb heev vim peb txojkev ntseeg tseem nyob khov kho. Lawv rhuav tshem tsis tau txhua txojkev ntseeg raws li lawv lub siab xav. Thaum ntawd lawv yuav saib ntsoov peb thiab tej nom tswv yuav sib koom siab los ua Nkos uas nyob hauv tebchaws Mankos. * Lawv yuav sau zog ua ke tawm tsam Yehauvas cov neeg. (Exekees 38:2, 14-16) Tej zaum peb yuav pib txhawj tias yuav muaj li cas rau lub sijhawm uas txom nyem kawg nkaus. Tiamsis peb tsis tas ntshai lub sijhawm ntawd rau qhov Yehauvas yeej yuav qhia tias peb yuav tsum ua li cas peb thiaj dim. (Phau Ntawv Nkauj 34:19) Peb tsuas yuav “sawv ntsug thiab tsa taubhau, rau qhov txojkev cawm dim twb los ze lawm.” *

12. Tus qhev ncaj thiab ntse tau npaj dabtsi los pab peb rau yav tom hauv ntej?

12 Tus qhev ncaj thiab ntse npaj kom peb muab siab npuab Yehauvas rau lub sijhawm uas txom nyem kawg nkaus. (Mathais 24:45) Lawv npaj tau ntau yam tiamsis cia peb tham txog cov rooj sib txoos rau xyoo 2016 txog 2018. Tej rooj sib txoos no tej lus qhuab qhia txhawb kom peb coj li cas peb thiaj dim Yehauvas hnub.

CIA LI MUAJ LUB SIAB XIB YEHAUVAS, PEEM KAM TIAG, THIAB UA SIAB LOJ SIAB TUAB

Npaj tamsim no koj thiaj dim lub sijhawm uas txom nyem kawg nkaus (Saib nqe 13-16) *

13. (1) Peb yuav tsum ua li cas peb thiaj muaj lub siab xib Yehauvas? (2) Vim li cas peb yuav tsum xyaum tamsim no?

13 Muaj lub siab xib Yehauvas: Lub ntsiab rau rooj sib txoos xyoo 2016 yog “Muaj Lub Siab Xib Yehauvas!” Tej lus qhuab qhia hauv rooj sib txoos no qhia tias peb txojkev sib raug zoo nrog Yehauvas yuav tsum ruaj khov, peb thiaj muaj siab npuab nws. Yog peb thov Yehauvas hauv nruab siab tuaj thiab rau siab ntso kawm nws Txojlus ces peb yuav hajyam txav ze rau nws. Yog peb ua li no ces peb yuav thev dhau peb tej kev nyuaj siab. Lub sijhawm uas txom nyem kawg nkaus los yuav txog, yog li ntawd peb txojkev npuab siab rau Yehauvas thiab nws lub Nceeg Vaj hajyam yuav raug sim. Peb mus txog qhovtwg los tibneeg yuav thuam luag peb. (2 Petus 3:3, 4) Ib qho yog vim peb tsis tuaj ib roog nom tswv twg tog, tibneeg thiaj yuav thuam luag peb li ntawd. Yog li ntawd, peb yuav tsum muaj lub siab xib Yehauvas tamsim no peb thiaj yuav muaj lub siab npuab nws rau lub sijhawm uas txom nyem kawg nkaus.

14. (1) Yuav ua li cas rau cov kwvtij uas coj Vajtswv cov tibneeg? (2) Vim li cas peb yuav tsum muaj lub siab xib Yehauvas rau lub sijhawm ntawd?

14 Nyob rau lub sijhawm uas txom nyem kawg nkaus, tag nrho cov xaiv tseg uas tseem nyob hauv ntiajteb yuav raug sau mus rau saum ntuj. Lawv yuav nrog Yexus Khetos ntaus ntsuj rog Amankedoos. (Mathais 24:31; Tshwmsim 2:26, 27) Yog li ntawd, Pab Uas Ntaus Thawj yuav tsis nrog peb nyob hauv ntiajteb no lawm. Txawm li ntawd los, pab neeg coob coob tseem yuav yog ib pab ib pawg li qub. Yuav muaj cov kwvtij uas paub tab ntawm lwm pab yaj los coj lawv. Peb yuav qhia tias peb muaj lub siab xib Yehauvas yog peb mloog cov kwvtij no lus. Yog peb mloog lawv lus ces peb yuav dim peb txojsia.

15. (1) Peb yuav tsum ua dabtsi peb thiaj ua siab ntev thev taus? (2) Vim li cas peb yuav tsum ua siab ntev thev tamsim no?

15 Peem kam tiag: Lub ntsiab rau rooj sib txoos xyoo 2017 yog “Peem Kam Tiag!” Tej lus qhuab qhia hauv rooj sib txoos no pab kom peb nyiaj taus peb tej kev sim siab. Peb kawm tau tias txawm peb tej kev sim siab tsis txawj ploj los, peb yuav tsum tso siab plhuav rau Yehauvas peb thiaj thev taus. (Loos 12:12) Nco ntsoov Yexus tau cog tseg tias “tus uas ua siab ntev mus txog hnub kawg, tus ntawd yuav dim.” (Mathais 24:13) Lo lus cog tseg no qhia tias txawm peb raug kev nyuaj siab li cas los peb yuav tsum muab siab npuab rawv Yehauvas. Yog peb ua siab ntev thev tej kev sim siab uas peb raug tamsim no, ces yuav txhawb peb txojkev ntseeg kom ruaj khov rau lub sijhawm uas txom nyem kawg nkaus.

16. (1) Dabtsi thiaj qhia tias peb ua tau siab loj siab tuab? (2) Yuav ua li cas peb thiaj yimhuab ua tau siab loj siab tuab?

16 Ua siab loj siab tuab: Lub ntsiab rau rooj sib txoos xyoo 2018 yog “Ua Siab Loj Siab Tuab!” Yuav kom peb ua siab ntev thev taus, peb yuav tsum tso siab plhuav rau Yehauvas. Ib yam li ntawd, tej lus qhuab qhia hauv rooj sib txoos no qhia tias peb yuav tsum tso siab plhuav rau Yehauvas peb thiaj ua tau lub siab loj siab tuab thiab. Yuav ua li cas peb thiaj yimhuab tso siab plhuav tau rau Yehauvas? Peb yuav tsum rau siab ntso nyeem nws Txojlus txhua txhua hnub thiab ua tib zoo xav seb Yehauvas tau cawm nws cov tibneeg thaum ub li cas. (Phau Ntawv Nkauj 68:20; 2 Petus 2:9) Thaum cov nom tswv tawm tsam peb rau lub sijhawm uas txom nyem kawg nkaus, peb yuav tsum ua siab loj siab tuab thiab yimhuab tso siab rau Yehauvas. (Phau Ntawv Nkauj 112:7, 8; Henplais 13:6) Yog peb tso siab rau Yehauvas tamsim no ces peb yuav ua tau siab loj siab tuab thaum Nkos los tawm tsam peb. *

TOS NTSOOV KOJ TXOJKEV CAWM DIM

Yexus thiab nws cov tub rog saum ntuj yuav los ua ntsuj rog Amankedoos thiab muab Vajtswv cov yeeb ncuab rhuav tshem mus! (Saib nqe 17)

17. Vim li cas peb yuav tsis ntshai ntsuj rog Amankedoos? (Saib daim duab ntawm lub khaum.)

17 Raws li zaj uas peb nyuam qhuav kawm tas, peb feem coob tau loj hlob rau tiam kawg no. Tiamsis peb cia siab tias peb kuj yuav dim lub sijhawm uas txom nyem kawg nkaus thiab. Lub sim ceeb no yuav xaus rau ntsuj rog Amankedoos. Lub sijhawm ntawd peb yuav tsis ntshai rau qhov ntsuj rog ntawd yog Yehauvas li. (Pajlug 1:33; Exekees 38:18-20; Xakhaliyas 14:3) Thaum Yehauvas tso lus ces Yexus Khetos yuav coj Vajtswv cov tub rog saum ntuj mus ntaus rog. Cov xaiv tseg thiab cov tubtxib saum ntuj yuav nrog Yexus mus ua rog rau Xatas thiab nws cov dab, thiab cov tibneeg tuaj lawv tog hauv ntiajteb.​—Daniyees 12:1; Tshwmsim 6:2; 17:14.

18. (1) Yehauvas cog lus tseg li cas? (2) Tshwmsim 7:9, 13-17 txhawb tau koj lub zog li cas txog yav tom hauv ntej?

18 Yehauvas cog lus tseg lawm tias yuav “tsis muaj ib yam cuabyeej twg uas yuav tawmtsam tau [peb] li.” (Yaxayas 54:17) Pab neeg coob coob uas teev tiam Yehauvas yuav tiv dhau thiab dim lub sijhawm uas txom nyem kawg nkaus! Lawv yuav pe hawm nws tas hnub tas hmo. (Nyeem Tshwmsim 7:9, 13-17.) Yeej muaj ntau yam hauv phau Vajlugkub uas qhia tias Yehauvas yuav cawm peb dim hnub kawg! Qhov no txhawb tau peb lub zog kawg li. Peb paub tias Yehauvas “tsomkwm cov neeg uas muab siab npuab nws.” (Phau Ntawv Nkauj 31:23) Txhua tus uas hlub thiab qhuas Yehauvas yuav zoo siab kawg li thaum sawvdaws pom tias Xatas tej lus dag yeej tsis muaj tseeb thiab yeej tsim nyog peb hwm Yehauvas.​—Exekees 38:23.

19. Sai sai no, peb yuav tau lub neej zoo li cas xwb?

19 Sim xav seb, yog 2 Timautes 3:2-5 piav txog cov tibneeg hauv lub qab ntuj tshiab uas tsis muaj Xatas haub ntxias lawm, cov nqe Vajlugkub no ho yuav hais li cas. (Mus saib lub ntsiab me “ Yav Tom Hauv Ntej Tibneeg Yuav Coj Li Cas.”) Kwvtij Ntsauj Nkeenkam (George Gangas) uas yog ib tug ntawm Pab Uas Ntaus Thawj muab lub qab ntuj tshiab piav li no: “Lub ntiajteb yuav zoo kawg li thaum sawvdaws pe hawm Yehauvas tib leeg xwb! Sai sai no, koj yuav tau nyob hauv lub ntiajteb tshiab. Yehauvas nyob ntev npaum li cas, koj yuav nyob ntev npaum li ntawd. Peb sawvdaws yuav nyob mus tas ib txhiab ib txhis.” Tsis muaj ib txojkev cia siab zoo tshaj no lawm!

ZAJ NKAUJ 122 Nyob Ruaj Nreeg!

^ nqe 5 Tsis ntev tom ntej no lub sijhawm uas txom nyem kawg nkaus yuav los txog. Thaum lub sijhawm ntawd los txog, yuav muaj li cas rau Yehauvas cov tibneeg? Thaum ntawd Yehauvas xav kom peb ua dabtsi? Peb yuav tsum coj tus cwjpwm zoo li cas tamsim no peb thiaj li muab siab npuab Yehauvas rau thaum ntawd? Peb yuav tham txog cov lus nug no hauv zaj kawm no.

^ nqe 3 TXHAIS TAWM: Cov Khixatia cuav yog cov uas hais tias lawv ntseeg Khetos tiamsis ho tsis pe hawm Yehauvas raws li nws tej kevcai.

^ nqe 11 TXHAIS TAWM: Lo lus Nkos uas nyob hauv tebchaws Mankos (lub npe luv yog Nkos) yog tej nom tswv uas yuav sib koom ua ke tawm tsam Yehauvas cov tibneeg rau lub sijhawm uas txom nyem kawg nkaus.

^ nqe 11 Yog xav paub seb Nkos uas nyob hauv tebchaws Mankos yuav sawv tawm tsam Yehauvas cov tibneeg li cas thiab seb Yehauvas yuav tiv thaiv nws cov tibneeg ntawm ntsuj rog Amankedoos li cas, mus saib Phau Tsom Faj lub 7 Hli tim 1 xyoo 2015 sab 15 txog 20 thiab phau Askiv Pure Worship of Jehovah​—Restored At Last! tshooj 17 thiab 18.

^ nqe 16 Lub ntsiab rau rooj sib txoos xyoo 2019 yog “Txojkev Hlub Uas Nyob Mus Ib Txhis!” Lub ntsiab no pab kom peb pom tias Yehauvas hlub peb heev nws yuav tiv thaiv peb mus li.​—1 Kauleethaus 13:8.

^ nqe 64 COV DUAB: Nyob rau lub sijhawm uas txom nyem kawg nkaus, ib pab Timkhawv ua siab loj siab tuab mus sib txoos tom hav zoov.

^ nqe 66 COV DUAB: Ib pab neeg coob coob uas teev tiam Yehauvas yuav tiv dhau lub sijhawm uas txom nyem kawg nkaus thiab dim lawv txojsia mas ua rau lawv zoo siab heev!