Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

“Cia Li Yuav Qhov Tseeb Tsis Txhob Muab Muag”

“Cia Li Yuav Qhov Tseeb Tsis Txhob Muab Muag”

“Cia li yuav qhov tseeb tsis txhob muab muag, cia li yuav tswvyim thiab tej lus qhuab qhia thiab kev thoob tsib to nrog.”​—PAJ LUG 23:23.

ZAJ NKAUJ: 98, 77

1, 2. (1) Yam uas muaj nqes tshaj plaws hauv koj lub neej yog dabtsi? (2) Peb saib tej lus qhia twg muaj nqes heev, thiab yog vim li cas? (Saib thawj daim duab hauv zaj no.)

YAM uas muaj nqes tshaj plaws hauv koj lub neej yog dabtsi? Rau cov uas teev tiam Yehauvas, qhov uas sib raug zoo nrog Yehauvas yog yam uas muaj nqes tshaj plaws, tsis muaj ib yam dabtsi yuav los pauv tau. Peb kuj saib qhov tseeb hauv phau Vajlugkub muaj nqes heev thiab, vim qhov tseeb pab tau peb nrog Yehauvas sib raug zoo.​—Khaulauxi 1:9, 10.

2 Yehauvas yog tus qhia qhov tseeb hauv nws Txojlus phau Vajlugkub rau peb. Nws qhia peb tias nws lub npe tseem ceeb heev. Nws kuj qhia peb txog nws tej yeeb yam zoo. Nws qhia rau peb tias nws hlub peb tshaj plaws li nws thiaj txib nws Leej Tub uas nws hlub los tuag txhiv peb. Nws kuj qhia peb txog lub Nceeg Vaj uas tus Mexiyas kav. Nws qhia rau peb tias cov xaiv tseg yuav tau mus saum ntuj thiab cov uas yog ‘lwm pab yaj’ yuav tau nyob hauv lub Vaj Kaj Siab hauv ntiajteb no. (Yauhas 10:16) Vim li no peb thiaj muaj kev vam kev cia siab rau yav tom hauv ntej. Yehauvas qhia kom peb paub ua lub neej zoo. Peb saib tej uas tus Tswv Tsim qhia rau peb no muaj nqes heev. Tej no pab tau peb txav ze rau nws thiab pab tau peb lub neej muaj hauv paus hauv ntsis.

3. Yehauvas puas kom peb muab nyiaj yuav qhov tseeb?

3 Yehauvas yog ib tug Vajtswv siab dawb siab zoo heev, nws thiaj muab nws tus Tub los tuag txhiv peb. Thaum Yehauvas pom ib tug twg xav paub qhov tseeb, nws yeej pab tus ntawd. Nws qhia qhov tseeb rau peb dawb dawb xwb, nws tsis kom peb them ib npib li. Muaj ib zaug ib tug txiv neej uas hu ua Ximoos txawm coj nyiaj tuaj rau Petus kom Petus muab hwjchim rau nws pub lub hwj huam dawb huv rau lwm tus. Petus hais tias Ximoos xav yuam kev lawm. Nws thiaj hais rau Ximoos tias: “Cia koj cov nyiaj thiab koj tus kheej raug puam tsuaj ua ke, rau qhov koj xav tias tej uas Vajtswv pub no koj tshwm nyiaj yuav tau.” (Tubtxib Tes Haujlwm 8:20) Yog li ntawd, “yuav qhov tseeb” txhais li cas tiag?

“YUAV QHOV TSEEB” TXHAIS LI CAS?

4. Hauv zaj no, peb yuav tham txog 2 lo lus nug twg?

4 Nyeem Paj Lug 23:23. Yuav tsum siv dag siv zog los kawm qhov tseeb hauv phau Vajlugkub. Peb yuav tau tso qho yam tseg thiaj kawm tau qhov tseeb. Thaum peb kawm tau qhov tseeb lossis “yuav qhov tseeb” lawd, peb yuav tsum tsis txhob muab tso tseg lossis “muab muag.” Peb “yuav qhov tseeb” tau li cas? Qhov tseeb kim npaum li cas? Cov lus teb yuav pab kom peb hajyam saib qhov tseeb rau nqe thiab kom peb tsis txhob muab qhov tseeb tso tseg. Hauv zaj no, peb yuav pom tias qhov tseeb muaj nqes tshaj txhua yam huvsi.

5. Yog peb tsis siv nyiaj, peb ho “yuav” tau qhov tseeb li cas? Piav seb.

5 Thaum lwm tus muab ib yam pub dawb rau koj, tsis yog yam ntawd tsis muaj nqes dabtsi. Lo lus Henplais “yuav” hauv Paj Lug 23:23 kuj txhais tias “tau los.” Ob lo lus no qhia tias yuav tsum siv dag siv zog lossis muab ib yam mus pauv ib yam. Yuav kom peb to taub txog lub ntsiab no, cia peb muab ua piv txwv li no: Muaj ib lub khw muab txiv tsawb pub dawb rau sawvdaws. Tiamsis yuav ua li cas koj thiaj tau ib co? Koj yuav tau mus nqa tom lub khw ntawd. Txawm cov txiv tsawb koj tau dawb xwb los, koj twb siv dag siv zog mus nqa lawm. Zoo ib yam li ntawd, txawm peb tsis tau siv nyiaj yuav qhov tseeb los, peb yuav tau siv dag siv zog thiab yuav tau tso qho yam tseg los kawm qhov tseeb.

6. Qhov tseeb pab tau peb li cas?

6 Nyeem Yaxaya 55:1-3. Yehauvas pab peb to taub tias “yuav qhov tseeb” yog txhais li cas tiag. Yehauvas muab qhov tseeb piv rau dej, kua mis, thiab cawv txib hmab. Dej txias ua rau tus neeg nqhis dej laj siab li cas, qhov tseeb ua rau peb kaj siab li ntawd. Kua mis ua rau menyuam loj hlob li cas, qhov tseeb ua rau peb txojkev ntseeg loj hlob ib yam li ntawd. Yehauvas kuj muab qhov tseeb piv rau cawv txiv hmab thiab. Yog vim li cas? Phau Vajlugkub hais tias cawv txiv hmab ua rau neeg zoo siab xyiv fab. (Ntawv Nkauj 104:15) Thaum Yehauvas hais kom peb “yuav cawv txiv hmab,” twb yog nws hais tias yog peb mloog nws lus ces peb yuav muaj kev zoo siab xyiv fab. (Ntawv Nkauj 19:8) Yehauvas hais cov lus piv txwv no xwv peb thiaj to taub tias yog peb ua raws li tej peb kawm ces peb yuav tau txais koob hmoov. Cia peb mus kawm txog 5 yam uas peb yuav tau muab tso tseg los “yuav qhov tseeb.”

KOJ TAU TSO DABTSI TSEG LOS “YUAV QHOV TSEEB”?

7, 8. (1) Vim li cas peb yuav tau siv sijhawm thiaj kawm tau qhov tseeb? (2) Ib tug uas kawm Vajlugkub tau tso dabtsi tseg, thiab thaum kawg pab tau nws li cas?

7 Sijhawm. Yuav tau siv sijhawm los mloog txoj xov zoo txog lub Nceeg Vaj, nyeem phau Vajlugkub thiab tej ntaub ntawv Vajlugkub, kawm Vajlugkub nrog Yehauvas Cov Timkhawv, npaj rau peb tej kev sib txoos, thiab mus tej kev sib txoos ntawd. Peb yuav muab sijhawm qhovtwg los ua tag nrho tej no huvsi? Peb yuav tau muab tej uas tsis tshua tseem ceeb tso tseg. (Nyeem Efexau 5:15, 16.) Yuav siv sijhawm ntau npaum li cas los kawm tej ntsiab lus hauv phau Vajlugkub? Ib leeg kawm txawv ib leeg, tej tug kawm tau sai tej tug kawm tau qeeb. Hais txog kawm Yehauvas lub tswvyim, nws tej kev, thiab tej nws tau ua tas los mas yeej kawm tsis paub tag. (Loos 11:33) Thawj Phau Tsom Faj muab qhov tseeb piv rau “ib lub menyuam paj” li no: “Muaj ib lub paj xwb yeej tsis txaus. Yog muaj ib lub xwb twb txaus lawd ces Vajtswv yeej tsis tsim kom muaj ntau lub. Rau siab ntso nrhiav kom tau ntau lub ntxiv.” Vim li no, peb yuav tau nug tias, ‘Kuv paub Yehauvas zoo npaum li cas?’ Txawm peb nyob mus ib txhis los, peb yeej kawm tsis tag paub tsis txhua txog Yehauvas li. Yog li ntawd, niaj hnub no tseem ceeb rau peb siv lub sijhawm uas peb muaj los kawm npaum li peb kawm tau txog Yehauvas. Cia peb tham txog ib tug uas tau ua li no.

8 Mamikaus yog ib tug ntxhais hluas Nyiv Pooj. * (Saib cov lus hauv qab taw qhia.) Nws tuaj kawm ntawv hauv tebchaws U.S.A. hauv lub nroog Nus Yauj. Muaj ib hnub ib tug muam mus qhia txoj xov zoo txog tom nws tsev. Txawm Mamikaus twb muaj ib txojkev ntseeg lawm los, nws tseem kam kawm Vajlugkub nrog tus muam thiab. Nws nyiam heev, nws thiaj kom tus muam mus qhia nws 1 lim tiam 2 zaug. Mamikaus kawm ntawv thiab ua mentsis haujlwm ces nws yeej tsis muaj sijhawm li, tiamsis thaum nws pib kawm Vajlugkub, nws kuj pib mus kev sib txoos thiab. Nws qee nws lub sijhawm ua si mentsis los kawm txog qhov tseeb. Vim nws ua li no, nws thiaj txav ze rau Yehauvas zuj zus. Twb tsis tau muaj 1 xyoos, nws twb ua kevcai raus dej lawm. Rau lub hlis tom qab xwb, nyob rau xyoo 2006, nws thiaj ua ib tug tho kev thiab tseem tho kev los txog niaj hnub nimno.

9, 10. (1) Thaum peb kawm tau qhov tseeb, peb xav li cas txog tej qhov txhia chaw lawm xwb? (2) Ib tug ntxhais hluas tau tso dabtsi tseg, thiab nws xav li cas txog qhov ntawd?

9 Tej qhov txhia chaw. Yuav kom peb kawm tau qhov tseeb, tej zaum peb yuav tau tso peb txoj haujlwm uas them nyiaj zoo tseg. Piv txwv li Petus thiab Anru nkawd. Nkawd ua haujlwm ntaus ntses, tiamsis thaum Yexus hu nkawd, nkawd tso plhuav nkawd txoj haujlwm tseg raws Yexus qab. (Mathai 4:18-20) Qhov no tsis yog hais tias thaum koj kawm qhov tseeb ces koj yuav tau tso koj txoj haujlwm tseg. Rau qhov yus yeej yuav tau ua haujlwm, yus tsev neeg thiaj muaj noj muaj haus. (1 Timaute 5:8) Tiamsis tsuas hais tias thaum koj kawm qhov tseeb ces tej qhov txhia chaw yuav tsis tseem ceeb rau koj li qub lawm. Koj yuav pom tias yam twg yog yam tseem ceeb tiag. Yexus hais tias: “Tsis txhob khaws nyiaj txiag cia rau nej hauv ntiajteb.” Tiamsis nws txhawb peb tias: “Nej yuav tsum khaws nyiaj txiag cia rau nej saum ntuj ceeb tsheej.” (Mathai 6:19, 20) Tus ntxhais hluas Malias (Maria) tau ua li no.

10 Malias yeej nyiam ntaus nkov (golf) txij thaum nws me los lawm. Thaum nws mus kawm qeb 9 txog 12, nws hajyam ntau tau zoo. Luag thiaj muab nyiaj pub dawb rau nws mus kawm ntawv qeb siab. Malias xav tias nws yuav ua ib tug neeg ntaus nkov kom tau nyiaj ntau thiab muaj koob nto npe. Tiamsis nws ho pib kawm Vajlugkub. Malias nyiam tej nws kawm kawg li. Nws txawm pib hloov nws lub neej raws li tej uas nws tau kawm. Nws hais tias, “Thaum kuv yimhuab hloov kuv tus cwj pwm thiab kuv lub neej raws li tej kevcai hauv phau Vajlugkub mas kuv yimhuab zoo siab.” Malias pom tias yog nws yuav teev tiam Yehauvas thiab ntaus nkov ua ke yeej tsis tau. (Mathai 6:24) Yog li ntawd, nws thiaj txiav txim siab tso qhov uas ntaus nkov tseg mus yuav qhov tseeb. Niaj hnub nimno Malias yog ib tug tho kev. Nws hais tias nws tau “ib lub neej muaj hauv paus hauv ntsis thiab zoo siab tshaj plaws li.”

Yexus cog lus tias tej uas peb muab tso tseg mus yuav qhov tseeb, peb yuav tau qas pua npaug rov los

11. Thaum peb kawm qhov tseeb, tej zaum peb txojkev sib raug zoo nrog lwm tus yuav hloov li cas?

11 Kev sib raug zoo nrog lwm tus. Thaum peb pib muab tej uas peb kawm hauv phau Vajlugkub los siv ua neej, peb txojkev sib raug zoo nrog peb cov phoojywg thiab peb tsev neeg kuj yuav pib hloov thiab. Yog vim li cas? Yexus thov Yehauvas tias: “Thov koj muab txojkev tseeb cais tsa lawv kom dawb huv. Koj tej lus yeej yog txojkev tseeb.” (Yauhas 17:17) Thaum peb pib coj peb lub neej raws li qhov tseeb ces twb yog Yehauvas muab peb cais tawm ntawm lub qab ntuj no lawm vim peb coj raws li phau Vajlugkub qhia. Peb yeej xav nrog peb cov phoojywg thiab peb cov txheeb ze sib raug zoo, tiamsis tej zaum lawv yuav tsis nyiam peb li yav tas los lossis yuav tawm tsam peb txojkev ntseeg tshiab. Peb yeej paub zoo txog qhov no, vim Yexus twb hais lawm tias: “Cov uas ua yeeb ncuab yeej yog yus tsev neeg.” (Mathai 10:36) Tiamsis Yexus kuj cog lus tias tej uas peb muab tso tseg los yuav qhov tseeb, peb yuav tau qas pua npaug rov los!​—Nyeem Malakau 10:28-30.

12. Ib tug txiv neej Yudai tau tso dabtsi tseg los yuav qhov tseeb?

12 Muaj ib tug txivneej Yudai hu ua Aloo ib txwm ntseeg tias hais tsis tau Vajtswv lub npe. Tiamsis nws xav paub qhov tseeb txog Vajtswv heev. Muaj ib hnub ib tug Timkhawv qhia kom nws muab cov tsiaj ntawv niam los dhos rau 4 tug tsiaj ntawv txiv Henplais uas yog Vajtswv lub npe ces nws yuav hais tau Vajtswv lub npe tias “Yehauvas.” Qhov no ua rau Aloo zoo siab heev, nws thiaj mus tom lub tsev sablaj mus qhia rau cov lanpi. Nws xav tias thaum lawv paub qhov tseeb txog Vajtswv lub npe, lawv yuav zoo siab ib yam li nws thiab. Tiamsis lawv tsis zoo siab. Lawv nto qaub ncaug rau nws thiab muab nws ntiab tawm mus. Aloo tsev neeg los kuj tawm tsam nws thiab. Txawm li ntawd los, nws rau siab ntso kawm txog Yehauvas. Aloo tau los ua Yehauvas ib tug timkhawv thiab muab siab npuab Yehauvas mus tas nws sim neej. Thaum peb los paub qhov tseeb, tej zaum peb txojkev sib raug zoo nrog lwm tus kuj yuav hloov thiab. Txawm li ntawd los, peb yeej zoo siab hlo yuav qhov tseeb ib yam li Aloo.

13, 14. Thaum peb kawm thiab coj raws li qhov tseeb, peb yuav tau hloov peb lub neej li cas? Piav txog tus qauv.

13 Tej peb xav thiab ua uas tsis huv. Thaum peb kawm qhov tseeb thiab pib coj raws li tej kevcai hauv phau Vajlugkub, peb yuav tau hloov peb txojkev xav thiab tej uas peb ua. Tus tubtxib Petus sau tias: “Ib yam li tus menyuam uas mloog lus, tsis txhob xyaum raws li nej tej kev ntshaw uas nej muaj thaum ub uas nej tsis paub qabhau dabtsi li.” Nws hais ntxiv tias: “Nej yuav tsum ua neeg dawb huv rau txhua yam.” (1 Petus 1:14, 15) Nyob rau hauv lub nroog Khaulee thaum ub, muaj coob tus ua kev phem kev qias. Cov uas nyob hauv lub nroog ntawd yuav tau hloov ntau yam thiaj coj tau dawb huv li Yehauvas siab nyiam. (1 Khaulee 6:9-11) Niaj hnub nimno los, thaum tibneeg kawm qhov tseeb, lawv yuav tau hloov ib yam li ntawd thiab. Vim li no Petus thiaj sau tias: “Tej sijhawm uas dhau tag los txaus rau tej uas lwm haiv neeg nyiam ua, yog qhov uas ua dev, ua raws li lub siab phem ntshaw, qaug dej qaug cawv, noj txaus siab txaus ntsws, ua nqaj ua nqug thiab pe tej dab mlom uas ntxim ntxub.”​—1 Petus 4:3.

14 Devees (Devynn) thiab Ntsaximees (Jasmine) nkawd quav dej quav cawv tau ntau lub xyoos. Devees yog ib tug kws tuav ntaub ntawv, tiamsis nws tuav tsis tau ib txoj haujlwm li, vim nws niaj hnub quav dej quav cawv. Ntsaximees yog ib tug uas chim sai thiab tsiv tsaim heev. Muaj ib hnub thaum Ntsaximees tabtom qaug qaug cawv, nws ntsib ob niam txiv uas yog ob tug tshaj tawm txawv tebchaws tom kev. Nkawd hais rau nws tias nkawd mam mus qhia Vajlugkub rau nws tom nws tsev. Tiamsis lub lim tiam tom qab ntawd thaum nkawd mus txog, Ntsaximees thiab Devees nkawd tseem tabtom qaug qaug cawv. Nkawd tsis ntseeg tias ob tug Timkhawv yuav hlub tshua nkawd es mus xyuas nkawd. Zaum tom qab ob tug Timkhawv rov mus, nkawd tsis qaug cawv lawm. Nkawd zoo siab hlo kawm Vajlugkub thiab txawm pib muab tej nkawd kawm siv ua neej. Twb tsis tau muaj 3 lub hlis, nkawd twb thum tau cawv lawm thiab tom qab ntawd, nkawd txawm mus ua ntawv sib yuav. Qhov uas Ntsaximees thiab Devees nkawd hloov tau ntawd kuj ua rau coob tus hauv lawv lub zos pib kawm Vajlugkub lawm thiab.

15. Thaum peb los paub qhov tseeb, yam uas tso tseg nyuaj tshaj plaws yog dabtsi, thiab vim li cas?

15 Tej kev lig kevcai uas tsis haum Vajtswv siab. Tsis yoojyim rau peb muab tej kev lig kevcai tso tseg li. Txawm peb paub tias tej ntawd tsis haum Yehauvas siab los tseem nyuaj heev rau ib txhia muab tso tseg. Lawv ntshai tsam lawv tsev neeg, lawv cov phoojywg, lossis cov nrog lawv ua haujlwm ho yuav xav li cas rau lawv. Lawv paub tias ib txhia neeg yeej coj tej kev lig kevcai ntawd nruj heev, xws li tej kevcai ntsig txog cov tuag. (Kevcai 14:1) Dabtsi thiaj yuav pab kom peb hloov tau? Cia peb mus kawm txog cov Khixatia uas nyob hauv lub nroog Efexau tus qauv seb lawv tau muab dabtsi tso tseg thaum lawv los paub qhov tseeb.

16. Ib txhia hauv Efexau tau muab dabtsi tso tseg?

16 Nyob hauv lub nroog Efexau thaum ub, tibneeg nyiam yees siv heev. Thaum cov uas txawj ua yees siv los ua Khixatia, lawv tau ua li cas xwb? Phau Vajlugkub piav tias: “Muaj ntau leej uas ua khawv koob yees siv kuj muab lawv tej ntawv khawv koob los hlawv ua ke tab meeg sawvdaws. Tej ntawv khawv koob ntawd xam nqe raug tsib vam lub txiaj nyiaj. Vajtswv txojlus thiaj muaj zog nthuav dav thiab muaj hwjchim.” (Tubtxib Tes Haujlwm 19:19, 20) Cov Khixatia ntawd zoo siab hlo muab lawv tej ntaub ntawv kim kim ntawd hlawv pov tseg huvsi. Vim lawv ua li ntawd, Yehauvas thiaj foom koob rau lawv.

Thaum koj kawm qhov tseeb, koj tau muab dabtsi tso tseg?

17. (1) Thaum peb los kawm qhov tseeb, tej zaum peb yuav tau tso dabtsi tseg? (2) Zaj tom ntej, peb yuav teb 2 lo lus nug twg?

17 Thaum koj kawm qhov tseeb, koj tau muab dabtsi tso tseg? Peb txhua tus yeej muab peb lub sijhawm los kawm qhov tseeb. Peb ib txhia kuj muab kev kawm ntaub kawm ntawv lossis tej haujlwm zoo tso tseg. Tej zaum peb tej kev sib raug zoo nrog lwm tus kuj tsis zoo li qub lawm. Peb coob tus kuj tau hloov peb tej kev xav thiab tej peb ua. Peb kuj muab tej kev lig kevcai uas tsis haum Yehauvas siab tso tseg. Tiamsis peb ntseeg ruaj nreeg tias qhov tseeb hauv phau Vajlugkub muaj nqes tshaj txhua yam uas peb tau muab tso tseg lawm. Qhov tseeb hauv phau Vajlugkub pab tau peb muaj kev sib raug zoo nrog Yehauvas, yam no thiaj yog yam uas muaj nqes tshaj rau hauv peb lub neej. Peb tau txais koob hmoov ntau heev vim peb los paub qhov tseeb. Vim li no peb thiaj tsis to taub tias ua cas ib txhia tseem yuav muab qhov tseeb “muag.” Lawv muab qhov tseeb muag ua dabtsi? Thiab peb yuav tsum ua li cas peb thiaj tsis ua yuam kev li ntawd? Zaj tom ntej yuav teb 2 lo lus nug no.

^ nqe 8 Tau muab cov npe hauv zaj no ib txhia hloov lawm.