Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

ZAJ KAWM 44

ZAJ NKAUJ 33 Muab Koj Tej Kev Nyuaj Siab Tso Rau Yehauvas

Yuav Ua Li Cas Koj Thiaj Thev Taus Kev Tsis Ncaj Ncees?

Yuav Ua Li Cas Koj Thiaj Thev Taus Kev Tsis Ncaj Ncees?

“Txhob cia txoj kev phem kov yeej koj, tiam sis ua zoo koj thiaj kov yeej txoj kev phem.”​—LOOS 12:21.

LUB NTSIAB RAU ZAJ NO

Peb yuav kawm seb koj yuav ua dab tsi xwb yog hais tias ib tug ua tsis ncaj ncees rau koj thiab koj yuav coj li cas xwv thiaj tsis muaj teeb meem ntxiv.

1-2. Tej zaud peb yuav raug kev tsis ncaj ncees li cas?

 YEXUS piav ib zaj lus piv txwv txog ib tug poj ntsuam uas mus thov tus txiav txim kom hais nws tshaj plaub thiab txiav txim ncaj rau nws. Yexus cov thwj tim yeej nkag siab tus poj niam no vim nyob rau lawv lub caij, muaj coob leej ntau tus tib neeg yeej raug kev tsis ncaj ncees. (Lukas 18:1-5) Niaj hnub nim no peb los yeej nkag siab txog tus poj ntsuam no thiab, vim peb txhua tus yeej tau raug ib yam kev tsis ncaj ncees dua los lawm.

2 Muaj coob leej ntau tus nyob hauv ntiaj teb no yeej xaiv ntsej xaiv muag, tsis hlub luag, thiab txeeb luag tug. Vim muaj cov tib neeg zoo li no peb thiaj li raug kev tsis ncaj ncees. (Tej Lus Qhia 5:8) Tib neeg yeej ua tsis ncaj tiam sis thaum ib tug kwv tij nkauj muam twg ua tsis ncaj ncees rau peb mas tej zaum haj yam ua rau peb tu siab heev. Nco ntsoov tias cov kwv tij nkauj muam tsis yog txhob txwm coj tsis ncaj rau peb tiam sis twb yog vim lawv yog noob txaug neeg txhaum. Lawv tsis zoo thooj li cov uas tsim txom thiab tawm tsam peb. Yog li ntawd, peb yuav ua tib zoo kawm seb Yexus thiab lwm cov tau coj li cas thaum raug kev tsis ncaj ncees los ntawm cov neeg uas tawm tsam lawv. Yog tias peb twb ua siab ntuj ntev rau cov uas tawm tsam peb ces peb yuav tau huab yam ua siab ntev rau cov kwv tij nkauj muam tib yam nkaus! Ua li Yehauvas xav li cas xwb thaum cov neeg uas tsis ntseeg Yehauvas thiab cov kwv tij nkauj muam ua tsis ncaj ncees rau peb? Ua li Yehauvas puas hmov tshua txog peb?

3. Yehauvas puas mob siab thaum nws cov tib neeg raug kev tsis ncaj ncees, thiab yog vim li cas?

3 Yehauvas paub thaum luag ua tsis zoo rau peb vim nws xav kom luag tej ua qhov zoo rau peb xwb. Nyob hauv phau Vajlugkub hais tias Yehauvas “yeej nyiam txojkev ncaj ncees.” (Phau Ntawv Nkauj 37:28) Yexus qhia rau peb tias Yehauvas “yeej yuav txiav txim ncaj ncees . . . sai sai” thaum txog Nws lub sij hawm. (Lukas 18:7, 8) Tshuav tsis ntev Yehauvas yuav muab tag nrho tej kev txom nyem thiab kev tsis ncaj ncees tshem tawm mus kom tsis txhob muaj ntxiv lawm.​—Phau Ntawv Nkauj 72:1, 2.

4. Niaj hnub nim no Yehauvas pab peb li cas?

4 Cheem peb tseem tos kom Yehauvas los kho tej kev tsis ncaj ncees, nws thiaj li qhia kom peb paub rub lub siab ntev thaum luag ua tsis ncaj ncees rau peb kom thiaj tsis tsub teeb meem ntxiv rau peb. (2 Petus 3:13) Yehauvas xav kom peb kawm Yexus tus yam ntxwv xwv peb thiaj paub coj li cas rau li cas. Tsis tas li ntawd, nws kuj qhia ntxiv hauv phau Vajlugkub seb peb yuav tau coj li cas thaum peb raug ib yam kev tsis ncaj ncees twg.

THAUM RAUG KEV TSIS NCAJ NCEES KOJ YUAV COJ LI CAS?

5. Ua li cas peb ho yuav tau tswj peb tus kheej thaum raug tej kev tsis ncaj ncees?

5 Thaum peb raug kev tsis ncaj ncees mas yeej ua rau peb lub siab mob ntsim qhe thiab ntxhov siab hnyo. (Tej Lus Qhia 7:7) Cov uas teev tiam Yehauvas xws li Yauj thiab Hanpakus nkawd kuj xav tib yam li ntawd. (Yauj 6:2, 3; Hanpakus 1:1-3) Txawm peb xav li ntawd los peb yuav tau tswj peb tus kheej nyob tsam peb ho xav txog lig.

6. Axaloos tus yam ntxwv qhia li cas rau peb? (Saib daim duab.)

6 Thaum ib tug twg ua tsis ncaj ncees rau peb los sis rau ib tug uas peb hlub mas yeej ua rau peb xav pauj kua zaub ntsuab. Tiam sis yog peb ua li ntawd ces yuav huab yam tsim teeb meem kom loj ntxiv tuaj xwb. Xws li Vaj Ntxwv Daviv tus tub Axaloos chim siab heev thaum nws tus muam Tamaj raug Anoos quab yuam pw ua ke. Anoos thiab Tamaj nkawd koom txiv tsis koom niam. Raws li Mauxes Txoj Kev Cai mas tsim nyog muab Anoos tua pov tseg rau tej nws tau ua rau Tamaj. (Levis Kevcai 20:17) Yeej tsim nyog Axaloos chim rau Anoos tiam sis Axaloos tsis muaj cai txo Anoos txoj sia.​—2 Xamuyees 13:20-23, 28, 29.

Thaum Axaloos tus muam Tamaj raug txhom tag, Axaloos tswj tsis taus nws txoj kev chim siab (Saib nqe 6)


7. Tus sau phau ntawv nkauj xav li cas thaum nws pom tej kev tsis ncaj ncees?

7 Thaum peb pom cov neeg ua tsis ncaj tsis raug txim, tej zaud yuav ua rau peb xav tias puas tsim nyog rau peb ua qhov zoo. Tus uas sau phau ntawv nkauj pom cov neeg lim hiam ua tsis ncaj rau cov neeg zoo. Txawm li ntawd los cov neeg lim hiam haj tseem tau lub neej zoo ua. Nws thiaj hais tias: “Cov neeg phem zoo li no ntag, lawv pheej noj qab nyob zoo thiab vam meej tuaj.” (Phau Ntawv Nkauj 73:12) Nws chim heev vim nws pom tej yam tsis ncaj ncees thiab nws xav tias tsis tsim nyog rau nws teev tiam Yehauvas. Nws hais tias: “Zaj no nyuaj kawg li, tiamsis kuv muab los xav txhij xav txhua saib zoo li cas, txawm yog li ntawd los kuv yeej tsis totaub.” (Phau Ntawv Nkauj 73:14, 16) Nws thiaj qhib siab li no tias: “Tiam sis kuv twb tsis tshua muaj siab vam lawm; kuv kev ntseeg twb ploj yuav tas.” Muaj ib tug kwv twj npe hu ua Lwm a kuj tau xav ib yam li tus sau phau ntawv nkauj no thiab.

8. Ua li cas rau ib tug kwv tij thaum nws raug kev tsis ncaj ncees?

8 Muaj ib co kwv tij iab liam tias Lwm nyiag cov nyiaj txiag hauv lub koom txoos. Vim lawv liam li no ua rau Lwm tsis tau ua ib tug txwj laus thiab muaj coob tus hauv lub koom txoos txawm saib tsis taus nws lawm. Lwm hais tias: “Kuv chim, npau taws, thiab ntxhov siab heev.” Tej no ua rau Lwm tsis xav tuaj kev sib txoos, nws thiaj li tsis kam ua dab tsi tau tsib lub xyoos. Zaj no qhia tau tias yog peb tsis tswj peb lub siab ces thaum raug kev tsis ncaj ncees ces tej zaum yuav ua rau peb tso Yehauvas tseg li Lwm.

XYAUM RUB SIAB NTEV IB YAM LI YEXUS

9. Yexus raug tej kev tsis ncaj ncees twg? (Saib daim duab.)

9 Yexus tso tau ib tug yam ntxwv zoo heev rau peb thaum raug kev tsis ncaj ncees. Nws tsev neeg thiab muaj coob leej ntau tus ua tsis ncaj rau nws. Nws tej nruab ze liam tias nws vwm lawm, cov xib hwb liam tias dab muab hwj chim rau nws, thiab cov tub rog Loos thuam luag nws, ntaus nws, thiab muab nws tua. (Malakaus 3:21, 22; 14:55; 15:16-20, 35-37) Txawm lawv ua npaum li no rau Yexus los nws thev txhua yam thiab tsis ua pauj. Ua li peb khaws tau li cas los ntawm nws tus yam ntxwv?

Yexus tso tau ib tug yam ntxwv zoo heev seb yuav coj li cas thaum raug lwm tus ua tsis ncaj (Saib nqe 9-10)


10. Yexus coj li cas thaum nws raug kev tsis ncaj ncees? (1 Petus 2:21-23)

10 Nyeem 1 Petus 2:21-23. b Yexus tso tau ib tug yam ntxwv zoo heev rau peb xyaum thaum lwm tus ua tsis ncaj rau peb. Nws paub lub caij twg zoo teb thiab lub caij twg yuav tau nyob twj ywm. (Mathais 26:62-64) Tej thaum luag hais lus xaiv lus cua dag txog nws los nws ua twj ywm tsis teb ib los. (Mathais 11:19) Tiam sis thaum nws ho teb no los nws tsis thuam cov neeg uas tsim txom thiab hem nws. Yexus yeej tswj nws tus kheej vim nws “muab tej ntawd tso rau Vajtswv tus uas txiav txim ncaj ncees.” Yexus paub tias Yehauvas yeej pom tej kev tsis ncaj ncees uas nws raug thiab Yehauvas yeej yuav kho thaum txog Yehauvas lub caij kho.

11. Thaum twg peb mam li hais lus thiab thaum twg peb mam li tsis hais lus? (Saib daim duab.)

11 Thaum lwm tus ua tsis ncaj rau peb, peb kuj xyaum tau Yexus es tswj tej lus uas peb hais. Tej thaud peb tsis tas yuav hais dab tsi yog tias qhov teeb meem ntawd tsis loj ua luaj twg los sis tsam peb ho hais ces ho ua tau teeb meem loj ntxiv zuj zus. (Tej Lus Qhia 3:7; Yakaunpaus 1:19, 20) Hos muaj qee zaug peb yuav tau tsa ncauj hais thaum luag ua tsis ncaj los sis peb yuav tau hais los mus daws peb txoj kev ntseeg. (Tes Hauj Lwm 6:1, 2) Tiam sis thaum peb ho hais los peb yuav tau ua lub siab tus tus thiab saib taus lwm tus.​—1 Petus 3:15. c

Thaum peb raug kev tsis ncaj, peb kuj xyaum tau Yexus es paub ntsuas seb thaum twg zoo hais los sis tsis zoo hais lus (Saib nqe 11-12)


12. Yuav ua li cas peb thiaj tso siab rau “Vajtswv tus uas txiav txim ncaj ncees”?

12 Peb kuj xyaum tau Yexus tus yam ntxwv uas tso siab rau “Vajtswv tus uas txiav txim ncaj ncees.” Thaum lwm tus ua tsis ncaj los sis xav tsis zoo txog peb los peb tso siab tias Yehauvas yeej paub qhov tseeb. Qhov uas peb tso siab li no yuav pab tau kom peb thev taus tej kev tsis ncaj ntawd vim peb paub tias tshuav tsis ntev Yehauvas yuav kho txhua yam kom ncaj. Yog peb tos Yehauvas ua tus kho txhua yam ces peb yuav tsis muaj lub siab chim los sis ntxub lwm tus. Txoj kev chim yuav ua tau rau peb ua tej yam tsis zoo, tsis muaj kev kaj siab, thiab yuav ua rau peb txoj kev sib raug zoo nrog Yehauvas tsis ruaj tsis khov.​—Phau Ntawv Nkauj 37:8.

13. Muaj dab tsi pab tau peb thev tej kev tsis ncaj ncees?

13 Peb yeej ua tsis tau raws nraim li Yexus tus yam ntxwv. Tej lub sij hawm, tej zaud peb yuav ib sij ua los sis hais lus yuam kev ib zaug. (Yakaunpaus 3:2) Hos muaj tej lub sij hawm thaum lwm tus ua tsis ncaj rau peb, kuj yuav ua rau peb mob siab los sis ntxhov siab mus tas peb lub neej. Yog tias koj raug li no, nco ntsoov tias Yehauvas yeej pom tej uas koj raug ntawd. Tsis tas li ntawd, Yexus los kuj paub tej yam uas koj tau raug vim nws raug tib yam nkaus. (Henplais 4:15, 16) Yehauvas tsis yog muab Yexus tus yam ntxwv los pab peb xwb tiam sis nws kuj muab nws Txoj Lus los pab peb thiab. Cia peb mus tham ob nqes uas hais nyob rau hauv phau Loos.

“CIA VAJTSWV MAM LI PAUJ NWS TXOJ KEV CHIM RAU LAWV XWB”

14. “Cia Vajtswv mam li pauj nws txoj kev chim rau lawv xwb” yog li cas tiag? (Loos 12:19)

14 Nyeem Loos 12:19. Tus tub txib Povlauj txhawb kom cov Khixatias “cia Vajtswv mam li pauj nws txoj kev chim rau lawv xwb.” Yog peb cia Yehauvas ua tus pauj ces peb yuav ua siab ntev tos nws kho txhua yam thaum txog nws lub caij lub nyoog thiab raws li nws pom zoo. Muaj ib tug kwv tij hu ua Laj raug kev tsis ncaj ncees. Tom qab ntawd nws hais tias: “Txawm tsis yooj yim los kuv yuav tau tswj kuv tus kheej kom kuv tsis txhob chim chim xwv kuv thiaj li tsis ua tau tej yam yuam kev. Nqe Vajlugkub uas pab tau kuv kom ua siab ntev tos Yehauvas yog Loos 12:19.”

15. Vim li cas zoo rau peb tos Yehauvas kho peb tej teeb meem?

15 Yog tias peb ua siab ntev tos Yehauvas kho tej teeb meem uas peb raug ces yuav tsis nkim peb lub sij hawm los mus ntxhov siab txog tias yuav kho tej teeb meem ntawd li cas rau li cas. Yehauvas yeej qhia rau peb kom ua siab ntev tos nws thiab nws cog lus tias nws yeej yuav kho tej kev tsis ncaj ntawd. Yog peb ua li Yehauvas tau hais ces peb yuav tsis xav ntev xav ntau thiab tso siab tias Yehauvas yuav ua qhov zoo qhov yog. Laj hais tias, “Yog kuv tos Yehauvas kho kuv tej teeb meem mas yuav zoo dua li kuv kho kuv tus kheej.”

“UA ZOO KOJ THIAJ KOV YEEJ TXOJ KEV PHEM”

16-17. Thov Vajtswv yuav pab tau peb “kov yeej txoj kev phem” li cas? (Loos 12:21)

16 Nyeem Loos 12:21. Povlauj txhawb cov Khixatias li no tias: “Ua zoo koj thiaj kov yeej txoj kev phem.” Yexus hais tias: “Cia li hlub nej cov yeeb ncuab, thiab thov Vajtswv rau cov uas tsim txom nej.” (Mathais 5:44) Yexus yeej tau ua li no lawm tiag. Thaum nws raug cov tub rog Loos muab nws ntsia rau saum tus ncej ntoo, ntshe ua rau nws mob kawg nkaus li. Tsis tas li ntawd, nws haj tseem raug lwm tus ua tsis ncaj rau nws. Peb yeej tsis paub hais tias nws raug kev txom nyem npaum li cas tiag.

17 Yexus yeej tsis cia tej kev tsis ncaj ncees uas nws raug ntawd hloov tau nws. Nws haj tseem hlub thiab npuab siab nraim Yehauvas. Nws tsis thov kom cov tub rog ntawd raug txim tiam sis nws thov li no: “Kuv Txiv’e, thov koj zam txim rau lawv, rau qhov lawv tsis paub tej uas lawv ua ntawd.” (Lukas 23:34) Yog peb thov Yehauvas pab cov ua tsis ncaj rau peb ces yuav pab tau peb kom muaj lub siab tus thiab tsis chim. Tsis tas li ntawd, kuj pab tau kom peb hloov peb txoj kev xav txog lawv thiab.

18. Qhov uas Lwm thiab Laj nkawd thov Vajtswv pab tau nkawd thev kev tsis ncaj ncees li cas?

18 Thov Vajtswv pab tau Lwm thiab Laj nkawd kom thev dhau tej kev tsis ncaj ncees uas nkawd raug. Lwm hais tias: “Kuv thov Vajtswv rau cov kwv tij uas coj tsis ncaj rau kuv. Kuv thov Vajtswv ntau ntau zaus kom kuv tsis txhob chim rau tej uas lawv tau ua rau kuv.” Tam sim no Lwm teev tiam Yehauvas li qub lawm. Hos Laj hais tias: “Muaj ntau zaus kuv thov Vajtswv pab tus kwv tij uas ua rau kuv chim. Kuv thov kom Vajtswv pab kuv tsis txhob npau taws rau tus kwv tij ntawd thiab tsis txhob xav qhov phem rau nws. Qhov uas kuv thov li no pab tau kom kuv muaj lub siab tus.”

19. Peb yuav tau ua dab tsi ua ntej lub sim ceeb no kawg? (1 Petus 3:8, 9)

19 Peb tsis paub hais tias xyov peb tseem yuav raug pes tsawg zaus kev tsis ncaj cees ua ntej lub sim ceeb no kawg. Txawm peb yuav raug li cas los xij peem, nco ntsoov thov Yehauvas pab peb. Tsis tas li ntawd, cia peb xyaum Yexus tus yam ntxwv thaum raug lwm tus ua tsis ncaj rau peb thiab muab phau Vajlugkub tej hauv paus ntsiab lus los siv rau hauv peb lub neej. Yog peb ua tej no tag lawm ces Yehauvas yeej yuav foom koob hmoov rau peb.​—Nyeem 1 Petus 3:8, 9.

ZAJ NKAUJ 38 Nws Yuav Hwj Koj Ruaj Khov

a Tau muab cov npe hauv zaj no ib txhia hloov lawm.

b Nyob hauv 1 Petus tshooj 2 thiab 3, Petus tham txog thaum cov Khixatias raug kev tsis ncaj ncees ntawm lawv cov los pav los sis ntawm lawv cov txiv uas tsis ntseeg Yehauvas.​—1 Petus 2:18-20; 3:1-6, 8, 9.

c Mus saib zaj yeeb yaj kiab hauv lub vej xaij jw.org/hmn hu ua Txoj Kev Hlub Pab Peb Nyob Kaj Siab Lug.