Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

ZAJ KAWM 50

Yehauvas Yog Tus Tso Koj Dim

Yehauvas Yog Tus Tso Koj Dim

“Nej yuav tsum . . . muab kev ywjpheej rau cov pejxeem sawvdaws hauv nej lub tebchaws.”​—LEVIS KEVCAI 25:10.

ZAJ NKAUJ 22 Lub Nceeg Vaj Twb Kav Lawm​—Cia Li Los!

ZAJ NO THAM TXOG DABTSI? *

1, 2. (1) Txhua txhua 50 xyoo tej lub tebchaws ua dabtsi? (2) Xyoo Xyiv Fab yog dabtsi? (Saib lub ntsiab me “ Xyoo Xyiv Fab Yog Dabtsi?”) (3) Hauv Lukas 4:16-18, Yexus tham txog dabtsi?

MUAJ tej lub tebchaws ua koob tsheej ua kev zoo siab txhua txhua 50 xyoo puag ncig los txog. Tej thaum lawv ua ntev li ib hnub lossis ib lub limtiam lossis ntev dua los kuj muaj thiab. Tiamsis lawv tsuas ua kom muaj kev lomzem xwb tsis muaj qab hau dabtsi rau lawv.

2 Cov Yixalayees puag thaum ub los kuj ua koob tsheej ua kev zoo siab txhua txhua 50 xyoo thiab. Lawv ua lub koob tsheej no ib xyoos txwm nkaus, xyoo no lawv hu ua Xyoo Xyiv Fab. Vim li cas zoo rau peb kawm txog Xyoo Xyiv Fab? Rau qhov cov Yixalayees Xyoo Xyiv Fab ua rau peb nco txog txoj hau kev uas Yehauvas npaj los tso peb dim nimno thiab mus ib txhiab ib txhis. Yexus los kuj qhia txog txoj hau kev no thiab.​—Nyeem Lukas 4:16-18.

Cov Yixalayees muaj kev zoo siab xyiv fab rau Xyoo Xyiv Fab rau qhov cov uas raug muag mus ua qhev tau rov qab los nrog lawv tsev neeg nyob thiab tau lawv tej liaj tej teb rov qab (Saib nqi 3) *

3. Raws li Levis Kevcai 25:8-12, Xyoo Xyiv Fab pab tau cov Yixalayees li cas?

3 Yuav kom peb to taub Yexus cov lus zoo peb yuav tsum xub kawm txog Xyoo Xyiv Fab uas Yehauvas rhawv rau nws cov neeg puag thaum ub. Yehauvas hais rau cov Yixalayees tias: “Nej yuav tsum muab xyoo tsib caug ua xyoo tseemceeb rau nej thiab tshaj tawm muab kev ywjpheej rau cov pejxeem sawvdaws hauv nej lub tebchaws. Xyoo no, tej teb uas nej yuav los, yuav tsum thim rov qab rau tus tswv qub lossis nws tej xeebntxwv, thiab txhua tus uas muab muag mus ua luag qhev lawm los yuav tsum xa rov qab mus rau nws tsevneeg.” (Nyeem Levis Kevcai 25:8-12.) Zaj tag los lawd peb kawm tias Hnub Xanpataus pab cov Yixalayees li cas. Tiamsis Xyoo Xyiv Fab ho pab tau cov Yixalayees li cas thiab? Muab piv xam tias ib tug Yixalayees poob kev txom nyem thiab tshuav luag nuj nqis ntau heev es nws yuav tsum muab nws daim teb muag los them. Tiamsis thaum Xyoo Xyiv Fab los txog tus yuav daim teb yuav tau thim daim teb rov qab. Yog li ntawd tus uas txom nyem yuav tau nws daim teb rov qab thiab nws cov xeeb leej xeeb ntxwv los yuav tau daim teb ua lawv teej lawv tug. Lossis piv xam tias ib tug Yixalayees raug kev txom nyem es nws yuav tsum tau muab nws tus kheej muag lossis muag nws cov menyuam mus ua luag qhev. Thaum Xyoo Xyiv Fab los txog tus uas raug muag ua qhev lawm yuav tau “rov qab mus rau nws tsevneeg.” Yog li ntawd tsis muaj ib tug uas yuav ua luag qhev mus tas nws sim neej. Qhov uas Yehauvas kom lawv ua no qhia tias nws hlub tshua nws cov neeg kawg li.

4, 5. Vim li cas zoo rau peb kawm txog cov Yixalayees Xyoo Xyiv Fab?

4 Xyoo Xyiv Fab pab cov Yixalayees li cas ntxiv thiab? Yehauvas hais kom Mauxes qhia rau cov Yixalayees tias: “Tus TSWV [“Yehauvas,” NWT ] uas yog nej tus Vajtswv yuav foom koob hmoov rau nej thaum nej mus nyob hauv lub tebchaws uas nws coglus muab rau nej. Nws yuav tsis pub nej ib tug twg pluag li.” (2 Kevcai 15:4) Qhov no txawv ntawm tej uas peb pom niaj hnub nimno. Cov muaj tsuas muaj zuj zus hos cov pluag tsuas pluag zuj zus xwb!

5 Nimno cov Khixatia tsis coj Mauxes Txoj Kevcai lawm. Yog li ntawd peb tsis muaj Xyoo Xyiv Fab thiab qhov uas tso cov qhev rov qab mus rau lawv tsev neeg, xuam luag tej nuj nqis, thiab thim luag liaj luag teb rov qab. (Loos 7:4; 10:4; Efexus 2:15) Txawm li ntawd los, yog peb kawm txog Xyoo Xyiv Fab ces peb yuav pom tias Yehauvas twb npaj ib txoj hau kev los tso peb dim ntawm txojkev txhaum lawm thiab.

YEXUS TSHAJ TAWM TXOG TXOJ HAU KEV LOS TSO NEEG DIM

6. Noob neej xav dim ntawm dabtsi?

6 Peb xav dim ntawm kev ua qhev rau txojkev txhaum uas yog ib txojkev ua qhev phem tshaj plaws. Vim peb yog noob txaug neeg txhaum peb thiaj li muaj mob muaj nkeeg, txawj laus txawj tuag. Thaum peb saib iav lossis mus ntsib kws kho mob peb pom tias yeej muaj li ntawd tiag. Tsis tas li ntawd, peb tseem niaj hnub ua txhaum thiab. Tej no yeej ua rau peb ntxhov siab kawg. Tus tubtxib Paulus los kuj hais tias nws lub siab “yuam [nws] mus ua txojkev txhaum qhev.” Nws hais ntxiv tias: “Ua cas kuv yuav nyuaj siab ua luaj li? Leejtwg thiaj yuav cawm tau kuv dim ntawm lub siab uas coj kuv mus raug kev ploj kev tuag?”​—Loos 7:23, 24.

7. Yaxayas zaj lus faj lem hais li cas txog txojkev dim?

7 Peb zoo siab kawg li uas Vajtswv npaj ib txojkev los tso peb dim ntawm kev txhaum qhev. Yexus yog tus uas Yehauvas siv los tso peb dim. Muaj li 700 tawm xyoo ua ntej Yexus los yug hauv ntiajteb, tus cev Vajtswv lus hu ua Yaxayas sau tias: “Tus TSWV [“Yehauvas,” NWT ] uas kav ib puas tsav yam [lub hwj huam] los kav kuv lub siab, rau qhov tus TSWV [“Yehauvas,” NWT ] tau xaiv kuv coj txojmoo zoo mus qhia rau cov neeg pluag, thiab mus nplig cov neeg uas muaj kev lwj siab, qhia txojkev dim rau cov neeg uas raug luag ntes.” (Yaxayas 61:1) Yaxayas zaj lus faj lem txog txojkev dim no tseem zoo tshaj txojkev dim uas cov Yixalayees tau rau Xyoo Xyiv Fab thiab. Zaj lus faj lem no yog hais txog leejtwg xwb?

8. Zaj lus faj lem uas Yaxayas cev yog hais txog leejtwg?

8 Yaxayas zaj lus faj lem pib muaj tiav rau lub sijhawm uas Yexus mus tshaj tawm. Thaum nws mus rau lub tsev sab laj hauv lub nroog Naxales uas nws loj hlob, Yexus nyeem Yaxayas cov lus rau cov Yudais uas tuaj ntawd mloog. Yexus hais tias cov lus no yog hais txog nws ntag. Nws hais tias: ‘Tus Tswv Yehauvas lub hwj huam nrog nraim kuv, rau qhov nws tsa kuv ua tus qhia txojmoo zoo rau cov neeg txomnyem. Vajtswv txib kuv mus qhia txojkev cawm dim rau cov neeg uas raug kaw, thiab kho cov neeg digmuag kom rov pom kev, thiab tso cov uas raug kev tsimtxom kom dim thiab qhia rau sawvdaws paub lub sijhawm uas tus Tswv Yehauvas yuav los cawm nws haivneeg.’ (Lukas 4:16-19) Yexus ua tiav raws li zaj lus faj lem no li cas?

COV UAS XUB TAU KEV DIM

Yexus tshaj tawm txog txojkev cawm neeg dim hauv lub nroog Naxales lub tsev sab laj (Saib nqi 8-9)

9. Cov uas nyob rau Yexus tiam xav tau kev dim ntawm leejtwg?

9 Cov uas nyob rau Yexus tiam yog cov uas xub tau txojkev dim raws li Yaxayas cov lus faj lem uas Yexus nyeem. Peb paub li no rau qhov Yexus hais tias: “Vajtswv Txojlus uas hnub no nej hnov twb tiav lawm.” (Lukas 4:21) Cov uas hnov Yexus nyeem zaj lus no xav tias Yexus yuav tso lawv dim ntawm tseem fwv Loos. Yexus cov thwjtim los tej zaum kuj xav li ntawd thiab rau qhov tsis ntev tom qab ntawd xwb muaj 2 tug thwjtim hais tias: “Peb cia siab hais tias [Yexus] yog tus uas yuav pab cov Yixalayees dim!” (Lukas 24:13, 21) Tiamsis peb paub tias tsis yog li ntawd. Yexus tsis tau hais kom nws cov thwjtim mus tawm tsam tseem fwv Loos txojkev tswjhwm. Nws kom lawv muab ‘yam uas yog Xixas li, rau Xixas.’ (Mathais 22:21) Yog Yexus tsis tso lawv dim ntawm tseem fwv Loos no, nws tso lawv dim ntawm dabtsi xwb?

10. Yexus tso neeg dim ntawm dabtsi?

10 Vajtswv tus Tub tso neeg dim ntawm dabtsi xwb? (1) Yexus tso neeg dim ntawm tej kevcai nruj uas Yudais cov thawj coj yuam tibneeg ua. Thaum ub, cov Yudais coob tus raug yuam ua tej kev lig kevcai thiab tej kev ntseeg uas tsis raws li Vajtswv Txojlus. (Mathais 5:31-37; 15:1-11) Cov uas qhia tibneeg txog Vajtswv txoj kevcai los ho tsis teev tiam Vajtswv raws li Vajtswv lub siab nyiam. Lawv zoo li cov neeg dig muag vim lawv tsis lees yuav tus Mexiyas thiab qhov tseeb uas nws qhia. Vajtswv thiaj tsis zam txim rau lawv. (Yauhas 9:1, 14-16, 35-41) Tiamsis cov uas txo hwjchim dim ntawm tej kev ntseeg cuav vim lawv mloog qhov tseeb uas Yexus qhia thiab xyaum Yexus tus qauv.​—Malakaus 1:22; 2:23–3:5.

11. Yexus tso neeg dim li cas ntxiv?

11 Yexus tso neeg dim li cas ntxiv? (2) Nws tso noob neej dim ntawm kev txhaum uas los ntawm Adas. Vim Yexus tuag theej peb lub txhoj, Vajtswv thiaj zam txim rau cov uas ntseeg thiab lees yuav Yexus tus nqi txhiv. (Henplais 10:12-18) Yexus hais tias: “Yog Leej Tub tso nej dim, ces nej thiaj yuav dim tiag tiag li.” (Yauhas 8:36) Qhov uas Yexus tso peb dim no zoo tshaj tej uas cov Yixalayees tau rau Xyoo Xyiv Fab. Xws li tus Yixalayees uas dim cev qhev rau Xyoo Xyiv Fab tej zaum tseem yuav raug ciaj qhev dua los kuj muaj thiab. Thaum kawg nws tseem yuav txawj laus txawj tuag. Tiamsis qhov uas Yexus tso peb dim, peb yuav dim mus ib txhiab ib txhis.

12. Leejtwg yog cov xub tau txojkev dim uas Yexus tshaj tawm txog?

12 Thaum txog hnub Peetekos xyoo 33 tom qab Yexus, Yehauvas lub hwj huam dawb huv xaiv cov tubtxib thiab cov pojniam txivneej uas muaj kev ntseeg los ua Nws cov menyuam. Yehauvas yuav tsa cov xaiv tseg no sawv mus nyob saum ntuj ceeb tsheej ua vajntxwv kav nrog Yexus. (Loos 8:2, 15-17) Cov no yog cov xub tau txojkev dim uas Yexus tshaj tawm hauv lub nroog Naxales lub tsev sab laj. Cov pojniam thiab txivneej no dim ntawm Yudais cov thawj coj tej lus qhuab qhia thiab tej kev lig kevcai uas tsis zoo raws li Vajtswv Txojlus. Tsis tas li ntawd xwb, vim Yexus tus nqi txhiv Vajtswv thiaj tso lawv dim ntawm txojkev txhaum uas yuav coj mus rau txojkev tuag. Txojkev dim uas Yehauvas npaj no pib thaum nws xaiv Khetos cov thwjtim xyoo 33 tom qab Yexus mus txog rau thaum Khetos Kav 1,000 Xyoo xaus. Tamsim no mus txog rau thaum Khetos Kav 1,000 Xyoo xaus, yuav muaj li cas xwb?

TSHEEJ PLHOM LEEJ YUAV TAU KEV DIM

13, 14. Tsis yog cov xaiv tseg tau txais txojkev dim uas Yexus tshaj tawm xwb, tiamsis leejtwg tau txais thiab?

13 Niaj hnub nimno muaj tsheej plhom leej thoob ntiajteb uas yog lwm pab yaj. (Yauhas 10:16) Cov no Vajtswv tsis xaiv lawv mus ua vajntxwv kav nrog Yexus saum ntuj ceeb tsheej. Tiamsis phau Vajlugkub hais tias lawv yuav tau txojsia nyob mus ib txhis hauv ntiajteb no.

14 Yog koj yog ib tug uas yuav nyob mus ib txhis hauv ntiajteb no ces koj twb tau tej yam uas cov xaiv tseg tau lawm thiab. Vim koj lees yuav Yexus tus nqi txhiv, koj thov tau Yehauvas zam txim rau koj. Koj yuav muaj kev sib raug zoo nrog Yehauvas thiab muaj kev kaj siab. (Efexus 1:7; Tshwmsim 7:14, 15) Tsis tas li ntawd xwb, koj muaj kev kaj siab vim koj dim tej kev lig kevcai cuav. Yexus hais tias: “Nej yuav paub qhov tseeb, thiab qhov tseeb ntawd yuav tso nej dim.” (Yauhas 8:32) Peb yeej zoo siab kawg li uas Yehauvas tso peb dim!

15. Peb yuav tau kev dim ntawm tej yam twg ntxiv? Thiab peb yuav tau txais koob hmoov dabtsi?

15 Peb yuav tau kev dim ntawm tej yam twg ntxiv? Tsis ntev tom ntej no Yexus yuav muab kev ntseeg cuav thiab tej tseem fwv hauv ntiajteb no rhuav tshem huvsi mus. Vajtswv yuav tiv thaiv pab “neeg coob coob” uas teev tiam nws thiab lawv yuav tau nyob kaj siab lug hauv lub vaj kaj siab. (Tshwmsim 7:9, 14) Lub sijhawm ntawd yuav muaj coob tus sawv hauv qhov tuag rov qab los. Cov uas txiav txim siab teev tiam Yehauvas yuav tsis muaj mob muaj nkeeg thiab yuav tsis txawj laus txawj tuag li lawm.​—Tes Haujlwm 24:15.

16. Yav tom hauv ntej, noob neej yuav dim ntawm dabtsi?

16 Lub sijhawm uas Khetos Kav 1,000 Xyoo, Yexus thiab cov uas nrog nws kav yuav pab kom noob neej rov zoo tiav log thiab muaj kev sib raug zoo nrog Vajtswv. Lub sijhawm no yuav zoo ib yam li cov Yixalayees Xyoo Xyiv Fab. Thaum kawg tag nrho cov uas teev tiam Yehauvas hauv ntiajteb no yuav zoo tiav log, tsis muaj kev txhaum li lawm.

Hauv lub ntiajteb tshiab peb yuav muaj ntau yam haujlwm zoo ua (Saib nqi 17)

17. Yaxayas 65:21-23 hais tias yav tom hauv ntej lub neej hauv ntiajteb yuav zoo li cas? (Saib daim duab ntawm lub khaum.)

17 Yaxayas 65:21-23 hais tias yav tom hauv ntej lub neej hauv ntiajteb no yuav zoo li cas. (Nyeem.) Muaj ib txhia neeg xav hais tias hauv lub vaj kaj siab tibneeg yuav niaj hnub nyob dawb xwb. Tiamsis phau Vajlugkub hais tias lub sijhawm ntawd Vajtswv cov neeg yuav muaj haujlwm zoo ntau ua. Thaum Khetos Kav 1,000 Xyoo xaus lawm peb tso siab tau tias “ib puas tsav yam uas Vajtswv tsim, yuav dim ntawm txojkev puastsuaj thiab yuav nrog Vajtswv cov menyuam tau lub tshwjchim [lossis “koob meej,” TT ].”​—Loos 8:21.

18. Ua cas peb thiaj tso siab tau tias lub neej tom hauv ntej yuav zoo heev?

18 Puag thaum ub, Yehauvas kom cov Yixalayees muaj caij ua haujlwm thiab muaj caij so. Thaum Khetos Kav 1,000 Xyoo los kuj yuav zoo ib yam li ntawd thiab. Niaj hnub nimno yeej tseem ceeb heev rau peb muaj caij los pe hawm Yehauvas peb thiaj muaj kev zoo siab, nyob rau lub ntiajteb tshiab los yeej ib yam nkaus. Lub sijhawm uas Khetos Kav 1,000 Xyoo, cov uas muab siab npuab Yehauvas yuav muaj kev zoo siab xyiv fab rau qhov peb muaj ntau yam haujlwm zoo ua thiab peb sawvdaws puavleej pe hawm Yehauvas.

ZAJ NKAUJ 119 Peb Yuav Tsum Muaj Kev Ntseeg

^ nqe 5 Yehauvas pub ib txoj hau kev los tso cov Yixalayees dim. Qhov ntawd yog Xyoo Xyiv Fab. Cov Khixatia tsis coj Mauxes Txoj Kevcai lawm, tiamsis kuj zoo rau peb kawm txog Xyoo Xyiv Fab. Thaum peb kawm txog Xyoo Xyiv Fab rau cov Yixalayees hauv zaj kawm no, peb yuav pom tias Yehauvas los kuj npaj ib txoj hau kev los tso peb dim thiab qhov ntawd yuav pab peb li cas.

^ nqe 61 COV DUAB: Cov txivneej Yixalayees uas raug muag mus ua qhev tau rov los nrog lawv tsev neeg nyob thiab tau lawv tej liaj tej teb rov qab rau Xyoo Xyiv Fab.