Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

ZAJ KAWM 50

“Cov Tuag Lawm Yuav Ua Li Cas Sawv Rov Qab Los?”

“Cov Tuag Lawm Yuav Ua Li Cas Sawv Rov Qab Los?”

“Txojkev tuag, koj swb lawm lauj! Txojkev tuag, koj tej taug tsuag tas lawm lauj!”​—1 KAULEETHAUS 15:55.

ZAJ NKAUJ 141 Vajtswv Pub Txojsia

ZAJ NO THAM TXOG DABTSI? *

1, 2. Vim li cas ho zoo rau txhua tus Khixatia kawm txog qhov uas Vajtswv tsa cov yuav mus nyob saum ntuj sawv rov los?

COV uas teev tiam Yehauvas niaj hnub nimno feem coob cia siab tias lawv yuav tau nyob hauv ntiajteb no mus ib txhis. Txawm li ntawd los, tseem tshuav cov xaiv tseg ib txhia nyob hauv ntiajteb no, thiab lawv xav paub seb thaum lawv mus saum ntuj yuav zoo li cas. Vim li cas ho zoo rau cov uas yuav nyob hauv ntiajteb paub txog qhov no thiab? Li peb tseem yuav kawm, qhov uas cov xaiv tseg yuav sawv rov los mus nyob saum ntuj yeej pab tau cov nyob hauv ntiajteb thiab. Yog li ntawd, txawm peb yuav mus saum ntuj lossis yuav nyob hauv ntiajteb los yeej zoo rau peb kawm txog qhov uas Vajtswv tsa cov xaiv tseg mus nyob saum ntuj.

2 Vajtswv tshoov Yexus ib co thwjtim kom sau txog qhov uas Vajtswv yuav tsa cov uas yuav mus nyob saum ntuj sawv rov los. Tus tubtxib Yauhas piav tias: “Cov phoojywg, nimno peb yog Vajtswv cov menyuam lawm, tiamsis peb tseem tsis tau paub tseeb hais tias yav tom ntej peb yuav zoo li cas. Peb tsuas paub hais tias thaum Yexus Khetos rov qab los, peb yuav zoo li nws.” (1 Yauhas 3:2) Yog li ntawd, cov xaiv tseg tsis paub tias thaum lawv mus nyob saum ntuj yuav zoo li cas. Txawm li cas los lawv paub tias thaum ntawd lawv yuav pom kiag Yehauvas. Phau Vajlugkub tsis qhia ib puas tsav yam txog cov uas yuav mus nyob saum ntuj, tiamsis Paulus hais tias lawv yuav nrog Yexus Khetos ua ke thaum nws “muab txhua tus nomtswv txo hwjchim tsis pub kav teb kav chaw” thiab muab ‘txojkev tuag rhuav kom puastsuaj mus.’ Thaum tej no tiav tas lawm ces cov xaiv tseg thiab Yexus yuav muab ib puas tsav yam rov qab rau Yehauvas. (1 Kauleethaus 15:24-28) Lub sijhawm no yuav zoo tiag tiag li! *

3. Raws li 1 Kauleethaus 15:30-32, qhov uas Paulus ntseeg tias Vajtswv yuav tsa cov tuag sawv rov los pab tau nws li cas?

3 Qhov uas Paulus ntseeg tias Vajtswv yuav tsa cov tuag sawv rov los pab nws nyiaj taus nws tej kev txom nyem. (Nyeem 1 Kauleethaus 15:30-32.) Paulus hais rau cov nyob hauv Kauleethaus tias: “Kuv niaj hnub ntsib kev ploj kev tuag!” Nws kuj sau tias: “Kuv tawmtsam tej ‘tsiaj nyaum’ hauv lub nroog Efexus.” Tej zaum Paulus tham txog qhov uas luag muab nws sib ntsuas zog nrog tsiaj qus hauv Efexus. (2 Kauleethaus 1:8; 4:10; 11:23) Lossis tham txog cov neeg Yudais thiab cov neeg uas coj tus cwj pwm li “cov tsiaj nyaum.” (Tes Haujlwm 19:26-34; 1 Kauleethaus 16:9) Txawm yog li cas los, Paulus yeej raug kev tsim txom ntau heev. Tiamsis nws ntseeg tias lub neej tom hauv ntej yuav zoo tshaj lub tamsim no.​—2 Kauleethaus 4:16-18.

Ib tse neeg uas nyob hauv lub tebchaws nomtswv txwv peb tes haujlwm. Tiamsis lawv rau siab ntso teev tiam Yehauvas thiab cia siab tias yav tom hauv ntej nws yuav muab lub neej zoo tshaj rau lawv. (Saib nqi 4)

4. Qhov uas Vajtswv yuav tsa cov tuag sawv rov qab los txhawb tau cov Khixatia niaj hnub no li cas? (Saib daim duab ntawm lub khaum.)

4 Peb nyob rau lub sijhawm uas muaj kev kub ntxhov ntau. Peb ib txhia kwvtij nkauj muam raug luag ua phem rau. Ib txhia nyob rau tej tebchaws uas muaj tsov muaj rog. Hos ib txhia nyob rau tej tebchaws uas nom tswv txwv peb tes haujlwm tshaj tawm. Txawm lawv yuav raug kaw lossis raug tua los lawv tseem rau siab ntso teev tiam Yehauvas. Lawv cov qauv txhawb tau peb sawvdaws kawg. Lawv paub tias txawm lawv tuag lawm los Yehauvas yuav tsa lawv sawv rov qab los thiab tau lub neej zoo tshaj yav tom hauv ntej.

5. Peb yuav tsum ceev faj tus cwjpwm twg?

5 Paulus ceeb toom cov kwvtij txog lub tswvyim no: “Yog hais tias cov neeg uas tuag lawm tsis sawv rov qab los, ‘Peb cia li noj thiab haus, rau qhov tagkis peb yuav tuag.’” Tibneeg twb xav li ntawd ntev ua ntej Paulus tiam lawm. Tej zaum twb yog Paulus hais cov lus hauv Yaxayas 22:13. Nqi no hais txog cov neeg Yixalayees thaum ub tus cwjpwm. Lawv nyiam kev lomzem dua li lawv txojkev sib raug zoo nrog Vajtswv vim lawv xav tias ua neej nyob tsuas paub hnub no xwb tsis paub tagkis. Peb tiam no los tibneeg yeej xav li ntawd thiab. Tiamsis phau Vajlugkub qhia tias vim cov Yixalayees xav yuam kev li no lawv thiaj raug kev puas tsuaj.​—2 Xwmtxheej Vajntxwv 36:15-20.

6. Qhov uas peb ntseeg tias Vajtswv yuav tsa cov tuag sawv rov qab los yuav pab peb xaiv peb cov phoojywg li cas?

6 Peb paub tias Yehauvas yeej yuav tsa cov tuag sawv rov qab los. Yog li ntawd peb yuav tsum ua zoo xaiv peb cov phoojywg. Cov kwvtij hauv Kauleethaus yuav tsum ceev faj tsis txhob ua phoojywg nrog cov uas tsis ntseeg tias Vajtswv yuav tsa cov tuag sawv rov qab los. Peb kawm tau li cas xwb? Yog peb pheej nrog cov uas xav txog hnub no xwb tsis xav txog yav tom hauv ntej ces ntev mus peb yuav xav ib yam li lawv. Peb yuav tsis xav li ib tug Khixatia lawm thiab tseem yuav mus ua tej yam uas Vajtswv tsis pom zoo. Twb yog vim li no Paulus thiaj ntuas tias: “Nej cia li tso plhuav nej tej kev txhaum tseg thiab tig rov qab los ua neeg zoo.”​—1 Kauleethaus 15:33, 34.

YUAV MUAJ LUB CEV ZOO LI CAS?

7. Raws li 1 Kauleethaus 15:35-38, tej tug yuav nug li cas txog qhov uas Vajtswv yuav tsa cov tuag sawv rov qab los?

7 Nyeem 1 Kauleethaus 15:35-38. Tus neeg uas tsis xav kom peb ntseeg tias Vajtswv yuav tsa cov tuag sawv rov qab los yuav nug tias: “Cov neeg uas tuag lawm yuav ua li cas sawv tau rov qab los?” Niaj hnub nimno ib leeg ntseeg txawv lawm ib yam txog qhov uas cov tuag mus dua twg lawm. Yog li ntawd peb yuav tsum ua zoo xav txog Paulus cov lus teb thiab seb phau Vajlugkub qhia li cas tiag.

Paulus siv lub noob qoob thiab tsob qoob los ua piv txwv tias Vajtswv yuav tsim ib lub cev tshiab rau cov uas nws tsa sawv rov los (Saib nqi 8)

8. Zaj lus piv txwv twg pab peb to taub txog cov Vajtswv yuav tsa mus nyob saum ntuj ceeb tsheej?

8 Thaum ib tug neeg tuag lawd ces nws lub cev yuav lwj. Tiamsis yog Vajtswv twb tsim tau lub ntuj thiab lub ntiajteb thiab ib puas tsav yam nyob rau hauv ces thaum nws tsa cov tuag sawv rov los nws yeej tsim tau lub cev tshiab rau lawv. (Chivkeeb 1:1; 2:7) Paulus siv ib zaj lus piv txwv los qhia tias thaum Vajtswv tsa cov tuag nws yuav tsis tsa lub cev qub tiamsis Vajtswv yuav muab lub cev tshiab rau lawv “raws li nws pom zoo.” Paulus siv “lub noob qoob” ua lus piv txwv qhia tias thaum muab lub noob qoob cog rau hauv av lawm, lub noob yuav tuaj kaus thiab loj hlob. Tiamsis tsob qoob ntawd yeej tsis zoo li lub noob thaum coj mus cog.

9. Raws li 1 Kauleethaus 15:39-41, tej Vajtswv tsim zoo tsis sib thooj li cas?

9 Nyeem 1 Kauleethaus 15:39-41. Paulus hais tias Vajtswv tsim ib puas tsav yam nyias zoo muaj nyias tug. Xws li nyuj, noog, thiab ntses tej nqaij tsis zoo sib thooj. Nws hais tias thaum peb ntsia saum ntuj, lub hnub thiab lub hli tsis zoo ib yam thiab “tej hnubqub los ib lub yeej ci tsis thooj ib lub.” Tej zaum peb yuav tsis pom qhov txawv tiamsis yeej muaj tseeb li Paulus hais no. Cov neeg tshawb fawb hais tias cov hnub qub ib txhia loj ib txhia me, ib txhia liab, ib txhia dawb, hos ib txhia daj li lub hnub. Paulus kuj hais ntxiv tias: “Cov neeg saum ntuj lub cev zoo tsis thooj cov neeg hauv ntiajteb no lub cev.” Hauv ntiajteb, tibneeg muaj cev nqaij daim tawv tiamsis cov nyob saum ntuj muaj lub cev plig zoo ib yam li cov tubtxib saum ntuj.

10. Cov Vajtswv tsa mus nyob saum ntuj yuav muaj lub cev zoo li cas?

10 Paulus hais ntxiv tias: “Lub cev uas luag muab faus, yog lub cev uas txawj tuag; lub cev uas sawv hauv qhov tuag rov qab los, yog lub cev uas tsis txawj tuag.” Thaum ib tug neeg tuag nws lub cev lwj mus ua av lawm. (Chivkeeb 3:19) Yog li ntawd ua cas Paulus ho hais tias ‘lub cev tsis txawj tuag’? Paulus tsis yog hais txog cov uas Vajtswv yuav tsa los nyob hauv ntiajteb li cov uas Eliyas, Elisas, thiab Yexus lawv tsa. Tiamsis Paulus hais txog cov yuav mus nyob saum ntuj uas muaj lub cev plig.​—1 Kauleethaus 15:42-44.

11, 12. (1) Thaum Vajtswv tsa Yexus sawv rov qab los, nws muaj lub cev zoo li cas? (2) Thaum Vajtswv tsa cov xaiv tseg sawv rov los, lawv yuav muaj lub cev zoo li cas?

11 Thaum Yexus nyob hauv ntiajteb no nws muaj lub cev uas muaj roj muaj ntshav. Tiamsis thaum Vajtswv tsa Yexus sawv rov qab los nws muaj lub cev plig thiab rov mus saum ntuj lawm. Thaum Vajtswv tsa cov xaiv tseg sawv rov los lawv yuav muaj lub cev plig li ntawd thiab. Paulus piav tias: “Peb twb muaj tus yam ntxwv zoo li tus uas Vajtswv muab av los puab lawm; yog li ntawd peb yeej yuav muaj tus yam ntxwv [lossis lub cev] zoo li tus uas los saum ntuj los thiab.”​—1 Kauleethaus 15:45-49.

12 Peb yuav tsum nco ntsoov tias Vajtswv tsis tsa Yexus sawv rov los muaj lub cev uas muaj roj muaj ntshav. Thaum Paulus yuav xaus lus nws hais tias: “Lub cev uas muaj roj muaj ntshav yeej mus nyob tsis tau Vajtswv lub tebchaws [lossis “Vajtswv lub Nceeg Vaj saum ntuj,” NWT ].” (1 Kauleethaus 15:50) Yog li ntawd cov tubtxib thiab lwm cov xaiv tseg uas Vajtswv yuav tsa mus nyob saum ntuj yuav tsis muaj lub cev uas muaj roj muaj ntshav uas txawj tuag. Thaum twg Vajtswv mam li tsa lawv sawv rov qab los? Paulus hais tias tseem tshuav ntev. Rau qhov thaum Paulus sau 1 Kauleethaus, Yexus cov thwjtim ib co xws li tus tubtxib Yakaunpaus, twb tuag lawm. (Tes Haujlwm 12:1, 2) Tiamsis cov xaiv tseg ib txhia “tseem muaj sia nyob.”​—1 Kauleethaus 15:6.

KEV TUAG YUAV TSIS MUAJ LAWM

13. Thaum Yexus “rov qab los” yuav muaj dabtsi tshwm sim?

13 Yexus thiab Paulus puavleej hais txog lub sijhawm thaum Khetos rov qab los. Lub sijhawm ntawd yuav muaj kev tsov kev rog, av qeeg, muaj kab mob thiab lwm yam xwm txheej phem thoob plaws ntiajteb. Cov lus faj lem no pib muaj tiav txij xyoo 1914 los lawm. Yexus hais tias thaum muaj neeg muab txoj xov zoo txog Vajtswv lub Nceeg Vaj mus tshaj tawm “thoob qab ntuj thiab ua timkhawv rau txhua haivneeg paub lawm, ces thaum ntawd twb yuav txog lub sijhawm kawg.” (Mathais 24:3, 7-14) Paulus hais tias “hnub uas tus Tswv Yexus rov qab los” kuj yog lub sijhawm uas Vajtswv yuav tsa cov xaiv tseg rov los mus saum ntuj.​—1 Thexalaunikes 4:14-16; 1 Kauleethaus 15:23.

14. Yuav ua cas rau cov xaiv tseg uas tas sim neej rau lub sijhawm uas Khetos twb rov los lawm?

14 Nimno thaum cov xaiv tseg tas sim neej, Vajtswv yuav tsa lawv sawv mus saum ntuj tamsim ntawd. Muaj raws li Paulus hais hauv 1 Kauleethaus 15:51, 52 tias: “Peb txhua tus yuav tsis tuag huv tibsi, tiamsis thaum tshuab raj tshuab xyu zaum kawg, tib ntsais muag xwb peb yuav hloov dua lub cev tshiab.” Thaum cov xaiv tseg sawv rov los lawv yuav zoo siab heev rau qhov lawv yuav tau “nrog tus Tswv [Yexus] nyob mus ibtxhis.”​—1 Thexalaunikes 4:17.

Cov xaiv tseg uas “tib ntsais muag xwb” es hloov dua lub cev tshiab yuav nqa qws hlau nrog Yexus ua rog nrog cov neeg phem hauv ntiajteb no (Saib nqi 15)

15. Cov xaiv tseg uas “tib ntsais muag xwb” es hloov dua lub cev tshiab yuav ua dabtsi thaum lawv mus saum ntuj?

15 Phau Vajlugkub qhia tias cov uas “tib ntsais muag xwb” es hloov dua lub cev tshiab yuav ua dabtsi thaum lawv mus saum ntuj. Yexus hais rau lawv li no: “Txhua tus uas kovyeej thiab ua raws li kuv lub siab nyiam mus txog hnub kawg, kuv yuav pub hwjchim rau cov ntawd, ib yam li kuv Txiv twb pub rau kuv lawm. Kuv yuav tsa cov ntawd ua cov uas kav txhua haivneeg huv tibsi. Lawv yuav muab qws hlau kav thiab ntaus txhua haivneeg kom tawg mos nyoos ib yam li tej laujkaub av.” (Tshwmsim 2:26-28) Nqi no qhia tias lawv yuav nrog Yexus kav ib tsoom tebchaws.​—Tshwmsim 19:11-15.

16. Yuav muaj neeg coob kov yeej txojkev tuag li cas?

16 Cov xaiv tseg yuav kov yeej txojkev tuag. (1 Kauleethaus 15:54-57) Lawv yuav nrog Yexus ua ntsuj rog Amankedoos thiab rhuav tshem tej kev phem kev lim hiam hauv ntiajteb. Cov kwvtij nkauj muam Khixatia uas tiv dhau lub sijhawm uas muaj kev ceeb laj txom nyem loj kawg nkaus yuav tau nyob hauv lub qab ntuj tshiab. (Tshwmsim 7:14) Lawv yuav pom Vajtswv tsa cov neeg uas tuag lawd sawv rov qab los. Sim xav seb lub sijhawm ntawd peb yuav zoo siab npaum li cas! (Tes Haujlwm 24:15) Cov uas muab siab xib rau Yehauvas yuav dim lub txim tuag uas los ntawm Adas los. Lawv yuav tau txojsia nyob mus ib txhis.

17. Raws li 1 Kauleethaus 15:58, peb yuav tsum ua dabtsi tamsim no?

17 Paulus cov lus uas nws sau rau cov Khixatia hauv Kauleethaus txog qhov uas Vajtswv yuav tsa cov tuag sawv rov los txhawb tau peb zog kawg li. Yog li ntawd peb yuav tsum ua “tus Tswv tes haujlwm” npaum li peb ua tau tamsim no. (Nyeem 1 Kauleethaus 15:58.) Yog peb ua li ntawd ces peb paub tias peb yuav tau lub neej kaj siab lug yav tom hauv ntej. Lub neej ntawd tseem yuav zoo tshaj qhov uas peb xav. Thaum ntawd peb yuav pom tias tes haujlwm uas peb ua rau Vajtswv yeej muaj nqis tiag.

ZAJ NKAUJ 140 Txojsia Tsis Kawg Lawm Tiag!

^ nqe 5 Tej peb yuav kawm ntxiv hauv 1 Kauleethaus tshooj 15 yog qhov uas Vajtswv yuav tsa cov xaiv tseg sawv rov qab los li cas. Tiamsis tej uas Paulus sau rau cov xaiv tseg kuj tseem ceeb rau cov uas yog lwm pab yaj thiab. Tej peb kawm hauv zaj no yuav pab kom peb paub ua peb lub neej tamsim no thiab tau lub neej zoo yav tom hauv ntej.

^ nqe 2Tej Uas Peb Xav Paub” hauv zaj no yuav piav txog Paulus cov lus hauv 1 Kauleethaus 15:29.