Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

ZAJ KAWM 49

Vajtswv Yuav Tsa Cov Tuag Sawv Rov Los

Vajtswv Yuav Tsa Cov Tuag Sawv Rov Los

‘Kuv cia siab hais tias Vajtswv yuav tsa cov neeg uas tuag lawm sawv rov qab los.’​—TES HAUJLWM 24:15.

ZAJ NKAUJ 151 Vajtswv Yuav Tsa Sawv Rov Los

ZAJ NO THAM TXOG DABTSI? *

1, 2. Yehauvas cov neeg muaj kev vam kev cia siab li cas?

YEEJ zoo rau peb muaj kev vam kev cia siab. Ib txhia vam tias lawv tus txij nkawm yuav hlub lawv thiab vam tias lawv yuav tu tau lawv cov menyuam loj hlob tsis muaj mob muaj nkeeg. Yog lawv muaj mob los lawv vam tias lawv tus mob yuav zoo. Yehauvas cov neeg los peb yeej vam ib yam li ntawd thiab. Tiamsis qhov uas peb vam tshaj plaws yog kom muaj txojsia nyob mus ib txhis thiab rov pom peb cov neeg uas tas sim neej lawd sawv rov los.

2 Tus tubtxib Paulus hais tias: ‘Kuv cia siab hais tias Vajtswv yuav tsa cov neeg uas tuag lawm txhua tus sawv rov qab los, tsis hais cov neeg ua phem lossis cov neeg ua zoo.’ (Tes Haujlwm 24:15) Paulus tsis yog thawj tug uas hais li no. Yauj los kuj ntseeg tias txawm nws tuag lawm los Vajtswv yuav nco ntsoov nws thiab yuav tsa nws sawv rov los.​—Yauj 14:7-10, 12-15.

3. Ib Kauleethaus tshooj 15 yuav txhawb tau peb li cas?

3 Qhov uas Vajtswv yuav tsa cov “neeg tuag sawv hauv qhov tuag rov qab los” yog ib qho uas tseem ceeb ntawm cov Khixatia txojkev ntseeg. (Henplais 6:1, 2) Paulus sau txog qhov uas Vajtswv yuav tsa cov tuag sawv rov qab los hauv 1 Kauleethaus tshooj 15. Paulus cov lus no txhawb tau cov Khixatia thaum ub. Thiab txawm peb twb ntseeg ntev lawm los tshooj no tseem txhawb tau peb thiab.

4. Vim li cas peb thiaj ntseeg tias Vajtswv yuav tsa cov uas peb hlub sawv rov los?

4 Thaum Paulus coj “txojmoo zoo” mus tshaj tawm hauv Kauleethaus los nws kuj qhia lawv txog qhov uas Yexus Khetos sawv rov qab los thiab. (1 Kauleethaus 15:1, 2) Nws hais ntxiv tias tus Khixatia uas tsis ntseeg tias Vajtswv yuav tsa cov tuag sawv rov qab los, tus ntawd txojkev ntseeg tsis muaj nuj nqis dabtsi li. (1 Kauleethaus 15:17) Qhov uas Yehauvas tsa Yexus sawv rov los ua chaw cia siab rau peb tias nws yuav tsa cov peb hlub uas tuag lawd sawv rov los.

5, 6. Cov lus hauv 1 Kauleethaus 15:3, 4 muaj nuj nqis li cas rau peb?

5 Thaum Paulus sau txog qhov uas Vajtswv tsa Yexus sawv rov los, nws tham txog 3 yam: (1) “Yexus Khetos tau tuag theej peb sawvdaws lub txhoj.” (2) “Luag coj nws mus faus.” Thiab (3) “Vajtswv tsa nws sawv hauv qhov tuag rov qab los, raws li Vajtswv txojlus sau tseg lawm.”​—Nyeem 1 Kauleethaus 15:3, 4.

6 Qhov uas Yexus tuag, coj mus faus, thiab sawv rov qab los muaj nqis li cas rau peb? Yaxayas cov lus faj lem hais tias tus Mexiyas yuav “raug coj mus tua” thiab “coj mus faus nrog cov neeg txhaum.” Yaxayas kuj hais ntxiv tias tus Mexiyas yuav “ris sawvdaws lub txim” thiab. Yexus ua li no thaum nws tuag theej noob neej lub txhoj. (Yaxayas 53:8, 9, 12; Mathais 20:28; Loos 5:8) Yog li ntawd, qhov uas Yexus tuag, coj mus faus, thiab sawv rov qab los yuav cawm tau peb dim ntawm peb txojkev txhaum thiab txojkev tuag. Thiab peb yuav rov tau nrog cov uas peb hlub uas tas sim neej lawd nyob ua ke.

MUAJ POV THAWJ POM

7, 8. Ua cas cov Khixatia thiaj ntseeg tau tias Yexus sawv rov los lawm?

7 Peb yuav tsum ntseeg tias Yehauvas twb tsa Yexus sawv hauv qhov tuag rov los lawm, peb thiaj ntseeg tau tias Yehauvas yuav tsa cov tuag sawv rov qab los. Vim li cas peb thiaj paub tseeb tias Yehauvas twb tsa Yexus sawv rov qab los lawm tiag?

8 Thaum Yexus sawv hauv qhov tuag rov los, muaj coob tus pom nws. (1 Kauleethaus 15:5-7) Thawj tug Paulus sau tias pom Yexus sawv rov qab los yog Petus. Yexus ib co thwjtim los kuj hais tias Petus pom Yexus thaum nws sawv rov qab los thiab. (Lukas 24:33, 34) Paulus hais ntxiv tias Yexus mam mus ntsib nws “kaum ob tug” tubtxib. Tom qab ntawd Yexus “tshwm rau tsib puas tawm leej pom.” Tej zaum thaum no yog thaum Yexus cov thwjtim tuaj sib sau ua ke saum lub roob Kalilais hauv Mathais 28:16-20. Yexus kuj “los tshwm rau Yakaunpaus pom” uas tej zaum yog Yexus tus kwv. Twb yog tom qab Yexus sawv rov qab los nws mam li ntseeg tias Yexus yog tus Mexiyas. (Yauhas 7:5) Xyoo 55 thaum Paulus sau tsab ntawv no, cov neeg uas pom Yexus sawv rov los muaj coob tus tseem ua neej nyob. Yog li ntawd, cov uas tseem ua xyem xyav tias Yexus puas tau sawv rov los tiag yeej mus nug tau lawv.

9. Tes Haujlwm 9:3-5 ua pov thawj li cas ntxiv tias Yexus sawv rov los lawm tiag?

9 Tom qab no, Yexus kuj los tshwm rau Paulus pom thiab. (1 Kauleethaus 15:8) Thaum Paulus (Xaulus) tabtom mus rau Damaxes txawm muaj duab ci nplas saum ntuj tuaj rau nws thiab nws hnov Yexus lub suab. (Nyeem Tes Haujlwm 9:3-5.) Qhov no ua povthawj ntxiv tias Yexus sawv rov los lawm tiag.​—Tes Haujlwm 26:12-15.

10. Thaum Paulus ntseeg tias Yexus sawv rov los lawm, nws ua li cas?

10 Tej uas Paulus hais txog Yexus tseem ceeb heev rau qhov ua ntej Yexus los tshwm rau Paulus pom, nws tsim txom cov Khixatia heev. Tiamsis thaum nws paub thiab ntseeg tias Yexus sawv rov los lawm tiag, nws kub siab lug mus tshaj tawm txog Yexus. Nws raug luag ntaus, raug luag kaw, thiab caij nkoj tog ntau zaus. (1 Kauleethaus 15:9-11; 2 Kauleethaus 11:23-27) Paulus ntseeg tias Yexus yeej sawv rov los lawm tiag nws thiaj mus tshaj tawm tsis ntshai tuag. Qhov uas cov Khixatia thaum ub ntseeg li no kuj txhawb tau peb txojkev ntseeg tias yav tom hauv ntej Yehauvas yeej yuav tsa cov tuag sawv rov qab los tiag.

PAULUS NTUAS COV UAS TO TAUB YUAM KEV

11. Vim li cas muaj qee leej Khixatia hauv lub nroog Kauleethaus thiaj xav yuam kev txog qhov uas Vajtswv tsa cov tuag sawv rov los?

11 Vim li cas cov Khixatia hauv Kauleethaus uas nyob tebchaws Kilis ho “hais tias cov neeg uas tuag lawm yuav sawv tsis tau hauv qhov tuag los?” (1 Kauleethaus 15:12) Ib txhia Khixatia xav li ntawd vim cov xibhwb uas yog neeg Kilis hauv lub nroog Athee tuaj thuam txog qhov uas Yexus sawv rov los. (Tes Haujlwm 17:18, 31, 32) Hos ib txhia ho xav tias qhov uas Yexus sawv rov los yog lus piv txwv xwb. Lawv hais tias thaum peb tseem muaj kev txhaum ces zoo li peb tuag lawm tiamsis thaum peb los ua ib tug Khixatia ces zoo li peb sawv hauv qhov tuag rov los vim Vajtswv zam peb lub txim lawm. Txawm li cas los xij, yog lawv tsis ntseeg tias Yexus twb sawv rov los lawm ces lawv txojkev ntseeg yeej tsis muaj qab hau dabtsi li. Yog tias Vajtswv tsis tau tsa Yexus sawv rov los ces tibneeg yeej tseem muaj lub txim txhaum. Vim li ntawd, cov uas tsis ntseeg tias Vajtswv yuav tsa cov tuag sawv rov los thiaj tsis muaj kev vam kev cia siab.​—1 Kauleethaus 15:13-19; Henplais 9:12, 14.

12. Raws li 1 Petus 3:18, 22 hais, ua cas qhov uas Yexus sawv rov los ho txawv ntawm cov neeg uas Vajtswv tsa sawv ua ntej Yexus?

12 Paulus pom kiag tias “Khetos twb raug tsa hauv qhov tuag rov los lawm.” Qhov uas Vajtswv tsa Yexus sawv rov los txawv ntawm cov neeg uas Vajtswv tsa sawv ua ntej Yexus vim lawv puav leej rov qab tuag tas lawm. Yog Vajtswv twb tsa ib co sawv hauv qhov tuag dua los lawm, ua cas Paulus ho hais tias Yexus “yog tus uas xub sawv ua ntej”? Paulus hais li ntawd vim Yexus yog thawj tug uas Vajtswv tsa sawv los muaj lub cev plig ib yam li cov tubtxib saum ntuj thiab yog thawj tus tibneeg uas raug tsa sawv mus nyob saum ntuj.​—1 Kauleethaus 15:20, 23; Tes Haujlwm 26:23; nyeem 1 Petus 3:18, 22, NWT. *

COV UAS VAJTSWV YUAV TSA “SAWV ROV QAB LOS”

13. Paulus hais tias Adas txawv ntawm Yexus li cas?

13 Ua cas ib tug neeg tuag xwb ho cawm tau tsheej plhom leej? Paulus hais tias Adas thiab Yexus nkawd sib txawv li cas. Paulus hais li no txog Adas: “Twb yog vim muaj ib tug uas txhaum, sawvdaws thiaj raug kev ploj kev tuag.” Thaum Adas ua txhaum, nws coj tau kev ploj kev tuag los rau nws thiab nws cov xeeb leej xeeb ntxwv. Twb yog vim li ntawd, peb thiaj txawj laus txawj tuag. Tiamsis Vajtswv tsa nws tus Tub Yexus sawv rov qab los peb thiaj muaj kev vam kev cia siab rau yav tom hauv ntej. Paulus hais tias: “Twb yog vim muaj ib tug sawv hauv qhov tuag rov qab los, sawvdaws thiaj yuav sawv tau ib yam li tus ntawd. Txhua tus puavleej raug kev ploj kev tuag, rau qhov sawvdaws yog Adas roj ntsha ib yam nkaus li ntawd, txhua tus yuav sawv hauv qhov tuag rov qab los, rau qhov sawvdaws nrog Yexus Khetos koom ib txojsia.”​—1 Kauleethaus 15:21, 22.

14. Yehauvas puas yuav tsa Adas sawv rov qab los?

14 Paulus hais tias: “Txhua tus puavleej raug kev ploj kev tuag, rau qhov sawvdaws yog Adas roj ntsha.” Qhov no txhais hais tias noob neej puav leej yog Adas cov xeeb leej xeeb ntxwv lawv thiaj raug kev ploj kev tuag. (Loos 5:12) Khetos tus nqi txhiv cawm tsis tau Adas vim Yehauvas tsim nws zoo tiav log thiab nws txhob txwm tsis mloog Yehauvas lus. Yog li ntawd, Adas zoo li cov uas Yexus txiav txim tias yog cov “tshis” uas Yehauvas yuav tsis tsa sawv rov qab los.​—Mathais 25:31-33, 46; Henplais 5:9.

Yexus yog thawj tug uas sawv hauv qhov tuag los mus rau saum ntuj (Saib nqi 15-16) *

15. “Txhua tus” uas yuav ciaj sawv rov los yog leejtwg?

15 Paulus hais tias: “Txhua tus uas nyob hauv Khetos yuav ciaj sawv rov los.” (1 Kauleethaus 15:22, TT ) Nco ntsoov tias Paulus sau tsab ntawv no rau cov xaiv tseg nyob hauv Kauleethaus uas Vajtswv yuav tsa lawv sawv mus nyob saum ntuj. Lawv yog cov “uas muab cais ua cov uas dawb huv rau hauv Yexus Khetos.” Paulus kuj sau txog “cov ntseeg Yexus Khetos uas twb tuag lawm . . . uas nrog Yexus Khetos koom ib txojsia.” (1 Kauleethaus 1:2, TT; 15:18; 2 Kauleethaus 5:17) Nyob hauv lwm phau ntawv hauv phau Vajlugkub Paulus hais tias cov uas ‘nrog Yexus koom nws txojkev tuag li cas, lawv yuav tau nrog nws sawv hauv qhov tuag rov qab los ib yam li ntawd.’ (Loos 6:3-5) Yehauvas tsa Yexus sawv rov los muaj lub cev plig ces cov xaiv tseg los yuav sawv rov los muaj lub cev plig ib yam li Yexus thiab.

16. Qhov uas Paulus hais tias Yexus “yog tus uas xub sawv ua ntej” qhia li cas rau peb?

16 Paulus sau tias Khetos “yog tus uas xub sawv ua ntej.” Nco ntsoov tias twb muaj coob tus uas raug tsa sawv rov qab los ua ntej lawm, xws li Laxalus, tiamsis Yexus yog thawj tug uas sawv rov los muaj lub cev plig thiab tau txojsia ib txhis. Yexus zoo ib yam li thawj phaum qoob loo uas cov Yixalayees muab fij rau Yehauvas. Yog tias Yexus yog “tus uas xub sawv ua ntej” ces qhia tias tseem yuav muaj lwm cov uas yuav sawv mus nyob saum ntuj li Yexus thiab. Lawv yog Yexus cov tubtxib thiab cov uas xaiv tseg.

17. Thaum twg Vajtswv mam tsa cov xaiv tseg mus saum ntuj?

17 Thaum Paulus sau tsab ntawv mus rau cov kwvtij hauv Kauleethaus, cov xaiv tseg uas tuag lawm tseem tsis tau muaj ib tug raug tsa sawv mus saum ntuj li. Paulus hais tias: “Txhua tus yuav sawv raws li Vajtswv teem tseg: Yexus Khetos yog tus uas xub sawv ua ntej; ces thaum txog lub sijhawm uas Yexus Khetos rov qab los, txhua tus uas ntseeg nws mam li sawv.” (1 Kauleethaus 15:23; 1 Thexalaunikes 4:15, 16) Yog li ntawd, cov tubtxib thiab cov xaiv tseg uas tuag lawd yuav tsum tos kom txog lub sijhawm “Yexus Khetos rov qab los” Vajtswv mam li tsa lawv sawv mus saum ntuj. Nimno peb nyob rau “lub sijhawm uas” phau Vajlugkub hais tias “Yexus Khetos rov qab los” lawm.

YUAV MUAJ RAWS LI PEB CIA SIAB

18. (1) Ua cas peb thiaj paub tias tseem tshuav lwm pab neeg uas Vajtswv yuav tsa thiab? (2) Raws li 1 Kauleethaus 15:24-26, yuav muaj dabtsi tshwm sim saum ntuj?

18 Yuav ua li cas rau cov Khixatia uas muab siab npuab Vajtswv tiamsis yuav tsis tau mus nyob saum ntuj nrog Khetos? Cov ntawd los Vajtswv yuav tsa lawv ciaj sawv rov qab los. Phau Vajlugkub hais tias Paulus thiab cov uas yuav mus saum ntuj yog “thawj pab uas sawv hauv qhov tuag rov los.” (Tshwmsim 20:6) Qhov no qhia tias tseem yuav muaj lwm pab uas yuav sawv hauv qhov tuag rov los ib yam li Yauj cia siab. (Yauj 14:15) Lub sijhawm uas Yexus rov los, tag nrho cov xaiv tseg yuav nrog Yexus nyob saum ntuj thiab nrog nws rhuav tshem tej nom tswv hauv ntiajteb. Txawm yog “txojkev tuag” los yuav raug “muab rhuav kom puastsuaj mus.” Cov uas mus nyob saum ntuj yuav tsis tuag li lawm, tiamsis yuav ua li cas rau cov uas tsis tau mus nyob saum ntuj?​—Nyeem 1 Kauleethaus 15:24-26.

19. Yuav ua li cas rau cov uas cia siab tias lawv yuav tau nyob hauv ntiajteb no?

19 Yuav ua li cas rau cov uas cia siab tias lawv yuav tau nyob hauv ntiajteb no? Paulus hais tias: ‘Kuv cia siab hais tias Vajtswv yuav tsa cov neeg uas tuag lawm txhua tus sawv rov qab los, tsis hais cov neeg ua phem lossis cov neeg ua zoo.’ (Tes Haujlwm 24:15) Peb paub tias cov neeg ua phem yeej yuav tsis tau mus saum ntuj. Yog li ntawd, cov uas Paulus hais no Vajtswv yuav tsa lawv sawv los nyob hauv ntiajteb.

Yog peb ntseeg tias cov tuag yuav sawv rov los, peb yuav muaj kev xyiv fab dua txog lub neej yav tom hauv ntej (Saib nqi 20) *

20. Zaj no txhawb koj txojkev cia siab tias Vajtswv yuav tsa cov tuag sawv rov qab los li cas?

20 Peb paub tias ‘Vajtswv yuav tsa cov neeg uas tuag lawm sawv rov qab los.’ Cov uas Vajtswv tsa sawv los nyob hauv ntiajteb muaj kev vam tias lawv yuav tau txojsia nyob mus ib txhis. Koj yeej ntseeg tau tias Vajtswv yuav ua raws li nws hais. Qhov no yuav ua rau koj zoo siab heev thaum koj xav txog cov neeg koj hlub uas tuag lawm. Vajtswv yuav tsa lawv sawv rov qab los thaum Yexus thiab cov xaiv tseg “kav ib txhiab xyoo.” (Tshwmsim 20:6) Txawm koj tuag ua ntej Yexus kav “ib txhiab xyoo” los koj yeej tso siab tau tias Vajtswv yuav tsa koj sawv rov los thiab. Yog li ntawd, koj yeej ‘yuav tsis plam koj txojkev vam’ li. (Loos 5:5, TT ) Peb txojkev vam thiab kev cia siab yuav pab kom peb txojkev ntseeg ruaj khov thiab kom peb kub siab lug teev tiam Vajtswv. Tiamsis tseem tshuav ntau yam hauv 1 Kauleethaus tshooj 15 uas peb tsis tau kawm txog. Zaj tom ntej peb yuav kawm txog tej ntawd.

ZAJ NKAUJ 147 Vajtswv Cog Tseg Txog Txojsia Mus Ib Txhis

^ nqe 5 Phau 1 Kauleethaus tshooj 15 tham txog qhov uas Vajtswv yuav tsa cov tuag sawv rov los. Vim li cas qhov no thiaj tseem ceeb rau peb, thiab vim li cas peb thiaj ntseeg tias qhov uas Vajtswv tsa Yexus sawv rov los yeej muaj tiag? Hauv zaj no peb yuav teb 2 lo lus nug no thiab lwm cov lus nug txog qhov uas Vajtswv yuav tsa cov tuag sawv rov los.

^ nqe 12 1 Petus 3:18, 22 (NWT ): “Rau qhov Khetos tuag ib zaug xwb txhiv tau sawvdaws lub txim lawm. Nws yog tus uas ncaj ncees tuag this cov uas tsis ncaj ncees, nws thiaj coj tau nej mus cuag Vajtswv. Luag muab nws lub cev nqaij tawv tua tuag tiamsis Vajtswv tsa nws sawv rov qab los muaj lub cev plig. Nws mus saum ntuj thiab zaum ntawm Vajtswv sab tes xis lawm. Nws kav cov tubtxib saum ntuj thiab cov uas muaj hwjchim huv tibsi.”

^ nqe 57 COV DUAB: Yexus yog thawj tug mus rau saum ntuj. (Tes Haujlwm 1:9) Yexus cov thwjtim qee leej uas yuav tau mus nrog nws nyob yog Thaumas, Yakaunpaus, Lidias, Yauhas, Malis, thiab Paulus.

^ nqe 59 COV DUAB: Tus kwvtij no tus pojniam tau tas sim neej lawm. Nws cia siab tias Vajtswv yuav tsa nws tus pojniam sawv rov los thiab nrog nws teev tiam Vajtswv dua.