Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

ZAJ KAWM 48

“Nej Yuav Tsum Ua Neeg Dawbhuv”

“Nej Yuav Tsum Ua Neeg Dawbhuv”

“Nej yuav tsum ua nej lub neej kom dawbhuv.”​—1 PETUS 1:15.

ZAJ NKAUJ 34 Muab Siab Npuab Vajtswv

ZAJ NO THAM TXOG DABTSI? *

1. Petus ntuas cov ntseeg li cas, thiab vim li cas peb ho xav tias peb coj tsis tau?

PEB cov uas muaj kev vam kev cia siab nyob hauv ntiajteb lossis cov yuav mus saum ntuj ceeb tsheej, cia li khaws tus tubtxib Petus tej lus ntuas cov ntseeg nyob thawj 100 xyoo tseg cia. Petus hais tias: “Vajtswv tus uas tau hu nej los ua nws haivneeg, nws yog tus uas dawbhuv, yog li ntawd nej yuav tsum ua nej lub neej kom dawbhuv thiab. Vajtswv txojlus hais tias, ‘Nej yuav tsum ua neeg dawbhuv rau qhov kuv yog tus uas dawbhuv.’” (1 Petus 1:15, 16) Raws li ob nqes no, cia peb ua zoo xyaum Yehauvas tus uas dawb huv. Tab txawm Petus twb ua ntau yam yuam kev los Vajtswv haj tseem suav tias nws ua tau lub neej dawb huv. Yog li ntawd, txawm tias peb yog noob txaug neeg txhaum los peb yeej muaj peev xwm coj tau “lub neej dawb huv.”

2. Peb yuav mus teb cov lus nug twg?

2 Nyob rau hauv zaj kawm no, peb yuav mus tham qho mentsis txog cov lus nug no: Ua lub neej dawb huv yog li cas tiag? Phau Vajlugkub qhia peb li cas txog Yehauvas txojkev dawb huv? Yuav ua li cas peb thiaj coj tau lub neej dawb huv? Vim li cas peb thiaj yuav tau coj lub neej dawb huv kom thiaj nrog tau Yehauvas sib raug zoo?

UA LUB NEEJ DAWB HUV YOG LI CAS TIAG?

3. Tibneeg feem coob xav tias tus neeg dawb huv coj li cas?

3 Thaum hais txog ib tug neeg dawb huv, tibneeg feem coob kheev xav txog tej xibhwb uas hnav tej tsoos tsho tsuj tseeb ncig yuj yeev thiab maj mam ua zoo hais lus. Tiamsis thaum ub Yexus twb ceeb toom txog cov neeg no dua los lawm. (Mathais 6:1; Malakaus 12:38) Tsis tas li ntawd, phau Vajlugkub hais tias Yehauvas yog tus Vajtswv uas muaj kev zoo siab. (1 Timautes 1:11, NWT ) Cov uas teev tiam nws kuj “muaj kev kaj siab” tib yam nkaus. (Phau Ntawv Nkauj 144:15) Yog li ntawd, yuav kom peb paub tias lub neej dawb huv yog li cas tiag, peb yuav tau ua tib zoo kawm seb phau Vajlugkub hais li cas txog Yehauvas. Nco ntsoov Yehauvas hlub tshua peb kawg nkaus li, nws yeej yuav tsis hais kom peb ua tshaj li qhov peb ua tau. Thaum Yehauvas hais tias: “Nej yuav tsum ua neeg dawbhuv,” nws paub hais tias peb yeej muaj peevxwm ua tau nws thiaj li hais xwb. Cia peb mus kawm ntxiv seb ua lub neej dawb huv yog li cas tiag, peb thiaj yuav coj tau.

4. Piav seb lo lus “dawbhuv” yog txhais li cas.

4 Phau Vajlugkub hais tias lo lus “dawbhuv” yog hais txog coj ncaj ncees, hais lus tseeb thiab teev tiam Yehauvas tib leeg xwb. Yog peb xav ua lub neej dawb huv tiag tiag ces peb yuav tau coj ncaj, hais lus tseeb, teev tiam Yehauvas raws li nws lub siab nyiam, thiab nrog nws sib raug zoo. Yog ib txoj koob hmoov zoo tshaj plaws li tias peb yog noob txaug neeg txhaum los Yehauvas haj tseem txaus siab rub peb los nrog nws sib raug zoo.

YEHAUVAS YOG TUS “DAWBHUV, DAWBHUV, DAWBHUV”

5. Yehauvas cov tubtxib saum ntuj qhia peb li cas?

5 Yehauvas dawb huv rau txhua fab. Thaum peb nyeem cov xelafees tej lus peb yeej pom muaj tseeb li ntawd. Cov xelafees yog cov tubtxib saum ntuj uas sawv nraim ib sab ntawm Yehauvas lub zwm txwv. Lawv hais tias: “Dawbhuv, dawbhuv, dawbhuv! Vajtswv tus uas muaj hwjchim loj kawg nkaus.” (Yaxayas 6:3) Yuav kom cov tubtxib saum ntuj nrog tau Yehauvas sib raug zoo, lawv yuav tau dawb huv. Peb paub tias lawv yeej dawb huv vim tias puag thaum ub Yehauvas txib ib tug tubtxib saum ntuj twg los hauv ntiajteb no ces thaj chaw ntawd yeej suav hais tias dawb huv. Zoo li thaum peb nyeem txog Mauxes pom nplaim taws cig sib ntswg yos hauv ib tsob ntoo tuaj.​—Khiav Dim 3:2-5; Yausuas 5:15.

Tus pov thawj hlob ntoo txoj phuam uas muaj ib daim phiaj kub txaug hais tias: “Dawbhuv rau Yehauvas” (Saib nqe 6-7)

6-7. (1) Raws li Khiav Dim 15:1, 11, TT, Mauxes hais li cas kom sawvdaws paub tias Vajtswv yog tus dawb huv? (2) Yam twg ua rau cov Yixalayees nco ntsoov tias Vajtswv yog tus dawb huv? (Saib daim duab ntawm lub khaum.)

6 Cov neeg Iziv thiab cov neeg Kana-as tsis coj lub neej dawb huv vim lawv pe hawm tej dab qhuas. Lawv muab lawv tej metub menyuam tua txi dab qhuas thiab ua ntau yam qias vuab tsuab. (Levis Kevcai 18:3, 4, 21-24; 2 Kevcai 18:9, 10) Yog li ntawd, tom qab Mauxes thiab cov Yixalayees hla tus dej Hiavtxwv Liab, Mauxes thiaj nkaw lus rau lawv tias Vajtswv Yehauvas yog tus dawb huv. (Nyeem Khiav Dim 15:1, 11, TT. *) Yehauvas yeej tsis sam hwm kom cov pe hawm nws ua ib yam qias vuab tsuab twg rau nws. Txhua yam Yehauvas ua puav leej dawb huv nkaus nkaus xwb. Nyob rau ntawm tus pov thawj hlob daim phiaj kub saum hauv pliaj thiaj txaug hais tias: “Dawbhuv rau [Yehauvas].”​—Khiav Dim 28:36-38.

7 Muab tus pov thawj hlob daim phiaj kub txaug li ntawd kom thaum leejtwg pom los leejtwg thiaj nco txog tias Yehauvas nyiam kom coj dawb huv. Yog tus povthawj hlob tsis nyob ntawd los, txhua tus Yixalayees yeej paub thaum muab Vajtswv tej Kevcai nyeem rau cov txivneej, cov pojniam, thiab cov menyuam mloog ua ke. (2 Kevcai 31:9-12) Yog lub sijhawm tig tau rov qab mus rau puag thaum ntawd, los peb yeej hnov cov lus tib yam nkaus tias: “Kuv yog [Yehauvas] uas yog nej tus Vajtswv, nej yuav tsum ua neeg dawbhuv, rau qhov kuv yog tus uas dawbhuv.” “Nej yuav tsum ua neeg dawbhuv, rau qhov kuv yog [Yehauvas] thiab kuv yog tus dawbhuv.”​—Levis Kevcai 11:44, 45; 20:7, 26.

8. Vim li cas zoo rau peb khaws cov lus hauv Levis Kevcai 19:2 thiab 1 Petus 1:14-16 tseg cia?

8 Cia peb muab Yehauvas cov lus Levis Kevcai 19:2 coj los ua tib zoo kawm. Yehauvas qhia rau Mauxes tias: “Hais rau cov Yixalayees hais tias, ‘Nej yuav tsum ua neeg dawbhuv, rau qhov kuv yog [Yehauvas] uas yog nej tus Vajtswv, kuv yog tus dawbhuv.’” Yog li ntawd, tej zaum Petus thiaj siv cov lus no los txhawb cov ntseeg ua “lub neej kom dawbhuv.” (Nyeem 1 Petus 1:14-16.) Niaj hnub no, peb tsis coj Mauxes Txoj Kevcai lawm los Petus cov lus qhia tias Yehauvas yog tus dawb huv thiab nws xav kom cov teev tiam nws ua lub neej dawb huv, tab txawm peb txojkev vam kev cia siab yuav mus saum ntuj ceeb tsheej lossis nyob hauv lub ntiajteb no.​—1 Petus 1:4; 2 Petus 3:13.

“UA NEJ LUB NEEJ KOM DAWBHUV”

9. Vim li cas ho zoo rau peb kawm Levis Kevcai tshooj 19?

9 Peb yuav tau xyaum ua lub neej dawb huv tiag tiag yog peb xav ua haum Yehauvas siab. Yehauvas twb qhia qho mentsis tseg cia hauv Levis Kevcai tshooj 19 lawm. Muaj ib tug neeg tshawb fawb phau Vajlugkub npe hu ua Makas Kalis (Marcus Kalisch) tau hais tias: “Muaj ib tshooj tseem ceeb tshaj plaws nyob rau thawj 5 phau ntawv Vajlugkub. Tshooj ntawd nyob rau hauv phau Levis Kevcai. Tshooj no hais tau tshab tshab thiab piav txog ntau ntau lub ntsiab.” Cia peb muab ob peb nqes hauv Levis Kevcai tshooj 19 coj los ua tib zoo kawm seb peb khaws tau li cas.

Thaum cov ntseeg hnov txoj kevcai hauv Levis Kevcai 19:3 kom hwm niam hwm txiv, lawv yuav tau ua li cas? (Saib nqe 10-12) *

10-11. Raws li Levis Kevcai 19:3, peb yuav tau coj li cas thiab vim li cas peb ho yuav tau coj li ntawd?

10 Tom qab uas Yehauvas hais tias cov Yixalayees yuav tau ua lub neej dawb huv, nws hais ntxiv tias: “Nej txhua tus yuav tsum hwm nej niam nej txiv . . . Kuv yog [Yehauvas] uas yog nej tus Vajtswv.”​—Levis Kevcai 19:2, 3.

11 Peb yuav tau muab Yehauvas cov lus kom hwm niam hwm txiv coj los khaws tseg cia. Muaj ib zaug ib tug txivneej txawm nug Yexus tias: “Yam twg yog yam zoo uas kuv yuav tsum ua, kuv thiaj tau txojsia ntev dhawv mus ibtxhis?” Ib qho uas Yexus teb nws yog hwm niam hwm txiv. (Mathais 19:16-19) Tsis tas li ntawd, thaum Yexus pom cov Falixais thiab tej xibhwb qhia Vajtswv txoj kevcai tsis quav ntsej lawv niam lawv txiv, Yexus yeej ntuas kiag tias lawv ua “saib tsis taus Vajtswv Txojlus.” (Mathais 15:3-6) “Vajtswv Txojlus” uas Yexus hais ntawd yog cov lus hauv Levis Kevcai 19:3 thiab yog txoj kevcai 5 ntawm 10 Txoj Kevcai. (Khiav Dim 20:12) Yog li ntawd raws li Levis Kevcai 19:3, hwm niam hwm txiv kuj yog ib yam qhia tias peb ua lub neej dawb huv vim nqe ua ntej ntawd qhia tias: “Nej yuav tsum ua neeg dawbhuv, rau qhov kuv yog [Yehauvas] uas yog nej tus Vajtswv, kuv yog tus dawbhuv.”

12. Peb yuav ua raws li Levis Kevcai 19:3 li cas?

12 Thaum peb hnov Yehauvas lo lus sam hwm kom cia li hwm niam hwm txiv, peb ib txhia kuj xav tias peb puas hwm peb niam peb txiv txaus. Yog tias peb xav tias peb tseem ua tsis tau txaus los haj tseem tsis tau lig. Yav tag los lawm ces cia tag mus tiamsis yav no mus lawm tom ntej, cia peb lauj sijhawm nrog lawv ua ke, pab yuav qho mentsis khoom rau lawv tau siv, lossis txhawb kom lawv rau siab ntso teev tiam Yehauvas. Yog peb ua tau li no ces twb yog peb ua raws li Levis Kevcai 19:3 lawm.

13. (1) Peb kawm tau li cas ntxiv hauv Levis Kevcai 19:3? (2) Raws li Lukas 4:16-18, peb xyaum tau Yexus li cas?

13 Raws li Levis Kevcai 19:3, muaj ib yam peb yuav tau kawm ntxiv thiab. Yam ntawd yog kom peb ceev hnub Xanpataus ua hnub tseem ceeb. Peb tsis coj Mauxes Txoj Kevcai lawm ces peb tsis ceev hnub Xanpataus tseg cia li thaud. Txawm li ntawd los, peb yeej khaws tau qho mentsis los siv ua neej. Hnub Xanpataus yog hnub Yehauvas cov tibneeg so tsis ua haujlwm es siv lub sijhawm no los teev tiam nws. * Vim muaj li ntawd, Yexus thiaj niaj zaug mus nyeem Vajtswv Txojlus ntawm lub tsev sab laj. (Khiav Dim 31:12-15; nyeem Lukas 4:16-18.) Yog li ntawd, thaum Yehauvas hais tias kom “ceev hnub Xanpataus” cia, qhia rau peb tias peb yuav tau lauj sijhawm los teev tiam nws. Yog tias peb lauj hlo sijhawm los pe hawm Yehauvas ces peb yuav yim huab nrog nws sib raug zoo zuj zus thiab peb thiaj yog ua lub neej dawb huv rau nws tiag tiag.

NROG YEHAUVAS SIB RAUG ZOO ZUJ ZUS NTXIV

14. Cov lus twg hais tseg hauv Levis Kevcai tshooj 19?

14 Levis Kevcai tshooj 19 kuj qhia tau ib yam ntxiv kom peb txawj ua lub neej dawb huv. Nqe 4 hais tias: “Kuv yog [Yehauvas] uas yog nej tus Vajtswv.” Cov lus no muaj txog li 16 zaus hauv Levis Kevcai tshooj 19. Cov lus no hais tau sib dhos li cov lus hauv 10 Txoj Kevcai uas hais tias: “Kuv yog [Yehauvas] uas yog nej tus Vajtswv . . . Tsis txhob pe lwm tus vajtswv, tiamsis pe kuv tib leeg xwb.” (Khiav Dim 20:2, 3) Yog tias peb xav ua lub neej dawb huv, Yehauvas yuav tau yog thawj tug hauv peb lub neej. Vim peb ris Yehauvas lub npe, peb tsis xav ua ib yam dabtsi los puas nws lub koob lub npe.​—Levis Kevcai 19:12; Yaxayas 57:15.

15. Piav seb Levis Kevcai tshooj 19 txhawb kom peb ua dabtsi.

15 Yehauvas suav tias cov Yixalayees yeej xam tias muaj nws thaum lawv coj raws li nws tej kevcai. Levis Kevcai tshooj 18 nqe 4 thiaj hais tias: “Nej yuav tsum hwm kuv tej kevcai thiab ua raws li tej lus uas kuv twb samhwm rau nej lawm. Kuv yog [Yehauvas] uas yog nej tus Vajtswv.” Vim li ntawd, Levis Kevcai tshooj 19 thiaj sau tseg ib qho mentsis kevcai rau cov Yixalayees tau coj. Xws li Levis Kevcai 19:5-8, 21, 22, hais tias lawv yuav tsum tua tsiaj hlawv fij li cas rau li cas. Lawv yuav tau coj raws nraim kom tej khoom dawb huv thiaj dawb huv. Kawm txog tej no, rub tau peb lub siab lub ntsws kom ua haum Yehauvas siab thiab nco ntsoov lauj sijhawm los qhuas nws li Henplais 13:15.

16. Levis Kevcai tshooj 19 qhia tias cov teev tiam Yehauvas yuav tsum txawv cov tsis teev tiam li cas?

16 Yog peb xav ua lub neej dawb huv, peb yuav tsum coj txawv ntawm cov tsis teev tiam Yehauvas. Tej zaum muaj qee zaug yuav nyuaj heev rau peb vim peb niaj hnub mus xyaw cov neeg tsis teev tiam Yehauvas xws li tej txheeb ze, tom haujlwm, tom tsev kawm ntawv, thiab lwm leej lwm tus uas hais tsis txhua. Lawv kheev yaum kom peb mus ua tej yam tsis raws li Yehauvas lub siab nyiam. Levis Kevcai tshooj 19 nqe 19 thiaj qhia tias: “Tsis txhob hnav tej ris tsho uas muab ob yam ntaub los xaws ua ke.” Txoj kevcai no muab cov Yixalayees cais kom txawv pej kum neeg. Txawm niaj hnub niam no peb yuav hnav tau hom ntaub twg los tau, tiamsis tsis zoo rau peb xyaum cov peb kawm ntawv nrog, ua haujlwm nrog, lossis peb tej txheeb ze tej kev xav thiab kev coj noj coj ua uas tsis raws li Vajtswv Txojlus. Tsis yog peb tsis hlub tshua peb tej txheeb ze thiab kwvtij zej zog, tiamsis Yehauvas yuav tsum yog thawj tug hauv peb lub neej. Nco ntsoov tias Yehauvas twb muab peb cais los ua neeg dawb neeg huv ces peb yuav tsum dawb huv.​—2 Kauleethaus 6:14-16; 1 Petus 4:3, 4.

Thaum cov Yixalayees hnov cov lus hauv Levis Kevcai 19:23-25, lawv yuav tau ua li cas? Ua li niaj hnub niam no peb ho khaws tau li cas? (Saib nqe 17-18) *

17-18. Piav seb peb khaws tau li cas ntawm Levis Kevcai 19:23-25.

17 Thaum cov Yixalayees hnov Yehauvas hais tias: “Kuv yog [Yehauvas] uas yog nej tus Vajtswv,” qhov ntawd qhia rau lawv tias lawv txojkev sib raug zoo nrog Yehauvas yuav tsum ua ntej tshaj lwm yam. Xws li hais hauv Levis Kevcai 19:23-25. (Nyeem.) Thaum cov Yixalayees mus nyob lub tebchaws Vajtswv cog tseg cia, yog lawv ib tug twg cog txiv hmab txiv ntoo, tus ntawd yuav tau tseg 3 lub xyoos tsis pub noj tej txiv ntoo. Xyoo tom qab, nws yuav tau nqa cov txiv coj mus rau ntawm qhov chaw pe hawm Yehauvas. Xyoo 5, nws mam li de tau cov txiv los noj. Yehauvas tsa txojcai no kom cov Yixalayees tsis txhob xam pom lawv tus kheej nkaus nkaus xwb. Tiamsis lawv yuav tau txhawb nqa Yehauvas txojkev pe hawm thiab yuav tau tso siab rau nws ua tus saib xyuas lawv txojkev noj haus. Tsis tas li ntawd, Yehauvas xav kom lawv ua siab dawb paug pub yam ub yam no rau lub chaw pe hawm nws.

18 Thaum peb hnov cov lus nyob hauv Levis Kevcai 19:23-25, ua rau peb ras txog Yexus cov lus qhia saum roob. Nws hais tias: “Nej tsis txhob txhawj hais tias nej yuav tsum muaj zaub mov . . . Nej Leej Txiv tus uas nyob saum ntuj ceebtsheej yeej paub hais tias nej yuav tsum muaj tej no.” Yog li ntawd, Yehauvas yeej yuav saib xyuas peb ib yam li nws saib xyuas tej noog. (Mathais 6:25, 26, 32) Qhov uas peb qhia tias peb nkag siab Levis Kevcai 19:23-25 yog thaum peb tso siab rau Yehauvas ua tus saib xyuas peb lub neej. Txawm peb yuav muaj thiab pluag los nco ntsoov faib qho mentsis “rau tej neeg txomnyem” thaum lawv tu ncua ib yam twg. Tsis tas li ntawd, nco ntsoov muab mentsis dej siab kom tau them lub koom txoos tej nuj nqis thiab. Yehauvas yeej pom thiab paub tej yam peb tau ua nraim nkoos ces nws mam li pauj nqi zog rov rau peb.​—Mathais 6:2-4.

19. Koj khaws tau dabtsi hauv phau ntawv Levis Kevcai mus ua neej?

19 Nyob rau hauv zaj kawm no, peb tsuas muab tau ob peb nqes hauv Levis Kevcai tshooj 19 coj los tham me ntswb mentsis xwb, los peb twb khaws tau ntau ntau lub ntsiab lus coj los siv hauv lub neej kom peb thiaj dawb huv li Yehauvas. (1 Petus 1:15) Thaum Yehauvas cov tibneeg coj tau lub neej dawb huv, ces yuav ua rau coob leej ntau tus qhuas Yehauvas. (1 Petus 2:12) Levis Kevcai tshooj 19 haj tseem tshuav ntau yam peb kawm tsis tau txhij tsis tau txhua. Nyob rau zaj kawm tom ntej, peb mam li kawm seb tseem tshuav yam twg ntxiv xwv peb thiaj paub “ua lub neej kom dawbhuv.”

ZAJ NKAUJ 2 Koj Hu Ua Yehauvas

^ nqe 5 Thaum peb lub siab xib nrhiav Yehauvas, peb xav ua lub neej kom haum nws siab. Yog li ntawd, Yehauvas hais tias nws dawb huv, nws thiaj xav kom cov tibneeg uas teev tiam nws coj lub neej dawb huv tib yam nkaus. Tiamsis peb yog noob txaug neeg txhaum, peb puas ua tau ib lub neej dawb huv tiag tiag? Peb yeej ua tau. Peb yuav mus tham txog Petus cov lus ntuas rau cov ntseeg thiab Yehauvas cov lus rau cov Yixalayees kom peb thiaj paub tshab tshab tias coj lub neej dawb huv yog li cas tiag.

^ nqe 6 Khiav Dim 15:11, TT: “Au [Yehauvas], tej timtswv huvsi tus twg zoo cuag li koj? Tus twg zoo cuag li koj, uas dawb huv kawg nkaus, thiab muaj lub koob meej uas txaus hwm kawg, thiab ua tej txujci phimhwj?”

^ nqe 13 Yog tias peb xav paub ntxiv txog hnub Xanpataus, mus nyeem Phau Tsom Faj lub 12 Hlis Xyoo 2019 ntawm zaj kawm hu ua “Muaj Caij Ua Haujlwm Thiab Muaj Caij So.”

^ nqe 58 DAIM DUAB: Ob niam txiv tus tub, tus nyab thiab tus ntxhais xeeb ntxwv tuaj xyuas nkawv. Tsis tas li ntawd, lawv kuj niaj zaus nug nkawv moo.

^ nqe 60 DAIM DUAB: Tus tswv teb saib tej txiv uas nws cog.