Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

ZAJ KAWM 5

Qhov Uas Peb Mus Kev Sib Txoos Qhia Li Cas Txog Peb?

Qhov Uas Peb Mus Kev Sib Txoos Qhia Li Cas Txog Peb?

“Nej kuj qhia tus Tswv txojkev tuag mus txog thaum nws rov qab los.”​—1 KHAULEE 11:26.

ZAJ NKAUJ 18 Nco Txiaj Ntsig Rau Tus Nqe Txhiv

ZAJ NO THAM TXOG DABTSI? *

1-2. (1) Hmo ua tus Tswv Pluas Hmo, Yehauvas pom leejtwg tuaj koom xwb? (Saib daim duab ntawm lub khaum.) (2) Zaj no yuav piav txog dabtsi?

HMO ua tus Tswv Pluas Hmo yuav muaj tsheej plhom leej thoob ntiajteb tuaj koom. Thaum Yehauvas ntsia tuaj rau hauv ntiajteb, nws tsis yog pom ib pab neeg coob coob tuaj koom ua ke xwb tiamsis nws pom peb txhua leej txhua tus uas tuaj. Nws pom cov uas niaj xyoo tuaj tsis tseg. Ib txhia txawm raug tsim txom hnyav los lawv yeej tuaj. Hos ib txhia yog cov uas tsis tshua tuaj tej kev sib txoos tiamsis lawv kuj niaj xyoo tuaj ua kevcai nco txog Yexus txojkev tuag vim lawv saib hmo ntawd rau nqe. Yehauvas kuj pom cov uas tuaj thawj zaug thiab. Tej zaum lawv tuaj vim lawv xav paub seb peb ua dabtsi.

2 Yehauvas zoo siab heev tias muaj coob tus tuaj koom ua kevcai nco txog Yexus txojkev tuag. (Luka 22:19) Tiamsis qhov uas muaj coob tus tuaj koom puas yog qhov tseem ceeb tshaj rau Yehauvas? Tsis yog. Qhov tseem ceeb tshaj rau Yehauvas yog qhov uas vim li cas lawv tuaj. Zaj no yuav piav tias vim li cas peb thiaj mus koom ua kevcai nco txog Yexus txojkev tuag. Thiab yog vim li cas peb ho mus koom tej kev sib txoos txhua lub lim tiam?

Tsheej plhom leej thoob ntiajteb tuaj koom ua tus Tswv Pluas Hmo (Saib nqe 1-2)

PEB TXO HWJCHIM PEB THIAJ MUS KOOM

3-4. (1) Vim li cas peb thiaj mus koom tej kev sib txoos? (2) Thaum peb mus koom tej kev sib txoos qhia li cas txog peb? (3) Raws li 1 Khaulee 11:23-26, vim li cas peb yuav tsum mus koom ua kevcai nco txog Yexus?

3 Peb mus tej kev sib txoos vim tej kev sib txoos ntawd tseem ceeb heev rau peb txojkev pe hawm. Peb kuj mus vim Yehauvas siv tej kev sib txoos ntawd los cob qhia peb. Cov neeg tsis txo hwjchim yeej tsis yuav leejtwg qhia lawv. (3 Yauhas 9) Tiamsis peb tsis zoo li ntawd, peb yeej zoo siab hlo cia Yehauvas thiab nws lub koom haum cob qhia peb.​—Yaxaya 30:20; Yauhas 6:45.

4 Thaum peb mus koom tej kev sib txoos qhia tias peb txo hwjchim thiab xav kom Yehauvas cob qhia peb. Peb mus koom hmo ua kevcai nco txog Yexus txojkev tuag, tsis yog vim lwm tus yuam peb, tiamsis peb mus vim peb xav ua raws li Yexus sam hwm no: “Cia li ua li no thiaj nco ntsoov kuv.” (Nyeem 1 Khaulee 11:23-26.) Txojkev sib txoos ntawd txhawb tau peb txojkev vam rau yav tom hauv ntej thiab pab kom peb nco ntsoov tias Yehauvas hlub peb heev. Tiamsis Yehauvas paub tias yog peb mus 1 xyoos 1 zaug xwb ces yuav txhawb tsis tau peb. Yog li ntawd, nws thiaj npaj kom muaj tej kev sib txoos txhua lub lim tiam thiab thiaj txhawb kom peb mus koom txhua zaus. Yog peb txo hwjchim ces peb yuav ua li Yehauvas tau npaj tseg ntawd. Thiab peb yuav siv sijhawm los npaj thiab mus koom kom tau tej kev sib txoos.

5. Thaum Yehauvas caw tibneeg tuaj kev sib txoos, vim li cas cov txo hwjchim thiaj tuaj?

5 Yehauvas niaj xyoo caw tibneeg tuaj mloog nws tej lus qhuab qhia. Cov txo hwjchim coob tus kuj tuaj koom. (Yaxaya 50:4) Thaum lawv tuaj koom ua kevcai nco txog Yexus txojkev tuag, lawv nyiam heev lawv thiaj tuaj koom tej kev sib txoos uas muaj txhua lim tiam lawm thiab. (Xekhaliya 8:20-23) Peb txhua tus tsis hais cov tuaj tshiab lossis cov ib txwm tuaj yeej zoo siab hlo mloog Yehauvas tej lus cob qhia. Nws “yog tus uas pab [peb] thiab cawm [peb] dim.” (Ntawv Nkauj 40:17) Puas tseem muaj ib yam dabtsi uas zoo tshaj thiab tseem ceeb tshaj qhov uas tau los zaum ntawm Yehauvas kotaw mloog nws thiab nws Leej Tub uas nws hlub tej lus cob qhia?​—Mathai 17:5; 18:20; 28:20.

6. Kev txo hwjchim pab tau ib tug txivneej tuaj koom hmo ua kevcai nco txog Yexus li cas?

6 Peb niaj xyoo mus caw tibneeg tuaj ua kevcai nco txog Yexus txojkev tuag. Coob tus uas txo hwjchim kuj tuaj koom thiab. Cia peb tham txog ib tug. Ob peb xyoos dhau los no, ib tug kwvtij tau mus caw ib tug txivneej tuaj koom ua kevcai nco txog Yexus txojkev tuag tiamsis nws hais tias nws tuaj tsis tau. Tiamsis ua cas hmo ntawd tus txivneej ho tuaj tshwm tom Tsev Nceeg Vaj thiab. Qhov no ua rau tus kwvtij zoo siab tshaj plaws li. Tus txivneej zoo siab tias txhua leej txhua tus tos txais nws luag ntxhwb ntxhi. Tom qab ntawd, nws txawm pib tuaj tej kev sib txoos txhua lub lim tiam. Xyoo ntawd tsuas yog 3 zaug nws thiaj tuaj tsis tau xwb. Ua li cas nws ho hloov siab? Rau qhov nws muaj siab mos siab muag, nws thiaj tuaj. Tus kwvtij uas caw tus txivneej ntawd hais tias, “Nws yog ib tug neeg txo hwjchim heev.” Yeej yog Yehauvas rub tus txivneej no los teev tiam Nws xwb. Nimno nws twb ua kevcai raus dej los ua peb ib tug kwvtij lawm!​—2 Xamuyee 22:28; Yauhas 6:44.

7. Tej peb kawm tom kev sib txoos thiab tej peb nyeem hauv phau Vajlugkub pab tau peb txo hwjchim li cas?

7 Tej peb kawm tom kev sib txoos thiab tej peb nyeem hauv phau Vajlugkub pab tau peb txo hwjchim. Peb cov kev sib txoos ob peb lub lim tiam ua ntej hmo ua kevcai nco txog Yexus ntau zaus kuj qhia txog Yexus tus qauv thiab qhov uas nws txo hwjchim muab nws txojsia los ua tus nqe txhiv rau peb. Thiab ob peb hnub ua ntej hmo ntawd kuj zoo rau peb nyeem tej nqe Vajlugkub uas hais txog tej uas tau tshwm sim rau lub sijhawm Yexus yuav tuag thiab sawv rov los. Tej peb kawm tom kev sib txoos thiab tej peb nyeem hauv phau Vajlugkub ntawd yuav txhawb kom peb yimhuab muab Yexus tus nqe txhiv saib rau nqe. Yog peb ua li no ces txawm yuav nyuaj npaum li cas los peb yuav xyaum txo hwjchim li Yexus thiab yuav kub siab lug ua li Yehauvas siab nyiam.​—Luka 22:41, 42.

LUB SIAB LOJ SIAB TUAB PAB TAU PEB MUS KOOM

8. Yexus tau ua siab loj siab tuab li cas?

8 Peb kuj xyaum tau Yexus ua siab loj siab tuab thiab. Xav seb ob peb hnub ua ntej nws tuag, nws tau ua siab loj siab tuab li cas. Nws paub zoo tias nws cov yeeb ncuab yuav thuam luag nws, yuav muab nws ntaus, thiab yuav muab nws tua. (Mathai 20:17-19) Txawm li ntawd los nws yeej tuaj yeem tuag. Hmo luag tuaj ntes nws, nws hais rau nws cov tubtxib uas nrog nws nyob hauv lub vaj Kexemane tias: “Cia li sawv tsees, peb mus. Saib maj, tus uas fav xeeb rau kuv tuaj ze lawm.” (Mathai 26:36, 46) Thaum cov neeg coob coob uas nqa ntaj nqa riam tuaj txog, Yexus txawm mus kiag rau ntawm lawv thiab hais rau lawv tias nws yog tus uas lawv nrhiav thiab kom lawv tso nws cov tubtxib mus. (Yauhas 18:3-8) Yexus ua tau siab loj siab tuab kawg li! Niaj hnub no cov uas xaiv tseg thiab cov uas yog lwm pab yaj yeej xyaum ua siab loj siab tuab li Yexus. Lawv xyaum li cas?

Qhov uas koj ua siab loj siab tuab mus tej kev sib txoos txhawb tau lwm tus (Saib nqe 9) *

9. (1) Vim li cas peb yuav tau ua siab loj siab tuab peb thiaj mus tau tej kev sib txoos tsis tu ncua? (2) Peb tus qauv txhawb tau cov kwvtij uas raug kaw li cas?

9 Peb yuav tau ua siab loj siab tuab, thaum peb ntsib kev ceeblaj, peb thiaj mus tau tej kev sib txoos tsis tu ncua. Peb cov kwvtij nkauj muam ib txhia raug kev quaj ntsuag, muaj kev tu siab, thiab muaj mob muaj nkeeg los lawv tseem tuaj koom tej kev sib txoos tsis tu ncua. Ib txhia kuj raug tsev neeg lossis nom tswv tawm tsam tiamsis lawv yeej tsis tso tej kev sib txoos tseg. Peb kuj muaj ib co kwvtij uas raug kaw vim lawv txojkev ntseeg. Xav seb peb cov qauv yuav txhawb tau lawv zog npaum li cas. (Henplais 13:3) Thaum lawv hnov tias peb raug ntau yam kev sim siab los peb tseem niaj hnub teev tiam Yehauvas tsis tseg yuav txhawb tau lawv tuav rawv lawv txojkev ntseeg thiab yuav pab tau lawv ua siab loj siab tuab thiab muab siab npuab Yehauvas. Tus tubtxib Povlauj tau kev txhawb zog li no. Thaum nws raug kaw nyob rau hauv Loos, nws zoo siab xyiv fab heev thaum nws hnov tias cov kwvtij tseem niaj hnub teev tiam Vajtswv tsis tseg. (Filipi 1:3-5, 12-14) Ua ntej kiag lossis tom qab tsis ntev nws tawm hauv tsev lojfaj los, nws txawm sau tsab ntawv rau cov Henplais. Nws txhawb lawv tias “cia li sib hlub yam li kwvtij mus li” thiab kom lawv tsis txhob tseg qhov uas tuaj txoos ua ke.​—Henplais 10:24, 25; 13:1.

10-11. (1) Peb yuav caw leejtwg tuaj ua kevcai nco txog Yexus? (2) Raws li Efexau 1:7, vim li cas peb ho caw lawv?

10 Thaum peb caw cov nruab ze, cov peb nrog ua haujlwm, thiab cov neeg zej zog tuaj ua kevcai nco txog Yexus qhia tias peb muaj siab loj siab tuab. Vim li cas peb thiaj caw lawv? Vim peb nco Yehauvas thiab Yexus nkawd txiaj ntsig heev rau qhov uas nkawd tau ua rau peb, peb thiaj kub siab lug mus caw txhua leej txhua tus tuaj koom ua kevcai nco txog Yexus. Peb xav kom lawv tau “Vajtswv txojkev hlub muaj nplua mias” uas yog tus nqe txhiv.​—Nyeem Efexau 1:7; Qhia Tshwm 22:17.

11 Thaum peb muaj siab loj siab tuab tuaj sib txoos ua ke kuj qhia li cas ntxiv txog peb thiab? Kuj qhia tias peb muaj qhov yeeb yam zoo kawg nkaus uas Yehauvas thiab nws Leej Tub nkawd muaj. Cia peb kawm seb qhov yeeb yam ntawd yog dabtsi.

KEV HLUB UA RAU PEB MUS KOOM

12. (1) Vim li cas tej kev sib txoos ho pab tau peb hajyam hlub Yehauvas thiab Yexus nkawd? (2) Raws li 2 Khaulee 5:14, 15, peb yuav tau xyaum Yexus li cas?

12 Peb mus koom tej kev sib txoos vim peb hlub Yehauvas thiab Yexus. Tej peb kawm tom kev sib txoos pab tau peb hajyam hlub nkawd ntxiv. Tej kev sib txoos kuj pab kom peb nco ntsoov txog tej uas nkawd tau ua rau peb. (Loos 5:8) Qhov uas ua kevcai nco txog Yexus pab kom peb nco ntsoov tias Yehauvas thiab Yexus nkawd hlub peb heev. Txawm cov uas twb tsis ris txiaj ntsig rau tus nqe txhiv li los nkawd yeej hlub lawv thiab. Peb saib tus nqe txhiv rau nqe heev, peb thiaj niaj hnub xyaum Yexus tus qauv. (Nyeem 2 Khaulee 5:14, 15.) Tsis tas li ntawd xwb, peb kuj niaj hnub qhuas Yehauvas vim nws tau npaj tus nqe txhiv rau peb. Ib qho uas peb qhuas tau Yehauvas yog thaum peb tsa tes teb tom kev sib txoos.

13. Yog peb hlub Yehauvas thiab Yexus nkawd, peb yuav tau ua li cas? Piav seb.

13 Yog peb hlub Yehauvas thiab Yexus nkawd tiag tiag, peb yeej tuaj yeem tso txhua yam tseg los ua li nkawd siab nyiam. Peb puas kam tso txhua yam tseg kom peb thiaj tuaj tau tej kev sib txoos? Ntau lub koom txoos muaj Kev Sib Txoos 1 rau ib hmos uas coob tus nyuam qhuav ua haujlwm los txog tsev sab heev. Thiab muaj Kev Sib Txoos 2 rau Hnub 6 lossis Hnub 7 uas tibneeg feem coob so haujlwm. Ua li, Yehauvas puas pom peb mus tej kev sib txoos thaum uas peb sab heev? Nws yeej pom thiab nws yeej nco koj txiaj ntsig heev vim koj siv zog peem kom koj mus koom tau txhua txojkev sib txoos.​—Malakau 12:41-44.

14. Yexus tus qauv qhia li cas rau peb tias nws hlub lwm tus dua nws hlub nws tus kheej?

14 Yexus tso tau ib tug qauv zoo heev rau peb xyaum. Nws hlub lwm tus dua nws hlub nws tus kheej. Nws zoo siab hlo tuag this nws cov thwjtim thiab xam pom lawv ua ntej. Thaum nws sab thiab nyuaj siab ntxhov plawv los nws yeej siv sijhawm nrog lawv tham. (Luka 22:39-46) Tsis tas li ntawd xwb, nws muaj lub siab dawb pub rau luag, tsis vam luag pub rau nws. (Mathai 20:28) Thaum peb hlub Yehauvas thiab peb cov kwvtij nkauj muam npaum li Yexus hlub nws cov thwjtim ces peb yeej yuav ua li peb ua tau kom tuaj koom tau tus Tswv Pluas Hmo thiab tag nrho cov kev sib txoos.

15. Peb yimhuab zoo siab txhawb cov twg?

15 Tsis muaj ib cuab kwvtij zoo li peb cuab kwvtij Khixatia no lawm. Peb zoo siab hlo siv sijhawm ntau li ntau tau mus caw tibneeg tuaj koom peb. Tiamsis peb yimhuab zoo siab mus pab cov uas yog peb “ib tse neeg hauv txojkev ntseeg” uas tsis mus tshaj tawm thiab tsis tuaj tej kev sib txoos lawm. (Kalatia 6:10) Peb qhia tias peb hlub lawv thaum peb mus txhawb kom lawv rov tuaj tej kev sib txoos, tshwj xeeb tshaj plaws yog tuaj koom hmo ua kevcai nco txog Yexus. Peb zoo siab ib yam li Yehauvas thiab Yexus nkawd thaum ib tug uas ploj lawd rov los cuag Yehauvas uas yog peb Leej Txiv thiab peb tus Tswv Yaj.​—Mathai 18:14.

16. (1) Peb ib leeg txhawb tau ib leeg li cas, thiab tej kev sib txoos pab tau peb li cas? (2) Vim li cas lub sijhawm no ho zoo rau peb nco txog Yexus cov lus hauv Yauhas 3:16?

16 Ob peb lub lim tiam uas yuav los tom ntej, cia li mus caw coob li coob tau tuaj koom hmo ua kevcai nco txog Yexus rau Hnub 5, lub 4 Hlis tim 19, 2019. (Saib lub ntsiab me “ Koj Puas Kam Mus Caw Lawv?”) Xyoo no cia peb rau siab ntso tuaj koom tej kev sib txoos uas Yehauvas tau npaj tseg rau peb xwv peb ib leeg thiaj txhawb tau ib leeg lub zog. Hnub kawg twb los ze heev lawm, peb cheem tsum tej kev sib txoos los pab kom peb ua neeg txo hwjchim, ua tau siab loj siab tuab, thiab txawj sib hlub. (1 Thexalaunika 5:8-11) Yog li ntawd, cia peb qhia rau Yehauvas thiab nws Leej Tub tias peb ris nkawd txiaj ntsig heev rau nkawd txojkev hlub uas loj tshaj plaws!​—Nyeem Yauhas 3:16.

ZAJ NKAUJ 126 Ceev Faj Zov, Sawv Ruaj Nreeg, Ruaj Khov

^ nqe 5 Kevcai nco txog Yexus txojkev tuag xyoo no yuav ua rau Hnub 5, lub 4 Hlis tim 19, 2019. Tsis muaj ib hmos uas tseem ceeb npaum li hmo no lawm. Vim li cas peb thiaj mus koom? Vim peb xav ua haum Yehauvas siab. Hauv zaj no peb yuav kawm tias qhov uas peb mus koom ua kevcai nco txog Yexus thiab tag nrho tej kev sib txoos qhia li cas txog peb.

^ nqe 52 COV DUAB: Ib tug kwvtij uas raug kaw vim nws txojkev ntseeg nyeem tsab ntawv uas nws ob niam tub xa tuaj rau nws txhawb tau nws zog heev. Nws paub tias nkawd tseem nco ntsoov txog nws. Nws kuj zoo siab hnov xov tias nws ob niam tub tseem muab siab npuab Yehauvas tsis tseg txawm thaj tsam lawv nyob tseem muaj kev sib ntau sib tua qees.