Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

Kev Ua Zoo​—Peb Yuav Xyaum Li Cas?

Kev Ua Zoo​—Peb Yuav Xyaum Li Cas?

TXHUA tus yeej xav kom luag qhuas tias lawv yog neeg zoo. Tiamsis niaj hnub no tsis yoojyim ua zoo. Phau Vajlugkub hais tias coob leej ntau tus “ntxub qhov zoo.” (2 Timaute 3:3) Lawv tsis xav coj li Yehauvas txoj kevcai. Lawv “hu qhov phem ua qhov zoo, thiab hu qhov zoo ua qhov phem.” (Yaxaya 5:20) Vim li cas nyuaj ua luaj rau peb ua neeg zoo? Vim peb yog neeg txhaum. Tej zaum peb kuj raug ntau yam kev nyuaj siab thiaj nyuaj heev rau peb ua qhov zoo. Muaj ib tug hu ua Aas (Anne) * twb teev tiam Yehauvas tau ntau xyoo lawm los nws tseem hais tias: “Nyuaj kawg li rau kuv xyov kuv puas ua tau neeg zoo.”

Zoo siab kawg uas txhua tus muaj peevxwm ua tau neeg zoo. Vajtswv lub hwj huam dawb huv xwb thiaj pab kom peb ua neeg zoo raws li nws siab nyiam. Muaj ntau yam kev haub ntxias los rub peb lub siab, thiab peb lub siab los niaj hnub ntxhi kom peb mus ua phem. Tiamsis lub hwj huam dawb huv muaj hwjchim tshaj tej ntawd tibsi. Cia peb kawm seb peb yuav xyaum li cas peb thiaj yimhuab ua tau neeg zoo.

KEV UA ZOO YOG LI CAS?

Tus neeg zoo nws yeej tsis muaj ib nplooj siab xav phem lossis ua limhiam rau leejtwg. Nws ua zoo vim nws nyiam qhov ncaj qhov yog. Nws thiaj nrhiav nrhw kev los pab luag lwm tus, thiab nqes tes hlo ua qhov zoo.

Tej zaum koj pom lwm tus ua zoo rau tej kwvtij neej tsa. Tiamsis puas yog lawv coj zoo raws li Vajtswv lub siab nyiam? Tsis yog. Vim peb yog neeg txhaum peb ua tsis tau zoo tiav log. Phau Vajlugkub thiaj hais tias, “yeej tsis muaj ib tug ncaj ncees hauv lub ntiajteb uas ua qhov zoo xwb xwb li tsis ua txhaum kiag li.” (Laj Lim Tswvyim 7:20) Tus tubtxib Povlauj thiaj lees tias: “Rau qhov kuv paub tias hauv kuv tus kheej uas yog hauv kuv lub cev nqaij tawv tsis muaj ib qho zoo kiag li.” (Loos 7:18) Yog li, Yehauvas tib leeg xwb thiaj qhia tau kom peb ua neeg zoo.

“YEHAUVAS UA ZOO”

Vajtswv Yehauvas yog tus muaj cai qhia seb qhovtwg zoo qhovtwg phem. Phau Vajlugkub hais txog Yehauvas tias: “Koj yog tus zoo kawg thiab ua zoo, thov qhia koj tej kab ke rau kuv.” (Ntawv Nkauj 119:68) Cia peb kawm seb Yehauvas zoo npaum li cas thiab nws tes haujlwm zoo li cas tiag.

Yehauvas yog tus uas zoo. Tsis muaj ib zaug uas Yehauvas yuav coj phem li. Nws ua zoo rau txhua fab. Cia peb xav txog lub sijhawm uas Yehauvas nrog Mauxe tham. Yehauvas hais tias: “Kuv yuav ua kuv txojkev zoo huvsi tshwm los hla ntawm koj xubntiag.” Thaum Yehauvas ua rau nws lub hwjchim thiab txojkev zoo hla Mauxe xubntiag, Mauxe hnov cov lus no: “[Yehauvas, Yehauvas], yog Vajtswv tus uas khuvleej thiab hlub, nws tsis chim sai, nws txojkev hlub uas ruaj khov thiab nws txojkev ua ncaj uas tso siab tau muaj nplua mias, nws txojkev hlub ruaj khov muaj rau neeg qas txhiab qas tiam, nws zam txim rau tej kev ua phem ua qias thiab kev fav xeeb thiab kev ua txhaum muaj txim.” (Khiav Dim 33:19; 34:6, 7) Cov lus no qhia meej tias Yehauvas yog tus zoo kawg nkaus rau txhua txojke. Tsis tas Vajtswv yuav coj li no, los nws tseem ua thiab. Thaum Yexus los hauv ntiajteb nws twb yog ib tug neeg zoo kawg li los nws hais tias: “Tsis muaj leejtwg zoo tsuas yog Vajtswv tib leeg xwb.”​—Luka 18:19.

Tej uas Yehauvas tsim puag ncig peb qhia tias nws yog tus Vajtswv zoo kawg nkaus

Yehauvas tes haujlwm zoo kawg nkaus. Txhua yam haujlwm uas Yehauvas ua mas yeej zoo kawg nkaus li. Phau Vajlugkub hais tias: “[Yehauvas] ua zoo rau txhua tus, nws tab ncuab txhua yam uas nws tsim.” (Ntawv Nkauj 145:9) Yehauvas ua zoo rau txhua tus tsis xaiv leejtwg ntsej muag li. Nws yog tus rau siav rau pa rau ib puas tsav yam thiab nws tsim lub ntiajteb kom muaj txhij muaj txhua thiaj yug tau txojsia. (Tubtxib Tes Haujlwm 14:17) Nws tseem zam txim rau noob neej thiab. Tus sau nkauj hais tias: “Au tus Tswv [Yehauvas], koj yog tus uas zoo kawg thiab zam txim.” (Ntawv Nkauj 86:5) Yog li, Yehauvas yeej “tsis tseg ib yam zoo uas tsis pub rau cov neeg ncaj.”​—Ntawv Nkauj 84:11.

“XYAUM UA NEEG ZOO”

Vajtswv tsim tibneeg muaj yam ntxwv zoo li nws. (Chiv Keeb 1:27) Yog li ntawd, txhua tus muaj peevxwm ua neeg zoo thiab ua zoo rau luag lwm tus. Tiamsis kev ua zoo tsis yog ib yam uas peb txawj hauv nruab thiab los. Phau Vajlugkub thiaj kom peb “xyaum ua neeg zoo.” (Yaxaya 1:17, TMZ) Peb yuav kawm li cas? Cia peb kawm txog 3 yam uas pab tau peb.

Yam 1, thov Vajtswv pub lub hwj huam dawb huv pab peb. Tibneeg ib txwm txeev ua zoo rau tej phoojywg kwvluag, tiamsis Vajtswv txojkev ua zoo tsis thooj li ntawd. Lub hwj huam dawb huv yuav pab kom peb coj tau zoo raws li Vajtswv lub siab nyiam. (Kalatia 5:22) Lub hwj huam yuav pab kom peb ntxub qhov phem es nyiam qhov zoo. (Loos 12:9) Phau Vajlugkub hais tias Yehauvas yuav pab peb ‘nyob ruaj rau txhua yam haujlwm zoo uas peb ua thiab tej lus uas peb hais.’​—2 Thexalaunika 2:16, 17.

Yam 2, nyeem Vajtswv Txojlus. Thaum peb nyeem Vajlugkub ces twb yog Yehauvas cob qhia kom peb “paub ua qhov zoo rau txhua fab,” thiab kom peb “npaj txhij zog ua tau txhua yam haujlwm zoo.” (Paj Lug 2:9; 2 Timaute 3:17) Tsis tas li ntawd xwb, peb yuav tsum ua tib zoo xav txog tej uas peb nyeem, Vajtswv tej lus thiaj cog ruaj rau hauv peb nruab siab. Thaum tej yam zoo kawg nkaus puv npo peb lub siab lawm, peb yuav khaws tau coj mus siv rau yav tom hauv ntej.​—Luka 6:45; Efexau 5:9.

Yam 3, rau siab ntso xyaum “yoog raws li qhov zoo.” (3 Yauhas 11) Peb yuav tsum nrhiav tej qauv zoo hauv phau Vajlugkub los xyaum. Yehauvas thiab Yexus ua qauv zoo tshaj plaws rau peb xyaum. Kuj muaj lwm cov uas coj tau zoo thiab, xws li Thanpitha thiab Npananpa nkawd. (Tubtxib Tes Haujlwm 9:36; 11:22-24) Ua tib zoo kawm seb nkawd nqes tes pab lwm tus li cas. Nkawd ua qauv qhia kom peb ntaus thawj hlo pab peb tsev neeg thiab lub koom txoos. Peb yuav pom tias Vajtswv foom koob hmoov rau nkawd vim nkawd ua zoo. Yog peb ua zoo rau luag lwm tus ces peb yuav tau txais koob hmoov thiab.

Niaj hnub no, kuj muaj tej tug qauv zoo kawg li rau peb xyaum thiab. Muaj cov txwj laus hauv lub koom txoos uas “nyiam qhov zoo.” Kuj muaj cov muam uas muab siab npuab Yehauvas. Lawv tes haujlwm “qhia yam uas zoo” rau peb. (Titau 1:8; 2:3) Loxalees (Roslyn) tau hais li no txog ib tug viv ncaus hauv nws lub koom txoos tias: “Nws txhob txwm lauj sijhawm mus pab thiab txhawb cov uas nyob hauv lub koom txoos. Nws xav txog tej uas lawv raug thiab nrhiav kev los pab lawv. Nws kuj npaj tej yam me me, pub rau lawv kom lawv paub tias nws xav txog lawv. Nws yeej ua zoo kawg li tiag.”

Yehauvas txhawb kom nws cov tibneeg “nrhiav txojkev zoo.” (Amau 5:14) Yog peb xyaum nrhiav li ntawd, peb yuav muaj lub siab xib rau Yehauvas tej kevcai zoo, thiab peb yuav txaus siab hlo ua qhov zoo.

Cia peb xyaum ua neeg zoo thiab ua tej haujlwm zoo

Qhov uas peb ua zoo tsis yog peb yuav tsum ua ntau yam ntau tsav, lossis yuav tej yam kim kim mus pub rau luag. Piv txwv li no: Thaum koj ua teb es xav kom tej qoob tuaj zoo, puas yog koj cia li laub kiag ib thoob dej rau xwb? Tsis yog. Tiamsis koj yuav tsum niaj hnub ywg mentsis dej rau. Ib yam li ntawd, yog peb xav ua neeg zoo, peb yuav tsum niaj hnub nrhiav kev los ua tej yam me me pab luag.

Phau Vajlugkub hais tias peb yuav tsum “npaj txhij” ua txhua yam haujlwm zoo. (2 Timaute 2:21; Titau 3:1) Peb yuav tau tsa muag ntsia seb luag puas cheem tsum dabtsi. Nqes tes pab luag thiaj “txhawb tau lwm tus lub zog.” (Loos 15:2) Tej zaum peb yuav tau qee mentsis pub rau luag. (Paj Lug 3:27) Peb kuj caw luag tuaj nrog peb noj ib pluag mov. Yog peb hnov tias lwm tus muaj txiab xeeb ces xa ib tsab ntawv mus txhawb lawv lub zog, mus xyuas lawv, lossis hu xov tooj mus nrog lawv tham ob peb los. Cia peb nrhiav kev los ua raws li nqe no: “Hais lo lus zoo uas tsim tsa lub neej raws li uas cheem tsum xwv thiaj li muaj nuj nqes rau cov uas tau hnov.”​—Efexau 4:29.

Peb xav xyaum Yehauvas tus qauv es ua zoo rau txhua tus. Peb tsis xaiv leejtwg ntsej muag. Twb yog li ntawd, peb thiaj tshaj tawm txoj xov zoo rau txhua leej txhua tus. Peb kuj ua raws li Yexus tau sam hwm es ua zoo rau cov uas ntxub peb thiab. (Luka 6:27) Yeej tsis txhaum rau peb ua zoo. Phau Vajlugkub thiaj hais tias: “Tej no tsis muaj kevcai txwv kiag li.” (Kalatia 5:22, 23) Yog peb ho raug kev txom nyem, raug luag tawm tsam los, cia peb ua zoo tsis tseg. Yog peb ua zoo tej zaum yuav pab tau tibneeg los paub qhov tseeb thiab qhuas Vajtswv.​—1 Petus 3:16, 17.

COV UA ZOO TAU NQE ZOG

Cov “neeg zoo yuav tau saws tej uas nws ua zoo.” (Paj Lug 14:14) Lawv yuav tau nqe zog dabtsi? Thaum peb ua zoo rau luag, luag kheev ua zoo rau peb. (Paj Lug 14:22) Txawm luag tsis ua zoo rau peb los thaum peb ua zoo yuav pab tau luag thim xav. Tej zaum yuav ntaug tau luag lub siab chim es hloov siab los muaj.​—Loos 12:20.

Coob tus pom tias thaum lawv tso kev phem tseg los ua zoo, yeej pab tau lawv lub neej heev. Tus muam Neexi (Nancy) hais tias: “Thaum kuv tseem hluas kuv ua dog ua dig ywj siab xwb. Kuv ua nkauj ua nraug thiab ua saib tsis taus luag tej li. Tiamsis thaum kuv kawm tias Vajtswv xav kom peb coj zoo, kuv thiaj xyaum raws li ntawd. Kuv mam li kaj siab tuaj. Nimno kuv saib kuv tus kheej muaj nqes lawm.”

Txawm luag tej tsis pom tej uas peb ua los, Yehauvas yeej ntsia ntsoov peb. Nws paub tej uas peb ua thiab tej uas peb xav hauv nruab siab tibsi. Yehauvas zoo siab kawg li thaum peb xyaum ua zoo. (Efexau 6:7, 8) Nws yuav pub nqe zog dabtsi rau peb? Phau Vajlugkub qhia tias nws yuav pub nqe zog li no: “[Yehauvas] txaus siab rau tus neeg zoo.” (Paj Lug 12:2) Yog li ntawd, tsim nyog peb xyaum ua zoo mus ntxiv. Yehauvas cog lus tias nws yuav pub “koob meej thiab meej mom thiab qhov uas kaj siab lug” rau txhua tus uas ua zoo.​—Loos 2:10.

^ nqe 2 Tau muab cov npe hauv zaj no ib txhia hloov lawm.