Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

ZAJ KAWM 17

“Kuv Hu Nej Ua Phoojywg”

“Kuv Hu Nej Ua Phoojywg”

“Kuv hu nej ua phoojywg, rau qhov kuv twb qhia txhua yam uas kuv Txiv qhia rau kuv rau nej lawm.”​—YAUHAS 15:15.

ZAJ NKAUJ 13 Xyaum Li Khetos

ZAJ NO THAM TXOG DABTSI? *

1. Yuav ua li cas koj thiaj cog tau kev phoojywg zoo nrog ib tug twg?

YUAV kom peb cog tau phoojywg zoo nrog ib tug twg, peb yuav tsum siv sijhawm nrog nws ua ke. Thaum koj niaj hnub nrog ib tug twg tham txog tej neb xav thiab tej neb ua ces neb yuav sib ncawg. Tiamsis tsis yoojyim rau peb ua li ntawd nrog Yexus. Vim li cas?

2. Thawj qho uas nyuaj rau peb ua phoojywg nrog Yexus yog dabtsi?

2 Thawj qho uas nyuaj rau peb mas yog peb tsis pom Yexus. Cov Khixatia uas nyob thawj 100 xyoo los muaj ib txhia tsis tau pom Yexus dua li thiab. Txawm li ntawd los tus tubtxib Petus hais tias: “Txawm yog nej tsis pom nws los nej yeej hlub nws, thiab txawm yog nej qhovmuag tsis pom nws los nej yeej ntseeg nws.” (1 Petus 1:8) Yog li ntawd, txawm tias peb tsis tau pom Yexus los peb yeej ua tau nws ib tug phoojywg.

3. Qhov 2 uas nyuaj rau peb ua phoojywg nrog Yexus yog dabtsi?

3 Qhov 2 uas nyuaj rau peb yog peb nrog tsis tau Yexus tham. Txawm tias peb siv Yexus lub npe thov Yehauvas los tsis yog tias peb nrog Yexus tham tiamsis peb nrog Yehauvas tham xwb. Yexus los kuj tsis xav kom peb thov nws thiab. Vim li cas? Rau qhov kev thov Vajtswv yog kev pe hawm thiab peb yuav tsum pe hawm Yehauvas nkaus xwb. (Mathais 4:10) Txawm li ntawd los peb yeej hlub tau Yexus.

4. (1) Qhov 3 uas nyuaj rau peb ua phoojywg nrog Yexus yog dabtsi? (2) Hauv zaj no peb yuav tham txog dabtsi?

4 Qhov 3 uas nyuaj rau peb yog Yexus nyob saum ntuj ces peb nrog tsis tau nws ua ke. Txawm li ntawd los peb yeej kawm tau ntau yam txog Yexus. Peb yuav tham txog 4 yam uas yuav pab peb ncawg nws. Tiamsis ua ntej ntawd, cia peb tshuaj seb vim li cas ho tseem ceeb ua luaj rau peb cog kev phoojywg zoo nrog Khetos.

VIM LI CAS PEB YUAV TSUM COG KEV PHOOJYWG NROG YEXUS?

5. Vim li cas peb yuav tsum cog kev phoojywg nrog Yexus? (Mus saib 2 lub ntsiab me “ Ua Phoojywg Nrog Yexus Thiaj Ua Tau Phoojywg Nrog Yehauvas” thiab “ Txhob Muab Yexus Saib Hlob Dua Yehauvas.”)

5 Peb yuav tsum cog kev phoojywg nrog Yexus yog peb xav muaj kev sib raug zoo nrog Yehauvas. Vim li cas thiaj hais li no? Xav txog 2 qho no. Qhov 1, Yexus hais rau nws cov thwjtim tias: “Leej Txiv yeej hlub nej, rau qhov nej hlub kuv thiab ntseeg hais tias kuv yog tus uas Vajtswv txib los.” (Yauhas 16:27) Thiab nws kuj hais tias: “Tsis muaj leejtwg mus cuag tau Leej Txiv, tsuas yog mus ntawm kuv mus xwb thiaj tau.” (Yauhas 14:6) Yog peb xav ua Yehauvas tus phoojywg tiamsis peb ho tsis kam ua phoojywg nrog Yexus ces kuj zoo ib yam li peb xav mus rau hauv ib lub tsev tiamsis tsis kam mus ntawm lub qhov rooj mus. Yexus kuj siv lus piv txwv zoo li ntawd thiab, nws hais tias: “Kuv yog lub rooj nkuag yaj.” (Yauhas 10:7) Qhov 2, Yexus tus cwjpwm thiab txhua yam uas nws ua zoo ib yam li nws Txiv Yehauvas. Nws thiaj hais rau nws cov thwjtim tias: “Tus uas pom kuv, tus ntawd twb pom Leej Txiv lawm.” (Yauhas 14:9) Twb yog li ntawd thiaj tseem ceeb heev rau peb kawm txog Yexus lub neej yog peb xav paub txog Yehauvas. Peb yimhuab paub txog Yexus ces peb yimhuab yuav hlub nws. Thaum peb hlub Yexus lawm ces peb yuav hlub Yehauvas thiab.

6. Piav seb yog vim li cas peb yuav tsum muaj kev sib raug zoo nrog Yexus.

6 Yuav kom Vajtswv teb peb tej lus thov peb yuav tsum muaj kev sib raug zoo nrog Yexus. Thaum peb thov Vajtswv tsis yog “peb thov los ntawm Yexus lub npe” kom tas kevcai xwb. Peb yuav tsum to taub tias Yehauvas siv Yexus los teb peb tej lus thov li cas. Yexus hais rau nws cov tubtxib tias: “Yog nej tuav kuv lub npe thov ib yam dabtsi kuv yuav pub yam ntawd rau nej.” (Yauhas 14:13) Txawm Yehauvas yog tus uas hnov thiab teb peb tej lus thov los Nws pub hwjchim rau Yexus ua kom muaj tiav raws li tej uas Nws tau hais lawd. (Mathais 28:18) Yog li ntawd, ua ntej Yehauvas yuav teb peb tej lus thov, nws tshuaj xyuas seb peb puas coj raws li Yexus tej lus qhuab qhia. Piv txwv li no, Yexus hais tias: “Yog nej zam txim rau tus uas ua txhaum rau nej lawm, nej Leej Txiv tus uas nyob saum ntuj ceebtsheej thiaj yuav zam txim rau nej. Tiamsis yog nej tsis zam txim rau lwm tus, nej Leej Txiv tus uas nyob saum ntuj ceebtsheej yuav tsis zam txim rau nej thiab.” (Mathais 6:14, 15) Yog li ntawd, tseem ceeb heev rau peb ua rau peb cov kwvtij nkauj muam ib yam li Yehauvas thiab Yexus nkawd ua rau peb.

7. Yexus tus nqi txhiv tsuas cawm tau leejtwg xwb?

7 Yexus tus nqi txhiv tsuas cawm tau nws cov phoojywg xwb. Ua cas peb thiaj paub li ntawd? Yexus hais tias nws “zoo siab tuag theej nws cov phoojywg.” (Yauhas 15:13) Cov uas teev tiam Yehauvas ua ntej Yexus los hauv ntiajteb no los, yuav tau kawm kom lawv paub thiab hlub Yexus. Txawm Anplahas, Xalas, Mauxes, thiab Lahaj twb yog Yehauvas cov tub qhe ncaj ncees lawm los thaum Yehauvas tsa lawv ciaj sawv rov qab los lawv yuav tsum muaj kev sib raug zoo nrog Yexus lawv thiaj yuav tau txojsia ib txhis tsis kawg.​—Yauhas 17:3; Tes Haujlwm 24:15; Henplais 11:8-12, 24-26, 31.

8, 9. Raws li Yauhas 15:4, 5 peb txojkev sib raug zoo nrog Yexus pab peb ua tau dabtsi?

8 Peb zoo siab tshaj tawm thiab qhia txoj xov zoo txog Vajtswv lub Nceeg Vaj nrog Yexus. Thaum Yexus nyob hauv ntiajteb no, nws yog ib tug xibhwb. Thaum nws rov mus saum ntuj lawm, nws yog tus coj cov koom txoos thiab coj peb kev tshaj tawm. Nws pom thiab zoo siab thaum koj rau siab ntso mus pab lwm tus los paub nws thiab nws Leej Txiv. Qhov tseeb, twb yog Yehauvas thiab Yexus nkawd pab peb, peb thiaj ua tau tes haujlwm no xwb.​—Nyeem Yauhas 15:4, 5.

9 Vajtswv Txojlus qhia meej tias peb yuav tsum hlub Yexus, peb thiaj ua tau haum Yehauvas siab. Yog li, cia peb tham txog 4 yam uas yuav pab peb cog tau kev phoojywg zoo nrog Yexus.

COG KEV PHOOJYWG NROG YEXUS

Koj ua tau Yexus tus phoojywg thaum koj (1) paub nws zoo, (2) xyaum xav thiab coj li nws, (3) pab nws cov kwvtij, thiab (4) txhawb lub koom txoos (Saib nqi 10-14) *

10. Peb yuav tsum xub ua dabtsi peb thiaj cog tau kev phoojywg nrog Yexus?

10 (1Paub Yexus. Peb yuav paub Yexus thaum peb nyeem phau Mathais, Malakaus, Lukas, thiab Yauhas. Thaum peb ua zoo xav txog tej uas peb nyeem hauv phau Vajlugkub txog Yexus lub neej, peb yuav pom tias nws hlub tibneeg heev. Peb yuav hwm nws thiab hlub nws tuaj. Yexus yog nws cov thwjtim tus tswv tiamsis nws tsis ua li lawv yog nws cov qhev. Nws xav li cas los nws qhia rau nws cov thwjtim paub. (Yauhas 15:15) Thaum Yexus pom lawv tu siab thiab quaj los nws nrog lawv quaj. (Yauhas 11:32-36) Yexus cov yeeb ncuab kuj pom tias Yexus hlub thiab ua phoojywg nrog cov uas mloog nws tej lus qhia. (Mathais 11:19) Yog peb xyaum ua li Yexus ces peb yuav muaj kev sib raug zoo nrog lwm tus, peb yuav muaj kev zoo siab, thiab peb hajyam yuav hlub thiab hwm Yexus ntxiv.

11. Peb yuav tsum ua dabtsi ntxiv peb thiaj cog tau kev phoojywg nrog Yexus? Thiab vim li cas ho tseem ceeb rau peb coj li ntawd?

11 (2Xyaum xav thiab coj li Yexus. Yog peb paub tias Yexus xav li cas thiab xyaum xav li nws ces peb yimhuab yuav muaj kev sib raug zoo nrog nws. (1 Kauleethaus 2:16) Peb yuav xyaum Yexus li cas? Yexus hlub thiab xav pab lwm tus dua li nws xav ua kom haum nws siab. (Mathais 20:28; Loos 15:1-3) Vim Yexus coj tus cwjpwm li no nws thiaj txawj hlub thiab zam txim rau luag, thiab tsis chim sai thaum luag hais tsis zoo txog nws. (Yauhas 1:46, 47) Thiab nws tsis suav txim rau luag raws li tej uas luag ua yuam kev yav tas los. (1 Timautes 1:12-14) Yexus hais rau nws cov thwjtim tias: “Yog nej ib leeg hlub ib leeg, sawvdaws thiaj yuav paub hais tias nej yog kuv cov thwjtim.” (Yauhas 13:35) Yog li, koj puas ua npaum li koj ua tau kom muaj kev sib haum xeeb nrog cov kwvtij nkauj muam li Yexus?

12. Yam 3 uas peb yuav tsum tau ua peb thiaj cog tau kev phoojywg nrog Yexus yog dabtsi? Thiab peb yuav ua li ntawd li cas?

12 (3Pab Khetos cov kwvtij. Tej uas peb ua rau Yexus cov kwvtij xaiv tseg, nws suav tias yog peb ua rau nws ntag. (Mathais 25:34-40) Qhov tseem ceeb tshaj plaws uas peb ua los pab cov xaiv tseg yog peb rau siab ntso mus tshaj tawm txoj xov zoo txog Vajtswv lub Nceeg Vaj thiab mus coj neeg los ua Yexus cov thwjtim li nws sam hwm tseg rau nws cov thwjtim. (Mathais 28:19, 20; Tes Haujlwm 10:42) Twb yog muaj “lwm pab yaj” pab Khetos cov kwvtij, txoj xov zoo thiaj raug muab tshaj tawm thoob plaws lub qab ntuj li peb pom nimno. (Yauhas 10:16) Yog tias koj yog ib tug ntawm “lwm pab yaj,” txhua zaus uas koj mus tshaj tawm, nco ntsoov tias tsis yog koj hlub cov xaiv tseg xwb tiamsis yog koj hlub Yexus thiab.

13. Peb yuav ua li Yexus cov lus hauv Lukas 16:9 li cas?

13 Peb kuj cog tau kev phoojywg nrog Yehauvas thiab Yexus thaum peb tso nyiaj siab dawb mus txhawb nkawd tes haujlwm. (Nyeem Lukas 16:9) Xws li thaum peb tso nyiaj siab dawb mus txhawb tes haujlwm thoob qab ntuj, cov nyiaj no yuav siv mus pab kev tshaj tawm rau tej qho chaw uas deb thiab tsis tshua muaj neeg mus txog, kho tej Tsev Nceeg Vaj thiab tej tsev ua haujlwm txhawb kev pe hawm tseeb, thiab pab cov kwvtij uas raug xwm txheej phem. Tsis tas li ntawd xwb, peb kuj tso tau nyiaj pab peb lub koom txoos, thiab pab cov uas cheem tsum kev pab hauv lub koom txoos. (Pajlug 19:17) Tag nrho tej no puavleej yog peb ua los pab Khetos cov kwvtij.

14. Raws li Efexus 4:15, 16, yam 4 uas peb yuav tsum tau ua peb thiaj cog tau kev phoojywg nrog Yexus yog dabtsi?

14 (4Txhawb Yehauvas lub koom haum. Yexus yog tus coj lub koom txoos Khixatia. Yog li ntawd, thaum peb mloog cov uas Yexus xaiv tsa los saib xyuas peb ces peb txojkev sib raug zoo nrog nws yuav ruaj khov ntxiv. (Nyeem Efexus 4:15, 16.) Xws li nimno peb ua zoo tshuaj xyuas seb yuav ua li cas cov Tsev Nceeg Vaj thiaj tsis muaj tej lub muaj neeg coob dhau lossis tsawg dhau lawm. Yog li ntawd, muaj tej lub koom txoos yuav tau mus koom nrog lwm lub, thiab peb tau muab tej koog tshaj tawm kho lawm. Thaum peb ua li no, peb txuag tau cov nyiaj siab dawb uas sawvdaws muab mus txhawb lub koom haum ntau heev. Tiamsis ib txhia kwvtij nkauj muam yuav tau hloov koom txoos. Tej zaum lawv twb nyob hauv lawv lub koom txoos ntau xyoo lawm thiab sib raug zoo nrog cov kwvtij nkauj muam hauv, tiamsis nimno lawv yuav tau mus rau ib lub koom txoos tshiab. Yexus zoo siab heev thaum cov kwvtij nkauj muam no ua raws li cov saib xyuas lawv hais.

UA YEXUS TUS PHOOJYWG MUS IB TXHIS

15. Ua li cas yav tom hauv ntej peb txojkev sib raug zoo nrog Yexus tsuas yuav muaj zoo ntxiv xwb?

15 Cov xaiv tseg yuav nrog Yexus ua vajntxwv kav Vajtswv lub Nceeg Vaj. Lawv yuav pom Yexus, yuav tau nrog nws tham, thiab yuav nrog nws nyob mus ib txhis. (Yauhas 14:2, 3) Hos cov uas yuav nyob hauv ntiajteb no, Yexus yuav hlub lawv thiab tsomkwm lawv. Txawm hais tias lawv tsis pom Yexus los lawv txojkev sib raug zoo nrog nws tsuas yuav zoo zuj zus xwb vim lawv tau lub neej kaj siab lug ua los ntawm Yehauvas thiab Yexus nkawd.​—Yaxayas 9:6, 7.

16. Peb tau tej koob hmoov twg thaum peb los ua Yexus cov phoojywg?

16 Thaum peb los ua Yexus cov phoojywg, peb tau txais koob hmoov ntau heev. Niaj hnub nimno, peb tau txais kev hlub thiab kev pab los ntawm Yexus, thiab yav tom hauv ntej tseem yuav tau txojsia ntev dhawv mus ib txhis. Qhov tseem ceeb tshaj yog Yexus pab peb muaj kev sib raug zoo nrog nws Txiv Yehauvas. Yeej yog ib qho koob hmoov zoo kawg nkaus uas Yexus hu peb ua nws cov phoojywg!

ZAJ NKAUJ 17 Kuv Xav Pab

^ nqe 5 Yexus cov tubtxib niaj hnub nrog nws tham thiab ua haujlwm nrog nws tau ntau xyoo, lawv thiaj yog nws cov phoojywg zoo. Yexus kuj caw peb los ua nws cov phoojywg thiab, tiamsis yuav tsis yoojyim rau peb ncawg Yexus li nws cov tubtxib. Hauv zaj no peb yuav tham txog tej yam uas nyuaj rau peb ua phoojywg nrog Yexus, thiab yuav li cas peb thiaj cog tau kev phoojywg nrog nws thiab ncawg nws.

^ nqe 55 COV DUAB: (1) Hmo tsev neeg pe hawm Vajtswv ua ke, peb kuj kawm tau txog Yexus lub neej thiab nws tes haujlwm. (2) Hauv lub koom txoos, rau siab tso ua kom muaj kev sib haum xeeb nrog peb cov kwvtij nkauj muam. (3) Peb pab Khetos cov kwvtij thaum peb rau siab ntso mus tshaj tawm. (4) Thaum peb yuav tau mus rau ib lub koom txoos tshiab, peb zoo siab hlo ua li cov txwj laus hais.