Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

ZAJ KAWM 32

Txawj Yoog Ib Yam Li Yehauvas

Txawj Yoog Ib Yam Li Yehauvas

“Cia li ua siab mos siab muag rau txhua tus, tsis txhob cam thawj.”​—FILIPIS 4:5.

ZAJ NKAUJ 89 Mloog Lus Thiaj Li Tau Koob Hmoov

ZAJ NO THAM TXOG DAB TSI? a

Koj yuav yog tsob ntoo twg? (Saib nqe 1)

1. Cov ntseeg yuav tau coj li tsob ntoo li cas? (Saib daim duab.)

 MUAJ ib zaj paj lug hais tias: “Cua ntsawj sab twg tuaj, ntoo nkhaus sab ntawd.” Qhov no qhia tias ib yam uas pab tau kom ntoo tsis txhob dam yog nws txawj nkhaus. Zoo tib yam li ntawd, yuav kom peb muaj kev kaj siab teev tiam Yehauvas, peb yuav tau txawj yoog thaum peb lub neej hloov lawm thiab thaum lwm tus txiav txim siab li cas rau li cas.

2. Ob qho yeeb yam twg yuav pab kom peb yoog thaum peb lub neej hloov, thiab zaj kawm no yuav tham txog dab tsi?

2 Peb uas yog Yehauvas cov tib neeg yuav tau txawj yoog. Tsis tas li ntawd, peb yuav tau txo hwj chim thiab hmov tshua lwm tus. Nyob rau hauv zaj kawm no yuav qhia tias ob qho yeeb yam no pab tau ib txhia ntseeg thaum lawv lub neej hloov li cas thiab seb ho pab tau peb li cas. Ua ntej no cia peb mus kawm txog Yehauvas thiab Yexus nkawd ob tug yam ntxwv seb nkawd txawj yoog li cas rau li cas.

YEHAUVAS THIAB YEXUS NKAWD TXAWJ YOOG

3. Muaj dab tsi qhia rau peb tias Yehauvas txawj yoog?

3 Yehauvas yog “lub pobzeb” uas tsis txawj txav li. (2 Kevcai 32:4) Txawm li ntawd los nws yeej txawj yoog. Lub qab ntuj no yeej hloov tsis so tiam sis Yehauvas yeej yoog thiab saib kom txhua yam mus raws li nws lub ntsiab. Yehauvas tsim noob neej muaj nws tus yam ntxwv ces lawv muaj rab peev xwm yoog raws li tej yam hauv lawv lub neej. Nws qhia meej tseeb nyob rau hauv phau Vajlugkub txog tej hauv paus ntsiab lus kom peb txawj txiav txim siab rau tej yam ub yam no thaum peb raug kev sim siab. Yehauvas tus yam ntxwv thiab tej hauv paus ntsiab lus pab kom peb paub tias nws nyob ruaj khov kho yam li “lub pobzeb” tiam sis nws yeej txawj yoog.

4. Piav seb Yehauvas txawj yoog li cas. (Levis Kevcai 5:7, 11)

4 Txhua yam Yehauvas ua yeej zoo tag nrho rau txhua fab thiab nws yeej txawj yoog. Nws tsis coj nkhaus rau tib neeg. Xws li Yehauvas txawj yoog rau cov neeg Ixayees. Txawm tus yuav muaj yuav pluag los nws tsis yuam kom sawv daws muab tib yam coj los xyeem rau nws. Tej thaum nws cia lawv muab raws li lawv muaj txawm peem tuaj fij rau nws.​—Nyeem Levis Kevcai 5:7, 11.

5. Piav seb Yehauvas tau txo hwj chim thiab hmov tshua lwm tus li cas.

5 Yehauvas txoj kev txo hwj chim thiab nws txoj kev hmov tshua ua tau rau nws txawj yoog. Xws li Yehauvas txo hwj chim thaum nws yuav muab cov tib neeg lim hiam hauv Xaudoos rhuav tshem. Yehauvas siv nws ob tug tub txib saum ntuj kom hais rau Lauj khiav mus rau saum tej ncov roob. Lauj ntshai tsam nws mus tsis txog, nws thiaj thov kom Yehauvas cia nws thiab nws tsev neeg mus nkaum rau ntawm lub nroog Xau-as. Lub nroog no Yehauvas twb npaj siab yuav muab rhuav tshem tib yam nkaus. Yog Yehauvas xav yuam qhe Lauj kom mloog Nws tej lus los yeej tau tiam sis Nws ho ua li Lauj thov thiab tseg lub nroog ntawd cia. (Chivkeeb 19:18-22) Tau ntau pua xyoo tom qab no Yehauvas kuj hmov tshua cov neeg uas nyob hauv lub nroog Nineves. Nws xa Yaunas tus uas cev Nws lus mus tshaj tawm rau cov tib neeg ntawd paub tias lawv thiab lawv lub nroog yuav raug puas tsuaj. Tiam sis thaum cov neeg Nineves tso lawv tej kev txhaum tseg, Yehauvas kuj zam lawv lub txim thiab tseg tsis tua lawv lub nroog.​—Yaunas 3:1, 10; 4:10, 11.

6. Piav seb Yexus xyaum yoog li Yehauvas li cas.

6 Yexus xyaum yoog li Yehauvas. Thaum nws los hauv ntiaj teb no, yog nws los qhia rau cov Ixayees uas zoo li “pab yaj uas poob zoo lawm.” Thaum nws qhia rau tib neeg, nws kuj txawj yoog lawv. Muaj ib zaug ib tug poj niam uas tsis yog cov neeg Ixayees thov kom Yexus kho nws tus ntxhais uas “raug dab.” Yexus hmov tshua tus poj niam ntawd heev nws thiaj li kho tus poj niam ntawd tus ntxhais. (Mathais 15:21-28) Hos muaj dua ib zaug, thaum Yexus nyuam qhuav pib tshaj tawm txoj xov zoo, nws hais tias: “Yog leej twg tsis lees paub kuv . . .  ces kuv yuav tsis lees paub tus ntawd.” (Mathais 10:33) Tiam sis thaum Petus tsis lees paub nws peb zaug, nws puas tsis lees paub Petus thiab? Nws tsis ua li ntawd. Yexus paub tias Petus yeej tu siab rau qhov uas Petus tau ua li ntawd thiab Yexus paub tias Petus muaj kev ntseeg heev. Tom qab Yexus sawv rov qab los nws mus tshwm rau Petus thiab hais rau Petus tias nws zam Petus lub txim thiab haj tseem hlub Petus heev.​—Lukas 24:33, 34.

7. Raws li Filipis 4:5, peb xav kom lwm tus saib peb li cas?

7 Peb pom tias Vajtswv Yehauvas thiab Yexus Khetos nkawd yeej txawj yoog heev. Ua li peb puas txawj yoog? Yehauvas xav kom peb yuav tsum txawj yoog. (Nyeem Filipis 4:5.) Muaj ib txhia txhais nqe Vajlugkub no tias: “Cia lwm tus xam pom tias koj txawj yoog.” Peb yuav tau rov tshuaj peb tus kheej li no tias: ‘Ua li tib neeg puas pom tias kuv yog ib tug neeg txawj yoog, zam, thiab thev taus lwm tus? Los sis lawv xam pom tias kuv yog ib tug neeg nkhaus, coj nruj, thiab tawv ncauj? Kuv puas yuam qhe lwm tus kom ua raws li kuv tej lus? Los sis kuv puas mloog lwm tus hais thiab ua raws li lawv lub siab nyiam?’ Yog peb txawj yoog lwm tus ces yuav qhia tau tias peb xyaum tau Yehauvas thiab Yexus nkawd. Cia peb mus tham txog ob yam uas peb yuav tau txawj yoog, xws li thaum peb lub neej hloov lawm thiab thaum lwm tus xav txawv los sis txiav txim siab txawv dua peb.

TXAWJ YOOG THAUM PEB LUB NEEJ HLOOV

8. Muaj dab tsi pab kom peb txawj yoog thaum peb lub neej hloov lawm? (Saib cov taw ntawv.)

8 Peb yuav tau txawj yoog thaum peb lub neej hloov lawm. Tej yam uas hloov ntawd tej zaum yuav ua nyuaj rau peb thiab. Xws li tib ntsais muag xwb peb kuj muaj mob muaj nkeeg, tej kev lag luam los sis tej nom tswv kuj ua rau peb lub neej nyuaj kawg li. (Tej Lus Qhia 9:12; 1 Kauleethaus 7:31) Tsis tas li ntawd, tej zaum thaum Yehauvas lub koom haum txib kom peb mus ua dua lwm yam hauj lwm los sis kom peb tsiv mus nyob rau lwm qhov, tej zaum kuj yuav nyuaj heev rau peb. Txawm yuav raug li cas los xij peem, peb yeej yoog tau yog peb coj li plaub yam no: (1) xam pom tias txhua yam txawv lawm, (2) xav ntsoov tej yam tom hauv ntej, (3) xav txog tej yam zoo hauv lub neej, thiab (4) mus pab lwm tus. b Cia peb mus tham txog ib co kwv tij nkauj muam seb thaum lawv coj li no ho pab tau lawv li cas rau li cas.

9. Muaj dab tsi los raug nthawv nthav rau ib khub niam txiv?

9 Xam pom tias txhua yam txawv lawm. Imanu-ees (Emanuele) thiab Fentsekam (Francesca) nkawd mus ua ob tug tub txib tshaj tawm txawv teb chaws. Nkawd nyuam qhuav pib kawm lawv yam lus thiab pib mus rau lub koom txoos tshiab ntawd ces tus kab mob Khaus Viv-19 (COVID-19) txawm los raug nthawv nthav. Nkawd yuav tau cais mus nyob nkawd ob leeg xwb. Fentsekam hnov tias nws niam nruam sim lawm mas nws lub siab dua rhe xav mus nrog nws tsev neeg nyob ua ke tiam sis vim muaj tus kab mob aws nws thiaj li mus tsis tau. Muaj dab tsi ho pab tau nws thev taus txoj kev nyuaj siab no? Ib qho uas pab tau nkawd ob niam txiv yog thov Yehauvas kom tsav tswv yim rau nkawd kom thev ib hnub dhau ib hnub. Yehauvas siv nws lub koom haum teb nkawd tej lus thov raws caij raws nyoog kawg nkaus li. Xws li muaj ib tug kwv tij hauv ib zaj yeeb yaj kiab txhawb tau nkawd li no tias: “Txawm yuav muaj dab tsi los raug yus li cas los xij, yog tias yus ntxov ua ib siab, yus thiaj yuav pom lwm txoj hau kev los teev tiam Yehauvas. Thaum ntawd yus thiaj li yuav muaj taus kev zoo siab.” c Qhov ob, nkawd xyaum kom txawj siv xov tooj qhia Vajlugkub ces nkawd thiaj nrhiav tau ib tug kawm Vajlugkub nrog nkawd. Qhov peb, nkawd cia cov kwv tij nkauj muam pab thiab txhawb nkawd. Muaj ib tug muam niaj hnub xa ib nqes Vajlugkub tuaj rau nkawd nyeem tau ib xyoos txwm nkaus. Zoo ib yam li ntawd, yog peb xam pom tias txhua yam hloov lawm ces peb yuav yoog thiab txaus siab rau tej yam peb tsuas ua tau xwb.

10. Muaj ib tug muam yoog li cas thaum nws lub neej hloov lawm?

10 Xav ntsoov tej yam tom hauv ntej, thiab xav txog tej yam zoo hauv lub neej. Muaj ib tug muam npe hu ua Khitinas (Christina) uas yog neeg Laumenias (Romanian) mus nyob rau teb chaws Nyiv Pooj. Nws tu siab kawg li thaum muab lub koom txoos Askiv kaw tseg lawm. Nws tsis muab tej no coj los xav ntev xav ntau tiam sis nws txiav txim siab tias nws yuav ua npaum li nws ua tau rau hauv lub koom txoos hais lus Nyiv Pooj thiab mus tshaj tawm txoj xov zoo. Nws thov kom ib tug poj niam uas yav thaum ub nrog nws ua hauj lwm ua ke pab nws hais lus Nyiv Pooj. Tus poj niam ntawd kuj txaus siab siv phau Vajlugkub thiab phau Nyob Kaj Siab Lug Mus Ib Txhis los qhia lus Nyiv Pooj rau nws. Khitinas kuj kawm tau lus Nyiv Pooj thiab tus poj niam ntawd kuj xav paub ntxiv txog phau Vajlugkub. Yog peb xav ntsoov txog yav tom ntej thiab xav txog tej yam zoo xwb ces peb kuj yuav tau txais tej yam uas peb twb tsis ras txog li.

11. Ib khub txij nkawm ua li cas xwb thaum nkawd tsis muaj nyiaj siv?

11 Mus pab lwm tus. Muaj ib khub txij nkawm nyob rau ib lub teb chaws uas luag txwv Yehauvas tes hauj lwm. Lub teb chaws ntawd tsis muaj hauj lwm ua ces nkawd thiaj tsis muaj nyiaj txawm peem. Ua li nkawd yoog tau li cas? Thawj yam yog nkawd ua lub neej yooj yim. Yam ob, nkawd tsis xav txog nkawd tej teeb meem xwb tiam sis nkawd rau siab ntso mus qhia txoj xov zoo rau tib neeg. (Tes Haujlwm 20:35) Tus txiv hais tias, “Niaj hnub mus qhia txoj xov zoo pab kom wb tsis txhob xav txog tej wb raug xwb tiam sis xav txog qhov ua Yehauvas tes hauj lwm.” Thaum peb lub neej hloov lawm, peb yuav tau nco ntsoov mus pab lwm tus xws li mus qhia txoj xov zoo.

12. Tus tub txib Povlauj tus yam ntxwv pab tau peb yoog li cas thaum mus qhia txoj xov zoo?

12 Thaum peb mus qhia txoj xov zoo, peb yuav tau txawj yoog. Peb yuav ntsib coob leej ntau tus tib neeg uas nyias muaj nyias ib tug cwj pwm, kev ntseeg, thiab nyias los nyias ib qho los. Tus tub txib Povlauj yeej txawj yoog heev, yog li ntawd peb yuav tau xyaum nws tus yam ntxwv. Yexus xaiv Povlauj ua “tus tub txib uas qhia lwm haiv neeg.” (Loos 11:13) Povlauj qhia rau cov neeg Yudais, cov neeg Kilis, cov neeg txawj ntse, tej neeg zej zog, tej nom tswv, thiab tej vaj ntxwv. Yuav kom Povlauj qhia raug sawv daws siab, nws “xyaum ua li txhua haivneeg ua.” (1 Kauleethaus 9:19-23) Nws ua tib zoo xav txog seb lawv los qhov twg los thiab lawv ntseeg li cas rau li cas. Thaum nws yoog li no nws thiaj pab tau tib neeg los paub Vajtswv. Zoo tib yam li ntawd, peb yuav tau txawj yoog thiab ua tib zoo xav seb txoj hau kev twg thiaj yuav pab tau tus neeg peb qhia los paub txog Yehauvas.

SAIB TAUS LWM TUS TXOJ KEV XAV

Yog peb txawj yoog, peb yuav saib taus lwm tus txoj kev xav (Saib nqe 13)

13. Raws li 1 Kauleethaus 8:9, yog peb saib taus lwm tus txoj kev xav peb yuav zam dab tsi?

13 Txawj yoog yuav pab kom peb saib taus lwm tus txoj kev xav. Xws li ib txhia muam nyiam pleev ntsej muag hos ib txhia tsis nyiam. Ib co ntseeg nyiam me ntsis dej caw tiam sis ib txhia caiv hlo tsis kam haus. Txhua tus ntseeg yeej xav kom noj qab haus huv tiam sis nyias xaiv nyias seb yuav ua li cas thiaj noj qab nyob zoo. Yog tias peb pheej yuam lwm tus hauv lub koom txoos kom xav ib yam li peb xav ces peb yuav ua rau sawv daws sib cais ua pab ua pawg thiab txo tau lwm tus txoj kev ntseeg. Tsis zoo rau peb coj tus cwj pwm zoo li no! (Nyeem 1 Kauleethaus 8:9; 10:23, 24) Cia peb mus tham txog ob tug yam ntxwv seb coj raws li phau Vajlugkub tej hauv paus ntsiab lus yuav pab kom peb txawj luj thiab muaj kev sib haum xeeb li cas.

Yog peb txawj yoog, peb yuav saib taus lwm tus txoj kev xav (Saib nqe 14)

14. Tej hauv paus ntsiab lus hauv phau Vajlugkub twg pab tau kom peb txawj txiav txim hnav khaub ncaws thiab kho plaub hau li cas?

14 Hnav khaub ncaws thiab kho plaub hau. Yehauvas tsis qhia tsi ntsees seb yuav hnav khaub ncaws li cas rau li cas tiam sis nws muaj tej hauv paus ntsiab lus hauv phau Vajlugkub los pab peb. Peb yuav tau hnav tej tsoos kom phim ua ib tug neeg uas ntseeg Vajtswv. Tej peb xaiv yuav tsum qhia tias peb txawj yoog, hnav tej tsoos kom raug ntsej muag thiab “tsimnyog hnav.” (1 Timautes 2:9, 10; 1 Petus 3:3) Peb tsis txhob hnav tej tsoos kom ua rau luag tsuas xav txog tej peb hnav xwb. Tej hauv paus ntsiab lus hauv phau Vajlugkub yuav pab kom cov txwj laus txhob tsa cai tias yuav hnav khaub ncaws thiab kho plaub hau li cas. Xws li nyob hauv ib lub koom txoos, cov txwj laus xav pab ib co kwv tij hluas kom tsis txhob xyaum kho plaub hau li lwm cov hluas uas tsis ntseeg Yehauvas. Cov txwj laus yuav ua li cas lawv thiaj tsis tsa kev cai rau cov tub hluas coj? Muaj ib tug saib xyuas thaj tsam tau hais rau cov txwj laus kom hais rau cov kwv tij hluas tias, “Yog koj nyob saum sam thiaj es sawv daws tsuas saib seb koj tu koj tus kheej zoo li cas dua li cov lus uas koj hais ces qhov no qhia tias koj yuav tau hloov qhov uas koj hnav tsoos tsho thiab tu plaub hau.” Yog hais raws li cov lus no thiaj yuav tsis tsa cai rau sawv daws coj. d

Yog peb txawj yoog, peb yuav saib taus lwm tus txoj kev xav (Saib nqe 15)

15. Tej kev cai thiab hauv paus ntsiab lus hauv phau Vajlugkub twg pab tau kom peb txawj txiav txim siab txog kev noj qab haus huv? (Loos 14:5)

15 Kev noj qab haus huv. Cov ntseeg nyias yuav tau txiav txim siab rau nyias txoj kev noj qab haus huv. (Kalatias 6:5) Thaum cov ntseeg xaiv ib txoj kev kho mob twg, lawv yuav tau mloog tej kev cai nyob hauv phau Vajlugkub kom tsis txhob siv ntshav los sis ua neeb ua yaig. (Tes Haujlwm 15:20; Kalatias 5:19, 20) Dua li ntawd lawv xav txiav txim siab rau yam kev kho mob twg los tau. Ib txhia nyiam mus cuag tej kws tshuaj pab hos ib txhia nyiam siv lwm yam los kho mob. Txawm peb xam pom tias ib yam kev kho mob twg zoo dua los peb yuav tau saib taus cov kwv tij nkauj muam es cia lawv txiav txim siab seb hom kev kho mob twg lawv nyiam. Cia peb nco ntsoov plaub yam no rau nruab siab: (1) Tsuas yog Vajtswv lub Nceeg Vaj xwb thiaj yuav kho tau txhua yam kab mob kev nkeeg. (Yaxayas 33:24) (2) Txhua tus ntseeg “nyias yuav tsum ntseeg tias qhov uas nyias xav yog lawm.” (Nyeem Loos 14:5.) (3) Peb tsis txhob txiav txim rau lwm tus tias lawv ua tsis yog los sis ua ib yam dab tsi los txo lwm tus txoj kev ntseeg. (Loos 14:13) (4) Cov ntseeg yuav tsum muaj kev hlub thiab xam pom tias sawv daws sib koom siab hauv lub koom txoos zoo dua li tej uas ib tug twg lub siab xav. (Loos 14:15, 19, 20) Yog peb nco ntsoov plaub lub ntsiab no ces yuav pab kom peb sib raug zoo nrog cov kwv tij nkauj muam thiab ua rau sawv daws hauv lub koom txoos nyob sib haum xeeb.

Yog peb txawj yoog, peb yuav saib taus lwm tus txoj kev xav (Saib nqe 16)

16. Ib tug txwj laus twg yuav tau yoog li cas rau lwm cov txwj laus? (Saib cov duab.)

16 Cov txwj laus yuav tau tso yam ntxwv zoo hais tias lawv txawj yoog lwm tus. (1 Timautes 3:2, 3) Xws li ib tug txwj laus twg tsis txhob xav hais tias lwm cov txwj laus yuav tau ua txhua yam li nws txiav txim siab vim nws laus dua. Nws yuav tau nco ntsoov tias Yehauvas lub hwj huam dawb huv yeej tshoj tau ib tug txwj laus twg hais tau tej yam kom pab tau sawv daws txiav txim tau qhov zoo qhov yog. Txawm ib txhia txwj laus nyiam dua lwm yam los yog qhov kev txiav txim siab ntawd tsis cuam tshuam tej hauv paus ntsiab lus hauv phau Vajlugkub ces cov txwj laus yuav tau yoog raws li feem coob txoj kev txiav txim siab.

TXAWJ YOOG THIAJ PAB TAU PEB LUB NEEJ

17. Cov ntseeg uas txawj yoog tau txais tej koob hmoov twg?

17 Yog peb txawj yoog yuav pab tau peb lub neej heev. Peb yuav nrog cov kwv tij nkauj muam sib raug zoo thiab nyob hauv lub koom txoos los txhua tus yuav muaj kev sib haum xeeb. Peb pom tias Yehauvas cov tib neeg txhua tus nyias yeej muaj nyias ib tug cwj pwm thiab nyias yeej muaj nyias ib txoj kev coj noj coj ua tiam sis sawv daws yeej sib koom siab teev tiam Yehauvas. Qhov tseem ceeb tshaj yog txhua tus puav leej xyaum kom txawj yoog ib yam li Vajtswv Yehauvas.

ZAJ NKAUJ 90 Ib Tug Txhawb Tau Ib Tug Lub Zog

a Yehauvas thiab Yexus nkawd txawj yoog thiab nkawd xav kom peb xyaum yoog li nkawd thiab. Yog tias peb txawj yoog ces yuav yooj yim rau peb thaum peb lub neej hloov xws li muaj mob muaj nkeeg los sis tsis muaj nyiaj txiag txaus siv. Tsis tas li ntawd, peb yuav hais thiab ua tej yam kom muaj kev thaj yeeb thiab kev sib koom siab hauv lub koom txoos.

b Mus saib zaj How to Deal With Change hauv phau Tsim Dheev! Phau 4 Xyoo 2016 ua lus Askiv.

c Saib zaj yeeb yaj kiab Nrog Kwvtij Dmitriy Mikhaylov Tham uas nyob hauv phau Lub Neej Thiab Tes Hauj Lwm Khixatia lub 3 Hlis txog lub 4 Hlis xyoo 2021 ntawm zaj kawm “Yehauvas Muab Kev Tsim Txom Ntxeev Ua Qhov Zoo.”

d Yog xav paub ntxiv seb yuav hnav khaub ncaws thiab kho plaub hau li cas, mus saib phau Nyob Kaj Siab Lug Mus Ib Txhis ntawm zaj kawm 52.