Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

ZAJ KAWM 32

Cia Li Txawj Sib Hlub Heev Zuj Zus

Cia Li Txawj Sib Hlub Heev Zuj Zus

“Kuv niaj hnub thov Vajtswv kom nej ib leeg txawj hlub ib leeg heev zuj zus.”​—FILIPIS 1:9.

ZAJ NKAUJ 105 “Vajtswv Yog Txojkev Hlub”

ZAJ NO THAM TXOG DABTSI? *

1. Leejtwg pab ua lub koom txoos hauv Filipis?

THAUM tus timthawj los yog tus tubtxib Paulus, Xilas, Lukas, thiab Timautes lawv mus txog lub nroog Filipis, lawv pom tias muaj coob tus xav paub ntxiv txog txojmoo zoo. Lawv pab ua ib pawg ntseeg los yog lub koom txoos tshiab, cov kwvtij nkauj muam thiaj mus sib txoos ua ke. Tej zaum lawv mus sib txoos hauv ib tug muam uas nyiam tos txais qhua heev hu ua Lidias lub tsev.​—Tes Haujlwm 16:40.

2. Lub koom txoos raug teebmeem li cas?

2 Lub koom txoos tshiab txawm pib ntsib teebmeem. Xatas ua rau cov neeg uas ntxub qhov tseeb los tawm tsam Paulus thiab nws cov kwvluag tes haujlwm tshaj tawm. Paulus thiab Xilas thiaj raug ntes, raug xuas pas nplawm, thiab raug kaw. Tom qab luag tso nkawd tawm lawd, nkawd mus xyuas cov thwjtim tshiab thiab txhawb lawv zog. Tag ntawd ces Paulus, Xilas, thiab Timautes lawv 3 leeg txawm tawm lub nroog ntawd mus lawm, tiamsis tej zaum Lukas nyob tsis nrog lawv mus. Cov kwvtij nkauj muam tshiab yuav ua li cas xwb? Yehauvas lub hwj huam dawb huv pab lawv ces lawv thiaj kub siab lug teev tiam nws tsis tseg. (Filipis 2:12) Yeej tsim nyog Paulus qhuas lawv heev!

3. Paulus thov Vajtswv li cas hauv Filipis 1:9-11?

3 Muaj li 10 xyoo tom qab ntawd, Paulus sau ib tsab ntawv mus rau lub koom txoos hauv Filipis. Thaum koj nyeem tsab ntawv no, koj yuav pom tias Paulus hlub lawv heev. Nws hais tias: “Kuv hlub nej ib yam li Yexus Khetos hlub.” (Filipis 1:8) Nws hais tias nws niaj hnub thov Vajtswv rau lawv. Nws thov Yehauvas pab lawv kom ib leeg txawj hlub ib leeg heev zuj zus, paub yam twg yog yam uas tseemceeb dua, ua lub neej kom tsis muaj chaw thuam, txhob ua rau lwm tus yuam kev ua txhaum, thiab rau siab ntso ua tes haujlwm zoo. Niaj hnub no los, Paulus cov lus no yeej pab tau peb thiab. Cia peb nyeem cov lus uas nws sau mus rau cov kwvtij hauv Filipis. (Nyeem Filipis 1:9-11, NWT. *) (Saib cov lus hauv qab taw qhia.) Peb yuav kawm txog tej uas nws hais seb peb yuav muab coj los siv hauv peb lub neej li cas.

IB LEEG TXAWJ HLUB IB LEEG HEEV ZUJ ZUS

4. (1) Raws li 1 Yauhas 4:9, 10, Yehauvas hlub peb npaum li cas? (2) Peb yuav tsum hlub Vajtswv npaum li cas?

4 Yehauvas hlub peb heev nws thiaj xa nws tus Tub los tuag theej peb lub txhoj. (Nyeem 1 Yauhas 4:9, 10) Qhov uas Vajtswv hlub peb heev yeej ua rau peb xav hlub nws. (Loos 5:8) Peb yuav hlub Vajtswv npaum li cas? Thaum cov Falixais nug Yexus, nws teb lawv tias: “Koj yuav tsum hlub [Yehauvas] uas yog koj tus Vajtswv kawg siab kawg ntsws, thiab kawg koj lub tswvyim.” (Mathais 22:36, 37, TT) Peb xav hlub Vajtswv kawg siab kawg ntsws, thiab xav hlub nws heev dua qub txhua hnub. Paulus hais rau cov kwvtij hauv Filipis tias lawv txojkev hlub yuav tsum loj hlob heev zuj zus. Peb yuav ua li cas peb thiaj txawj hlub Vajtswv heev zuj zus?

5. Yuav ua li cas peb thiaj hlub Yehauvas heev zuj zus?

5 Peb yuav tsum paub Vajtswv ua ntej, peb thiaj paub hlub nws. Phau Vajlugkub hais tias: “Tus uas tsis muaj kev hlub kuj tsis paub Vajtswv vim Vajtswv yog txojkev hlub.” (1 Yauhas 4:8, TT) Tus tubtxib Paulus hais tias thaum peb los paub qhov tseeb txog Vajtswv thiab paub tej uas nws lub siab nyiam, peb yuav hlub nws heev dua. (Filipis 1:9) Thaum peb nyuam qhuav kawm Vajlugkub, txawm peb twb tsis tau paub Yehauvas zoo los, peb twb hlub nws thaum ntawd los lawm. Thaum peb paub nws zoo zuj zus, ua rau peb yimhuab hlub nws heev zuj zus tuaj. Twb yog vim li ntawd, thiaj li tseemceeb heev rau peb kawm phau Vajlugkub tsis tu ncua thiab ua tib zoo xav txog tej uas peb nyeem!​—Phau Ntawv Nkauj 77:12.

6. Raws li 1 Yauhas 4:11, 20, 21, peb yuav tsum hlub leejtwg thiab?

6 Vim Vajtswv hlub peb heev, yuav ua rau peb hlub peb cov kwvtij thiab. (Nyeem 1 Yauhas 4:11, 20, 21.) Tej zaum peb xav tias yuav tsis nyuaj rau peb hlub peb cov kwvtij nkauj muam rau qhov peb pe hawm Yehauvas thiab xyaum nws tus yam ntxwv. Tsis tas li ntawd xwb, peb kuj xyaum Yexus txojkev hlub uas nws muab nws txojsia los txhiv peb. Tiamsis muaj tej thaud yuav nyuaj heev rau peb sib hlub raws li Yexus tau samhwm. Cia peb kawm seb tau muaj li cas rau cov kwvtij hauv lub koom txoos Filipis.

7. Paulus cov lus ntuas E-audias thiab Xitikhes pab tau peb li cas?

7 E-audias thiab Xitikhes yog 2 tug muam hauv lub koom txoos Filipis uas “muab siab rau pab” Paulus qhia txojmoo zoo. Tiamsis tej zaum nkawd muaj chaw tu siab nkawd thiaj tsis sib ncawg lawm. Thaum Paulus sau tsab ntawv mus rau lub koom txoos, nws tuav E-audias thiab Xitikhes nkawd npe thiab ntuas kom nkawd rov “nyob sib haum.” (Filipis 4:2, 3) Nws kuj ntuas lub koom txoos tias: “Ib puas tsav yam uas nej ua, nej tsis txhob yws thiab tsis txhob sib cav sib ceg.” (Filipis 2:14) Paulus ntuas lawv ncaj qha li no pab tau 2 tug muam thiab sawvdaws hauv lub koom txoos kom ib leeg txawj hlub ib leeg heev zuj zus.

Vim li cas peb yuav tsum xam pom qhov zoo ntawm peb cov kwvtij xwb? (Saib nqe 8) *

8. Dabtsi yuav ua kom nyuaj heev rau peb hlub peb cov kwvtij, thiab dabtsi yuav pab tau peb?

8 Tej thaud yuav nyuaj heev rau peb hlub peb cov kwvtij rau qhov peb ua li E-audias thiab Xitikhes nkawd, es pheej saib ntsoov tej uas lawv ua tsis zoo xwb. Peb txhua leej txhua tus yeej ua txhaum txhua hnub. Yog peb tsuas xav txog luag tej kev txhaum xwb ces yuav ua rau peb txojkev sib hlub txias zuj zus. Piv txwv tias muaj ib tug kwvtij tsis nco qab pab peb tu lub Tsev Nceeg Vaj, tej zaum yuav ua rau peb tsis zoo siab. Yog peb pheej xav txog tej nws ua txhaum xwb ces peb yuav yimhuab tsis zoo siab rau nws thiab yuav nyuaj heev rau peb hlub nws. Yog koj muaj teebmeem nrog ib tug kwvtij li no hauv koj lub koom txoos, ces nco ntsoov li no: Yehauvas yeej pom txhua yam uas peb thiab peb tus kwvtij ua yuam kev. Txawm li ntawd los, nws tseem hlub peb thiab peb tus kwvtij ib yam nkaus. Twb yog vim li ntawd, peb thiaj yuav tsum xyaum Yehauvas es xam pom lwm tus qhov zoo xwb. Thaum peb rau siab hlub peb cov kwvtij nkauj muam ces yuav ua rau peb sawvdaws koom tau ib lub siab thiab nyob sib haumxeeb.​—Filipis 2:1, 2.

“PAUB YAM TWG YOG YAM UAS TSEEMCEEB DUA”

9. Tej yam tseemceeb uas Paulus hais hauv nws tsab ntawv rau cov Khixatia hauv Filipis yog dabtsi?

9 Yehauvas hais kom Paulus ntuas cov uas ntseeg Yexus Khetos los yog cov Khixatia hauv Filipis tias lawv yuav tsum “paub yam twg yog yam uas tseemceeb dua.” (Filipis 1:10, NWT) Cov lus no kuj yog hais rau peb niaj hnub no thiab. Tej yam tseemceeb ntawd yog ua kom Vajtswv lub npe dawbhuv, ua kom nws lub ntsiab muaj tiav, thiab pab kom muaj kev sib haumxeeb thiab koom ua ib lub siab hauv lub koom txoos. (Mathais 6:9, 10; Yauhas 13:35) Yog peb muab tej no ua qhov uas tseemceeb tshaj hauv peb lub neej ces yuav qhia tias peb hlub Yehauvas heev.

10. Peb yuav tsum ua li cas Yehauvas thiaj suav tias peb yog neeg tsis muaj chaw thuam?

10 Paulus hais tias peb yuav tsum tsis txhob “muaj chaw thuam.” Qhov no tsis txhais tias peb yuav tsum zoo tiav log rau qhov yeej tsis muaj ib tug neeg yuav zoo npaum li Vajtswv Yehauvas es tsis muaj chaw thuam li. Tiamsis yog peb paub yam twg yog yam uas tseemceeb dua thiab paub hlub Yehauvas thiab cov kwvtij nkauj muam ces Yehauvas yuav suav tias peb tsis muaj chaw thuam. Yog peb hlub peb cov kwvtij nkauj muam ces peb yuav ua tiag zam tej uas yuav ua rau lawv yuam kev ua txhaum.

11. Vim li cas peb yuav tsum tsis txhob ua rau lwm tus yuam kev ua txhaum?

11 Paulus ceebtoom kom peb tsis txhob ua rau lwm tus yuam kev ua txhaum. Peb yuav ua li no li cas? Peb yuav tsum ua tib zoo xaiv peb tej kev lomzem, tej tsoos tsho peb hnav, thiab peb txojkev khwv noj khwv haus. Tej zaum qhov uas peb ua yeej tsis txhaum Vajtswv txoj cai. Tiamsis yog peb ua rau lwm tus yuam kev ua txhaum ces yeej yog ib qho teebmeem loj heev. Yexus thiaj hais tias yuav zoo dua muab ib lub pobzeb loj loj dai rau ntawd peb cajdab thiab muab peb pov mus rau hauv hiavtxwv.​—Mathais 18:6.

12. Ob niamtxiv tho kev tus qauv pab tau peb li cas?

12 Yexus cov lus no pab tau ob niamtxiv uas yog 2 tug tho kev li cas? Nyob hauv nkawd lub koom txoos muaj ib nkawm niamtxiv nyuam qhuav ua kevcai raus dej tag tsis ntev. Ob tug no loj hlob hauv 2 tsev neeg uas coj nruj heev thiab nkawd ntseeg tias tsis zoo rau cov Khixatia mus siab yeeb yaj kiab tsis hais zaj zoo zaj phem huvsi. Thaum nkawd hnov tias ob niamtxiv tho kev tau mus siab ib zaj yeeb yaj kiab, ua rau nkawd xav tsis thoob li. Tom qab ntawd, 2 tug tho kev thiaj tsis mus saib yeeb yaj kiab lawm. Nkawd tos mus txog thaum ob niamtxiv ntawd txojkev ntseeg loj hlob thiab nkawd paub tias yam twg phem yam twg zoo tso. (Henplais 5:14) Ob niamtxiv tho kev ua li no qhia tias nkawd hlub nkawd tus kwvtij thiab tus muam tiag tiag tsis yog lam hais ntawm lub qhovncauj xwb.​—Loos 14:19-21; 1 Yauhas 3:18.

13. Tej zaum peb yuav yaum tau ib tug kwvtij mus ua txhaum li cas?

13 Peb yuav ua rau peb cov kwvtij yuam kev ua txhaum li cas ntxiv? Tej zaum peb yuav yaum tau ib tug kwvtij mus ua txhaum los kuj muaj thiab. Muab xav li no: Muaj ib tug kawm Vajlugkub uas yog neeg quav cawv tiamsis nimno nws sib zog thum tau lawm. Nws paub tias nws yuav tsum zam tsis txhob haus dej haus cawv dua ib zaug li lawm. Nws kub siab hloov nws lub neej thiab ua kevcai raus dej. Tom qab ntawd, ib tug kwvtij caw nws tuaj nrog lawv ua si. Tus kwvtij ntawd zoo siab tos txais nws thiab txhob kom nws nrog lawv haus ib khob cawv. Tus kwvtij hais rau nws tias: “Koj twb ua kevcai raus dej lawm. Yog li ntawd, Yehauvas yeej yuav siv nws lub hwj huam dawb huv los pab kom koj tswj tau koj tus kheej. Yog tias koj paub tswj koj tus kheej, ces haus me me xwb tsis ua cas.” Yog tus kwvtij tshiab mloog tus kwvtij ntawd hais ces tej zaum yuav ua rau nws rov quav cawv li qub!

14. Thaum peb mus kev sib txoos yuav pab kom peb muab cov lus hauv Filipis 1:10 coj los siv hauv peb lub neej li cas?

14 Thaum peb mus kev sib txoos yuav pab kom peb muab cov lus hauv Filipis 1:10 coj los siv hauv peb lub neej li cas? Qhov 1, peb kawm txog tej uas Yehauvas saib tseemceeb dua. Qhov 2, peb paub xyaum ua raws li tej uas peb kawm peb thiaj tsis muaj chaw thuam. Qhov 3, ua rau peb ib tug txawj hlub thiab ua zoo rau ib tug. (Henplais 10:24, 25) Peb cov kwvtij yimhuab txhawb peb ces peb yimhuab yuav hlub Vajtswv thiab peb cov kwvtij. Yog peb hlub Yehauvas thiab peb cov kwvtij kawg siab kawg ntsws ces peb yuav ua tiag zam tej uas yuav ua rau lawv yuam kev ua txhaum.

“RAU SIAB NTSO UA TES HAUJLWM ZOO”

15. Peb yuav ua li cas thiaj yog peb “rau siab ntso ua tes haujlwm zoo”?

15 Paulus niaj hnub thov Vajtswv kom cov kwvtij hauv Filipis “rau siab ntso ua tes haujlwm zoo.” (Filipis 1:11, NWT) “Tes haujlwm zoo” no yog qhov uas lawv hlub Yehauvas thiab nws cov tibneeg. Kuj yog qhov uas lawv mus qhia lwm tus txog lawv txojkev ntseeg Yexus thiab lawv txojkev vam rau yav tom hauv ntej thiab. Filipis 2:15 (TT) hais tias lawv yog cov uas “ci rau hauv [sawvdaws] ib yam li tej hnub qub ci rau lub ntiajteb.” Yexus kuj hais tias nws cov thwjtim “yog lub teeb uas ci rau neeg ntiajteb pom kev.” (Mathais 5:14-16) Yexus samhwm kom nws cov thwjtim cia li ‘mus qhia txhua haivneeg hauv qab ntuj no, kom lawv los ua nws cov thwjtim’ thiab hais tias lawv yuav ‘ua timkhawv qhia nws zaj . . . mus txog qab ntuj kawg.’ (Mathais 28:18-20; Tes Haujlwm 1:8) Peb ua “tes haujlwm zoo” thaum peb ua npaum li peb ua tau mus coj tibneeg los ua Yexus cov thwjtim.

Thaum Paulus raug kaw hauv Loos, nws sau ib tsab ntawv mus rau lub koom txoos hauv Filipis. Nws kuj siv lub sijhawm ntawd tshaj tawm rau tus tubrog uas zov nws thiab cov uas tuaj xyuas nws (Saib nqe 16)

16. Raws li Filipis 1:12-14, peb yuav ua li cas ua tau lub teeb ci rau lwm tus? (Saib daim duab ntawm lub khaum.)

16 Txawm peb yuav raug li cas los, peb yeej ua tau lub teeb ci rau lwm tus. Tej zaum tej yam uas zoo li yuav txwv peb tes haujlwm kuj qhib kev rau peb tshaj tawm thiab. Xws li thaum tus tubtxib Paulus sau tsab ntawv mus rau lub koom txoos Filipis nws tseem tabtom raug kaw hauv Loos. Tiamsis txawm nws raug kaw li ntawd los, nws tseem rau siab ntso tshaj tawm rau cov tubrog zov nws thiab cov uas tuaj xyuas nws. Qhov uas Paulus rau siab ntso tshaj tawm li no ua rau cov kwvtij “muaj lub siab tawv mus qhia Vajtswv txojlus tsis ntshai leejtwg li.”​—Nyeem Filipis 1:12-14; 4:22.

Peb yuav tsum rau siab ntso nrhiav kev mus tshaj tawm rau lwm tus (Saib nqe 17) *

17. Txawm yuav nyuaj heev los, ua cas peb cov kwvtij nkauj muam tseem mus tshaj tawm tau rau lwm tus?

17 Peb cov kwvtij nkauj muam coob tus ua tau siab tawv qhawv li Paulus. Lawv nyob hauv tej lub tebchaws uas nomtswv txwv peb tes haujlwm, tsis pub mus qhia Vajlugkub ib lub qhov rooj rau ib lub. Lawv thiaj nrhiav lwm txoj hau kev mus tshaj tawm. (Mathais 10:16-20) Hauv ib lub tebchaws zoo li no, tus kwvtij saib xyuas thaj tsam txhawb kom cov tshaj tawm nyias yuav tau qhia Vajlugkub rau nyias cov txheeb ze, tej neeg zej zog, cov nrog lawv kawm ntawv, nrog lawv ua haujlwm, thiab cov lawv paub. Ob xyoo tom qab xwb, cov koom txoos cia li huaj vam ntau dua qub lawm. Tej zaum peb nyob hauv ib lub tebchaws uas nomtswv tsis txwv. Tiamsis cov kwvtij nkauj muam tus qauv qhia rau peb tias yog peb rau siab ntso nrhiav kev mus tshaj tawm rau lwm tus ces txawm yuav nyuaj npaum li cas los Yehauvas yeej yuav pab kom peb muaj peevxwm tshaj tawm tau.​—Filipis 2:13.

18. Tseemceeb heev rau peb ua li cas?

18 Lub sijhawm no tseemceeb heev rau peb yimhuab ua raws li Paulus hais hauv nws tsab ntawv uas nws sau mus rau cov kwvtij hauv Filipis. Peb yuav tsum paub tias yam twg yog yam uas tseemceeb dua, ua neeg tsis muaj chaw thuam, tsis txhob ua rau lwm tus yuam kev ua txhaum, thiab rau siab ntso ua tes haujlwm zoo. Yog peb ua li no ces peb ib leeg yuav paub hlub ib leeg heev zuj zus thiab ua kom peb Leejtxiv Yehauvas tau koob meej.

ZAJ NKAUJ 107 Taug Nraim Vajtswv Txojkev Hlub

^ nqe 5 Lub sijhawm no tseemceeb heev rau peb yimhuab txawj hlub peb cov kwvtij. Txawm yuav tsis yoojyim rau peb ua li no los, Paulus tsab ntawv rau cov kwvtij hauv Filipis qhia tias peb yuav tsum ua li cas ib leeg thiaj txawj hlub ib leeg heev zuj zus.

^ nqe 3 Filipis 1:9-11 (NWT): “Kuv niaj hnub thov Vajtswv kom nej ib leeg txawj hlub ib leeg heev zuj zus, kom nej paub qhov tseeb thiab ua neeg paub tab, kom nej paub tias yam twg yog yam uas tseemceeb dua, nej thiaj li tsis muaj chaw thuam thiab tsis ua rau lwm tus yuam kev ua txhaum mus txog hnub Khetos rov los, thiab rau siab ntso ua tes haujlwm zoo uas Yexus Khetos muab rau nej kom Vajtswv tau koob meej.”

^ nqe 55 COV DUAB: Thaum tseem tabtom tu lub Tsev Nceeg Vaj, kwvtij Ntsau (Joe) nres ib pliag nrog ib tug kwvtij thiab nws tus tub tham. Qhov no ua rau tus kwvtij uas tabtom nqus tsev hu ua Maij (Mike) tsis zoo siab. Nws xav tias, ‘Ua cas Ntsau tsis rau siab ntso ua haujlwm es pheej mus nrog nkawd tham ua dabtsi.’ Tom qab ntawd, Maij ho pom Ntsau maj mam coj ib tug muam laus mus rau ntawm nws lub tsheb. Qhov no ua rau Maij ras tias nws yuav tsum xam pom qhov zoo ntawm nws tus kwvtij.

^ nqe 59 COV DUAB: Nyob rau lub tebchaws uas nomtswv txwv peb tes haujlwm, tus kwvtij nrhiav lwm txoj hau kev los tshaj tawm rau cov uas nws paub. Nws ua zoo qhia txog Vajtswv lub Nceeg Vaj yam tsis muaj leejtwg paub. Thaum tus kwvtij noj sus tom haujlwm los nws kuj nrhiav kev los tshaj tawm rau ib tug nrog nws ua haujlwm ua ke thiab.