Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

ZAJ KAWM 33

“Cov Neeg Uas Mloog Koj” Yuav Dim

“Cov Neeg Uas Mloog Koj” Yuav Dim

“Koj yuav tsum ua tib zoo saib, saib koj ua koj lub neej zoo li cas thiab saib tej uas koj qhia koj qhia li cas; koj yuav tsum ua tej ntawd mus, rau qhov tej ntawd yuav pab tau koj thiab pab tau cov neeg uas mloog koj qhia kom nej dim nej lub txim.”​—1 TIMAUTES 4:16.

ZAJ NKAUJ 58 Nrhiav Cov Xav Nyob Kaj Siab Lug

ZAJ NO THAM TXOG DABTSI? *

1. Peb txhua tus xav kom peb tsevneeg ua li cas?

IB TUG muam hu ua Paj * hais tias: “Txij thaum kuv los paub qhov tseeb, kuv yeej xav kom tag nrho kuv tsevneeg tau nrog kuv nyob hauv Vaj Kaj Siab. Kuv hajyam xav kom kuv tus txiv Vam Lis thiab wb tus metub nrog kuv teev tiam Yehauvas ua ke.” Puas muaj tej tug hauv koj tsevneeg uas tsis tau los teev tiam Yehauvas? Tej zaum koj kuj xav txog koj tsevneeg ib yam li Paj thiab.

2. Hauv zaj no peb yuav teb cov lus nug twg?

2 Peb yuam tsis tau peb tsevneeg los ntseeg txojmoo zoo, tiamsis peb yeej pab tau kom lawv qhib siab mloog tej uas phau Vajlugkub qhia. (2 Timautes 3:14, 15) Vim li cas peb yuav tsum qhia peb txojkev ntseeg rau peb tsevneeg? Vim li cas peb yuav tsum xam pom lawv? Peb yuav ua li cas pab peb tsevneeg los hlub Yehauvas ib yam li peb? Thiab cov kwvtij nkauj muam hauv peb pawg ntseeg los yog lub koom txoos yuav pab tau peb li cas? Hauv zaj no peb yuav teb cov lus nug no.

VIM LI CAS PEB YUAV TSUM QHIA RAU PEB TSEVNEEG?

3. Raws li 2 Petus 3:9, vim li cas peb yuav tsum qhia peb tsevneeg txog peb txojkev ntseeg?

3 Tshuav tsis ntev lawm xwb, Yehauvas yuav muab lub qab ntuj phem no rhuav tshem. Tsuas yog cov uas xav “tau txojsia ib txhis tsis kawg” xwb thiaj li dim. (Tes Haujlwm 13:48, TT) Peb niaj hnub mus tshaj tawm rau cov neeg hauv peb thaj tsam uas peb twb tsis paub ces peb hajyam xav qhia rau peb tsevneeg kom lawv los nrog peb teev tiam Yehauvas ua ke. Peb Leejtxiv Yehauvas hlub tibneeg heev thiab “tsis xav cia ib tug twg puastsuaj mus, tiamsis nws xav kom txhua tus nyias muab nyias tej kev txhaum huv tibsi tso povtseg.”​—Nyeem 2 Petus 3:9.

4. Thaum peb tshaj tawm rau peb tsevneeg peb kheev ua yuam kev li cas?

4 Nco ntsoov tias thaum peb tshaj tawm txojmoo zoo, peb yuav tsum txawj qhia, tibneeg thiaj xav mloog. Xws li thaum peb tshaj tawm rau cov qhua peb yeej hais lus zoo tiamsis thaum peb tshaj tawm rau peb tsevneeg peb kheev hais ncaj qha xwb.

5. Thaum peb tshaj tawm rau peb tsevneeg, peb yuav tsum nco ntsoov li cas?

5 Thaum peb xav txog thawj zaug uas peb tshaj tawm rau peb tsevneeg, ua rau peb khuvxim tias ua cas peb tsis txawj ua zoo qhia lawv li. Tus timthawj los yog tus tubtxib Paulus ntuas cov uas ntseeg Yexus Khetos los yog cov Khixatia tias: “Tej lus uas nej hais, nej yuav tsum ua tib zoo hais kom sawvdaws xav mloog. Tej uas lwm tus nug nej, nej yuav tsum paub teb.” (Kaulauxais 4:5, 6) Thaum peb nrog peb tsevneeg tham zoo rau peb nco ntsoov cov lus no. Yog peb tsis ua tib zoo hais ces tej zaum yuav ua rau lawv chim rau peb ces peb yuav pab tsis tau lawv los paub Yehauvas.

YUAV UA LI CAS THIAJ PAB TAU PEB TSEVNEEG?

Qhov uas peb xam pom thiab ua zoo rau peb tsevneeg yuav ua rau lawv pom tias qhov tseeb yuav pab tau lawv lub neej (Saib nqe 6-8) *

6, 7. Piav seb yog vim li cas cov Khixatia yuav tsum xam pom lawv tus txij nkawm uas tsis tau teev tiam Yehauvas.

6 Xam pom koj tsevneeg. Paj hais tias: “Thaum chiv thawj kuv tsuas tham txog Vajtswv thiab phau Vajlugkub rau kuv tus txiv xwb. Wb tsis tham txog lwm yam li.” Tiamsis Paj tus txiv Vam Lis tsuas paub mentsis txog phau Vajlugkub xwb nws thiaj tsis totaub tej uas Paj tham. Rau nws mas zoo li Paj tsuas xav txog nws txojkev ntseeg nkaus xwb. Nws txhawj tsam Paj raug ntxias mus koom tau ib pawg ntseeg tsis zoo lawm.

7 Paj hais tias tau ib ntus nws niaj hnub mus nrog cov kwvtij nkauj muam mus kev sib txoos, mus tshaj tawm, lossis mus ua si xwb. Nws hais tias: “Tej thaud Vam Lis los txog tsev qhuav qhawv xwb ua rau nws nco wb ob niamtub heev.” Vam Lis yeej xav kom nkawd ob niamtub nrog nws nyob thaum nws los txog tsev. Nws tsis paub cov neeg uas nkawd mus nrog thiab zoo li Paj saib Paj cov phoojywg tseemceeb dua nws. Vam Lis thiaj hais tias nws yuav muab Paj nrauj. Xav seb Paj yuav tsum xam pom nws tus txiv li cas thiaj pab tau nws?

8. Raws li 1 Petus 3:1, 2, vim li cas peb tus cwjpwm zoo thiaj tseemceeb ua luaj?

8 Coj tus cwjpwm zoo. Ntau zaus, txawm peb tsevneeg tsis mloog tej uas peb hais los, lawv yeej pom peb tus cwjpwm zoo. (Nyeem 1 Petus 3:1, 2.) Paj pom tias muaj tseeb li no. Nws hais tias: “Kuv paub tias Vam Lis yeej hlub wb ob niamtub heev thiab nws yeej tsis xav muab kuv nrauj. Tiamsis thaum nws hais li ntawd ua rau kuv ras tias kuv yuav tsum coj li Yehauvas tej lus qhuab qhia. Tseemceeb dua rau kuv coj tus cwjpwm zoo es tsis txhob tham txog Vajlugkub tas mus li rau nws xwb.” Paj tseg tsis niaj hnub tham txog Vajlugkub lawm tiamsis nws tham txog tej yam uas Vam Lis nyiam. Vam Lis pom tias Paj tus cwjpwm hloov lawm ntau thiab nkawd tus tub los mloog lus dua qub lawm. (Pajlug 31:18, 27, 28) Thaum Vam Lis pom tias phau Vajlugkub pab tau nkawd ob niamtub coj tus cwjpwm zoo, ua rau nws xav paub txog tej uas Vajtswv Txojlus qhia.​—1 Kauleethaus 7:12-14, 16.

9. Vim li cas peb yuav tsum pab peb tsevneeg tsis tu ncua?

9 Pab koj tsevneeg tsis tu ncua. Yehauvas tso tau ib tug qauv zoo heev rau peb xyaum. Nws xa cov uas cev nws lus “tsis tu ncua li” mus hais kom tibneeg mloog txojmoo zoo lawv thiaj tau txojsia. (Yelemis 7:25) Tus tubtxib Paulus hais kom Timautes rau siab ntso pab lwm tus. Yog vim li cas? Vim tias yog nws ua li no ces nws yuav cawm tau nws tus kheej thiab cov uas mloog nws. (1 Timautes 4:16) Peb hlub peb tsevneeg heev peb thiaj xav kom lawv paub qhov tseeb hauv Vajtswv Txojlus. Ib ntus tom qab, tej uas Paj hais thiab tej uas nws ua pab tau nws tsevneeg heev. Nimno nws zoo siab heev rau qhov nws tus txiv los nrog nws teev tiam Yehauvas ua ke. Nkawd tho kev ua ke thiab Vam Lis kuj ua ib tug txwjlaug los yog txwjlaus lawm.

10. Vim li cas peb yuav tsum ua siab ntev?

10 Ua siab ntev. Thaum peb txiav txim siab tias peb yuav teev tiam Yehauvas, peb tau hloov peb txojkev ntseeg thiab ntau yam hauv peb lub neej. Tej zaum peb tsevneeg yuav tsis zoo siab rau peb. Lawv yuav xub pom tias peb tseg tsis nrog lawv koom tej kevlig kevcai thiab tsis koom kev nomtswv lawm. Peb tsevneeg ibtxhia yuav chim heev rau peb. (Mathais 10:35, 36) Tiamsis peb yuav tsum tsis txhob xav tias lawv yeej yuav tsis hloov li. Yog peb tseg tsis qhia lawv txog peb txojkev ntseeg lawm ces cuag li peb twb txiav txim tias lawv tsis tsimnyog tau txojsia ibtxhis tsis kawg. Yehauvas tsis hais kom peb txiav txim rau leejtwg, nws twb muab tes haujlwm no rau Yexus ua lawm. (Yauhas 5:22) Yog peb ua siab ntev rau peb tsevneeg, tej zaum ntev zuj zus mus, lawv yuav qhib siab los mloog txojmoo zoo uas peb tshaj tawm.​—Mus saib lub ntsiab me “ Qhia Peb Lub Vej Xaij Rau Lawv.”

11-13. Kab pab nws tsevneeg li cas thiab peb kawm tau li cas ntawm nws tus qauv?

11 Ua zoo hais koj tsevneeg tiamsis txhob cia lawv hloov tau koj lub siab. (Pajlug 15:2) Cia peb kawm txog ib tug ntxhais hluas hu ua Kab. Thaum nws ncaim nws niam thiab nws txiv mus nyob txawv tebchaws nws mam li los paub txog Yehauvas. Nws niam thiab nws txiv nkawd tsis ntseeg tias muaj Vajtswv thiab nyiam txhawb nqa nomtswv heev. Kab pom tias nws yuav tsum qhia nkawd sai li sai tau txog tej yam zoo uas nws tabtom kawm. Nws hais tias: “Yog koj tos ntev ntev mam li qhia koj tsevneeg txog koj txojkev ntseeg tshiab ces yuav ua rau lawv hajyam chim xwb.” Nws xaiv tej ntsiab lus uas nws xav tias nws niam nws txiv nkawd yuav nyiam xws li kev hlub. Tom qab ntawd nws mam li sau ib tsab ntawv rau nkawd txog tej uas phau Vajlugkub qhia txog kev hlub seb nkawd xav li cas. (1 Kauleethaus 13:1-13) Nws ua nkawd tsuag qhov uas nkawd tu nws loj hlob thiab nws xa mentsis khoom mus rau nkawd. Thaum nws rov mus xyuas nws niam thiab nws txiv nkawd nws rau siab pab nws niam ua haujlwm hauv vaj hauv tsev. Thaum ntej Kab niam thiab txiv nkawd tsis zoo siab rau nws txojkev ntseeg tshiab li.

12 Thaum Kab nrog nws niam thiab nws txiv nkawd nyob hauv tsev, nws niaj hnub nyeem Vajlugkub tsis tseg. Nws hais tias: “Qhov no ua rau kuv niam pom tias phau Vajlugkub tseemceeb heev rau kuv.” Kab txiv txawm txiav txim siab tias nws yuav saib seb phau Vajlugkub hais li cas nws thiaj totaub nws tus ntxhais txojkev ntseeg tshiab. Thiab nws xav nrhiav chaw thuam phau Vajlugkub. Kab hais tias: “Kuv sau ob peb lo lus zoo rau hauv ib phau Vajlugkub thiab muab rau kuv txiv.” Thaum kawg zoo li cas xwb? Thaum Kab txiv nyeem phau Vajlugkub raug nws siab heev thiab nws nrhiav tsis tau ib qho dabtsi los thuam li.

13 Txawm peb tsevneeg yuav tawmtsam los peb yuav tsum ua zoo hais lawv txhob cia lawv hloov tau peb lub siab. (1 Kauleethaus 4:12 kab kawg) Xws li thaum Kab niam tawmtsam nws. Kab hais tias: “Thaum kuv ua kevcai raus dej, kuv niam hais tias kuv yog ib tug ntxhais tawv ncauj heev thiab tsis hlub nws li.” Kab ua li cas xwb? Nws hais tias: “Kuv tsis zais saib li, kuv ua tib zoo qhia kuv niam tias kuv twb txiav txim siab ua Yehauvas ib tug Timkhawv lawm ces kuv yuav tsis hloov siab. Kuv qhia kuv niam tias kuv yeej hlub kuv niam heev. Wb txawm sib qawg quaj thiab kuv ua ib pluas mov qab heev rau wb ob leeg noj. Ces txij thaum ntawd los, kuv niam thiaj hais tias nws paub tias phau Vajlugkub pab tau kuv ua neeg zoo.”

14. Vim li cas peb yuav tsum tsis txhob cia peb tsevneeg hloov tau peb lub siab?

14 Tej zaum yuav ntev heev peb tsevneeg mam li paub tias qhov uas peb teev tiam Yehauvas tseemceeb npaum li cas rau peb. Xws li thaum Kab txiav txim siab tsis mus kawm ntawv qib siab li nws niam thiab nws txiv hais es nws yuav mus ua ib tug tho kev, nws niam rov quaj dua ib pluag. Tiamsis Kab tsis cia nws niam hloov tau nws lub siab. Nws hais tias: “Yog koj ua li koj tsevneeg hais ib zaug lawd ces lwm zaus los lawv yeej yuav kom koj ua dua thiab. Tiamsis yog koj ua zoo hais lawv thiab koj ua li koj hais xwb ces tej zaum koj tsevneeg ibtxhia yuav mloog koj thiab.” Tau muaj li no rau Kab. Nimno Kab niam thiab txiv nkawd los ua 2 tug tho kev thiab nws txiv los kuj yog ib tug txwjlaus lawm.

TXHUA TUS HAUV LUB KOOM TXOOS YEEJ PAB TAU

Cov kwvtij nkauj muam hauv lub koom txoos yuav pab tau peb tsevneeg uas tsis tau los ntseeg Yehauvas li cas? (Saib nqe 15, 16) *

15. Raws li Mathais 5:14-16 thiab 1 Petus 2:12, lwm tus hauv peb lub koom txoos “tej haujlwm zoo” yuav pab tau peb tsevneeg li cas?

15 Yehauvas siv “tej haujlwm zoo” uas peb cov kwvtij nkauj muam ua coj tibneeg los paub nws. (Nyeem Mathais 5:14-16; 1 Petus 2:12.) Yog koj tus txij nkawm tsis yog Yehauvas ib tug Timkhawv, nws puas tau ntsib cov kwvtij hauv koj lub koom txoos dua li? Paj caw cov kwvtij nkauj muam tuaj xyuas nws tom tsev kom nws tus txiv thiaj paub lawv thiab. Vam Lis nco tias muaj ib zaug ib tug kwvtij ua rau nws pom tias cov Timkhawv zoo li cas tiag. Vam Lis hais tias: “Nws so ib hnub haujlwm nrog kuv saib lawv ncaws pob hauv this vis. Ua rau kuv xav tias, ‘Nws kuj zoo li peb thiab!’”

16. Vim li cas peb yuav tsum caw peb tsevneeg nrog peb mus kev sib txoos?

16 Peb yuav pab tau peb tsevneeg yog peb cawv lawv nrog peb mus kev sib txoos. (1 Kauleethaus 14:24, 25) Thawj zaug uas Vam Lis mus kev sib txoos, yog nws mus koom hmo ua kevcai nco txog Yexus rau qhov ua tom qab nws twb mus haujlwm los lawm thiab tsuas ua ib pliag xwb. Nws hais tias: “Kuv tsis totaub zaj lus qhuab qhia li tiamsis kuv nco tias cov kwvtij zoo siab hlo tos txais kuv thiab lawv los tuav kuv tes. Kuv pom tias lawv yeej muaj kev sib hlub tiag.” Ob niamtxiv hu ua Zuag thiab Koob pab Paj nkawd ob niamtub heev tom Tsev Nceeg Vaj thiab thaum mus qhia Vajlugkub. Yog li ntawd thaum Vam Lis txiav txim siab tias nws xav paub ntxiv txog Paj txojkev ntseeg tshiab, nws thiaj li mus nug seb Koob puas kam qhia Vajlugkub rau nws.

17. (1) Yog peb tsevneeg tsis kam los paub qhov tseeb, puas yog tim peb? (2) Vim li cas peb yuav tsum pab peb tsevneeg tsis tu ncua?

17 Peb yeej xav kom peb tsevneeg los nrog peb teev tiam Yehauvas. Tiamsis txawm peb sib zog pab lawv npaum li cas los, tej zaum lawv yuav tsis kam los paub qhov tseeb thiab ua Vajtswv ib tug tubqhe. Yog muaj li no, tsis txhob xav tias yog tim peb rau qhov peb yuam tsis tau ib tug twg los ntseeg li peb ntseeg. Txawm li ntawd los, koj tsevneeg yeej yuav pom tias koj muaj kev zoo siab vim koj teev tiam Yehauvas. Thov Vajtswv rau lawv. Ua zoo qhia lawv txog koj txojkev ntseeg. Niaj hnub pab lawv tsis tu ncua! (Tes Haujlwm 20:20) Yehauvas yeej pom thaum koj sib zog pab koj tsevneeg thiab nws yeej yuav foom koob hmoov rau koj. Yog koj tsevneeg mloog koj hais ces lawv kuj yuav dim thiab!

ZAJ NKAUJ 57 Qhia Rau Ib Tsoom Neeg Sawvdaws

^ nqe 5 Peb yeej xav kom peb tsevneeg los paub Yehauvas, tiamsis lawv yuav tsum ua tus txiav txim siab seb lawv puas yuav teev tiam los tsis teev. Zaj no peb yuav kawm seb peb yuav ua li cas lawv thiaj xav mloog peb qhia.

^ nqe 1 Tau muab cov npe hauv zaj no ibtxhia hloov lawm. Hauv zaj no lo lus “tsevneeg” hais txog cov hauv peb tsevneeg thiab peb cov txheeb ze uas tsis tau los teem tiam Yehauvas.

^ nqe 53 COV DUAB: Ib tug kwvtij hluas pab nws txiv uas tsis ntseeg Yehauvas kho tsheb. Thaum zoo sijhawm, nws tso ib zaj yeeb yaj kiab hauv jw.org® rau nws txiv saib.

^ nqe 55 COV DUAB: Ib tug muam ua tib zoo mloog nws tus txiv uas tsis ntseeg Yehauvas piav txog tej uas nws ua hnub ntawd. Tom qab ntawd, nws nrog nws ob txiv tub ua si ua ke.

^ nqe 57 COV DUAB: Tus muam caw cov kwvtij nkauj muam tuaj xyuas nws tom tsev. Lawv nrog nws tus txiv sib tham tso dag tso luag. Tom qab ntawd, tus txiv nrog nws tus pojniam mus ua kevcai nco txog Yexus.