Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

Koj Puas Paub Sijhawm?

Koj Puas Paub Sijhawm?

YOG koj xav paub seb pes tsawg teev lawm, koj yuav ua li cas? Tej zaum koj yuav mus saib koj lub twj qhia sijhawm lossis koj lub moos. Yog txog 1 teev 30 feeb tav su dua lawd es koj tus phoojywg nug koj tias: “Pes tsawg teev lawm?” Koj yuav teb li cas?

Nyob ntawm seb koj nyob lub tebchaws twg. Tej zaum ib txhia yuav hais tias: “1:30,” ib txhia kuj hais tias: “13:30.” Thiab tseem muaj ib txhia hais tias: “Txog ib nrab 2 lawm,” uas txhais tias tshuav 30 feeb ces txog 2 teev lawm.

Yav tas los hauv phau Vajlugkub, tibneeg suav sijhawm li cas xwb? Hauv Cov Nqe Lus Henplais peb pom tias lawv siv ntau lo, xws li thaum “sawv ntxov,” thaum “tav su,” thiab thaum “tsaus ntuj” los piav txog sijhawm. (Chiv Keeb 8:11; 19:27; 43:16; Kevcai 28:29; 1 Vajntxwv 18:26) Tiamsis muaj tej zaum phau Vajlugkub kuj siv lwm lo los piav txog sijhawm thiab.

Txheej thaud cov Yixayee muaj cov tub faj xwm zov nroog thaum tsaus ntuj. Ib hmos twg lawv sib hloo zov 3 zaug, lawv thiaj muab hmo ntuj cais ua 3 lub sijhawm. Cov Thawj 7:19 hais tias: “Thaum ib tag hmo, cov Midee nyuam qhuav hloov cov neeg zov khuav.” Tiam uas Yexus nyob, cov Yudai tau muab hmo ntuj cais ua 4 lub sijhawm, raws li cov neeg Kili thiab cov neeg Loos lawm.

Phau Mathai, Malakau, Luka, thiab Yauhas hais ntau zaus txog cov sijhawm no. Mathai 14:25 hais tias “thaum qaib qua thawj tsig” Yexus mus kotaw saum nplaim dej hiavtxwv tuaj rau ntawm cov thwjtim. Yexus kuj siv tej sijhawm ntawd los ua lus piv txwv thiab. Nws hais tias: “Cov qhev uas tus lospav los pom tseem tos rawv kuj tau nyob kaj siab lug. . . . Yog tus lospav los thaum ib tag hmo lossis qaib qua nws pom tias cov tub qhe tseem tos rawv, cov tub qhe ntawd yuav nyob kaj siab lug.”​—Luka 12:38.

Thaum Yexus hais kom nws cov thwjtim ceev faj zov tos, Yexus hais txog 4 lub sijhawm huvsi. Nws hais tias “nej tsis paub tias tus tswv tsev yuav los thaum twg, yog thaum tsaus ntuj lossis ib tag hmo lossis thaum qaib qua lossis thaum sawv ntxov.” (Malakau 13:35) Thawj lub sijhawm yog thaum “tsaus ntuj,” ncua sijhawm no yog thaum hnub poob mus txog li 9 teev tsaus ntuj. Lub sijhawm 2 yog thaum “ib tag hmo,” ncua sijhawm no yog li 9 teev tsaus ntuj mus txog li 12 teev ib tag hmo. Lub sijhawm 3 yog thaum “qaib qua,” ncua sijhawm no yog li 12 teev ib tag hmo mus txog li 3 teev sawv ntxov. Tej zaum lub sijhawm no yog thaum Petus hnov qaib qua, hmo Yexus raug ntes. (Malakau 14:72) Lub sijhawm 4 yog thaum “sawv ntxov,” ncua sijhawm no yog li 3 teev sawv ntxov mus txog kaj ntug.

Txawm tias cov neeg yav thaud tsis muaj tej moos uas zoo li peb muaj niaj hnub no los, lawv yeej paub suav sijhawm, tsis hais nruab hnub hmo ntuj.