Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

Xyaum Yehauvas Ua Neeg Txawj Xav

Xyaum Yehauvas Ua Neeg Txawj Xav

“Tus uas xam pom tus neeg txom nyem yuav tau nyob kaj siab lug.”​—NTAWV NKAUJ 41:1, NW.

ZAJ NKAUJ: 35, 50

1. Yehauvas cov tibneeg sib hlub sib pab li cas?

YEHAUVAS cov tibneeg uas nyob thoob ntiajteb yog ib tse neeg. Lawv yog kwvtij nkauj muam thiab lawv ib leeg hlub ib leeg heev. (1 Yauhas 4:16, 21) Lawv kuj sib pab heev thiab. Tsis yog thaum muaj tej yam loj es lawv mam sib pab xwb, tiamsis lawv niaj hnub sib hlub sib pab, ib leeg hais lus zoo rau ib leeg thiab ib leeg ua zoo rau ib leeg. Thaum peb xam pom lwm tus li no ces twb yog peb xyaum peb Leej Txiv saum ntuj.​—Efexau 5:1.

2. Yexus hlub lwm tus li Yehauvas li cas?

2 Yexus xyaum tau nws Leej Txiv zoo heev. Yexus yeej ib txwm ua siab zoo rau lwm tus. Yexus hais tias: “Txhua tus uas ua haujlwm khwv thiab ris lub nra hnyav, cia li los cuag kuv, kuv yuav pub nej tau so los siav.” (Mathai 11:28, 29) Thaum peb xyaum Yexus thiab “xam pom tus neeg txom nyem” li nws, peb yuav ua rau Yehauvas zoo siab, peb kuj yuav zoo siab thiab. (Ntawv Nkauj 41:1, NW) Zaj no, peb yuav kawm seb peb yuav xyaum Yehauvas li cas peb thiaj xam pom cov hauv peb tsev neeg, cov hauv peb lub koom txoos, thiab cov hauv peb koog.

XAM POM COV HAUV PEB TSEV NEEG

3. Tus txiv uas xam pom nws tus pojniam coj li cas? (Saib thawj daim duab hauv zaj no.)

3 Cov uas ua txiv yuav tau tso qauv zoo rau tsev neeg xyaum. Nws yuav tsum mob siab nws tsev neeg. (Efexau 5:25; 6:4) Phau Vajlugkub hais tias cov txiv yuav tsum txawj xav thiab to taub lawv cov pojniam. (1 Petus 3:7) Tus txiv uas to taub nws tus pojniam paub tias muaj qho yam nws tus pojniam ua tsis tau, tiamsis nws kuj paub tias nws zoo tsis tshaj nws tus pojniam thiab. (Chiv Keeb 2:18) Tus txiv uas xam pom nws tus pojniam yeej paub txuag nws tus pojniam ntsej muag thiab saib nws rau nqe. Ib tug pojniam uas nyob tebchaws Kanada (Canada) hais txog nws tus txiv li no: “Tsis muaj ib zaug uas nws hais saib tsis taus kuv lossis hais tias, ‘Tsis yog li koj xav ko nad.’ Nws kuj ua tib zoo mloog thaum kuv nrog nws tham. Yog nws pom tias kuv xav yuam kev lawm, nws kuj ua tib zoo qhia kuv.”

Tus txiv yeej muab siab npuab thiab hlub nws tus pojniam rau qhov nws hlub Yehauvas thiab ntxub qhov phem

4. Tus txiv uas xam pom nws tus pojniam coj li cas?

4 Tus txiv uas xam pom nws tus pojniam yeej tsis mus thab lossis mus nyiam lwm tus pojniam, tsis hais mus nyiam hauv tej vej xaij zeem phoojywg lossis hauv Is Taws Nej qhovtwg. (Yauj 31:1) Nws yuav tsis thab ib tug twg hauv Is Taws Nej, thiab nws yeej tsis mus saib tej uas tsis tsim nyog saib hauv tej vej xaij. Nws yeej muab siab npuab thiab hlub nws tus pojniam rau qhov nws hlub Yehauvas thiab ntxub qhov phem.​—Nyeem Ntawv Nkauj 19:14; 97:10.

5. Tus pojniam yuav tau xam pom nws tus txiv li cas?

5 Thaum tus txiv xyaum Yexus Khetos uas yog nws lub taubhau, yuav yoojyim dua rau nws tus pojniam “hwm nws.” (Efexau 5:22-25, 33) Thaum nws tus pojniam hwm nws lawd, nws tus pojniam yuav to taub nws thiab yuav tso siab rau nws thaum nws yuav tau mus leg tej haujlwm rau lub koom txoos lossis thaum nws muaj kev nyuaj siab. Ib tug txiv hauv tebchaws Askiv hais tias: “Muaj tej thaud kuv pojniam pom tias zoo li kuv nyuaj siab heev. Nws ua raws li lub hauv paus ntsiab lus hauv Paj Lug 20:5, nws thiaj “ntaus tau” tej uas nyob hauv kuv siab tawm los, txawm nws yuav tau tos los, nws yeej ua siab ntev tos thaum zoo sijhawm nws mam nug kuv yog qhov ntawd yog ib qho uas kuv qhia tau rau nws.”

6. Peb pab tau cov menyuam li cas kom xam pom lwm tus thiab paub ua zoo, thiab qhov no pab tau lawv li cas?

6 Yog leej niam leej txiv txawj sib hlub sib pab thiab sib hwm ces yuav tso tau ib tug qauv zoo rau cov menyuam xyaum. Nkawd yuav tsum cob qhia nkawd cov menyuam kom xam pom lwm tus thiab paub ua zoo. Xws li, qhia kom menyuam tsis txhob khiav mus khiav los hauv lub Tsev Nceeg Vaj. Lossis thaum muaj noj muaj haus, qhia kom tej menyuam paub cai es cia cov laus daus ua ntej. Txhua tus hauv lub koom txoos los kuj pab tau cov niam txiv thiab. Peb yuav tau qhuas menyuam thaum peb pom nws ua tau ib yam zoo, xws li thaum nws qheb qhov rooj rau peb. Qhov no yuav ua rau tus menyuam zoo siab thiab yuav pab tau nws pom tias thaum yus “pub rau luag ua rau yus kaj siab dua li txais luag li los.”​—Tubtxib Tes Haujlwm 20:35.

XAM POM COV HAUV PEB LUB KOOM TXOOS

7. Yexus txawj xav txog ib tug neeg lag ntseg li cas, thiab Yexus tus qauv qhia li cas rau peb?

7 Muaj ib hnub thaum Yexus nyob hauv lub xeev Dekapoli, tibneeg coj tau “ib tug yawg lag ntseg hais lus tsis meej tuaj cuag Yexus.” (Malakau 7:31-35) Yexus kho tau nws zoo, tiamsis tsis yog kho tab meeg sawvdaws. Ua li cas Yexus ho ua li ntawd? Rau qhov nws lag ntseg ces tej zaum nws yuav txaj muag heev. Yexus to taub zoo txog qhov no, Yexus thiaj “coj nws tib leeg tawm hauv cov neeg mus rau ib qho” ces Yexus mam kho nws. Peb ua tsis tau txujci li Yexus, tiamsis peb yuav tsum xam pom peb cov kwvtij seb lawv cheem tsum dabtsi es ua zoo rau lawv. Tus tubtxib Povlauj sau tias: “Cia li ua tib zoo saib yuav ua li cas ib leeg thiaj txhawb tau ib leeg lub zog kom sib hlub thiab ua haujlwm zoo.” (Henplais 10:24) Yexus to taub tias tus neeg lag ntseg xav li cas nws thiaj ua tib zoo kho nws. Yexus tso tau ib tug qauv zoo kawg li rau peb xyaum.

Yog peb hlub peb cov kwvtij nkauj muam ces peb yuav ua li peb ua tau los pab cov laus thiab cov uas cev tsis meej xeeb

8, 9. Peb qhia li cas tias peb mob siab cov laus thiab cov uas cev tsis meej xeeb? Piav txog cov qauv.

8 Xam pom cov laus thiab cov uas cev tsis meej xeeb. Yam uas tseem ceeb tshaj hauv lub koom txoos Khixatia yog qhov uas ib leeg hlub ib leeg, tsis yog qhov uas ua tau ntau tsav ntau yam rau lub koom txoos. (Yauhas 13:34, 35) Yog peb hlub peb cov kwvtij nkauj muam ces peb yuav ua li peb ua tau los pab cov laus thiab cov uas cev tsis meej xeeb kom mus tau tej kev sib txoos thiab mus tshaj tawm. Txawm tsis yoojyim rau peb ua lossis txawm lawv ua tsis tau ntau npaum twg los, peb yeej zoo siab hlo pab lawv. (Mathai 13:23) Mikha-ee, uas yog ib tug nyob laub xwb, nco txiaj ntsig heev rau nws tsev neeg thiab cov kwvtij hauv lub koom txoos uas tau pab nws. Nws hais tias: “Vim lawv sawvdaws pab, kuv thiaj mus tau tej kev sib txoos ntau li ntau tau thiab thiaj mus qhia tau Vajlugkub tsis tu ncua. Kuv nyiam heev thaum kuv tau qhia Vajlugkub rau tej chaw muaj neeg coob dua kev.”

9 Nyob rau hauv ntau lub tsev Npe-ee, muaj cov kwvtij nkauj muam laus thiab cov uas cev tsis meej xeeb coob tus uas niaj hnub mob siab ua Yehauvas tes haujlwm. Cov txwj laus hlub thiab mob siab cov laus ntawd heev. Lawv tau pab cov laus ntawd ib txhia sau ntawv thiab hu xov tooj qhia Vajlugkub. Cov kwvtij nkauj muam laus ntawd xav li cas xwb? Npis (Bill) uas muaj 86 xyoo tau sau ntawv qhia Vajlugkub mus rau cov tibneeg uas nyob deb heev, hais tias: “Peb nco txiaj ntsig heev uas peb muaj txoj koob hmoov sau ntawv mus qhia Vajlugkub.” Neexi (Nancy), uas muaj li 90 xyoo tham tias: “Kuv yeej tsis saib qhov uas sau ntawv mus qhia Vajlugkub yog ib qho tsis tseem ceeb. Qhov no yeej yog Vajtswv tes haujlwm. Tibneeg yuav tsum paub qhov tseeb!” Etaum (Ethel), uas yug rau xyoo 1921, hais tias: “Kuv niaj hnub nroo mob. Muaj tej hnub kuv twb hnav tsis taus khaub ncaws li.” Txawm li ntawd los, Etaum nyiam hu xov tooj mus qhia Vajlugkub heev, kuj muaj cov uas nws rov hu mus xyuas thiab. Npovnplam (Barbara), uas muaj 85 xyoos, piav tias: “Vim kuv muaj muaj mob, kuv tawm tsis tau mus qhia Vajlugkub. Tiamsis vim kuv qhia Vajlugkub hauv xov tooj kuv tseem nrog tau tibneeg tham thiab. Ua Yehauvas tsaug!” Twb tsis tau muaj 1 xyoos, cov kwvtij nkauj muam laus no siv tas 1,228 txoos teev qhia Vajlugkub. Lawv sau tau 6,265 tsab ntawv thiab hu tshaj li 2,000 zaus xov tooj mus qhia Vajlugkub. Lawv kuj tseb tau 6,315 phau ntawv thiab! Peb yeej ntseeg tias qhov lawv ua no yeej ua rau Yehauvas zoo siab heev!​—Paj Lug 27:11.

10. Peb yuav pab peb cov kwvtij li cas kom lawv tau zoo mloog tej kev sib txoos?

10 Xam pom lwm tus thaum mus kev sib txoos. Yog peb txawj xav ces peb yuav pab tau peb cov kwvtij kom lawv tau zoo mloog tej kev sib txoos. Peb yuav pab lawv li cas? Ib qho yog mus kom txog ntxov xwv thiaj tsis xeeb txob lwm tus. Tej thaud, kuj muaj tej yam ti tes ti taw uas ua rau peb lig. Tiamsis yog peb pheej mus lig tas zog, peb yuav tau ua tib zoo xav seb peb yuav hloov li cas xwv peb thiaj qhia tau tias peb xam pom peb cov kwvtij. Nco ntsoov tias Yehauvas thiab Yexus nkawd yog ob tug uas caw peb mus koom tej kev sib txoos. (Mathai 18:20) Peb yuav tsum hwm nkawd es mus kom ntxov!

11. Vim li cas cov kwvtij uas cev lus qhuab qhia hauv lub koom txoos yuav tau coj raws li 1 Khaulee 14:40?

11 Yog peb xam pom peb cov kwvtij ces peb yuav ua li phau Vajlugkub hais no: “Cia li ua txhua yam raws li tsim nyog ua thiab raws li txoj kevcai.” (1 Khaulee 14:40) Thaum cov kwvtij cev lus qhuab qhia raws sijhawm ces qhia tias lawv coj raws li nqe Vajlugkub no hais. Lawv ua li ntawd tsis yog xam pom tus uas yuav cev lus ua qab xwb, tiamsis kuj yog xam pom txhua tus hauv lub koom txoos thiab. Yog txojkev sib txoos xaus lig ces yuav ua tau teeb meem rau ib txhia. Ib txhia nyob deb heev thiab yuav tau tsav tsheb ntev mam mus txog tsev. Ib txhia yuav tau mus kom ncav sijhawm tos npav lossis tos tsheb nqaj. Thiab ib txhia muaj cov txij nkawm uas tsis teev tiam Yehauvas uas tseev kom mus txog tsev raws qee lub sijhawm.

12. Ua li cas ho tsim nyog peb hlub thiab hwm cov txwj laus? (Saib lub ntsiab me “ Xam Pom Cov Uas Tuav Haujlwm.”)

12 Cov txwj laus khwv heev rau lub koom txoos thiab kub siab lug qhia Vajlugkub, yog li ntawd tsim nyog peb hlub thiab hwm lawv. (Nyeem 1 Thexalaunika 5:12, 13.) Peb paub tias koj yeej nco lawv txiaj ntsig heev. Zoo rau koj mloog lawv lus thiab txhawb lawv, rau qhov “lawv yog cov uas zov tu [koj] . . . thiab lawv yuav tsum qhia lawv tes haujlwm rau Vajtswv.”​—Henplais 13:7, 17.

XAM POM COV HAUV PEB KOOG

13. Peb yuav tau xyaum Yexus thiab ua zoo rau tibneeg li cas?

13 Yaxaya tau cev ib zaj lus faj lem txog Yexus li no: “Tus tauj deg uas lov lawm nws yuav tsis muab tu, tus teeb xeeb uas cig pluj pliv nws yuav tsis muab tua.” (Yaxaya 42:3) Yexus hlub cov txom nyem nws thiaj paub nrog lawv nyuaj siab. Yexus to taub cov qaug zog uas zoo li “tus tauj deg uas lov lawm” lossis zoo li “tus teeb xeeb uas cig pluj pliv.” Yog li ntawd, nws thiaj ua zoo rau lawv thiab ua siab ntev pab lawv. Txawm tej menyuam los tsis ntshai mus cuag Yexus. (Malakau 10:14) Peb yeej tsis to taub thiab tsis txawj qhia tibneeg npaum li Yexus. Tiamsis yog peb xam pom cov uas nyob hauv peb koog, peb yuav saib taus lawv thaum peb nrog lawv tham. Peb kuj yuav mus kom zoo caij zoo nyoog thiab yuav tsis tham ntev tham ntau.

Peb yuav tau ua zoo rau tibneeg thaum peb nrog lawv tham, lawv yuav tsum pom tias peb mob siab lawv

14. Ua li cas peb yuav tau ua tib zoo nrog tibneeg tham?

14 Peb yuav nrog tibneeg tham li cas? Niaj hnub no muaj tsheej plhom tus tibneeg “raug kev kub ntxhov thiab tag kev vam” vim raug tej thawj coj kev lag kev luam, kev nom kev tswv, thiab kev ntseeg ua tsis ncaj rau lossis raug lawv dag noj dag haus. (Mathai 9:36) Twb yog li no, thaum kawg coob tus thiaj tsis tso siab rau ib tug twg thiab thiaj tag kev vam kev cia siab. Vim li no, peb yuav tau ua zoo rau tibneeg thaum peb nrog lawv tham. Lawv yuav tsum pom tias peb mob siab lawv. Muaj coob tus nyiam txoj xov zoo uas peb qhia tsis yog vim peb txawj qhia Vajlugkub xwb tiamsis vim peb xam pom lawv thiab saib taus lawv.

15. Peb yuav tau ua li cas thiaj qhia tias peb xam pom cov uas nyob hauv peb koog?

15 Muaj ntau yam peb ua tau uas qhia tias peb xam pom cov uas nyob hauv peb koog. Thaum peb nug ib lo twg, peb yuav tsum xav seb lo ntawd puas siab lawv. Muaj ib tug kwvtij tho kev tau mus qhia Vajlugkub rau ib koog uas tibneeg txaj muag heev. Nws thiaj tsis nug tej lo uas lawv teb tsis tau, lawv thiaj tsis txaj muag. Xws li, “Koj puas paub Vajtswv lub npe?” lossis “Koj puas paub Vajtswv lub Nceeg Vaj yog dabtsi?” Nws tsuas nug tias, “Kuv kawm hauv phau Vajlugkub tias Vajtswv kuj muaj npe thiab. Koj puas kam kuv qhia koj seb nws lub npe hu li cas?” Tej zaum peb koog tibneeg tsis txaj muag ces peb yuav tsis ua li tus kwvtij no. Tiamsis zaj no pab kom peb pom tias txawm peb koog muaj cov tibneeg zoo li cas los, peb yuav tau ua zoo rau lawv thiab saib taus lawv txhua zaus peb nrog lawv tham. Yog peb paub cov neeg hauv peb koog zoo ces peb yuav ua tau li no.

16. Thaum twg thiaj zoo rau peb mus xyuas tibneeg?

16 Thaum twg thiaj zoo rau peb mus xyuas tibneeg? Thaum peb mus qhia Vajlugkub ib lub qhov rooj rau ib lub, tsis yog tibneeg caw kom peb mus. Yog li ntawd, tseem ceeb heev rau peb mus rau tej lub caij uas tibneeg khoom nrog peb tham. (Mathai 7:12) Piv txwv tias, hauv koj koog, nyob rau 2 hnub so, tibneeg nyiam sawv ntxov los sawv lig? Yog lawv nyiam sawv lig ces tej zaum zoo rau koj mus qhia Vajlugkub tom tej kev, tom tej chaw uas muaj neeg coob dua kev, lossis rov mus xyuas tej tug uas koj paub tias twb sawv lawd ua ntej tso.

17. Thaum peb mus xyuas tibneeg zoo rau peb nyob ntev npaum li cas?

17 Peb yuav nyob ntev npaum li cas? Tibneeg yeej tsis khoom li, yog li ntawd tsis zoo rau peb tham ntev tham ntau. Thawj zaug peb ntsib lawv yimhuab tsis zoo rau peb nyob ntev. Zoo dua rau peb tham tsuag tsuag es txhob nyob ntev ntev. (1 Khaulee 9:20-23) Thaum lawv pom tias peb saib lawv lub sijhawm muaj nqes ces lwm zaus peb rov mus, tej zaum lawv yuav kam nrog peb tham. Yog peb muaj tej yeeb yam uas los ntawm Vajtswv lub hwj huam los ces peb yuav yog cov uas “koom nrog Vajtswv ua haujlwm.” Tej zaum Yehauvas kuj yuav siv peb los pab lwm tus los paub qhov tseeb thiab!​—1 Khaulee 3:6, 7, 9.

18. Yog peb xam pom lwm tus, peb yuav tau tej koob hmoov twg?

18 Cia peb sawvdaws ua li peb ua tau los xam pom cov hauv peb tsev neeg, peb cov kwvtij nkauj muam, thiab cov uas nyob hauv peb koog. Yog peb ua li no ces peb yuav tau koob hmoov nplua mias tamsim no thiab lawm yav tom hauv ntej. Phau Vajlugkub cog lus tias: “Tus uas xam pom tus neeg txom nyem yuav tau nyob kaj siab lug, Yehauvas yuav cawm nws rau hnub uas raug ceeblaj. Yehauvas yuav tsom kwm nws thiab yuav tuav nws txojsia nyob. Nws yuav raug hu tias yog tus uas tau nyob kaj siab lug hauv lub ntiajteb.”​—Ntawv Nkauj 41:1, 2, NW.