Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

ZAJ KAWM 37

Tso Siab Rau Yehauvas Yam Li Xaxoos

Tso Siab Rau Yehauvas Yam Li Xaxoos

“[Yehauvas] uas kav ib puas tsav yam, thov nco txog kuv lauj! Vajtswv, zaum no thov koj pub rau kuv rov muaj zog li qub ib zaug ntxiv.”​—COV THAWJTSWJ 16:28.

ZAJ NKAUJ 30 Vajtswv Tsom Kwm Kuv

ZAJ NO THAM TXOG DAB TSI? a

1-2. Vim li cas ho zoo rau peb kawm txog Xaxoos lub neej?

 THAUM koj hnov lub npe Xaxoos ua rau koj xav txog dab tsi? Tej zaum koj yuav xav tias nws yog ib tug neeg muaj zog heev. Yeej muaj tseeb li ntawd tiag tiam sis Xaxoos ua tau ib yam uas los raug rau nws lub neej ua rau nws txom nyem ntsuav. Txawm li ntawd los Yehauvas yeej nco ntsoov Xaxoos txoj kev ntseeg, Yehauvas thiaj muab Xaxoos sau tseg rau hauv phau Vajlugkub rau peb tau kawm.

2 Yehauvas siv Xaxoos ua ntau yam zoo los pab Nws cov tib neeg uas yog cov Ixayees. Tau ntau pua xyoo tom qab no, Yehauvas kuj tshoov tus tub txib Povlauj kom muab Xaxoos lub npe sau tseg tias nws yog ib tug uas muaj kev ntseeg heev. (Henplais 11:32-34) Yog peb kawm txog Xaxoos lub neej yuav txhawb peb heev vim nws tso siab plhuav rau Yehauvas tab txawm nws raug ntau yam kev sim siab. Nyob rau hauv zaj kawm no peb yuav kawm seb peb khaws tau li cas los ntawm Xaxoos thiab tej uas nws ua txhawb tau peb li cas.

XAXOOS TSO SIAB RAU YEHAUVAS

3. Yehauvas tau muab tes hauj lwm twg rau Xaxoos ua?

3 Thaum Xaxoos nyuam qhuav yug los, cov Filitees kav cov Ixayees thiab ua nruj ua tsiv heev rau lawv. (Cov Thawjtswj 13:1) Cov Ixayees thiaj ua neej txom nyem ntsuav. Yehauvas thiaj li txib Xaxoos mus “pab tso cov Yixalayees kom dim ntawm cov Filitees txhais tes.” (Cov Thawjtswj 13:5) Qhov no yeej tsis yooj yim kiag li rau Xaxoos ua. Nws yuav tau tso siab rau Yehauvas tiag tiag li.

Xaxoos tso siab plhuav rau Yehauvas thiab txawj yoog. Nws pom yam twg nws thiaj siv yam ntawd los ntaus xwv nws thiaj ua tau raws li Yehauvas lub siab nyiam (Saib nqe 4-5)

4. Yehauvas pab cawm Xaxoos ntawm cov Filitees li cas? (Cov Thawjtswj 15:14-16)

4 Cia peb mus piav txog ib qho uas Xaxoos tso siab rau Yehauvas. Muaj ib zaug, cov Filitees tuaj ntes Xaxoos ntawm lub nroog Lehis hauv lub xeev Yudas. Cov neeg nyob hauv Yudas ntshai heev, lawv thiaj txiav txim siab muab Xaxoos khi coj mus cob rau cov Filitees. (Cov Thawjtswj 15:9-13) Thaum ntawd, Yehauvas lub hwj huam “ua rau nws muaj zog heev,” nws thiaj li nriaj ua rau tej hlua tu tas. Nws txawm “pom ib lub pobtxha puabtsaig neesluav uas tseem tshiab khiv” thiab muab coj los ntaus cov Filitees tuag li 1,000 leej txiv neej!​—Nyeem Cov Thawjtswj 15:14-16.

5. Xaxoos ua li cas thiaj qhia tau tias nws tso siab rau Yehauvas?

5 Vim li cas Xaxoos ho siv lub puab tsaig nees luav? Xaxoos paub hais tias qhov uas nws yeej yog muaj Yehauvas ua tus pab, tsis yog qhov twj uas nws siv. Nws pom yam twg nws thiaj siv yam ntawd los ntaus xwv nws thiaj ua tau raws li Yehauvas lub siab nyiam. Qhov uas nws yeej zaum no yeej yog nws tso siab rau Yehauvas ua tus pab.

6. Peb khaws tau li cas los ntawm zaj uas hais txog Xaxoos?

6 Yog Yehauvas xav kom peb ua yam twg, nws yeej yuav muab dag muab zog pab kom peb ua tau tab txawm peb saib zoo nkaus li ua tsis tau. Tej zaum tej uas Yehauvas ua peb twb ras tsis txog li. Cia li tso siab plhuav tias yog Yehauvas twb muaj peev xwm pab tau Xaxoos ces nws yeej muaj peev xwm pab tau peb ua raws li nws lub siab nyiam tib yam nkaus.​—Pajlug 16:3.

7. Muaj tej twg qhia rau peb tias tseem ceeb rau peb cia Yehauvas ua tus coj peb txoj hau kev?

7 Muaj coob leej ntau tus kwv tij nkauj muam uas tau tsa vaj tsa tsev los teev tiam Yehauvas, yeej tso siab plhuav rau nws. Yav tas los lawm, cov kwv tij yog cov kos seb tej Tsev Nceeg Vaj thiab lwm cov tsev yuav tsa li cas rau li cas. Tiam sis vim muaj coob leej ntau tus los ntseeg zuj zus ces Yehauvas lub koom haum yuav tau hloov qho yam. Cov kwv tij uas ntaus thawj thov Yehauvas pab thiab sim dua ib yam tshiab uas yog mus yuav tej tsev uas luag twb mus tsa tau lawm es muab kho kom zoo xwb. Muaj ib tug kwv tij npe hu ua Lanpaw (Robert) uas yog ib tug mus pab tsa vaj tsa tsev thoob qab ntuj tau hais tias: “Yeej tsis yooj yim rau ib txhia hloov los ua raws li qhov tshiab no. Nws txawv dua tej uas peb niaj xyoo ua. Tiam sis cov kwv tij yeej txaus siab hlo hloov thiab peb pom tias Yehauvas yeej pom zoo raws li peb ua ntawd.” Nov tsuas yog ib yam uas qhia tias Yehauvas coj nws cov tib neeg txoj hau kev kom ua tau raws li nws lub siab nyiam. Peb yuav tau ib sij tshuaj peb tus kheej ib zaug li no tias, ‘Kuv puas thov Yehauvas coj kuv txoj hau kev thiab txaus siab hlo yoog?’

XAXOOS CIA YEHAUVAS PAB NWS

8. Muaj ib zaug thaum Xaxoos nqhis dej heev, nws ua li cas xwb?

8 Tej zaum koj yuav nco txog lwm yam uas Xaxoos tau ua. Xws li thaum nws muab ib tug tsov ntxhuav tua thiab tom qab ntawd nws ho muab 30 leej txiv neej Filitees uas nyob hauv lub nroog Akeloos tua. (Cov Thawjtswj 14:5, 6, 19) Xaxoos paub ntsoov tias nws yeej ua tsis tau tej no yog tsis muaj Yehauvas pab nws. Hos muaj dua ib zaug thaum nws tua 1,000 leej tus Filitees tas, ua rau nws nqhis dej heev. Yog li ntawd, nws ua li cas xwb? Nws tsis tso siab rau nws tus kheej es mus nrhiav dej haus tiam sis nws thov hu Yehauvas pab nws.​—Cov Thawjtswj 15:18.

9. Yehauvas ua li cas xwb thaum Xaxoos thov kev pab? (Cov Thawjtswj 15:19)

9 Yehauvas thiaj li teb Xaxoos cov lus quaj hu thov nws pab. Yehauvas ua txuj ci kom dej txhawv hauv qhov av tuaj rau Xaxoos haus. Thaum Xaxoos haus cov dej tas, “ua rau nws rov muaj zog tuaj.” (Nyeem Cov Thawjtswj 15:19.) Tau ntau xyoo tom qab ntawd, lub qhov dej haj tseem muaj nyob rau lub caij thaum Yehauvas tshoov Xamuyees sau phau Cov Thawjtswj. Tej zaum thaum cov Ixayees pom lub qhov dej no yuav ua rau lawv nco ntsoov tias Yehauvas yeej muaj peev xwm pab tau cov uas teev tiam nws thaum lawv xav tau kev pab.

Thaum Xaxoos haus cov dej uas Yehauvas muab, nws thiaj rov muaj zog tuaj. Peb yuav tau cia Yehauvas pab peb xwv peb thiaj kub siab lug teev tiam nws (Saib nqe 10)

10. Peb yuav tau ua li cas thiaj tau Yehauvas txoj kev pab? (Saib daim duab.)

10 Peb yuav tau tso siab rau Yehauvas, tsis hais peb yuav txawj ub txawj no los sis tau ua Yehauvas tes hauj lwm twg. Peb yuav tau txo hwj chim thiab xam pom tias peb yeej ua tsis tau dab tsi yog tsis muaj Yehauvas pab. Thaum Xaxoos haus cov dej uas Yehauvas muab, nws thiaj rov muaj zog tuaj. Zoo tib yam li ntawd, peb yuav tau cia Yehauvas pab peb xwv peb thiaj kub siab lug teev tiam nws.​—Mathais 11:28.

11. Peb tso siab rau Yehauvas pab li cas, thiab ib tug kwv tij thiab nws tus poj niam ho tau ua li cas?

11 Cia peb mus piav txog ib tug kwv tij nyob teb chaws Lav Xias uas raug kev tsim txom sab kawg li npe hu ua Alijxim (Aleksey). Ua li muaj dab tsi ho pab tau nws thev tej uas nws raug? Nws thiab nws poj niam nkawd yeej kawm Vajtswv Txoj Lus ua ke tsis tu ncua. Nws hais tias: “Kuv niaj hnub nyeem Vajlugkub thiab kawm Vajlugkub tsis tu ncua. Txhua tag kis kuv poj niam wb muab phau ntawv niaj hnub tshawb nrhiav los tham thiab thov Vajtswv ua ke.” Peb khaws tau li cas los ntawm nkawd tus yam ntxwv? Peb khaws tau tias peb yuav tau tso siab rau Yehauvas es tsis txhob tso siab rau peb tus kheej. Peb yuav ua tau raws li no yog peb niaj hnub ua tej yam los tsav peb txoj kev ntseeg xws li kawm Vajlugkub, thov Vajtswv, mus tej kev sib txoos, thiab mus tshaj tawm txoj xov zoo. Yog peb ua tej no lawm ces Yehauvas yuav ntxiv dag ntxiv zog rau peb kom rau siab ntso teev tiam nws. Yehauvas twb pab Xaxoos ces yog li ntawd nws yeej yuav pab peb.

XAXOOS KUB SIAB LUG UA YEHAUVAS TES HAUJ LWM

12. Xaxoos ua tau ib yam yuam kev li cas, thiab qhov uas nws nrog Delilas ho txawv zaum ua ntej li cas?

12 Xaxoos yog noob txaug neeg txhaum ib yam li peb ces qee lub sij hawm nws yeej yuav ua tau tej yam yuam kev. Muaj ib qho ua rau nws poob tsam loj heev. Tom qab Xaxoos ua ib tug txiav txim tau ib ntus, nws “txawm nyiam ib tug hluas nkauj hu ua Delilas nyob hauv lub Hav Xaules.” (Cov Thawjtswj 16:4) Ua ntej ntawd, Xaxoos qhaib nrog ib tug poj niam Filitees. Yehauvas hais kom Xaxoos ua li no xwv nws thiaj mus tua tau cov Filitees. Dhau ntawd, Xaxoos mus rau hauv ib tug niam ntiav lub tsev hauv cov Filitees lub nroog Nkaxas. Vajtswv ua rau Xaxoos muaj zog heev, Xaxoos thiaj muab lub rooj vag nroog kwv nqa mus pov tseg ces tsis muaj dab tsi los mus tiv thaiv lub nroog ntawd lawm. (Cov Thawjtswj 14:1-4; 16:1-3) Tiam sis zaum no Xaxoos ho mus ntsib Delilas. Tej zaum Delilas yog ib tug poj niam Ixayees ces yuav tsis zoo li cov poj niam yav tag los lawm.

13. Delilas ua li cas rau Xaxoos xwb?

13 Cov Filitees muab nyiaj xiab Delilas kom ntxias Xaxoos rau lawv. Tej zaum ntshe Xaxoos qaug kev hlub rau Delilas heev nws thiaj li xam tsis pom tej yam uas Delilas tab tom yuav ua rau nws. Delilas pheej nug Xaxoos tsis so tias vim li cas nws muaj zog ua luaj. Vim li ntawd, Xaxoos thiaj ua ib siab qhia rau nws paub. Qhov uas Xaxoos qhia li no thiaj li ua rau nws tsis muaj zog thiab Yehauvas tsis txaus siab rau nws ib ntus.​—Cov Thawjtswj 16:16-20.

14. Muaj li cas rau Xaxoos xwb vim nws ntseeg Delilas siab?

14 Vim Xaxoos tso siab rau Delilas dua li nws tso siab rau Yehauvas, nws thiaj li raug tej yam phem kawg li. Cov Filitees thiaj li ntes tau Xaxoos thiab muab nws ob lub qhov muag kaus tawm pov tseg. Lawv muab nws kaw hauv lub nroog Nkaxas uas yog lub nroog nws tau muab lub rooj vag dawj kwv coj mus pov tseg. Cov tib neeg uas nyob rau hauv lub nroog ntawd yuam nws ua qhev zom zeb. Tom qab ntawd, cov Filitees pam noj pam haus thiab coj Xaxoos tuaj rau ntawd. Lawv tuaj txi lawv tus vajtswv Dankoos vim lawv ntseeg hais tias Dankoos muab Xaxoos cob rau lawv txhais tes. Qhov uas lawv coj Xaxoos tawm hauv tsev loj cuj tuaj rau ntawd kuj yog vim lawv xav thuam luag nws thiab.​—Cov Thawjtswj 16:21-25.

Yehauvas rov ntxiv dag ntxiv zog rau Xaxoos kom tua yeej cov Filitees (Saib nqe 15)

15. Xaxoos qhia tias nws rov tso siab rau Yehauvas li cas? (Cov Thawjtswj 16:28-30) (Saib daim duab ntawm lub khaum.)

15 Xaxoos tau ua ib qho yuam kev loj heev tiam sis nws kuj tsis muab Yehauvas tso tseg. Nws kuj nrhiav kev seb yuav ua li cas nws thiaj ua tiav tes hauj lwm uas Yehauvas muab tso rau nws uas yog ntaus kom yeej cov Filitees. (Nyeem Cov Thawjtswj 16:28-30.) Xaxoos thov Yehauvas tias: “Thov koj pub rau kuv rov muaj zog li qub ib zaug ntxiv, kom kuv pauj tau cov Filitees no.” Yehauvas teb Xaxoos cov lus thov thiab ua txuj ci kom Xaxoos rov muaj zog li qub. Xaxoos thiaj li tua cov Filitees tuag coob tshaj li txhia zaus hauv nws lub neej.

16. Peb khaws tau li cas los ntawm qhov Xaxoos ua yuam kev?

16 Txawm Xaxoos raug txom nyem ntsuav vim nws ua yuam kev los nws yeej tsis tso Yehauvas tseg. Yog li ntawd, thaum peb ua tau ib yam yuam kev twg es raug qhuab ntuas los sis tsis tau ua Yehauvas tes hauj lwm li qub lawm los peb yuav tau tsis txhob muab Yehauvas tso tseg. Nco ntsoov tias Yehauvas yeej tsis tso peb tseg ib zaug li. (Phau Ntawv Nkauj 103:8-10) Txawm peb ua tau yuam kev lawm los Yehauvas yeej yuav ntxiv dag zog kom peb rov qab ua tau nws tes hauj lwm ib yam li nws tau muab rau Xaxoos.

Xaxoos yeej xav txog lig tej yam nws ua yuam kev los nws yeej tsis tso Yehauvas tseg. Peb los yuav tau txhob tso Yehauvas tseg thiab (Saib nqe 17-18)

17-18. Maikaum tus yam ntxwv txhawb tau koj li cas? (Saib daim duab.)

17 Cia peb mus piav txog ib tug kwv tij hluas npe hu ua Maikaum (Michael). Nws kub siab lug ua Yehauvas tes hauj lwm, nws yog ib tug tub leg num thiab ib tug tho kev. Tiam sis nws tau ua ib qho yuam kev ua rau nws poob nws cov hauj lwm hauv lub koom txoos. Nws hais tias: “Ua ntej ntawd txhua yam puav leej mus raws li lub siab xav. Kuv kub siab lug ua Yehauvas tes hauj lwm. Tib ntsais muag xwb, txhua yam tws kev tag nrho. Nyob hauv kuv nruab siab kuv paub tias Yehauvas yeej tsis tso kuv tseg tiam sis kuv tsis paub tias xyov Yehauvas wb txoj kev sib raug zoo puas yuav zoo li qub los sis xyov kuv puas yuav tau rov qab ua nws tes hauj lwm li qub hauv lub koom txoos lawm.”

18 Txawm li ntawd los Maikaum yeej tsis tso Yehauvas tseg. Nws hais ntxiv tias: “Kuv thov Yehauvas tsis so, kawm Vajlugkub, thiab xav txog tej kuv kawm xwv thiaj rov qab kho tau kuv txoj kev sib raug zoo nrog Yehauvas.” Ntev mus ntev tuaj, Maikaum kuj ua tau zoo thiab rov ua tau nws tej hauj lwm hauv lub koom txoos. Tam sim no nws yog ib tug txwj laus thiab ib tug tho kev. Nws hais tias: “Qhov uas kuv pom hais tias Yehauvas haj tseem hlub kuv yog sawv daws hauv lub koom txoos txhawb kuv lub zog thiab cov txwj laus los yeej pab kuv kawg nkaus li. Twb yog vim muaj li no thaum kuv rov qab ua Yehauvas tes hauj lwm dua, kuv lub siab thiaj tsis nkaug kuv. Tej no qhia tau tias Yehauvas yeej zam tau ib tug twg lub txim yog tus ntawd ntxeev dua siab tshiab.” Peb yeej tso siab plhuav tau tias txawm peb ua yuam kev lawm los, yog peb ua npaum li peb ua tau los hloov thiab tso siab rau Yehauvas ces Yehauvas yuav siv peb rov ua nws tes hauj lwm dua thiab yuav foom koob hmoov rau peb.​—Phau Ntawv Nkauj 86:5; Pajlug 28:13.

19. Xaxoos tus yam ntxwv txhawb tau koj li cas?

19 Nyob rau hauv zaj kawm no peb tau piav qho yam txog Xaxoos lub neej. Txawm nws ua yuam kev los nws yeej tsis tso Yehauvas tseg, xws li thaum nws mus nrog Delilas. Yehauvas los kuj tsis tso Xaxoos tseg tib yam nkaus. Nws haj tseem rov siv Xaxoos ua ib yam uas loj heev rau nws. Yehauvas haj tseem suav tias Xaxoos yog ib tug muaj kev ntseeg heev thiab muab nws tso nrog rau cov uas muaj kev ntseeg uas hais hauv Henplais tshooj 11. Tej no txhawb tau peb lub zog kawg li tias peb teev tiam ib Leej Txiv uas nyob saum ntuj ceeb tsheej uas tos tsis hnyu yuav txhawb peb lub dag zog thaum peb qaug zog! Cia peb nco ntsoov thov Yehauvas ib yam li Xaxoos tias: “Thov nco txog kuv lauj! Vajtswv, zaum no thov koj pub rau kuv rov muaj zog li qub ib zaug ntxiv.”​—Cov Thawjtswj 16:28.

ZAJ NKAUJ 3 Peb Qhov Chaw Vam Khom

a Tib neeg feem coob yeej paub txog Xaxoos tab txawm lawv tsis tshua paub phau Vajlugkub. Tib neeg yeej muab nws lub neej los ua yeeb yam saum sam thiaj, hu nkauj txog, thiab ua yeeb yaj kiab txog. Tiam sis nws lub neej tsis yog ib zaj dab neeg xwb. Yog peb kawm txog Xaxoos, peb yuav kawm tau ntau yam los ntawm nws txoj kev ntseeg.