Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

ZAJ KAWM 38

“Cia Li Los Cuag Kuv, Kuv Yuav Cia Nej So”

“Cia Li Los Cuag Kuv, Kuv Yuav Cia Nej So”

“Nej cov uas sab sab vim ris nra hnyav, nej cia li los cuag kuv, kuv yuav cia nej so.”​—MATHAIS 11:28.

ZAJ NKAUJ 75 “Kuv Nyob Nov! Txib Kuv”

ZAJ NO THAM TXOG DABTSI? *

1. Raws li Mathais 11:28-30, Yexus cog lus tseg li cas?

YEXUS tau cog ib co lus zoo kawg nkaus rau ib pab neeg uas tabtom mloog nws. Nws hais tias nws yuav cia cov uas los cuag nws so los siav. (Nyeem Mathais 11:28-30.) Tsis yog nws lam tau lam hais li no xwb. Xav txog thaum Yexus pab ib tug pojniam uas muaj mob txom nyem ntsuav.

2. Yexus pab ib tug pojniam muaj mob li cas?

2 Tus pojniam no xav tau kev pab heev nws thiaj li mus cuag ntau tus kws tshuaj tau 12 lub xyoos, tiamsis tsis muaj leejtwg kho tau nws li. Raws li txoj Kevcai uas Yehauvas muab rau Mauxes, nws yog neeg tsis huv. (Levis Kevcai 15:25) Thaum nws hnov tias Yexus muaj peevxwm kho tau tibneeg muaj mob zoo, nws thiaj li mus nrhiav Yexus. Thaum nws nrhiav tau Yexus nws cev tes kov Yexus lub tw tsho ces tamsim ntawd nws tus mob cia li zoo kiag lawm! Tiamsis Yexus tsis yog kho nws zoo xwb. Yexus kuj ua rau nws pom tias Yexus yeej hlub thiab saib taus nws. Yexus muab tus pojniam hu ua “me ntxhais.” Tej no txhawb tau tus pojniam lub zog thiab ua rau nws so los siav kawg li!​—Lukas 8:43-48.

3. Peb yuav teb cov lus nug twg?

3 Koj puas pom tias tus pojniam yog tus mus cuag Yexus? Niaj hnub no los, peb yuav tsum ua tus mus cuag Yexus ib yam li ntawd thiab. Lub sijhawm no, Yexus yuav tsis ua txujci kho cov uas “los cuag” nws tej mob zoo. Tiamsis nws tseem hais rau peb sawvdaws tias: “Cia li los cuag kuv, kuv yuav cia nej so.” Hauv zaj no peb yuav teb 5 lo lus nug no: Peb yuav mus cuag Yexus li cas? Yexus cov lus “cia li los kwv kuv tus quab” txhais li cas? Yexus tus qauv pab tau peb li cas? Vim li cas tes haujlwm uas Yexus muab rau peb yuav cia peb so los siav? Thiab vim li cas thaum peb nrog Yexus kwv nws tus quab yuav ua rau peb so los siav mus li?

“LOS CUAG KUV”

4, 5. Peb yuav mus cuag Yexus li cas?

4 Thaum peb rau siab kawm tas nrho tej uas Yexus hais thiab ua, twb yog peb mus cuag nws. (Lukas 1:1-4) Lwm tus yuav ua tsis tau li no rau peb. Peb yuav tsum ua tus kawm peb thiaj paub tej uas phau Vajlugkub qhia txog Yexus. Tsis tas li ntawd xwb, thaum peb txiav txim siab ua kevcai raus dej thiab los ua Khetos ib tug thwjtim, twb yog peb mus cuag Yexus thiab.

5 Peb yuav mus cuag Yexus li cas ntxiv? Ib qho yog thaum peb cheem tsum kev pab, peb yuav tsum mus cuag cov txwj laus hauv lub koom txoos. Yexus muab cov txwj laus piv rau tej khoom pub uas Vajtswv tau muab rau nws cov tibneeg. (Yauhas 21:16; 1 Petus 5:1-3) Peb yuav tsum ua tus xub mus cuag cov txwj laus thov lawv pab peb. Tsis zoo rau peb xav tias lawv yeej paub peb tej kev nyuaj siab thiab paub tias peb cheem tsum kev pab. Ib tug kwvtij hu ua Ntsuliam (Julian) hais tias: “Kuv yuav tsum tawm Npe-ee rau qhov kuv muaj mob lawm. Kuv ib tug phoojywg hais kom kuv mus cuag cov txwj laus, lawv thiaj txhawb tau kuv. Thaum ntej kuv xav tias tsis mus cuag lawv los tau. Tiamsis thaum kuv mus cuag lawv los, kuv pom tias qhov uas lawv txhawb kuv lub zog zoo li ib qho khoom pub zoo tshaj plaws uas Yehauvas muab rau kuv.” Cov txwj laus uas zoo li 2 tug uas txhawb Ntsuliam yuav pab tau peb “muaj lub siab ib yam li Yexus Khetos lub” uas yog txawj xav li nws xav. (1 Kauleethaus 2:16; 1 Petus 2:21) Thaum lawv pab peb li no, yeej zoo li lawv muab ib qho khoom pub uas zoo tshaj plaws rau peb.

“CIA LI LOS KWV KUV TUS QUAB”

6. Thaum Yexus hais tias: “Cia li los kwv kuv tus quab,” txhais li cas xwb?

6 Thaum Yexus hais tias: “Cia li los kwv kuv tus quab,” tej zaum txhais tias “Cia li mloog kuv lus.” Lossis tej zaum txhais tias “Cia li nrog kuv kwv tus quab, wb yuav ua Yehauvas tes haujlwm ua ke.” Txawm txhais li cas los, peb pom tias peb yuav tsum siv dag siv zog.

7. Raws li Mathais 28:18-20, peb muaj tes haujlwm twg thiab peb yeej paub li cas?

7 Thaum peb muab peb lub neej cob rau Yehauvas thiab ua kevcai raus dej, twb yog peb mus cuag Yexus. Yexus xav kom txhua leej txhua tus mus cuag nws thiab nws yeej lees yuav txhua tus uas xav teev tiam Vajtswv tiag. (Yauhas 6:37, 38) Yehauvas muab tes haujlwm tshaj tawm Txoj Moo Zoo rau Yexus ua thiab peb kuj muaj feem nrog Yexus ua. Peb yeej paub tias Yexus yuav nyob nrog nraim peb thiab pab peb ua tes haujlwm no.​—Nyeem Mathais 28:18-20.

“KAWM TEJ UAS KUV QHIA”

Ua kom lwm tus so los siav li Yexus (Saib nqe 8-11) *

8, 9. Vim li cas cov neeg txo hwjchim tsis ntshai mus cuag Yexus thiab zoo rau peb xav txog cov lus nug twg?

8 Cov uas txo hwjchim tsis ntshai mus cuag Yexus. (Mathais 19:13, 14; Lukas 7:37, 38) Xav seb Yexus txawv ntawm cov Falixais li cas. Cov Falixais tsis hlub luag thiab khav theeb heev. (Mathais 12:9-14) Yexus hlub tibneeg thiab txo hwjchim. Cov Falixais xav tau koob meej thiab ua tus hlob. Yexus hais tias tsis zoo rau peb ua li ntawd. Nws qhia kom nws cov thwjtim ua neeg txo hwjchim thiab tiam lwm tus. (Mathais 23:2, 6-11) Cov Falixais quab yuam tibneeg ua rau lawv ntshai tsam lawv raug teebmeem yog tias lawv tsis mloog cov Falixais. (Yauhas 9:13, 22) Tej uas Yexus ua thiab hais ua rau tibneeg so los siav.

9 Koj puas xyaum Yexus tus qauv? Xav txog cov lus nug no: ‘Luag puas pom tias kuv yog neeg siab mos siab muag thiab txo hwjchim? Kuv puas txaj muag ua tej haujlwm qis qis pab lwm tus? Kuv puas ua zoo rau luag?’

10. Cov uas nrog Yexus ua haujlwm ua ke xav li cas txog Yexus?

10 Yexus ua rau cov uas nrog nws ua haujlwm ua ke muaj kev thaj yeeb nyab xeeb thiab nws nyiam cob qhia lawv. (Lukas 10:1, 19-21) Yexus tus cwjpwm ua rau nws cov thwjtim tsis ntshai nug txog ib yam dabtsi li. Yexus kuj nug lawv thiab rau qhov nws xav paub seb lawv xav li cas. (Mathais 16:13-16) Yog rau siab ywg dej, tej zaub yuav loj hlob mos nyoos, cov tubtxib txojkev ntseeg kuj loj hlob li ntawd thiab. Lawv ua tib zoo kawm tej uas Yexus qhia lawv thiaj ua tau tes haujlwm zoo heev.

Ua siab zoo luag thiaj tsis ntshai los nrog koj tham

Mob siab ua neeg nquag

Txo hwjchim thiab sib zog ua haujlwm *

11. Peb yuav tsum xav txog cov lus nug twg?

11 Koj puas tuav ib tes haujlwm twg? Yog koj tuav no ces xav txog cov lus nug no: ‘Kuv coj tus cwjpwm zoo li cas tom haujlwm thiab hauv tsev? Luag puas nyiam nrog kuv ua haujlwm lossis nrog kuv nyob hauv tsev? Lwm tus puav ntshai los nug kuv? Kuv puas kam mloog tej uas lawv hais?’ Peb tsis xav zoo li cov Falixais. Thaum tibneeg tsis ntseeg lawv tej lus qhia, lawv npau taws heev thiab tawm tsam cov uas xav txawv ntawm lawv.​—Malakaus 3:1-6; Yauhas 9:29-34.

“NEJ THIAJ YUAV TAU SO”

12-14. Vim li cas peb ho nyiam ua tes haujlwm uas Yexus muab rau peb?

12 Vim li cas peb ho nyiam ua tes haujlwm uas Yexus muab rau peb? Muaj ntau yam tiamsis cia peb mus tham ob peb yam xwb.

13 Peb muaj cov saib xyuas zoo tshaj plaws. Yehauvas yog tus uas muaj hwjchim loj kawg nkaus. Txawm li ntawd los, nws tsis yog ib tug tswv uas ua nruj ua tsiv, tsis ris peb txiaj ntsig. Tiamsis nws yeej nco ntsoov tes haujlwm uas peb ua rau nws. Nws saib peb tes haujlwm rau nqi. (Henplais 6:10) Thiab nws muab hwjchim rau peb ua tau nws tes haujlwm. (2 Kauleethaus 4:7; Kalatias 6:5) Yexus uas yog peb tus Vajntxwv kuj ua qauv qhia tias peb yuav tsum coj li cas rau lwm tus. (Yauhas 13:15) Yexus yog “tus tswv yug yaj uas muaj hwjchim loj.” Cov txwj laus uas saib xyuas peb xav xyaum nws tus qauv. (Henplais 13:20; 1 Petus 5:2) Lawv xav ua siab mos siab muag qhuab qhia peb, ua siab loj siab tuab tiv thaiv peb, thiab txhawb peb lub zog thaum lawv cob qhia peb.

14 Peb muaj tej phoojywg zoo tshaj plaws. Tsis muaj lwm pab neeg uas muaj phoojywg txawj sib hlub npaum li peb. Thiab lawv tsis muaj ib tes haujlwm uas muaj nqis npaum li peb. Peb nrog cov kwvtij nkauj muam uas coj lub neeg dawb huv thiab tsis tsab loj ua haujlwm ua ke. Lawv txawj ntau yam tiamsis lawv tsis khav theeb thiab lawv muab lwm tus saib hlob. Tsis yog lawv nrog peb ua haujlwm ua ke xwb, tiamsis lawv yog peb cov phoojywg. Lawv hlub peb heev thiab zoo siab hlo muab lawv txojsia los pauv peb txoj!

15. Peb xav li cas txog peb tes haujlwm?

15 Peb muaj tes haujlwm zoo tshaj plaws. Peb qhia tibneeg qhov tseeb txog Yehauvas. Peb kuj qhia lawv txog Xatas tej lus dag thiab. (Yauhas 8:44) Xatas tej lus dag quab yuam tibneeg thiab ua rau lawv tag kev cia siab. Nws dag tias Yehauvas yuav tsis zam txim rau peb tej kev txhaum thiab tsis muaj leejtwg hlub peb. Tej lus dag no ua rau tibneeg qaug zog! Yehauvas zam peb tej kev txhaum thaum peb mus cuag Khetos. Qhov tseeb yog li no: Yehauvas hlub peb txhua leej txhua tus heev. (Loos 8:32, 38, 39) Peb zoo siab mus pab tibneeg los paub Yehauvas thiab cia nws pab kom lawv tau lub neej zoo!

SO KOM LOS SIAV HAUV QAB YEXUS TUS QUAB MUS LI

16. Lub nra uas Yexus muab rau peb ris txawv ntawm lwm lub nra li cas?

16 Lub nra uas Yexus muab rau peb ris tsis zoo li lwm lub nra. Xws li tom qab yus mus khwv ib hnub los txog tsev, ua rau yus sab heev thiab zoo li tsis muaj qab hau dabtsi. Tiamsis tom qab peb mus ua Yehauvas thiab Khetos tes haujlwm tas, ua rau peb txaus siab tshaj plaws. Tej zaum peb mus khwv ib hnub los txog tsev sab sab los peb tseem yuav tau yuam peb tus kheej mus kev sib txoos hmo ntawd thiab. Tiamsis ntau zaus, thaum peb mus kev sib txoos tag los peb tsis nkees lawm thiab nquag dua qub. Yeej muaj ib yam li ntawd thaum peb kawm Vajlugkub thiab mus tshaj tawm. Thaum peb sib zog ua kam tiag, peb yeej so los siav thiab nquag tuaj!

17. Peb yuav tsum paub li cas txog peb lub zog?

17 Peb yuav tsum paub tias peb lub zog txawj ntaug. Yog li ntawd, peb yuav tsum ua tib zoo xav txog tej uas peb siv lub dag zog mus ua. Xws li mus khwv kom tau ub tau no ntau ntau. Muaj ib tug txivneej nplua nuj los nug Yexus tias: “Kuv yuav ua li cas kuv thiaj tau txojsia uas ntev dhawv mus ibtxhis?” Tus txivneej ntawd twb coj nws lub neej raws li txoj Kevcai lawm, thiab nws yeej yog ib tug neeg zoo rau qhov Malakau sau tias: “Yexus hlub tus ntawd.” Yexus hais rau nws tias: “Koj cia li rov mus muab koj tej qhov txhia chaw muag huv tibsi . . . koj cia li tuaj nrog kuv mus.” Tus txivneej yeej xav nrog Yexus kawg. Tiamsis nws tsis kam tso nws tej qhov txhia chaw tseg. (Malakaus 10:17-22) Vim nws muab “nyiaj txiag saib hlob” dua nws thiaj li tsis kam kwv Yexus tus quab. (Mathais 6:24) Yog koj yog tus txivneej ntawd, koj yuav ua li cas?

18. Zoo rau peb ib sij ua dabtsi thiab yog vim li cas?

18 Zoo rau peb ib sij soj ntsuam peb tus kheej seb peb muab dabtsi tso ua ntej hauv peb lub neej. Vim li cas peb yuav tsum li no? Vim tias peb xav paub seb peb puas siv peb lub dag zog kom muaj nqis. Ib tug tub hluas hu ua Malakau (Mark) hais tias: “Tau ntau xyoo, kuv xav tias kuv yeej ua lub neej yoojyim xwb. Kuv ua ib tug tho kev tiamsis kuv pheej xav ntsoov qhov uas mus khwv nyiaj txiag kom tau lub neej zoo. Kuv tsis paub tias ua cas kuv pheej tsis txaus siab rau kub lub neej li. Thaum kuv ua tib zoo soj ntsuam kuv mam ras tias kuv tsuas xam pom tej uas kuv lub siab ntshaw thiab tsuas muab lub dag zog uas seem los ua Yehauvas tes haujlwm xwb.” Malakau hloov nws txojkev xav thiab nws lub neej nws thiaj li ua tau Yehauvas tes haujlwm ntau dua qub. Nws hais ntxiv tias: “Tej thaud kuv yeej txhawj txog nyiaj txiag thiab tiamsis vim Yehauvas thiab Yexus nkawd pab kuv, kuv thiaj li tau hau ntsoov tau rau kuv txojkev teev tiam Yehauvas.”

19. Vim li cas thiaj tseem ceeb heev rau peb ua raws nraim li Yehauvas hais kom peb ua?

19 Yog peb ua 3 qhov no, peb yuav so los siav hauv qab Yexus tus quab mus li: Qhov 1, ua raws nraim li Yehauvas hais kom peb ua. Tes haujlwm uas peb ua yog Yehauvas li, yog li ntawd peb yuav tsum ua raws nraim li nws hais kom peb ua xwb. Peb yog cov tubtxib, Yehauvas yog tus Tswv. (Lukas 17:10) Yog peb pheej ua nws tes haujlwm raws li peb xav ua xwb ces yuav nyuaj heev rau peb. Txawm yog ib tug nyuj muaj zog heev los, yog tus tswv rub nws tus quab mus rau sab xis tiamsis nws pheej rub mus rau sab laug ces nws yuav sab heev lossis raug mob los kuj muaj. Tiamsis yog peb ua Yehauvas tes haujlwm raws nraim li Yehauvas hais kom peb ua xwb ces peb yuav muaj peevxwm ua tau tej yam uas peb xav tias yuav ua tsis tau. Nco ntsoov tias tsis muaj leejtwg txwv tau Yehauvas tes haujlwm kom tsis muaj tiav!​—Loos 8:31; 1 Yauhas 4:4.

20. Ua li cas peb thiaj yuav zoo siab hlo kwv Yexus tus quab?

20 Qhov 2, xam pom Yehauvas. Peb zoo siab hlo kwv Yexus tus quab rau qhov peb xav kom peb Leejtxiv Yehauvas tau koob meej. Tiam uas Yexus nyob, cov uas xam pom lawv tus kheej thiab siab hlob, tsis ntev xwb lawv tsis zoo siab thiab tso Yexus tus quab tseg lawm. (Yauhas 6:25-27, 51, 60, 66; Filipis 3:18, 19) Tiamsis cov uas hlub Vajtswv thiab hlub lawv cov kwvtij zej zog zoo siab hlo kwv Yexus tus quab mus tas lawv sim neej thiab cia siab tias lawv yuav tau nrog Yexus nyob saum ntuj. Zoo ib yam li lawv, yog peb xam pom Yehauvas ces peb yuav zoo siab hlo kwv Yexus tus quab.

21. Raws li Mathais 6:31-33, peb ntseeg tias Yehauvas yuav ua li cas?

21 Qhov 3, muaj kev ntseeg ruaj nreeg. Peb twb txiav txim siab lawm tias peb yuav siv peb lub neej los ua Yehauvas tes haujlwm. Yexus ceeb toom tias peb yuav raug kev tawm tsam. Tiamsis txawm peb yuav raug tawm tsam li cas los peb ntseeg tias Yehauvas yuav pab peb thev dhau. Peb yim thev, peb txojkev ntseeg yim ruaj khov. (Yakaunpaus 1:2-4) Peb yeej ntseeg tias Yehauvas yuav tsis cia peb tu ncua tej uas peb cheem tsum, Yexus yuav saib xyuas peb, thiab peb cov kwvtij nkauj muam yuav txhawb peb lub zog. (Nyeem Mathais 6:31-33; Yauhas 10:14; 1 Thexalaunikes 5:11) Txawm peb yuav raug li cas los, peb yeej tsis tu ncua ib yam dabtsi li!

22. Peb zoo siab txog dabtsi?

22 Tus pojniam uas Yexus kho yeej so los siav rau hnub ntawd. Tiamsis yuav kom nws so los siav mus li, nws yuav tsum los ua Khetos ib tug thwjtim. Koj xav, nws ua li cas xwb? Yog nws mus kwv Yexus tus quab, ntshe nws twb txais tau nqi zog thiab nrog Yexus nyob saum ntuj lawm! Txawm nws tso dabtsi tseg mus ua Khetos ib tug thwjtim los, nws tsis khuvxim li. Txawm peb cia siab tias yuav tau nyob mus ib txhis saum ntuj lossis hauv ntiajteb los, peb yeej zoo siab heev tias peb tau mus cuag Yexus!

ZAJ NKAUJ 13 Xyaum Li Khetos

^ nqe 5 Yexus hais kom peb mus cuag nws. Peb yuav mus cuag nws li cas? Hauv zaj no, peb yuav teb lo lus nug no thiab rov mus kawm dua tias yog peb nrog Khetos ua haujlwm, peb yuav tau so los siav li cas.

^ nqe 60 COV DUAB: Yexus ua ntau yam los pab lwm tus so los siav.

^ nqe 66 COV DUAB: Ib yam li Yexus, ib tug kwvtij kuj ua ntau yam los pab lwm tus so los siav thiab.