Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

ZAJ KAWM 35

Yehauvas Saib Nws Cov Tubtxib Txo Hwjchim Rau Nqi

Yehauvas Saib Nws Cov Tubtxib Txo Hwjchim Rau Nqi

“Vajtswv pub koob hmoov rau tus uas txo hwjchim.”​—1 PETUS 5:5.

ZAJ NKAUJ 48 Nrog Nraim Yehauvas Txhua Hnub

ZAJ NO THAM TXOG DABTSI? *

1. Yehauvas xav li cas txog cov uas txo hwjchim? Piav seb.

YEHAUVAS hlub cov uas txo hwjchim. Tsuas yog cov uas txo hwjchim thiaj yuav muaj tau kev sib raug zoo nrog nws xwb. Tsis tas li ntawd, “Vajtswv tawmtsam tus uas khav theeb.” (1 Petus 5:5) Peb sawvdaws xav ua rau Yehauvas zoo siab thiab xav kom nws nyob ze peb. Vim li no thiaj zoo rau peb xyaum ua neeg txo hwjchim.

2. Hauv zaj no, peb yuav kawm txog dabtsi?

2 Hauv zaj no peb yuav kawm txog 3 lo lus nug no: Txo hwjchim yog li cas tiag? Vim li cas peb yuav tsum xyaum ua neeg txo hwjchim? Thaum twg yuav tsis yoojyim txo hwjchim? Peb yuav kawm tias thaum peb xyaum ua neeg txo hwjchim yuav pab tau peb lub neej thiab peb yuav ua rau Yehauvas zoo siab heev.​—Pajlug 27:11; Yaxayas 48:17.

TXO HWJCHIM YOG LI CAS TIAG?

3. Txo hwjchim yog li cas tiag?

3 Tus neeg txo hwjchim tsis xav tias nws tseem ceeb dua lwm tus thiab tsis khav theeb. Phau Vajlugkub hais tias tus neeg txo hwjchim paub tias Vajtswv Yehauvas yog tus loj dua ntais. Thiab nws paub tias muaj tej yam lwm tus yuav paub lossis txawj dua nws.​—Filipis 2:3, 4.

4, 5. Txawm tus neeg zoo li nws txo hwjchim los, vim li cas ho tsis yog nws txo hwjchim tiag?

4 Tibneeg ib txhia zoo li lawv yog neeg txo hwjchim sab nraud tiamsis lawv tsis txo hwjchim hauv lawv lub siab. Lawv muaj tus xeeb ceem txaj muag thiab tsis hais lus. Lossis lawv niam lawv txiv ib txwm cob qhia kom lawv ua li ntawd xwb. Tiamsis tiag mas lawv yog ib tug neeg khav theeb heev. Ntev mus ntev tuaj, lawv lub siab khav theeb yeej yuav tawm los rau sawvdaws pom.​—Lukas 6:45.

5 Tiamsis muaj ib txhia, zoo li lawv tsis txaj muag thiab lawv xav tau li cas hais kiag li ntawv tiamsis lawv kuj tsis yog neeg khav theeb. (Yauhas 1:46, 47) Cov uas tsis txaj muag yuav tau ceev faj tsis txhob ntseeg lawv tus kheej heev dhau, tsam lawv ho xyaum tau lub siab khav theeb. Txawm peb txaj muag tsis txaj los, peb txhua tus yuav tau sib zog xyaum ua neeg txo hwjchim.

Tus tubtxib Paulus txo hwjchim thiab tsis xav tias nws tseem ceeb dua lwm tus (Saib nqe 6) *

6. Raws li 1 Kauleethaus 15:10, tus tubtxib Paulus tus qauv pab tau peb li cas?

6 Cia peb kawm txog tus timthawj los yog tus tubtxib Paulus. Yehauvas siv nws mus tsim tsa tej koom txoos ib lub nroog rau ib lub. Tej zaud tag nrho Yexus cov tubtxib nws yog tus tshaj tawm ntau dua. Tiamsis Paulus tsis tsab ua tus loj tshaj nws cov kwvtij. Nws hais tias: “Kuv yog tus uas muaj lub hwjchim nqis dua cov timthawj huv tibsi, kuv tsis tsimnyog tau lub npe hu ua timthawj, rau qhov kuv tau tsimtxom cov ntseeg Vajtswv lawm.” (1 Kauleethaus 15:9) Nws hais ntxiv tias qhov uas nws nrog Yehauvas sib raug zoo tsuas yog vim Yehauvas txojkev hlub xwb, tsis yog vim nws tseem ceeb heev lossis nws ua tau ntau yam. (Nyeem 1 Kauleethaus 15:10.) Paulus yog ib tug neeg txo hwjchim heev. Thaum nws sau tsab ntawv mus rau cov uas ntseeg Yexus Khetos lossis cov Khixatia hauv Kauleethaus, txawm ib txhia hauv lawv pawg ntseeg lossis lub koom txoos thuam nws los, nws yeej tsis khav txog nws tus kheej!​—2 Kauleethaus 10:10.

Khalaus Khalais yog ib tug ntawm Pab Uas Ntaus Thawj thiab nws yog ib tug kwvtij txo hwjchim heev (Saib nqe 7)

7. Ib tug kwvtij uas nto moo heev tau ua li cas, peb thiaj paub tias nws txo hwjchim heev?

7 Ib tug kwvtij uas txo hwjchim heev yog Kwvtij Khalaus Khalais (Karl Klein). Nws tau ua ib tug hauv Pab Uas Ntaus Thawj thiab nws piav txog nws lub neej hauv Phau Tsom Faj. Nws piav txog ntau yam uas nws ua tsis tau zoo thiab tej teeb meem uas nws muaj. Xws li thawj zaug nws mus tshaj tawm ib lub tsev rau ib lub xyoo 1922 mas nyuaj heev rau nws, nws cia li tso tseg tsis tshaj tawm tau li 2 xyoos. Tom qab ntawd thaum nws mus ua haujlwm hauv Npe-ee muaj ib tug kwvtij los ntuas nws, ua rau nws khaws chim tau ib ntus. Tsis tas li ntawd xwb, nws nyuaj siab thiab muaj kev txhawj xeeb heev ua rau nws muaj mob tiamsis tsis ntev tom qab ntawd nws rov zoo lawm. Txawm muaj tej no los, nws kuj tau ua ntau yam haujlwm zoo thiab tseem ceeb heev. Thiab txawm Kwvtij Khalais nto moo heev los, nws tsis txaj muag qhia tag nrho tej no! Qhov no qhia tias nws txo hwjchim heev. Cov kwvtij nkauj muam coob tus nyiam nyeem txog Kwvtij Khalais lub neej heev rau qhov nws tsis zais siab li. *

VIM LI CAS PEB YUAV TSUM XYAUM UA NEEG TXO HWJCHIM?

8. Raws li 1 Petus 5:6, vim li cas peb paub tias qhov uas txo hwjchim ua rau Yehauvas zoo siab?

8 Peb xav ua neeg txo hwjchim vim peb xav ua rau Yehauvas zoo siab. Qhov no yog qhov tseem ceeb tshaj. Tus tubtxib Paulus qhia meej li no. (Nyeem 1 Petus 5:6.) Phau ntawv “Come Be My Follower” (“Cia Li Tuaj Nrog Kuv Mus”) hais tias: “Kev khav theeb zoo li tshuaj lom neeg, ua rau tus neeg tsis taus lawm. Txawm tus neeg khav theeb txawj ntse npaum li cas los, Vajtswv saib nws zoo li tus neeg raug lom ua tsis tau haujlwm lawm. Tiamsis nws tsis saib tus txo hwjchim zoo li ntawd. Txawm tus txo hwjchim yuav tsis txawj pe tsawg los, Yehauvas siv tau nws. Yehauvas zoo siab hlo muab nqi zog rau cov uas txo hwjchim.” * Qhov uas zoo tshaj plaws yog qhov uas peb ua rau Yehauvas zoo siab!​—Pajlug 23:15.

9. Yog peb ua neeg txo hwjchim, vim li cas lwm tus yuav ncawg peb?

9 Thaum peb txo hwjchim, tsis yog peb ua rau Yehauvas zoo siab xwb tiamsis kuj yuav pab tau peb ntau yam thiab. Yog peb txo hwjchim lwm tus yuav ncawg peb. Yog vim li cas? Cia li xav seb koj nyiam nrog tus neeg zoo li cas. (Mathais 7:12) Peb yeej tsis nyiam nrog tus neeg uas pheej kom luag ua li nws hais xwb thiab tsis kam mloog lwm tus li. Tiamsis peb nyiam nrog cov kwvtij nkauj muam uas “ib leeg hlub ib leeg ib yam li kwvtij sib hlub. Ib leeg pab ib leeg thiab ib leeg saib taus ib leeg.” (1 Petus 3:8) Yog peb twb nyiam nrog tus uas zoo li ntawd ces yog peb ua neeg txo hwjchim, luag kuj yuav nyiam nrog peb thiab.

10. Ua cas cov uas txo hwjchim muaj kev kaj siab dua?

10 Ua neeg txo hwjchim kuj ua rau peb lub neej kaj siab dua. Xws li thaum peb pom lossis raug tej yam uas peb xav tias tsis ncaj. Vim li no, tus vajntxwv Xalumoos thiaj hais tias: “Kuv pom cov neeg ua qhev caij nees thiab cov nomtswv mus kotaw ib yam li cov qhev.” (Tej Lus Qhia 10:7) Tej thaud, cov neeg uas txawj ntse tsis muaj leejtwg qhuas hlo li tiamsis cov uas tsis paub dabtsi luag ho niaj hnub qhuas. Txawm li ntawd los, Xalumoos hais tias zoo rau peb txaus siab rau lub neej peb muaj tamsim no dua li pheej chim tias lub neej tsis zoo li lub siab xav. (Tej Lus Qhia 6:9) Yog peb txo hwjchim ces txawm peb lub neej yuav zoo li cas los peb yuav txaus siab.

THAUM TWG YUAV TSIS YOOJYIM TXO HWJCHIM?

Vim li cas tsis yoojyim rau peb txo hwjchim thaum zoo li no? (Saib nqe 11, 12) *

11. Vim li cas peb yuav tsum txo hwjchim thaum lwm tus qhuab ntuas peb?

11 Txhua txhua hnub, peb yuav tsum neeg txo hwjchim. Xws li thaum lwm tus qhuab ntuas peb. Nco ntsoov tias txog txij luag ntuas yus los ntshe yus yeej ua yuam kev lawm tiag. Thaum lwm tus ntuas peb, peb yeej tsis nyiam. Tej zaud peb tseem thuam nws lossis thuam tej uas nws hais. Tiamsis yog peb ua neeg txo hwjchim ces peb yuav tsis chim.

12. Raws li Pajlug 27:5, 6, thaum lwm tus qhuab ntuas peb, vim li cas peb yuav tsum ris nws txiaj ntsig?

12 Tus neeg txo hwjchim yuav ris luag txiaj ntsig thaum lwm tus qhuab ntuas nws. Muab xav li no: Koj mus kev sib txoos es koj nrog ob peb tug kwvtij sib tham tag, muaj ib tug los ntxhi twjywm rau koj tias koj muaj zaub mov daig hniav. Yeej ua rau koj txaj muag heev. Tiamsis koj kuj zoo siab uas nws pab qhia koj thiab, puas yog? Tej zaum koj tseem xav tias ua cas ho tsis muaj leejtwg qhia koj thaum ntxov! Zoo ib yam li ntawd, thaum peb ua yuam kev es ib tug kwvtij tsis ntshai los ntuas peb, peb yuav tsum txo hwjchim thiab ris nws txiaj ntsig. Tsis txhob xav tias nws yog peb tus yeeb ncuab tiamsis yog peb tus phoojywg.​—Nyeem Pajlug 27:5, 6; Kalatias 4:16.

Vim li cas peb yuav tsum txo hwjchim thaum lwm tus tau ib tes haujlwm? (Saib nqe 13, 14) *

13. Thaum lwm tus tau ib tes haujlwm hauv lub koom txoos peb yuav ua neeg txo hwjchim li cas?

13 Thaum lwm tus tau txais ib tes haujlwm. Ib tug txwj laus hu ua Ntsexeem (Jason) hais tias: “Thaum kuv pom lwm tus tau ib tes haujlwm, muaj tej thaud kuv xav tias ua li cas kuv ho tsis tau.” Koj puas tau xav dua li ntawd ib zaug li? Qhov uas peb xav ua haujlwm ntau ntxiv rau Yehauvas yeej yog ib qho zoo heev. (1 Timautes 3:1) Tiamsis peb yuav tsum ceev faj tsam peb muab xav ntau dhau lawm. Yog peb tsis ceev faj ces tej zaum peb yuav pib khav theeb. Piv txwv li no, ib tug kwvtij Khixatia xav tias tsuas yog nws tib leeg xwb thiaj li yuav ua tau ib txoj haujlwm hauv lub koom txoos. Lossis nws tus pojniam xav tias, ‘Kuv tus txiv tseem paub tes haujlwm ntawd zoo tshaj tus kwvtij tod!’ Yog peb ua neeg txo hwjchim tiag ces peb yuav tsis xav li ntawd.

14. Mauxes tus qauv pab tau peb li cas thaum lwm tus tau txais ib tes haujlwm?

14 Mauxes tus qauv yuav pab tau peb thaum lwm tus tau txais ib tes haujlwm. Mauxes saib nws tes haujlwm ua tus coj haiv neeg Yixalayees muaj nqis heev. Thaum Yehauvas qee Mauxes tes haujlwm rau lwm cov los pab nws, nws ua li cas xwb? Nws tsis khib. (Teev Npe 11:24-29) Mauxes kuj txo hwjchim muab ib txhia kev tu plaub ntug tso cia rau lwm cov pab tu thiab. (Khiav Dim 18:13-24) Twb yog li no, thiaj li muaj coob tus txivneej los ua haujlwm pab cov Yixalayees, lawv thiaj li tsis tau tos ntev ntev mam li tau kev tu plaub ntug. Qhov uas Mauxes ua li no qhia tias nws txhawj txog tej uas yuav pab luag tshaj li tes haujlwm uas nws tuav. Mauxes tso tau ib tug qauv zoo kawg nkaus rau peb! Nco ntsoov tias yog peb xav kom Yehauvas siv tau peb, qhov uas peb txo hwjchim tseem ceeb tshaj li qhov uas peb txawj ntse. Txawm Yehauvas yog tus siab tshaj plaws los nws tseem “pub koob hmoov rau tus uas txo hwjchim.”​—1 Petus 5:5.

15. Cov kwvtij nkauj muam coob tus lub neej tau hloov li cas?

15 Thaum peb lub neej hloov lawm. Xyoo puav dhau los no, ib co kwvtij nkauj muam uas twb ua haujlwm rau Yehauvas tau ntau xyoo lawm los yuav tau hloov lawv tes haujlwm. Xws li xyoo 2014, lub koom haum hloov tsis muaj tes haujlwm saib xyuav cheeb tsam lawm. Lub koom haum thiaj muab lwm yam haujlwm puv ntoob rau cov kwvtij saib xyuas cheeb tsam thiab lawv cov pojniam ua. Tib xyoos ntawd, lub koom haum kuj hloov tias cov kwvtij saib xyuas thaj tsam uas muaj hnub nyoog li 70 xyoo rov saud yuav tau so tsis ua tes haujlwm ntawd lawm. Tus kwvtij dhia haujlwm ntawm pab txwj laus los, yog muaj 80 xyoo rov saud lawd yuav tau so tsis ua tes haujlwm ntawd lawm thiab. Tsis tas li ntawd xwb, ob peb xyoos tas los no, lub koom haum muab cuab kwvtij Npe-ee ib txhia xa mus ua cov tho kev. Hos ib txhia tso tsis ua lawv tes haujlwm tshwj xeeb puv ntoob lawm vim lawv muaj mob muaj nkeeg, yuav tau mus pab lawv tsev neeg, lossis muaj lwm yam.

16. Thaum cov kwvtij nkauj muam lub neej hloov, lawv txo hwjchim li cas?

16 Yeej nyuaj heev rau cov kwvtij nkauj muam no hloov lawv tes haujlwm. Ib txhia ua tes haujlwm uas lawv nyiam heev tau ntau xyoo. Thaum lawv tau hloov mus ua tes haujlwm tshiab, lawv tsis qab siab ua vim lawv tseem khuvxim lawv tes haujlwm qub. Tiamsis tom qab lawv ua tes haujlwm tshiab tau ib ntus, lawv muaj siab ua lawm. Vim li cas? Vim lawv hlub Yehauvas heev. Lawv tau muab lawv lub neej cob rau Yehauvas tsis yog cob rau ib tes haujlwm twg. (Kaulauxais 3:23) Yog li ntawd, txawm Yehauvas muab tes haujlwm twg rau lawv ua los lawv yeej zoo siab hlo ua. Lawv muab lawv “tej kev nyuaj siab huv tibsi tso plhuav rau Vajtswv” rau qhov lawv paub tias nws mob siab lawv.​—1 Petus 5:6, 7.

17. Vim li cas peb thiaj li zoo siab tias phau Vajlugkub txhawb kom peb xyaum ua neeg txo hwjchim?

17 Peb zoo siab heev uas phau Vajlugkub txhawb kom peb xyaum ua neeg txo hwjchim. Thaum peb ua neeg txo hwjchim yuav pab tau peb thiab pab tau lwm tus. Txawm peb lub neej yuav zoo li cas los peb yuav thev taus. Qhov uas tseem ceeb tshaj plaws yog qhov uas peb nyob ze peb Leej Txiv saum ntuj. Peb zoo siab heev tias txawm Yehauvas “yog tus Vajtswv uas muaj hwjchim loj kawg nkaus” los, nws tseem hlub nws cov tub qhe uas txo hwjchim thiab saib lawv rau nqis!​—Yaxayas 57:15.

ZAJ NKAUJ 4 Yehauvas Yog Kuv Tus Tswv Yaj

^ nqe 5 Tseem ceeb heev rau peb ua neeg txo hwjchim. Txo hwjchim yog li cas tiag? Vim li cas peb yuav tsum xyaum ua neeg txo hwjchim? Thaum twg yuav tsis yoojyim txo hwjchim? Zaj no peb yuav kawm txog cov lus nug no.

^ nqe 7 Mus saib zaj “Jehovah Has Dealt Rewardingly With Me” hauv Phau Tsom Faj Askiv, lub 10 Hli tim 1, 1984.

^ nqe 53 COV DUAB: Thaum tus tubtxib Paulus mus xyuas ib tug kwvtij tom nws tsev, nws txo hwjchim los nrog sawvdaws ua ke tsis hais cov laus cov hluas tibsi.

^ nqe 57 COV DUAB: Ib tug kwvtij laus ua zoo mloog tus kwvtij hluas siv Vajlugkub los ntuas nws.

^ nqe 59 COV DUAB: Tus kwvtij laus tsis khib thaum tus kwvtij hluas tau ua ib tes haujlwm hauv lub koom txoos.