Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

ZAJ KAWM 37

Rau Siab Ntso Mus Tshaj Tawm Txoj Xov Zoo

Rau Siab Ntso Mus Tshaj Tawm Txoj Xov Zoo

“Mus cog qoobloo thaum sawv ntxov thiab thaum yuav tsaus ntuj.”​—TEJ LUS QHIA 11:6.

ZAJ NKAUJ 64 Xyiv Fab Hlo Koom Tes Sau Qoob Loo

ZAJ NO THAM TXOG DABTSI? *

1, 2. Ua cas thiaj muab Tej Lus Qhia 11:6 piv rau kev tshaj tawm txoj xov zoo?

NYOB tej lub tebchaws, tibneeg xav paub ntxiv thaum lawv hnov txoj xov zoo. Hos nyob rau tej lub tebchaws, tibneeg tsis xav paub txog Vajtswv thiab phau Vajlugkub. Cov neeg nyob koj thaj tsam zoo li cas xwb? Txawm lawv zoo li cas los Yehauvas xav kom peb rau siab ntso mus tshaj tawm mus txog thaum Yehauvas hais tias tes haujlwm no tiav lawm.

2 Yehauvas twb teem caij teem nyoog lawm tias thaum twg peb yuav tsis mus tshaj tawm lawm, “thaum ntawd lub sijhawm kawg yuav los txog.” (Mathais 24:14, 36, TT ) Yog li ntawd peb yuav ua li cas peb thiaj rau siab ntso mus tshaj tawm txoj xov zoo mus txog thaum Yehauvas hais tias tes haujlwm no tiav lawm?​—Nyeem Tej Lus Qhia 11:6.

3. Zaj no peb yuav kawm txog dabtsi?

3 Zaj kawm tas los no, peb tham txog 4 yam uas yuav pab kom peb txawj tshaj tawm txoj xov zoo. (Mathais 4:19) Zaj no peb yuav tham txog 3 yam uas yuav pab kom peb rau siab ntso mus tshaj tawm, txawm tias peb yuav ntsib teeb meem li cas los xij. Peb yuav kawm seb vim li cas peb yuav tsum (1) rau siab ntso tshaj tawm txoj xov zoo, (2) ua siab ntev, thiab (3) muaj kev ntseeg ruaj khov.

RAU SIAB NTSO TSHAJ TAWM TXOJ XOV ZOO

4. Vim li cas peb thiaj yuav tsum rau siab ua tes haujlwm uas Yehauvas muab rau peb?

4 Yexus qhia nws cov thwjtim tias nyob rau lub sijhawm kawg tibneeg yuav zoo li cas thiab yuav muaj dabtsi tshwm sim. Nws paub tias tej no yuav ua rau nws cov thwjtim tsis mob siab mus tshaj tawm txoj xov zoo. Nws thiaj hais rau lawv tias: “Nej yuav tsum ceevfaj zov tos.” (Mathais 24:42) Nyob rau Nau-es tiam, muaj ntau tsav ntau yam ua rau tibneeg tsis xav mloog Nau-es tej lus ceeb toom. Yog peb tsis ceev faj ces tej uas tab kaum cov neeg nyob Nau-es tiam yuav tab kaum peb thiab. (Mathais 24:37-39; 2 Petus 2:5) Twb yog vim li ntawd peb yuav tsum rau siab ua tes haujlwm uas Yehauvas muab rau peb.

5. Raws li Tes Haujlwm 1:6-8, txoj xov zoo yuav raug muab tshaj tawm deb npaum li cas?

5 Niaj hnub nimno peb yuav tsum rau siab ntso mus tshaj tawm txoj xov zoo txog Vajtswv lub Nceeg Vaj. Yexus hais tias thaum nws tuag lawm nws cov thwjtim tseem yuav mus tshaj tawm thiab lawv yuav tshaj tawm ntau dua nws. (Yauhas 14:12) Thaum Yexus tuag lawm nws ib co thwjtim txawm rov qab mus ntaus ntses. Thaum Yexus sawv rov los, nws ua txuj ci kom nws cov thwjtim ntaus tau ntses ntau ntau thiab qhia rau lawv tias txoj haujlwm mus tshaj tawm thiab mus coj tibneeg los ua nws cov thwjtim tseem ceeb tshaj lwm txoj haujlwm huv tibsi. (Yauhas 21:15-17) Ua ntej Yexus rov mus saum ntuj, nws hais rau nws cov thwjtim tias tes haujlwm tshaj tawm no tsis yog yuav muab tshaj tawm hauv Yixalayees xwb tiamsis yuav muab tshaj tawm thoob qab ntuj khwb. (Nyeem Tes Haujlwm 1:6-8.) Ntau xyoo tom qab ntawd, Yexus ua rau tus tubtxib Yauhas pom tej uas yuav muaj tshwm sim rau “tus Tswv hnub.” * Ib yam uas Yauhas pom yog ib tug tubtxib saum ntuj “coj Txojmoo Zoo uas nyob mus ibtxhis los qhia rau tej neeg uas nyob thoob plaws hauv lub qab ntuj no, tsis hais haivneeg twg, xeem twg thiab cov neeg uas hais yam lus twg.” (Tshwmsim 1:10; 14:6) Qhov no qhia tias Yehauvas xav kom peb tshaj tawm txoj xov zoo mus thoob plaws ntiajteb mus txog thaum nws hais tias tes haujlwm no tiav lawm.

6. Yuav ua li cas peb thiaj rau siab ntso mus tshaj tawm?

6 Thaum peb xav txog tej uas Yehauvas tau ua los pab peb ces peb yuav rau siab tshaj tawm txoj xov zoo. Yehauvas tau muab zaub mov ntawm sab kev ntseeg rau peb ntau heev xws li tej ntaub ntawv Vajlugkub uas luam tawm thiab nyob hauv peb tej twj, tej suab kaw thiab tej yeeb yaj kiab, thiab tej uas muab tso rau hauv Yehauvas Cov Timkhawv Tshooj TV. Hauv peb lub vej xaij los peb muaj ntau tshaj 1,000 yam lus! (Mathais 24:45-47) Tibneeg niaj hnub nimno tsis muaj kev sib haum xeeb vim lawv nyias txhawb nyias ib tug nom tswv, nyias muaj nyias ib txojkev ntseeg, thiab muaj ib co nplua nuj hos ib co txom nyem. Tiamsis Vajtswv cov tub qhe tshaj li 8 plhom leej ua tau ib cuab kwvtij thiab koom tau ib lub siab. Xws li hnub tim 19 lub 4 Hlis ntuj xyoo 2019, Yehauvas Cov Timkhawv thoob qab ntuj saib tib zaj yeeb yaj kiab txhais ua ntau yam lus uas tham txog nqi Vajlugkub rau hnub ntawd hauv phau Niaj Hnub Tshawb Nrhiav Phau Vajlugkub. Hmo ntawd muaj li 20,919,041 tus neeg ua kevcai nco txog Yexus txojkev tuag. Yeej yog ib qho koob hmoov uas peb tau pom tej no thiab tau nrog Vajtswv cov neeg mus tshaj tawm txoj xov zoo. Yog peb xav ntsoov txog tej koob hmoov no ces peb yuav rau siab ntso mus tshaj tawm txoj xov zoo txog Vajtswv lub Nceeg Vaj.

Yexus yeej tsis cia ib yam dabtsi los tab kaum nws txojkev tshaj tawm (Saib nqi 7)

7. Yexus tus qauv pab kom peb rau siab ntso mus tshaj tawm li cas?

7 Ib qho uas yuav pab peb rau siab ntso mus tshaj tawm yog qhov uas peb xyaum Yexus tus qauv. Yexus yeej tsis cia ib yam dabtsi los tab kaum nws kom nws mus tshaj tawm tsis tau txoj xov zoo. (Yauhas 18:37) Thaum Xatas hais tias nws yuav muab ‘tagnrho tej tebchaws hauv qab ntuj no thiab tej kev vammeej hauv tej tebchaws’ rau Yexus los Yexus yeej tsis kam yuav li. (Mathais 4:8, 9) Thaum tibneeg yuav muab Yexus tsa ua ib tug vajntxwv kav lawv los nws tsis kam ua. (Yauhas 6:15) Nws tsis ntshaw lub neej vam meej lossis ntshai thaum luag tej tawm tsam nws. (Lukas 9:58; Yauhas 8:59) Tus tubtxib Paulus txhawb cov Khixatia kom lawv xyaum Yexus tus qauv lawv thiaj yuav “tsis poob siab lossis tso Yexus tseg.” (Henplais 12:3) Yog peb nco ntsoov Paulus cov lus no ces txawm peb txojkev ntseeg raug sim los peb yuav rau siab ntso mus tshaj tawm.

UA SIAB NTEV

8. (1) Tus neeg siab ntev zoo li cas? (2) Vim li cas niaj hnub nimno los peb yuav tsum ua siab ntev?

8 Tus neeg siab ntev ua tau siab tus yees tos kom teeb meem dhau mus. Peb yuav tau ua siab ntev thaum peb tos tej kev phem kev lim hiam kom ploj mus. Peb yuav tau ua siab ntev thaum peb tos ntsoov ib yam uas peb xav tau. Tus cev Vajtswv lus Hanpakus tos ntsoov hnub uas tsis muaj kev phem kev lim hiam hauv tebchaws Yudas. (Hanpakus 1:2) Yexus cov thwjtim vam tias lub Nceeg Vaj “yuav cia li tshwm plaws los” thiab cawm lawv dim ntawm tseem fwv Loos txojkev tshwj hwm. (Lukas 19:11, TT ) Peb tos ntsoov hnub uas Vajtswv lub Nceeg Vaj yuav rhuav tshem kev phem kev lim hiam thiab hnub uas tsuas muaj cov uas mloog Vajtswv lus lawm xwb. (2 Petus 3:13) Tiamsis peb yuav tsum ua siab ntev tos Yehauvas. Peb yuav tham ntxiv seb Yehauvas yuav pab peb ua siab ntev li cas.

9. Ua li cas peb thiaj paub tias Yehauvas siab ntev?

9 Hais txog ua siab ntev mas Yehauvas tso tau tus qauv zoo tshaj plaws rau peb xyaum. Yehauvas muab sijhawm ntau txaus rau Nau-es ua lub nkoj thiab rau nws “qhia txojkev ncaj ncees.” (2 Petus 2:5; 1 Petus 3:20) Yehauvas ua siab ntev mloog Anplahas thaum nws nug tas los nug thiab txog qhov uas Yehauvas yuav rhuav tshem cov neeg phem hauv lub nroog Xaudoos thiab Kaumaulas. (Chivkeeb 18:20-33) Yehauvas ua siab ntev heev rau haivneeg Yixalayees uas tawv ncauj tsis mloog lus tau ntau pua xyoo. (Nehemis 9:30, 31) Peb pom tias Yehauvas ua siab ntev heev rau cov uas nws xav coj los uas nws cov phoojywg kom lawv “nyias muab nyias tej kev txhaum huv tibsi tso povtseg.” (2 Petus 3:9; Yauhas 6:44; 1 Timautes 2:3, 4) Yehauvas tus qauv qhia rau peb tias yeej tsim nyog peb ua siab ntev thaum peb mus tshaj tawm thiab mus qhia Vajlugkub. Hauv phau Vajlugkub, Yehauvas kuj muab lus piv txwv los qhia peb ua siab ntev thiab.

Zoo ib yam li tus neeg ua liaj ua teb, peb yuav tsum rau siab ntso ua peb tes haujlwm thiab ua siab ntev tos (Saib nqi 10-11)

10. Tus neeg ua liaj ua teb hauv Yakaunpaus 5:7, 8 qhia peb li cas?

10 Nyeem Yakaunpaus 5:7, 8. Zaj lus piv txwv txog tus neeg ua liaj ua teb qhia tias peb yuav tau ua siab ntev. Muaj tej yam qoob loo loj hlob sai. Hos muaj tej yam xws li txiv hmab txiv ntoo yuav siv sijhawm ntev loo mam tau noj. Lub caij cog qoob loo nyob tebchaws Yixalayees ntev li 6 lub hlis. Lawv cog qoob loo rau lub caij nplooj ntoos zeeg tom qab thawj thawj kob nag thiab sau qoob loo lub caij nplooj ntoos hlav thiab tsis tshua los nag lawm. (Malakaus 4:28) Peb yuav tsum xyaum ua siab ntev li tus neeg ua liaj ua teb. Tiamsis muaj tej thaud yuav tsis yoojyim.

11. Yog peb ua siab ntev ces yuav pab tau peb txojkev tshaj tawm li cas?

11 Peb yog tibneeg zoo tsis tiav, yog li ntawd thaum peb xav tau ib yam dabtsi, peb xav tau kiag tamsim ntawd. Tiamsis thaum peb cog qoob loo peb yuav tau ua siab ntev rau qhov peb yuav tau mus ncaws av, cog qoob loo, dob nroj, thiab ywg dej peb thiaj tau noj. Yog peb xav coj tibneeg los ua Yexus cov thwjtim los peb yuav tsum rau siab ntso ib yam li ntawd. Yuav siv sijhawm ntev peb thiaj pab tau cov kawm Vajlugkub paub hlub lwm leej lwm tus thiab tsis xaiv ntsej xaiv muag. Yog peb ua siab ntev ces thaum tibneeg tsis xav mloog txoj xov zoo los peb yuav tsis qaug zog. Hos thaum ho muaj cov uas xav kawm thiab xav paub ntxiv los peb yuav tau ua siab ntev qhia lawv. Peb yuam tsis tau tus kawm Vajlugkub kom muaj kev ntseeg. Yexus cov thwjtim los muaj tej thaum lawv twb tsis to taub tej uas Yexus qhia lawv. (Yauhas 14:9) Nco ntsoov tias txawm peb yog tus mus tshaj tawm thiab tus mus qhia Vajlugkub los Yehauvas yog tus pab kom tibneeg muaj kev ntseeg.​—1 Kauleethaus 3:6.

12. Peb yuav ua siab ntev li cas thaum peb qhia txoj xov zoo rau peb tsev neeg uas tsis teev tiam Yehauvas?

12 Tej thaud yuav nyuaj heev rau peb ua siab ntev qhia txoj xov zoo rau peb tsev neeg uas tsis teev tiam Yehauvas. Ib nqi Vajlugkub uas yuav pab tau peb ua siab ntev yog Tej Lus Qhia 3:7 uas hais tias: “Muaj sijhawm nyob ntsiag to thiab muaj sijhawm sib tham.” Txawm peb tsis hais dabtsi li los, yog peb coj tus cwjpwm zoo ces tej zaum yuav ua rau lawv xav paub qhov tseeb. Tiamsis yog muaj tej lub caij nyoog zoo rau peb qhia los peb yuav tsum nco ntsoov qhia lawv txog Yehauvas thiab. (1 Petus 3:1, 2) Peb yuav tsum kub siab lug mus tshaj tawm thiab mus qhia Vajlugkub tiamsis peb yuav tsum siab ntev rau peb tsev neeg thiab txhua leej txhua tus.

13, 14. Piav txog Yehauvas cov neeg tus puav uas ua siab ntev cov qauv.

13 Peb yuav xyaum ua siab ntev los ntawm cov uas muab siab npuab Vajtswv hauv phau Vajlugkub thiab cov nyob rau peb tiam no. Hanpakus tos tsis taus txog thaum uas tsis muaj kev lim hiam lawm. Tiamsis nws ua siab ntev thiab hais tias: “Kuv yuav nce mus rau saum kuv lub chaw tsomfaj thiab tos saib tus TSWV yuav kom kuv hais li cas.” (Hanpakus 2:1) Tus tubtxib Paulus yeej xav ua nws tes haujlwm mus tshaj tawm txoj xov zoo kom tiav tiamsis nws kuj ua siab ntev thiab niaj hnub mus qhia txoj xov zoo rau sawvdaws.​—Tes Haujlwm 20:24.

14 Cia peb tham txog ob niam txiv uas kawm tiav Kev Kawm Vajlugkub Kile-a thiab raug xa mus rau ib lub tebchaws uas tsis muaj Yehauvas Cov Timkhawv coob thiab cov neeg feem coob tsis yog Khixatia. Cov uas nrog nkawd kawm tiav Kile-a ua ke uas mus tshaj tawm rau lwm lub tebchaws niaj hnub xa xov rau nkawd txog cov uas lawv kawm Vajlugkub nrog. Tiamsis lub tebchaws uas ob niam txiv mus tshaj tawm, tsis muaj neeg coob xav kawm Vajlugkub. Txawm cov neeg hauv nkawd thaj tsam tsis nyiam mloog txoj xov zoo los nkawd ua siab ntev mus tshaj tawm tsis tseg. Nkawd ua li ntawd tau 8 lub xyoo nkaus ib tug uas nkawd qhia Vajlugkub rau mam li ua kevcai raus dej. Yehauvas cov neeg thaum ub thiab peb tiam no cov qauv qhia peb li cas? Lawv sawvdaws kub siab lug ua lawv tes haujlwm tsis tso tseg li thiab Yehauvas pub koob hmoov rau lawv rau qhov uas lawv ua siab ntev. Cia peb sawvdaws ua peb lub neej kom ‘zoo li cov uas muab siab rau ntseeg thiab ua siab ntev lub, peb thiaj yuav tau tej uas Vajtswv coglus tseg lawm hais tias nws yuav muab pub rau peb.’​—Henplais 6:10-12.

MUAJ KEV NTSEEG RUAJ KHOV

15. Vim li cas peb txojkev ntseeg thiaj pab peb rau siab ntso mus tshaj tawm tsis tseg?

15 Vim peb ntseeg txoj xov zoo uas peb tshaj tawm, peb thiaj li xav coj mus qhia rau txhua tus uas peb ntsib. Peb ntseeg Vajtswv tej lus cog tseg hauv phau Vajlugkub. (Phau Ntawv Nkauj 119:42; Yaxayas 40:8) Peb kuj pom tej lus faj lem hauv phau Vajlugkub muaj tiav niaj hnub nimno thiab. Peb pom tias thaum tibneeg ua lawv lub neej raws li phau Vajlugkub tej lus qhuab qhia lawv lub neej zoo dua. Tej no ua pov thawj tias txhua leej txhua tus yuav tsum tau hnov txoj xov zoo txog Vajtswv lub Nceeg Vaj.

16. (1) Raws li Phau Ntawv Nkauj 46:1-3, ua cas qhov uas peb ntseeg Yehauvas thiaj pab kom peb rau siab ntso mus tshaj tawm? (2) Thiab qhov uas peb ntseeg Yexus yuav pab tau peb li cas?

16 Tsis tas li ntawd xwb, peb ntseeg Yehauvas. Nws yog tus muab txoj xov zoo rau peb coj mus tshaj tawm. Yehauvas yog peb lub chaw nkaum thiab yog peb lub dag lub zog, txawm muaj dabtsi los raug peb los peb yuav tsis ntshai. (Nyeem Phau Ntawv Nkauj 46:1-3.) Thiab peb ntseeg Yexus, tus uas Yehauvas tsa los ua Vajntxwv kav nws lub Nceeg Vaj. (Yauhas 14:1) Peb tso siab tias Yexus yeej siv nws lub hwjchim uas Yehauvas muab rau nws los coj thiab saib xyuas peb tes haujlwm tshaj tawm.​—Mathais 28:18-20.

17. Piav seb vim li cas peb yuav tsum rau siab ntso mus tshaj tawm.

17 Vim peb muaj kev ntseeg peb thiaj tso siab tias Yehauvas yeej yuav foom koob hmoov rau peb tes haujlwm. Muaj tej thaud nws tseem foom koob hmoov rau peb uas peb twb tsis ras txog li. (Tej Lus Qhia 11:6) Xws li, muaj neeg coob coob pom peb tej ntaub ntawv thaum peb mus teeb rooj teeb laub tshaj tawm. Qhov no puas pab tau neeg hnov txoj xov zoo thiab? Yeej pab tau! Phau Tes Num Rau Lub Nceeg Vaj lub 11 Hlis xyoo 2014 qhia txog ib tug ntxhais kawm ntawv qib siab uas xav sau txog Yehauvas Cov Timkhawv. Nws nrhiav tsis pom ib lub Tsev Nceeg Vaj li tiamsis nws ho pom peb teeb rooj hauv nws lub tsev kawm ntawv. Nws thiaj nqa tau peb ib co ntaub ntawv mus pab nws. Tsis ntev tom qab no nws kuj los ua kevcai raus dej thiab nimno ua ib tug tho kev lawm. Thaum peb hnov txog tej tug zoo li no, yeej pab kom peb rau siab ntso mus tshaj tawm rau qhov tej peb hnov no qhia tias tseem muaj coob tus xav hnov txoj xov zoo txog Vajtswv lub Nceeg Vaj.

RAU SIAB NTSO MUS TSHAJ TAWM TSIS TSEG

18. Vim li cas peb thiaj tso siab tias tes haujlwm tshaj tawm txoj xov zoo txog lub Nceeg Vaj yuav tiav raws li lub sijhawm uas Yehauvas teem cia lawm?

18 Peb tso siab tias tes haujlwm tshaj tawm txoj xov zoo txog lub Nceeg Vaj yuav tiav raws li lub sijhawm uas Yehauvas teem cia lawm. Xav txog Nau-es tiam. Li 120 xyoo ua ntej Dej Dag Nyab Ntiajteb, Yehauvas twb hais lawm tias nws yuav ua li ntawd. Twb tau ntau caum xyoo tom qab ntawd, Yehauvas mam hais kom Nau-es ua lub nkoj. Nau-es rau siab ua nws tes haujlwm li 40 lossis 50 xyoo ua ntej Dej Dag Nyab Ntiajteb. Txawm tsis muaj neeg mloog nws los nws yeej rau siab ntso mus ceeb toom lawv tsis tseg mus txog ntua thaum Yehauvas hais kom nws coj tej tsiaj txhu mus rau hauv lub nkoj. Ces thaum lub sijhawm los txog, Yehauvas txawm “kaw lub qhovrooj” nkoj lawm. (Chivkeeb 6:3; 7:1, 2, 16) Tej no qhia rau peb tias thaum Yehauvas teem caij nyoog li cas lawm, nws yeej yuav ua raws nraim li ntawd.

19. Yog peb rau siab ntso mus tshaj tawm ces peb yuav tau txais txoj koob hmoov twg?

19 Tshuav tsis ntev lawm xwb, Yehauvas yuav qhia rau peb tias peb tes haujlwm mus tshaj tawm txoj xov zoo txog Vajtswv lub Nceeg Vaj tiav lawm. Thaum ntawd, nws yuav rhuav tshem Xatas lub qab ntuj thiab lub qab ntuj tshiab tsuas muaj cov uas mloog Vajtswv lus lawm xwb. Ua ntej ntawd cia peb xyaum ua li Nau-es, Hanpakus, thiab cov uas rau siab ntso ua Vajtswv tes haujlwm. Cia peb sawvdaws rau siab ntso mus tshaj tawm txoj xov zoo, ua siab ntev, muaj kev ntseeg ruaj khov rau Yehauvas thiab tso siab plhuav tias Yehauvas yuav ua raws li nws tej lus cog tseg.

ZAJ NKAUJ 75 “Kuv Nyob Nov! Txib Kuv”

^ nqe 5 Zaj kawm tas los no txhawb kom cov kawm Vajlugkub uas twb hloov lawv lub neej raws li tej lawv kawm lawd los ua ib tug tshaj tawm txoj xov zoo. Zaj no peb yuav tham txog 3 yam uas yuav pab cov tshaj tawm tshiab thiab cov uas twb tshaj tawm tau ntev los lawm kom rau siab ntso mus tshaj tawm txoj xov zoo txog lub Nceeg Vaj mus txog thaum Yehauvas hais tias tiav lawm.

^ nqe 5 “Tus Tswv hnub” pib thaum Yexus ua Vajntxwv kav Vajtswv lub Nceeg Vaj xyoo 1914 mus txog thaum Khetos Kav 1,000 Xyoo xaus.