Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

ZAJ KAWM 15

Peb Khaws Tau Li Cas Los Ntawm Qhov Uas Yexus Ua Txuj Ci?

Peb Khaws Tau Li Cas Los Ntawm Qhov Uas Yexus Ua Txuj Ci?

“Yexus mus thoob plaws txhua qhov chaw, nws ua haujlwm zoo, thiab cov neeg uas raug dab nws ntiab dab tawm huv tibsi.”​—TES HAUJLWM 10:38.

ZAJ NKAUJ 13 Xyaum Li Khetos

ZAJ NO THAM TXOG DAB TSI? a

1. Piav seb thawj zaug Yexus ua txuj ci, nws nyob rau qhov twg.

 NYOB rau xyoo 29 tom qab Yexus yug, Yexus nyuam qhuav pib qhia txoj xov zoo. Nyob hauv lub zos Kanas, muaj ib rooj tshoob thiab lawv tau caw Yexus, Maivliag uas yog Yexus niam, thiab nws cov thwj tim ib txhia mus koom. Maivliag thiab tsev neeg ntawd kuj sib raug zoo ces lawv thiaj kom nws pab saib xyuas tej qhua. Tiam sis thaum lawv rooj tshoob tab tom txog tog xwb, cawv txawm tag lawm. b Qhov no yuav ua rau tsev neeg ntawd thiab tus nkauj nyab nraug vauv txaj muag heev. Tos muaj li no los tej zaum cov qhua tuaj coob tshaj li lawv xav. Maivliag txawm tig hlo rau nws tus tub thiab hais tias: “Lawv cov cawv txiv hmab tas lawm.” (Yauhas 2:1-3) Yexus ua li cas xwb? Nws thiaj ua txuj ci muab dej los ua “cov thawj caw.”​—Yauhas 2:9, 10.

2-3. (1) Yexus tau ua txuj ci li cas? (2) Yexus tej txuj ci pab tau peb li cas?

2 Yexus kuj ua ntau yam txuj ci tom qab no thaum nws mus tshaj tawm txoj xov zoo. c Nws ua txuj ci pab ntau txhiab leej tib neeg. Xws li muaj ob qho txuj ci nws ua yog muab zaub mov rau 5,000 leej txiv neej noj thiab tom qab no kuj muab rau 4,000 leej txiv neej noj. Yog suav poj niam me nyuam huv tib si, tej zaum muaj tshaj li 27,000 leej. (Mathais 14:15-21; 15:32-38) Ob zaug no, Yexus kuj tau kho coob leej ntau tus uas muaj mob thiab. (Mathais 14:14; 15:30, 31) Thaum ntawd ntshe cov tib neeg coob coob ntawd xav tsis thoob li thaum lawv pom nws ua txuj ci kho lawv zoo mob thiab pub zaub mov rau lawv noj tsau npo!

3 Tej txuj ci Yexus tau ua no yeej haj tseem pab tau peb niaj hnub nim no. Nyob rau hauv zaj kawm no yuav piav txog ob peb yam txuj ci uas Yexus tau ua seb qhia peb li cas xwv thiaj tsav tau peb txoj kev ntseeg. Tom qab ntawd, peb yuav soj ntsuas seb Yexus txo hwj chim thiab hlub tshua tib neeg li cas xwv peb thiaj xyaum tau nws.

KAWM TXOG YEHAUVAS THIAB YEXUS

4. Yexus ua txuj ci li cas los tsav peb txoj kev ntseeg txog leej twg?

4 Tej txuj ci Yexus ua tsis yog qhia kom peb paub tias nws zoo li cas rau li cas xwb tiam sis kuj qhia kom peb paub nws Txiv zoo li cas rau li cas thiab vim Yehauvas yog tus pub kom Yexus ua tau tej txuj ci ntawd. Nyob rau hauv Tes Haujlwm 10:38 hais tias: “Vajtswv twb pub [lub hwj huam dawb huv] thiab hwjchim rau Yexus tus uas yog neeg Naxales lawm. Yexus mus thoob plaws txhua qhov chaw, nws ua haujlwm zoo, thiab cov neeg uas raug dab nws ntiab dab tawm huv tibsi. Yexus ua tau li ntawd, rau qhov Vajtswv nrog nws.” Nco ntsoov tias txhua yam Yexus tau hais, tau ua, thiab tag nrho tej txuj ci nws tau ua puav leej ua tau raws nkaus li nws Leej Txiv lub siab xav ntag. (Yauhas 14:9) Cia peb tham txog peb yam ntawm tej txuj ci Yexus ua seb peb khaws tau li cas.

5. Muaj dab tsi tshoj tau Yexus siab kom ua txuj ci? (Mathais 20:30-34)

5 Thawj yam, Yexus thiab nws Txiv nkawd hlub peb heev. Thaum Yexus tseem nyob hauv ntiaj teb no, nws qhia tias nws hlub tib neeg heev los ntawm tej txuj ci nws ua los pab lawv. Muaj ib zaug, muaj ob tug yawg dig muag qw nrov nrov thov Yexus pab. (Nyeem Mathais 20:30-34.) Yexus “hlub nkawd heev,” nws thiaj li kho nkawd tej mob zoo du dais. Lus Kilis txhais cov lus “hlub nkawd heev” tias yog hlub tawm plaws hauv nruab siab nruab ntsws tuaj. Yexus txoj kev hlub no kuj ua tau rau nws pub zaub mov rau cov tshaib nqhis noj thiab kho tus neeg mob ruas. (Mathais 15:32; Malakaus 1:41) Tej no qhia rau peb tias Yehauvas uas yog tus Vajtswv muaj kev “hlub tshua” thiab nws tus Tub yeej hlub peb thiab tsis xav pom peb raug kev txom nyem li. (Lukas 1:78; 1 Petus 5:7) Nkawd tos tsis hnyu yuav muab noob neej tej teeb meem tshem tawm mus huv si!

6. Vajtswv tau muab hwj chim li cas rau Yexus?

6 Yam ob, Vajtswv muab hwj chim rau Yexus kho noob neej tej teeb meem. Tej txuj ci uas Yexus ua qhia tau tias nws muaj hwj chim kho tau txhua yam uas peb ua tsis tau. Xws li nws muaj hwj chim kho tau kev txaug kev txhaum, kev mob kev nkeeg, thiab kev ploj kev tuag. (Mathais 9:1-6; Loos 5:12, 18, 19) Tej txuj ci nws tau ua qhia tau tias nws yeej kho tau “txhua yam kab mob kev nkeeg” thiab tsa tau cov tuag sawv rov los. (Mathais 4:23; Yauhas 11:43, 44) Tsis tas li ntawd, nws muaj hwj chim tswj tau cua daj cua dub thiab ntiab tau dab tawm. (Malakaus 4:37-39; Lukas 8:2) Yehauvas muab lub hwj chim loj kawg nkaus li rau Yexus tuav!

7-8. (1) Peb tso siab tau li cas los ntawm tej txuj ci Yexus ua? (2) Tej txuj ci twg koj tos ntsoov thaum txog lub qab ntuj tshiab?

7 Yam peb, peb tos rawv txhua yam zoo uas yuav muaj tshwm sim thaum Vajtswv lub Nceeg Vaj kav. Tej txuj ci uas Yexus ua thaum nws tseem nyob hauv ntiaj teb qhia tias thaum nws ua Vaj Ntxwv kav Vajtswv lub Nceeg Vaj yav tom ntej, nws yuav ua li ntawd thoob plaws lub ntiaj teb no. Thaum Khetos kav lub ntiaj teb peb yuav noj qab haus huv, yeeb vim yog nws muab tej kab mob kev nkeeg, cev tsis meej xeeb uas los raug tib neeg tshem tawm huv tib si mus. (Yaxayas 33:24; 35:5, 6; Tshwmsim 21:3, 4) Peb yuav tsis tshaib nqhis los sis raug cua daj cua dub ntxiv li lawm. (Yaxayas 25:6; Malakaus 4:41) Ntxiv ntawd, peb yuav zoo siab heev tos cov neeg uas peb hlub tawm hauv “qhov ntxa” los. (Yauhas 5:28, 29) Ua li koj tos nrhw tej txuj ci twg thaum txog lub qab ntuj tshiab?

8 Thaum Yexus ua txuj ci, nws txo hwj chim thiab hlub tshua tib neeg heev. Peb yuav tau xyaum coj ob yam no. Cia peb mus piav txog ob qho piv txwv los pab kom peb xyaum coj li ntawd. Peb yuav tham txog rooj tshoob nyob hauv lub zos Kanas ua ntej.

KAWM TXO HWJ CHIM

9. Thaum mus noj tshoob, Yexus tau ua dab tsi? (Yauhas 2:6-10)

9 Nyeem Yauhas 2:6-10. Thaum cov dej caw hauv rooj tshoob tag, Yexus tsis tas ua dab tsi. Tsis muaj ib zaj faj lem qhov twg hais tias tus Mexiyas yuav ua txuj ci kom muaj cawv. Muab ua tib zoo xav li no tias yog dej caw muaj tsis txawm hauv koj rooj tshoob, koj yuav ua li cas? Yexus hlub tshua tus nkauj nyab nraug vauv heev thiab tsis xav kom ua rau nkawd txaj muag. Yog li ntawd, nws thiaj ua txuj ci es muab 390 lib (liter) los sis 103 nkas loos (gallon) dej hloov ua cov thawj cawv. Yexus ua tau ntau kawg li haj tseem muaj seem txaus siv rau lwm zaus los sis khub niam txiv tshiab ntawd muab muag los pab nkawd lub neej los tau. Ntshe khub niam txiv tshiab no yuav zoo siab kawg li!

Xyaum Yexus es tsis txhob khav theeb txog tej peb ua (Saib nqe 10-11) e

10. Muaj qho yam tseem ceeb twg nyob hauv Yauhas tshooj 2? (Saib daim duab.)

10 Nyob hauv Yauhas tshooj 2, Yexus tsis tab meeg hliv dej kom puv nkaus hub rau luag pom tiam sis Yexus txib kom cov neeg ce cawv muab dej ntim rau txhua lub hub. (Nqe 6, 7) Tom qab Yexus muab dej hloov ua cawv tag, nws tsis ce ib qho nqa mus rau tus kav xwm saj tiam sis nws txib kom cov neeg ce cawv nqa mus xwb. (Nqe 8) Tsis tas li ntawd, Yexus kuj tsis muab ib khob cawv tsa rau txhua tus saib thiab khav tias, ‘Saj cov cawv kuv ua no!’

11. Peb khaws tau li cas los ntawm qhov txuj ci Yexus ua no?

11 Yexus qhov txuj ci no qhia tau rau peb tias peb yuav tau xyaum ua neeg txo hwj chim. Yexus tsis khav theeb txog qhov txuj ci no thiab nws yeej ib txwm tsis khav txog tej yam nws ua tau. Nws txo hwj chim thiab cia nws Txiv tib leeg tau koob meej xwb. (Yauhas 5:19, 30; 8:28) Yog peb xyaum Yexus es txo hwj chim ces peb yuav tsis khav txog tej yam peb ua tag los lawm. Txawm peb yuav ua tes hauj lwm twg rau Yehauvas los cia peb tsis txhob khav txog tej peb ua tiam sis nco ntsoov qhuas Yehauvas tib leeg. (Yelemis 9:23, 24) Tos peb qhuas Yehauvas los yog tsis muaj nws, peb yeej ua tsis tau dab tsi.​—1 Kauleethaus 1:26-31.

12. Piav seb peb yuav xyaum Yexus lwm txoj ke uas txo hwj chim li cas.

12 Muaj dua lwm txoj ke uas Yexus txo hwj chim thiab. Zaum tsaws xav li no tias: Muaj ib tug txwj laus lauj sij hawm ntau heev mus pab ib tug tub leg num uas tseem hluas npaj nws thawj zag lus qhuab qhia. Tom qab tus hluas ntawd cev nws zaj lus qhuab qhia tag mas cov uas nyob hauv lub koom txoos nyiam kawg li. Thaum kev sib txoos xaus lawm, muaj ib tug txawm los cuag tus txwj laus thiab hais tias: ‘Tus kwv tij hluas ntawd cev tau zaj lus qhuab qhia zoo kawg li puas yog?’ Ua li tus txwj laus puas tas hais li no tias: ‘Yog, tiam sis kuv lauj sij hawm ntau heev los pab nws’? Los sis zoo dua rau tus txwj laus txo hwj chim es hais tias: ‘Yog, nws ua tau zoo kawg. Kuv qhuas nws kawg li’? Yog peb txo hwj chim ces peb tsis tas yuav hais tias peb twb ua yam ub yam no rau lwm tus. Qhov uas Yehauvas pom peb ua xwb twb txaus lawm. (Muab piv rau Mathais 6:2-4; Henplais 13:16) Peb yuav ua tau rau Yehauvas zoo siab heev yog peb xyaum txo hwj chim ib yam li Yexus.​—1 Petus 5:6.

KAWM KEV HLUB TSHUA

13. Yexus pom dab tsi nyob ze ntawm lub nroog Na-is, thiab nws ua li cas xwb? (Lukas 7:11-15)

13 Nyeem Lukas 7:11-15. Cia peb zaum tsaws xav txog lub caij thaum Yexus tab tom mus rau ntawm lub nroog Na-is. Lub nroog no nyob tsis deb ntawm lub nroog Sunees, uas tau 900 xyoo dhau los lawm, Elisas tau tsa ib tug poj niam tus tub. (2 Vajntxwv 4:32-37) Yexus mus ze rau ntawm lub rooj loog, nws pom neeg kwv ib tug tuag tuaj txog ntawd. Ntshaus siab kawg li uas muaj ib tug poj ntsuam tib tug me nyuam tau tag sim neej lawm. Leej niam nrog rau tej neeg zej zog tab tom tuaj zom zaws. Yexus thiaj mus rau ntawd thiab tsa tus tub rov qab los rau leej niam. Qhov no yog thawj zaug uas Yexus tau tsa ib tug neeg uas tuag lawm sawv rov los.

Xyaum Yexus tus yam ntxwv es ntaus thawj hlo mus pab hlub tshua cov uas raug kev quaj ntsuag (Saib nqe 14-16)

14. Muaj qho yam tseem ceeb twg nyob hauv Lukas tshooj 7? (Saib daim duab.)

14 Nyob rau hauv Lukas tshooj 7, thaum Yexus “pom” leej niam quaj quaj mas Yexus “hlub nws heev.” (Nqe 13) Thaum Yexus pom li no ua rau nws lub siab dua rhe rau leej niam ntawd. Tsis yog Yexus pab nws tu siab xwb tiam sis Yexus ua tab meeg qhia tias nws hlub tshua leej niam heev. Nws thiaj cheem leej niam hais tias: “Koj tsis txhob quaj.” Yexus txawm tsa tus tub rov qab los thiab muab nws “cob rau leej niam.”​—Nqe 14, 15.

15. Peb khaws tau li cas los ntawm qhov uas Yexus ua txuj ci no?

15 Peb khaws tau li cas los ntawm qhov uas Yexus ua txuj ci tsa tus poj ntsuam no tus tub? Peb khaws tau tias kom nco ntsoov hlub tshua cov uas muaj kev quaj ntsuag. Peb paub tias peb yeej tsa tsis tau cov tuag ib yam li Yexus tiam sis yog peb xam pom cov quaj ntsuag ces twb yog peb xyaum Yexus txoj kev hlub tshua ntag. Cia peb nco ntsoov nplig thiab ua npaum li peb ua tau los mus pab cov uas quaj ntsuag. d (Pajlug 17:17; 2 Kauleethaus 1:3, 4; 1 Petus 3:8) Txawm hais ob peb lo thiab ua me ntsis los mus pab xwb los twb kho tau lawv nplooj siab lawm hov ntau.

16. Raws li daim duab, peb khaws tau li cas los ntawm qhov uas ib leej niam tus me nyuam tau nruam sim lawm?

16 Cia peb mus saib qhov piv txwv no. Tau ob peb xyoos dhau los lawm thaum sawv daws tab tom hu nkauj tom kev sib txoos, muaj ib tug muam pom ib leej niam quaj quaj. Zaj nkauj ntawd hais txog txoj kev vam kev cia siab uas yuav rov pom cov peb hlub tshua sawv rov los. Leej niam ntawd tus me ntxhais nyuam qhuav nruam sim tsis tau ntev. Tus muam ntawd paub txog tej no ces nws thiaj li mus puag nkaus leej niam xub pwg thiab nrog leej niam hu zaj nkauj ntawd ua ke. Tom qab no leej niam hais tias: “Kuv hlub cov kwj tij nkauj muam tshaj plaws li.” Leej niam zoo siab tias nws mus kev sib txoos hnub ntawd. Nws hais ntxiv tias: “Thaum mus rau ntawm lub Tsev Nceeg Vaj, peb yeej muaj chaw tiag siab.” Yehauvas yeej pom txhua yam peb ua los mus pab cov quaj ntsuag uas puas siab puas ntsws tag lawm thiab nws saib tej peb ua ntawd muaj nuj nqis heev.​—Phau Ntawv Nkauj 34:18.

TEEM CAIJ KAWM

17. Nyob hauv zaj kawm no peb khaws tau li cas?

17 Zoo rau peb teem caij nyoog los kawm txog tej txuj ci uas Yexus tau ua hauv phau Mathais, Malakaus, Lukas thiab Yauhas. Thaum peb muab ua tib zoo kawm ces peb yuav pom tias Yehauvas thiab Yexus nkawd hlub peb heev, Yexus muaj hwj chim kho tau noob neej tej teeb meem, thiab tso siab plhuav tias yav tom ntej peb yuav tau txais tej koob hmoov uas Vajtswv tau cog tseg. Yog peb muab tej peb nyeem no los ua tib zoo soj ntsuas ces peb yuav xyaum tau Yexus tej yeeb yam. Kav tsij teem sij hawm kawm txog Yexus tej txuj ci koj tus kheej, los yog nrog koj tsev neeg kawm ua ke. Saib seb koj khaws tau nqe twg rau nqe twg thiab muab tej koj kawm tau ntawd coj mus qhia rau lwm tus paub thiab. Ntshe koj thiab lwm tus yuav tham tsis txawj tag li txog tej no!​—Loos 1:11, 12.

18. Peb yuav piav txog dab tsi rau zaj txuas ntxiv tom ntej?

18 Yexus tau ua peb qho txuj ci tsa neeg sawv. Tiam sis zaum peb txawv dua thawj ob zaug. Zaum no nws tsa nws ib tug phooj ywg kwv luag. Peb khaws tau li cas los ntawm qhov txuj ci zaum no thiab ho tsav tau peb txoj kev ntseeg kom muaj kev vam kev cia siab txog cov tuag li cas? Nyob rau zaj kawm txuas ntxiv tom ntej no mam li piav qhia.

ZAJ NKAUJ 20 Koj Pub Koj Tib Leeg Tub

a Yexus ntaug tau cua daj cua dub, kho cov tib neeg muaj mob, thiab tsa tau cov tuag. Tej no tsis yog piav dab neeg rau peb mloog xwb tiam sis yog sau los mus cob qhia peb. Yog peb soj ntsuas ib qho zuj zus, peb yuav kawm tau tej yam txog Yehauvas, Yexus, thiab tej yeeb yam uas peb yuav tau xyaum xwv thiaj tsav tau peb txoj kev ntseeg.

b Muaj ib tug tshawb fawb Vajlugkub hais tias: “Nyob rau yav ntuj qub qab thaum ub, yog cov tib neeg uas nyob sab hnub tuaj npaj ib rooj noj twg mas lawv yeej yuav npaj kom muaj noj seem noj so. Thaum muaj ib rooj tshoob twg, tus tswv cuab yuav tau npaj zaub mov thiab dej haus kom nplua mias rau tej qhua tau noj nchuav nthwv xwv nws thiaj yog ib tug neeg txawj tos txais qhua.”

c Phau Mathais, Malakaus, Lukas thiab Yauhas qhia tshaj li 30 tawm qhov txuj ci uas Yexus tau ua. Tsis tas li ntawd, muaj ntau zaus Yexus ua txuj ci tiam sis cia li muab ua thooj txhij hais lawm xwb. Xws li muaj ib zaug, “tag nrho cov neeg hauv nroog” tuaj cuag Yexus. Txawm “cov neeg uas muaj mob li cas los Yexus kho tau zoo huv si.”​—Malakaus 1:32-34.

d Yog xav paub ntxiv seb yuav hais li cas los sis ua li cas los pab cov uas raug kev quaj ntsuag, mus saib Phau Tsom Faj lub 11 Hlis tim 1 xyoo 2010 ntawm lub ntsiab “Comfort the Bereaved, as Jesus Did ua lus Askiv.

e DAIM DUAB: Yexus sawv ntsug nram qab hos tus nkauj nyab nraug vauv thiab nkawd cov qhua noj nqaig haus cawv zoo siab hlo.