Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

Nco Ntsoov Tos Txais Qhua

Nco Ntsoov Tos Txais Qhua

“Tsis txhob tseg qhov uas txais tej qhua txawv ntsej muag.”​—HENPLAIS 13:2.

ZAJ NKAUJ: 50, 26

1, 2. (1) Thaum tibneeg tsiv tebchaws, lawv ntsib kev nyuaj siab li cas? (Saib daim duab ntawm sab no.) (2) Vajtswv Txojlus qhia kom cov Khixatia ua li cas? (3) Peb yuav teb cov lus nug twg?

MUAJ li 30 xyoo dhau los, ib tug txivneej hu ua Osei [au·xes] tsiv hauv tebchaws Ghana [nka·na] mus nyob rau sab Yus Luv. [1] (Saib cov lus qhia rau zaj no.) Thaum ntawd nws tsis tau los ua Yehauvas ib tug Timkhawv. Nws hais tias: “Thaum kuv tuaj txog kuv pom tias tibneeg tsis quav ntsej txog kuv. Tej huab cua los txawv tag nrho ua rau kuv tsis pom qab nyob. Thaum kuv tawm hauv tshav dav hlau los, no no heev ua rau kuv tshee na. Kuv tsis tau ntsib tej no ib zaug li, ua rau kuv quaj kiag.” Osei kuj pom tias nyuaj heev rau nws kawm lwm yam lus. Nws nyob tau ib tog xyoo nws mam li nrhiav tau haujlwm ua. Tsis tas li ntawd xwb, nws tsev neeg nyob deb heev ua rau nws nyob ib leeg ntsuag nos kawg li.

2 Xav seb, yog koj tsiv mus nyob txawv tebchaws zoo li Osei, koj yuav xav li cas. Yog koj mus txog hauv lub Tsev Nceeg Vaj es muaj neeg zoo siab tos txais koj, lawv tsis xaiv ntsej xaiv muag tiamsis lawv saib koj zoo li koj yog lawv kwv lawv tij xwb, yeej ua rau koj zoo siab heev, puas yog? Phau Vajlugkub qhia tias cov tseem Khixatia yuav tsum tos txais qhua li ntawd. Vajtswv Txojlus hais tias: “Tsis txhob tseg qhov uas txais tej qhua txawv ntsej muag.” (Henplais 13:2) Hauv zaj no peb yuav kawm txog cov lus nug no: Yehauvas xav li cas txog lwm haiv neeg? Peb yuav tsum saib lwm haiv neeg zoo li cas? Hauv lub koom txoos, peb yuav tos txais cov uas tuaj tshiab hauv peb lub tebchaws li cas?

YEHAUVAS TOS TXAIS LWM HAIV NEEG LI CAS

3, 4. Raws li Khiav Dim 23:9, Vajtswv xav kom cov Yixayee coj li cas nrog lwm haiv neeg thiab yog vim li cas?

3 Thaum Yehauvas tso nws haiv neeg tawm hauv Iyi tebchaws mus, nws sam hwm kom lawv hlub lwm haiv neeg uas nrog lawv khiav. (Khiav Dim 12:38, 49; 22:21) Yehauvas hlub lwm haiv neeg vim nws paub tias lub neej tsiv teb tsaws chaws yeej tsis yoojyim. Yehauvas thiaj sam hwm tias thaum txog caij hlais qoob, cov Yixayee yuav tsum tseg tej qoob uas nyob ze ntug teb txhob muab hlais du lug. Tseg cov seem rau lwm haiv neeg tau xawb.​—Levi Tej Kevcai 19:9, 10.

4 Ua cas Yehauvas ho qhia kom cov Yixayee tos txais lwm haiv neeg li no? Twb yog Yehauvas xav kom lawv nco ntsoov tias lub caij uas lawv tsiv teb tsaws chaw mus nyob lwm tebchaws nyuaj lawv npaum li cas. (Nyeem Khiav Dim 23:9.) Thaum cov Yixayee tsis tau raug quab yuam ua qhev los, cov Iyi yeej tsis nyiam lawv vim lawv yog neeg txawv tebchaws. (Chiv Keeb 43:32; 46:34; Khiav Dim 1:11-14) Cov Yixayee ua neej nyuaj kawg li hauv tebchaws Iyi. Yehauvas thiaj xav kom lawv ua zoo rau lwm haiv neeg uas los xyaw lawv.​—Levi Tej Kevcai 19:33, 34.

Yehauvas hlub lwm haiv neeg

5. Peb yuav tsum nco ntsoov li cas peb thiaj xav hlub lwm haiv neeg?

5 Niaj hnub no, thaum muaj lwm haiv neeg los rau hauv peb lub koom txoos, cia peb nco ntsoov tias Yehauvas tseem hlub lwm haiv neeg ib yam li txheej thaum ub. (Kevcai 10:17-19; Malakhi 3:5, 6) Xav seb cov uas tsiv teb tsaws chaws ntsib tej kev nyuaj siab li cas. Tej zaum lawv tsis tau paub hais yam lus tshiab ces luag saib tsis taus lawv. Cia peb ua siab ntev pab lawv thiab ua zoo rau lawv.​—1 Petus 3:8.

PEB YUAV TSUM HLOOV LI CAS

6, 7. Thaum cov Yudai los coj kevcai Khixatia lawv saib lwm haiv neeg zoo li cas?

6 Cov neeg Yudai uas nyob thawj 100 xyoo, coob tus xaiv ntsej xaiv muag, tiamsis cov uas los coj kevcai Khixatia hloov lawm ntau. Thaum txog hnub Pheethekhoxate xyoo 33, cov Khixatia Yudai uas nyob hauv Yeluxalees thiaj zoo siab tos txais lwm haiv neeg los nrog lawv noj mov ua ke. (Tubtxib Tes Haujlwm 2:5, 44-47) Yog li ntawd, cov Khixatia Yudai txawj tos txais qhua lawm tiag.

7 Tiamsis muaj ib zaug cov Khixatia muaj teeb meem. Cov Yudai uas hais lus Kili yws tias luag faib zaub faib mov thiab faib nyiaj txiag tsis ncaj rau cov poj ntsuam Kili. (Tubtxib Tes Haujlwm 6:1) Cov tubtxib thiaj xaiv 7 tus txivneej mus saib xyuas tes haujlwm no kom thiaj faib raws cai. Xya leej ntawd puavleej muaj npe Kili tibsi. Tej zaum cov tubtxib xav rau cov poj ntsuam Kili, lawv thiaj xaiv cov uas muaj npe Kili li ntawd.​—Tubtxib Tes Haujlwm 6:2-6.

8, 9. (1) Vim li cas zoo rau peb tshuaj seb peb puas muaj ib nplooj siab uas xaiv ntsej xaiv muag? (2) Povlauj hais kom peb ua li cas? (1 Petus 1:22)

8 Peb sawvdaws paub Yehauvas tiamsis peb nyias los nyias ib lub tebchaws los. Yog li ntawd, peb tseem muaj lub siab zoo li haiv neeg uas peb los ntawd. (Loos 12:2) Hauv peb zej peb zos, tej zaum peb hnov luag hais saib tsis taus lwm xeem, lwm haiv neeg, los yog lwm lub tebchaws. Peb puas cia tej ntawd ua rau peb ua neeg xaiv ntsej xaiv muag thiab? Ua li, yog peb hnov lwm tus thuam peb haiv neeg lossis peb tej kev coj noj coj ua, peb puas npau taws rau lawv?

9 Yav thaum ub, tus tubtxib Petus kuj tsis nyiam nrog lwm haiv neeg ua ke. Tiamsis nws hloov zuj zus nws thiaj tsis ua neeg xaiv ntsej xaiv muag lawm. (Tubtxib Tes Haujlwm 10:28, 34, 35; Kalatia 2:11-14) Yog tias peb muaj ib nplooj siab uas tsis nyiam thiab tsis xis lwm haiv neeg, cia peb muab nplooj siab ntawd rho tawm. (Nyeem 1 Petus 1:22.) Yuav ua li cas peb thiaj ua tau li ntawd? Peb yuav tsum nco ntsoov tias txhua haiv neeg puavleej yog neeg txhaum ib yam. Tsis muaj ib haiv neeg uas tsim nyog Vajtswv cawm dim. (Loos 3:9, 10, 21-24) Yog li ntawd, tsis tsim nyog peb khav tias ib haiv zoo dua ib haiv. (1 Khaulee 4:7) Peb yuav tsum ua li Povlauj tau hais rau cov Khixatia no: “Vim li no nej tsis yog neeg lwm tebchaws thiab lwm haiv neeg dua li lawm, tiamsis nej koom nrog . . . Vajtswv tsev neeg lawm.” (Efexau 2:19) Cia peb txhua tus “muab tus neeg tshiab” los hnav, es tsis txhob ua neeg xaiv ntsej muag.​—Khaulauxi 3:10, 11.

YUAV HLUB LWM HAIV NEEG LI CAS

10, 11. Npau-a hlub lwm haiv neeg li cas?

10 Npau-a xyaum Yehauvas nws thiaj txawj hlub lwm haiv neeg. Muaj ib hnub nws mus tshuaj saib nws daim teb. Nws pom Luv uas yog ib tug pojniam Mau-a tabtom khaws qeb ntawm ntug teb. Raws li Mauxe Txoj Kevcai, Luv yeej muaj cai khaws qeb li ntawd, tiamsis nws tseem thov cai thiab. Thaum Npau-a hnov li no, nws qhuas Luv kawg li. Npau-a thiaj tso cai rau Luv khaws ntawm qhov chaw uas tso tej teg qeb huvsi.​—Nyeem Luv 2:5-7, 15, 16.

11 Npau-a paub tias Luv lub neej yeej tsis yoojyim vim nws yog neeg txawv tebchaws. Npau-a thiaj hais kom Luv nrog nws cov nkauj qhev ua ke, nyob tsam cov tub qhe lam zes nws. Nws pub dej thiab zaub mov rau Luv noj thiab haus ib yam li nws pub rau nws cov tub qhe. Txawm Luv tsis yog neeg Yixayee los, Npau-a saib taus Luv thiab txhawb Luv lub zog.​—Luv 2:8-10, 13, 14.

12. Yog peb hlub lwm haiv neeg yuav pab tau lawv li cas?

12 Tsis yog Npau-a hlub Luv vim Luv muab siab npuab nws niam pog Na-aumi xwb. Tiamsis Luv vam khom thiab teev tiam Yehauvas, Npau-a thiaj hlub nws ua luaj. Twb yog Npau-a xyaum Yehauvas txojkev hlub nws thiaj ua zoo rau Luv. (Luv 2:12, 20; Paj Lug 19:17) Ib yam li ntawd, yog peb ua zoo rau lwm haiv neeg, peb yuav pab tau coob leej ntau tus los paub qhov tseeb thiab lawv yuav pom tias Yehauvas hlub lawv heev.​—1 Timaute 2:3, 4.

Thaum lwm haiv neeg tuaj kev sib txoos peb puas hu lawv? (Saib nqe 13, 14)

13, 14. (1) Yog tias lwm haiv neeg tuaj tom kev sib txoos, ua cas zoo rau peb mus nrog lawv tham? (2) Peb yuav tsum ua li cas peb thiaj tsis txaj muag nrog lwm haiv neeg tham?

13 Thaum peb pom lwm haiv neeg tuaj tom kev sib txoos peb yuav tsum hu thiab tos txais lawv. Cov nyuam qhuav tuaj tshiab rau tebchaws no txaj muag heev, tej zaum lawv xav nyob twm zeej los muaj. Ib txhia saib lawv tus kheej qes heev vim lawv tsis muaj meej mom siab, lossis lawv saib lawv haiv neeg tsis muaj nqes dabtsi. Cia peb xub mus ntsib lawv. Nrog lawv tham pem lawv thiaj paub tias peb xav nrog lawv ntaus phoojywg tiag. Siv lub twj hu ua JW Language los kawm lawv yam lus, koj thiaj paub hu lawv.​—Nyeem Filipi 2:3, 4.

14 Ib txhia kuj txaj muag nrog lwm haiv neeg tham. Tiamsis yog koj qhia lawv txog koj tus kheej, koj yuav pom tias txawm peb sawvdaws nyias txawv nyias los, yeej muaj tej yam uas peb sawvdaws nyiam ib yam nkaus. Nco ntsoov tias txhua haiv neeg yeej muaj ib qho zoo ib qho phem.

TOS TXAIS TXHUA LEEJ TXHUA TUS

15. Yuav ua li cas lwm haiv neeg thiaj pom tias peb tos txais lawv hauv lub koom txoos tiag?

15 Yuav ua li cas lwm haiv neeg thiaj pom tias peb zoo siab tos txais lawv hauv lub koom txoos tiag? Peb yuav tsum xav txog lo lus nug no: ‘Yog kuv ho tsiv mus nyob txawv tebchaws, kuv xav kom luag coj li cas nrog kuv?’ (Mathai 7:12) Cia peb sawvdaws ua siab ntev rau cov uas tuaj tshiab. Thaum peb xub nrog lawv tham pem ua ke, tej zaum lawv yuav coj txawv peb. Tiamsis txhob yuam kom lawv coj ib yam li yus haiv neeg. Cia li zoo siab hlo tos txais lawv xwb.​—Nyeem Loos 15:7.

Ua siab ntev rau cov uas tuaj tshiab

16, 17. (1) Yuav ua li cas peb thiaj ncawg lwm haiv neeg dua? (2) Peb yuav pab cov kwvtij nkauj muam uas yog lwm haiv neeg li cas?

16 Yog peb lauj sijhawm los kawm txog lwm haiv neeg tej kev coj noj coj ua lossis txog lawv lub tebchaws, ces peb yuav paub nrog lawv tham pem. Hmo uas peb tsev neeg pe hawm Vajtswv ua ke, zoo rau peb tshawb nrhiav txog lwm haiv neeg uas nyob rau koog uas peb qhia Vajlugkub. Kuj zoo rau peb caw peb cov kwvtij uas yog lwm haiv neeg tuaj noj ib pluag mov. Yehauvas twb “qheb qhov rooj rau lwm haiv neeg los ntseeg.” Cia peb xyaum Yehauvas es qheb peb lub tsev tos txais cov kwvtij ntawd thiab.​—Tubtxib Tes Haujlwm 14:27; Kalatia 6:10; Yauj 31:32.

Peb puas tos txais cov uas tuaj txawv tebchaws tuaj? (Saib nqe 16, 17)

17 Thaum peb nrog ib tse neeg uas tuaj tshiab ua ke, peb yuav pom tias tsis yoojyim rau lawv yoog peb. Tej zaum peb yuav tau pab lawv kawm peb cov lus. Lossis coj lawv mus cuag tej lub koom haum uas yuav pab lawv nrhiav haujlwm lossis nrhiav vaj tse nyob. Yog peb xyaum li no yuav pab tau peb cov kwvtij nkauj muam uas yog lwm haiv neeg kaj siab lawm hov ntau.​—Paj Lug 3:27.

18. Cov uas tuaj txawv tebchaws tuaj xyaum tau Luv li cas?

18 Cov uas tuaj txawv tebchaws tuaj yuav yoog raws lub tebchaws tshiab li cas thiab? Luv tso tau ib tug qauv zoo heev rau peb xyaum. (1) Luv saib taus tej kev coj noj coj ua hauv lub tebchaws tshiab nws thiaj thov cai ua ntej nws mus khaws qeb. (Luv 2:7) Luv nco lawv txiaj ntsig uas lawv tso cai rau nws khaws qeb li ntawd. Nws paub tias lawv yeej tsis tshuav nws nqe dabtsi. (2) Luv ua lawv tsaug vim lawv hlub nws. (Luv 2:13) Thaum cov uas tuaj tshiab xyaum li Luv, cov kwvtij nkauj muam thiab cov neeg hauv lub tebchaws ntawd yuav saib taus lawv dua.

19. Ua cas tsim nyog peb tos txais lwm haiv neeg?

19 Peb zoo siab heev uas Yehauvas khuvleej peb thiab cia txhua haiv neeg los hnov txoj xov zoo. Muaj ib txhia, thaum lawv tseem nyob lawv qub teb qub chaw tsis tau kawm Vajlugkub ib zaug li, lossis lawv tsis tau mus ib kev sib txoos nrog Yehauvas cov tibneeg. Tiamsis nimno lawv khiav los nyob ib lub tebchaws uas lawv ua tau li ntawd. Cia peb zoo siab tos txais lawv, txhob saib lawv zoo li tus qhua xwb. Txawm peb pab tsis tau nyiaj txiag los, yog peb muaj lub siab hlub lawv ces twb yog peb xyaum Yehauvas lawm. Cia peb “yoog li Vajtswv” es nrhiav kev los tos txais lwm haiv neeg uas tau tuaj koom nrog peb!​—Efexau 5:1, 2.

^ [1] (nqe 1) Tau muab lub npe no hloov lawm.