Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

KUV LUB NEEJ

Yehauvas Foom Koob Hmoov Rau Cov Mloog Lus

Yehauvas Foom Koob Hmoov Rau Cov Mloog Lus

Tus kwvtij nug tias leejtwg yuav mus ua ib teg haujlwm tshwj xeeb. Kuv tus txiv thiab tus nyab tus nus peb txawm teb kiag tias, “Peb mam mus!” Ua cas peb ho teb li no, thiab Yehauvas tau foom koob hmoov li cas rau peb? Cia kuv piav kuv lub neej.

KUV yug xyoo 1923 hauv lub zos Heexa Vaws (Hemsworth), cheeb tsam Yauj Sai (Yorkshire) tebchaws Askiv. Kuv muaj tib tug nus xwb npe hu ua Lanpaw (Robert). Thaum kuv muaj 9 xyoos kuv txiv tau txais ib co ntaub ntawv uas piav tias kev ntseeg cuav tau dag tibneeg li cas. Kuv txiv nyiam heev vim nws tsis txaus siab rau cov thawj coj uas ncauj lus zoo siab phem. Ob peb xyoos tom qab ntawd, txawm muaj ib tug txivneej npe hu ua Lanpaw Akeexee (Robert Atkinson) tuaj txog ntawm peb tsev. Nws tso Kwvtij Luthafaw (Rutherford) ib zaj lus qhuab qhia rau peb mloog. Ua ciav hais ib yam li cov ntawv uas kuv txiv tau nyeem ntag. Kuv niam kuv txiv thiaj caw nws nrog peb tham Vajlugkub. Nws kuj caw peb mus koom kev sib txoos hauv ib tug kwvtij tsev uas nyob tsis deb ntawm peb. Ces peb txawm mus sib txoos tsis tu ncua li lawm. Tom qab no mam muaj ib lub koom txoos me me hauv peb lub zos. Tsis ntev xwb txawm muaj cov kwvtij ncig xyuas koom txoos tuaj so hauv peb tsev (nimno hu ua tus saib xyuas thaj tsam). Kuv niam kuv txiv kuj nquag caw cov tho kev tuaj noj mov thiab. Cov kwvtij nkauj muam no txhawb tau kuv heev.

Lub caij ntawd peb tsev neeg tabtom pib ib txoj lag luam. Tiamsis kuv txiv hais rau kuv tus nus tias, “Yog koj xav tho kev, peb mam muab muag.” Lanpaw thiaj pom zoo ces thaum nws muaj 21 xyoos nws thiaj tawm tsev mus ua ib tug tho kev rau lwm qhov. Ob xyoos tom qab ntawd kuv muaj 16 xyoo, kuv txawm pib tho kev thiab. Hnub 6 hnub 7 kuv nrog lwm tus mus tshaj tawm, tiamsis dua li ces kuv mus kuv ib leeg xwb. Kuv siv lub tshuab paj taub thiab daim ntawv pov thawj, uas yog ib daim ntawv luaj li xib teg uas muaj ob peb lo lus sau ntsig txog phau Vajlugkub rau tus tswv tsev nyeem. Yehauvas foom koob hmoov rau kuv, kuv thiaj qhia ib tug pojniam uas kawm tau zoo heev. Thaum kawg nws thiab coob tus hauv nws tsev neeg kuj los paub qhov tseeb lawm thiab. Kuv tho kev tau 1 xyoos ces kuv tau los ua ib tug tho kev tshwj xeeb. Lub koom haum tau txib kuv thiab ib tug viv ncaus hu ua Maivliag Heevsaum (Mary Henshall) wb mus tshaj tawm rau ib koog uas tsis muaj cov Timkhawv coob. Lawv xa wb mus rau ib thaj tsam hu ua Khe Sai (Cheshire).

Thaum Ntsuj Rog Thoob Qab Ntuj Zaum 2, tej pojniam los yuav tsum ua haujlwm pab kev tsov kev rog. Thaum ntawd, wb tseem yog ob tug tho kev tshwj xeeb, wb thiaj xav tias nom tswv yuav tsis kom wb koom tes. Tiamsis luag coj wb mus hais plaub ces kuv thiaj raug kaw 31 hnub. Xyoo tom qab uas kuv muaj 19 xyoos kuv raug coj mus hais plaub 2 zaug ntxiv. Txawm li ntawd los, kuv siab tsis kheev kuv txhawb ntsuj rog no. Lawv kuj tsis kaw kuv thiab. Kuv paub tias Yehauvas lub hwj huam dawb huv pab, kuv thiaj ua taus siab tuab siab tawv.​—Yaxaya 41:10, 13.

NTSIB KUV TUS TXIV

Nyob rau xyoo 1946, kuv ntsib Athaw Mathai (Arthur Matthews). Nws raug kaw 3 lub hlis vim nws tsis kam mus ua rog. Nws txiv tau qhia Vajlugkub rau nws thiab Deni (Dennis) thaum yau los. Thaum nkawd tseem yau nkawd twb ua kevcai raus dej lawm. Thaum tso Athaw tawm, nws maj nroos mus ntsib nws tus kwv uas tabtom tho kev tshwj xeeb hauv kuv lub qub zos. Dhau ntawd Deni txawm raug txib mus tshaj tawm rau tebchaws Ayalees (Ireland) lawm. Tshuav Athaw ib leeg xwb. Kuv niam kuv txiv pom tias Athaw rau siab ntso tho kev thiab coj zoo heev, nkawd thiaj caw nws mus nrog nkawd nyob. Thaum kuv rov mus xyuas nkawd, Athaw kuj nrog peb ua ke, thaum peb noj mov tas los nws kuj nrog kuv ntxuav tais diav thiab. Tom qab ntawd, wb mam sau ntawv sib nug moo. Xyoo 1948, Athaw rov raug kaw tau 3 lub hlis ces lub 1 Hlis xyoo 1949 wb thiaj sib sau los ua neej. Wb xav ua haujlwm puv ntoob rau Yehauvas. Wb thiaj txuag nyiaj thiab thaum wb muaj caij so, wb mus ua zog de txiv kom tau mentsis nyiaj. Muaj Yehauvas foom koob hmoov wb thiaj tau tho kev li no.

Xyoo 1949, nyob hauv Heexa Vaws tom qab wb sib yuav

Tom qab wb sib yuav tau ib xyoos ntau, wb raug txib mus tshaj tawm rau cheeb tsam Ayalees sab qaum teb. Wb mus qhia hauv 2 lub zos me me, hu ua Ama (Armagh) thiab Nulis (Newry). Cov tibneeg hauv 2 lub zos no feem coob yog Kav Tos Liv xwb. Lub caij ntawd, muaj kev kub ntxhov heev. Thaum wb mus tshaj tawm wb yuav tsum ceev faj tsam ntsib teeb meem. Muaj peb 8 leej tuaj sib txoos ua ke hauv ib tug kwvtij tsev. Nyob deb li 16 kilumev (10 mais) ntawm wb. Muaj tej lub sijhawm peb kuj so hauv nkawd tsev, peb cia li pua chaw pw hauv pem teb xwb. Tagkis noj tshais tas, peb mam rov mus tsev. Kuv zoo siab kawg li uas nimno muaj coob tus Timkhawv hauv cheeb tsam no lawm.

“PEB MAM MUS!”

Kuv tus nus thiab tus nyab twb mus ua ntej rau Ayalees sab qaum teb lawm. Nkawd yog ob tug tho kev tshwj xeeb. Xyoo 1952 peb sawvdaws mus koom rooj sib txoos hauv lub nroog Npelefa (Belfast). Ib tug kwvtij zoo siab hlo tos txais peb mus so hauv nws tsev. Kuj muaj ib tug kwvtij npe hu ua Plaxij Huj (Pryce Hughes) nrog peb so hauv thiab. Kwvtij Huj yog tus uas leg num rau tag nrho ceg Askiv. Muaj ib hmos peb sawvdaws nyob tham txog phau ntawv uas tawm tshiab hu ua, God’s Way Is Love (Vajtswv Txojkev Yog Txojkev Hlub). Phau no txhob txwm tsim rau cov neeg Ayalees. Kwvtij Huj piav tias tsis yoojyim tshaj tawm rau cov Kav Tos Liv hauv tebchaws no. Cov kwvtij mus txog qhovtwg los tibneeg muab lawv ntiab tawm, cov pov thawj kuj tshum kom muab cov kwvtij ntaus thiab. Nws thiaj hais ntxiv tias, “Peb yuav tsum xa tej nkawm niam txiv uas muaj tsheb, mus tseb phau ntawv no rau sawvdaws tau nyeem thoob tebchaws.” * (Saib cov lus hauv qab taw qhia.) Peb sawvdaws teb kiag tias, “Peb mam mus!”

Nrog cov tho kev caij tsheb xam laub

Muaj ib tug niam tais nyob hauv lub nroog Dunplee (Dublin), sawvdaws muab nws hu ua Niam Lulees (Ma Rutland). * (Saib cov lus hauv qab taw qhia.) Nws teev tiam Yehauvas tau ntau xyoo thiab nws pheej tos txais cov tho kev mus so hauv nws tsev. Peb thiaj nrog nws nyob ib ntus thiab muab peb tej qhov txhia chaw muag. Tiamsis peb tsis muaj tsheb tsav mus thoob tebchaws. Peb sawvdaws thiaj sib txiv hauv Lanpaw lub tsheb xam laub (motorbike sidecar) mus nrhiav tsheb. Peb kuj nrhiav tau ib lub tsheb tseem zoo tsav thiab tiamsis yog tsheb qhau cias xwb. Peb puavleej tsis txawj tsav, peb thiaj thov tus tswv pab xa mus rau peb. Hmo ntawd kuv tus txiv zaum saum txaj xyaum mus xyaum los, seb yuav ua li cas thiaj tsav tau. Thaum kaj ntug nws mus tsav tiamsis tsav tsis tau li. Ib tug viv ncaus, npe hu ua Medile Vilem (Mildred Willett) txawm los tom thawj. Nws yog ib tug tubtxib tshaj tawm txawv tebchaws uas tom qab no tau yuav Yauhas Npa (John Barr). * (Saib cov lus hauv qab taw qhia.) Nws txawj tsav tsheb qhau cias! Nws ua tib zoo qhia ces peb thiaj tsav tau tsheb mus lawm.

Peb lub tsheb thiab lub tsev cab

Tiamsis peb tseem tsis tau muaj tsev nyob. Cov kwvtij kom peb tsis txhob nyob hauv lub tsev cab uas yog cov tsheb muaj txaj chaw pw, vim pheej muaj neeg hlawv. Yog li ntawd, peb thiaj nrhiav seb puas tau ib lub tsev kheej. Peb nrhiav los tsis muaj li, hmo ntawd peb thiaj pw hauv tsheb xwb. Hnub tom qab, peb rov mus nrhiav tau ib lub tsev cab me me uas muaj 2 lub txaj sib tshooj. Peb thiaj yuav lub ntawd. Zoo siab heev uas peb mus txog twg los cov neeg ua liaj ua teb pub peb nres hauv lawv thaj teb. Thaum peb mus tshaj tawm, peb tsav tsheb li 16 txog 24 kilumev (10 txog 15 mais) mus qhia rau tej zos deb. Thaum peb qhia lub zos ntawd tas, peb mam rov los cab lub tsev mus tso rau lwm qhov. Tom qab ntawd peb mam rov los tshaj tawm rau lub zos uas peb nres tsheb.

Peb ua li no mus thoob Ayalees qab teb mus rau sab hnub tuaj ces tsis tshua muaj neeg tawm tsam peb. Muaj coob tus nyiam heev. Peb tseb tshaj li 20,000 phau ntawv thiab muab lawv tej npe xa mus rau ceg Askiv saib xyuas. Zoo siab kawg li uas nimno muaj ntau pua leej los ua Yehauvas Cov Timkhawv hauv thaj tsam no!

ROV MUS RAU TEBCHAWS ASKIV THIAB TEBCHAWS XIKHALEE

Peb tshaj tawm hauv koog no tau ob peb xyoos ces kuv tus txiv wb raug txib mus tshaj tawm rau puag tim lub nroog Lodos (London) sab qab teb. Wb mus txog ob peb lim tiam xwb, ceg Askiv txawm hu tuaj rau kuv tus txiv tias tagkis lawv xav kom nws mus saib xyuas cov koom txoos! Wb thiaj nrog tus kwvtij saib xyuas thaj tsam ua ke 1 lub lim tiam ces lawv muab wb xa mus ncig xyuas thaj tsam puag pem Xikhalee (Scotland). Sai heev kuv tus txiv twb npaj tsis yeej lus qhuab qhia li. Txawm nyuaj npaum li cas los, nws zoo siab hlo txais tes haujlwm uas Vajtswv muab rau nws ua. Nws tus qauv txhawb tau kuv zog kawg li. Wb zoo siab kawg uas wb tau mus ncig xyuas cov koom txoos, vim tau ntau xyoo wb tsuas qhia rau tej koog uas tsis muaj cov Timkhawv coob xwb. Kuv suav tias qhov uas tau nrog cov kwvtij viv ncaus ua ke mas yog ib qhov koob hmoov zoo tshaj plaws li.

Nyob rau xyoo 1962, ceg Askiv caw kuv tus txiv mus kawm Kile-a txog li 10 lub hlis. Wb ua tib zoo xav seb puas tsim nyog nws mus vim lawv tsuas caw nws xwb, kuv mus tsis tau. Wb txiav txim siab tias yog ib qho zoo cia nws mus. Ceg Askiv thiaj xa kuv rov mus tsev, mus ua ib tug tho kev tshwj xeeb hauv kuv lub qub zos. Kuv tus txiv mus tau ib xyoos nws mam rov los. Tom qab ntawd, nws tau ua tus saib xyuas cheeb tsam Xikhalee, Askiv thiab Ayalees sab qaum teb.

TES NUM TSHIAB HAUV AYALEES

Nyob rau xyoo 1964, kuv tus txiv tau los ua tus leg num rau tag nrho ceg Ayalees. Thaum xub thawj, kuv muaj ntsis ntshai vim kuv nyiam mus ncig xyuas tej koom txoos thiab tej cheeb tsam heev. Tiamsis nimno kuv zoo siab kawg li uas kuv tau los ua haujlwm hauv Npe-ee. Kuv pom tias yog yus tsis tshua nyiam los yus txais nkaus ces Yehauvas yuav foom koob hmoov rau yus tiag. Hauv Npe-ee kuv tau ua haujlwm ntaus ntawv, ntim ntawv xa mus rau lwm qhov, ua zaub ua mov thiab tu vaj tu tsev. Kuv tus txiv kuj tseem ua tus saib xyuas cheeb tsam ib ntus thiab ces wb tau ntsib cov kwvtij viv ncaus uas nyob ntau lub tebchaws. Tej koob hmoov no zoo kawg li!

ROOJ SIB TXOOS TSEEM CEEB HAUV AYALEES

Nyob xyoo 1965, tau muaj thawj rooj sib txoos hauv lub nroog Dunplee, tebchaws Ayalees. * (Saib cov lus hauv qab taw qhia.) Txawm muaj neeg tawm tsam kawg li los coob tus tau tuaj koom rooj sib txoos ntawd. Cov uas tuaj lwm tebchaws tuaj muaj 3,500 leej. Suav tag nrho cov uas tuaj koom muaj txog li 3,948 tus, thiab 65 tug tau ua kevcai raus dej. Cov uas tuaj lwm tebchaws tuaj kuj so hauv tej neeg zej zos xwb. Cov kwvtij thiaj npaj ib tsab ntawv rau cov neeg zej zos txhua yim, ua lawv tsaug. Cov tswv tsev qhuas tias cov kwvtij coj tau zoo kawg li. Zaum no cov neeg Ayalees mam pib txaus siab rau cov Timkhawv.

Athaw tos txais Nathas Nuas (Nathan Knorr) thaum nws tuaj koom rooj sib txoos xyoo 1965

Xyoo 1983 Athaw tshaj tawm txog phau ntawv Kuv Phau Ntawv Txog Phau Vajlugkub tawm tshiab ua lus Kale (Gaelic)

Nyob rau xyoo 1966 cov kwvtij hauv qab teb qaum teb Ayalees los koom ua ib ceg Npe-ee rau hauv Dunplee lawm xwb. Lub caij ntawd cov pejxeem hauv Ayalees sab qaum teb qab teb nyias muaj nyias nom tswv thiab kev ntseeg, tsis muaj kev sib koom siab li. Tiamsis peb pom tias cov Kav Tos Liv thiab cov Plos Tes Tas (Protestants) coob tus tau los paub qhov tseeb thiab koom ib lub siab teev tiam Yehauvas lawm.

LUB NEEJ PAUV KIAG

Xyoo 2011 wb lub neej cia li pauv kiag lawm. Ceg Npe-ee hauv tebchaws Ayalees thiab Askiv tau los koom ua ib ceg lawm xwb. Yog li ntawd wb thiaj raug xa mus nyob Npe-ee hauv Lodos. Thaum ntawd kuv txhawj kuv tus txiv heev, vim nws tau tus mob Phokeexoos (Parkinson’s). Tu siab kawg uas nws tau tas sim neej rau hnub tim 20 lub 5 Hlis xyoo 2015 lawm. Wb ua neej tshav ntuj nrig tau 66 lub xyoos.

Txij thaum ntawd los kuv ntsib kev nyuaj siab, kev tu siab, kev quaj ntsuag ntau yam. Thaum kuv tus txiv tseem nyob nws niaj hnub txhawb kuv lub zog. Kuv nco nws kawg li. Tiamsis kuv pom tias tej kuv ntsib no tsuas ua rau kuv txojkev sib raug zoo nrog Yehauvas ruaj khov zuj zus ntxiv xwb. Kuv zoo siab heev uas muaj cov kwvtij viv ncaus nrog kuv nco nws thiab. Cov uas nyob tebchaws Ayalees, Askiv thiab U.S.A. tau xa ntawv tuaj txhawb kuv zog. Wb tus kwv thiab tus niam ntxawm thiab nkawd 2 tug ntxhais kuj txhawb kuv zog kawg li thiab, tsis paub xyov yuav ua lawv tsaug li cas.

Ib nqes Vajlugkub uas txhawb tau kuv kawg li nyob rau hauv Yaxaya 30:18, hais tias: “[Yehauvas] tos nrhw yuav hlub nej, vim li no nws sawv tsees khuvleej nej. [Yehauvas] yog tus Vajtswv uas txiav txim ncaj. Txhua tus uas tos nws yuav tau koob hmoov.” Nqe no nplig tau kuv siab kawg li vim kuv paub tias Yehauvas tos nrhw hlub peb. Nws yuav tshem tag nrho tej kev nyuaj siab mus thiab yuav muab ntau yam haujlwm zoo rau peb ua hauv nws lub qab ntuj tshiab.

Kuv xav txog wb lub neej, ua cas Yehauvas yuav foom koob hmoov ntau ua luaj rau tes haujlwm hauv Ayalees! Kuv ua Yehauvas tsaug uas nws tseem cia wb muaj feem ua nws tes haujlwm thiab. Muaj tseeb tiag, Yehauvas yeej foom koob hmoov nplua mias rau cov uas mloog nws lus.

^ nqe 12 Mus saib phau Askiv 1988 Yearbook of Jehovah’s Witnesses sab 101 txog 102.

^ nqe 13 Cov kwvtij nkauj muam hu nws ua Niam Lulees rau qhov lawv hlub nws ib yam li yog lawv niam.

^ nqe 13 Yauhas Npa tau yog ib tug ntawm Pab Uas Ntaus Thawj.

^ nqe 22 Mus saib phau Askiv 1988 Yearbook sab 109 txog 112.